Puslapiai

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Ką turi bendro cholesterolio mažinimas ir gluosninės kreivabūdės?

Šis blogo įrašas nėra gydytojo konsultacija, patarimas ir negali tokio pakeisti. Tai tiesiog rašliava iš serijos "o aš skaičiau internete" skirta akiračiui praplėsti. Visuomet pasitarkite su jus gydančiu gydytoju. Šių grybų vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti rabdomiolizę ir kitas sunkias ir gyvybei grėsmingas komplikacijas!

(ši daili nuotrauka yra iš čia)

Gluosninės kreivabūdės (Pleurotus ostreatus) dažniausiai auga ant negyvų lapuočių. Rečiau ant gyvų, bet jei pamatysite gyvą lapuotį su tokiu grybu galėsite it koks specialistas palinguoti galvą, kad tas medis ganėtinai leisgyvis ir ilgai netemps. Neretai ji auga ant šiaudų, mėšlo, ar net palikto ir pamiršto lauke šunų ėdalo. Tai labai plačiai palitęs saprotrofas.

Kvapas šiek tiek primena migdolus, valgomas, nesunkiai kultivuojamas ir auginamas specializuotuose ūkiuose ar tiesiog mėgėjų.

Kai gluosninei kreivabūdei trūksta baltymu, ji geba nugalabyti po pūvančią medieną ar dirvožemį šliaužiojančius nematodus (tokias mažytes kirmėlytes) ir jas sėkmingai suvirškyti. Hoho, tiesa?
Reikia sutikti, kad sultingas kirmius turėtų būti skanesnis už sutrūnijusias plaušenas.

Žinoma, dėl skonio nesiginčijama... Šiame trumpame video kaip tik nufilmuota kaip grybo micelio suformuotos kilpos pagauna minėtus nematodus:


Gluosninė kreivabūdė yra ypatinga dar kai kuo - joje yra natūraliai randamas lovastatinas. Tai medžiaga priklausanti statinams. O statinai savo ruožtu yra vaistų klasė naudojama cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti. Mažėjant šiai, mažėja ir rizika mirtį nuo širdies ir kraujagyslių ligų!


Tai nėra vienintelis natūraliai gamtoje randamas statinas - šie yra gana plačiai paplitę, kaip ir natūralūs antibiotikai ar kitos panašios medžiagos, atliekančios ląstelių ginklų vaidmenį. Mūsų, sudėtingų ir mandrų daugialąsčių ląstelėms, tai daugiau drausminis pabaksnojimas šakaliu, negu trenkimas per galvą su lazda. Aišku, gerai ir netikėtai užtaikius ir su šakele galima pritvoti - statinų vartojimas turi ir neigiamų pusių, bet apie tai dabar daug nesiplėsiu.
Bet lovastatinas vienintelis randamas plačiai paplitusiame grybe, o ne kokiame egzotiniame pelėsyje ar bakterijoje. 

(Va vienas egzotinis pavyzdys - raudonieji ryžiai. Tai paprasti ryžiai apaugę Monascus purpureus pelėsiu, kuris gamina n visokių statinų. Ir kitokių dalykėlių, dėl kurių nėra labai populiarus kaip vaistas, bet vis dar naudojamas maistui dažyti tradicinėje kai kurių šalių virtuvėje.)

Taigi išeina taip, kad šis grybas yra vaistinis grybas - džiovintoje gluosninėje kreivabūdėje lovastatino gali būti net 2,5% ar daugiau. Tarkime jei yra 2% (buvo gerai prižiūrėta, sode auginta, kitų grybų  nepuldinėta), ir pacientui reikia gauti tokią vidutinę lovastatino dozę (40mg), tai per dieną užtektų suvalgyti po 2g šio džiovinto, šiek tiek anyžių skonį primenantį grybo.

Hei, hei, visai nieko, ane? Tai kodėl tada pakampės neprisodintos šitų grybų, jeigu statinus vartoja didžioji dauguma žmonių su padidėjusiu cholesteroliu? Kur čia šuo pakastas?


Aha, o čia va ir prasideda gydymosi augalais, grybais, džiovintom vištų kojom ir marinuoto avių akim pavojai.

Pirmiausia, tai ant pačių grybų nėra parašyta kiek juose yra tiksliai to lovastatino. Na gerai. Viename gal bus 1%, kitame 2,2%, trečias gal bus biocheminis paranojikas ir turės jo net 5%? 

(Nuotrauka iš čia. Aš uždėjau skaičiukus iš lempos :))

Kas iš to? Ogi nėra taip, kad ai nu vieną dieną išgersi truputį daugiau, kitą dieną mažiau mažiau ir organizmas jau tą chaltūrą sutvarkys...
Jei vaistų veikliosios medžiagos koncentracija svyruoja organizme, jau vien tai gali padaryti juos mažiau efektyvius, padidinti šalutinių ir nepageidaujamų poveikių riziką ar net dar blogiau. Dabar kai kurie medikamentai išgyvena tikrą renesansą, nes tiesiog pavyksta išspręsti problemas susijusias su jų konc. svyravimais :D
Lovastatino šalutiniai poveikiai, ypač nuo didelių dozių gali būti laaaabai bjaurūs - pavyzdžiui rabdomiolizė. Žmonių kalba tai reiškia "raumenų ištirpimas". Aišku tie raumenys taip tiesiogiai netirpsta ir nevarva, bet yra pažeidžiamos jų ląstelės - tai ne tik kad skausminga, bet ir pavojinga, nes gali baigtis mirtimi. Įvertinus, kad raumenų ląstelės regeneruoja labai menkai (praktiškai galima sakyti, kad jos iš viso neregeneruoja), ir kad kiti šalutiniai poveikiai irgi nelabai mieli - pvz.: viso kūno niežulys, veido ištinimas, silpnumas, sąnarių "laužymas" ir t.t., tai kažkaip nelabai norisi žongliruoti dozėmis...

(O čia ne į temą vietoje kavos pertraukos- va taip va plaukia jūrų šukutės (čia tokie moliuskai). Kempiniuke gerai parodyta - jos ten už paukštukus :D)).
Antriausia, grybuose ne tik, kad niekas be jų pačių nekontroliuoja kiek yra vaisto, bet nekontroliuoja ir to, ko dar juose yra. Pavyzdžiui jeigu darže išpylėte dyzelio ir dabar niekas, zaraza, neauga, tai užsodinkite šitų grybų - teoriškai, jei bus tinkama drėgmė ir saulė nekepins, per keturias savaites grybai  subujos ir suskaidys 95% dirvožemyje likusio dyzelio. Dar geriau - į save tarsi kempinės sutrauks tokius dalykus, kaip sunkieji metalai, taigi, tereikės grybus kas kiek laiko nurinkti ir mesti kaimynui per tvorą, tfu, tvarkingai ir kultūringai nuvežti sunaikinti. 
Procesas, kurio metu gyvų organizmų dėka valomas užterštas dirvožemis yra vadinamas bioremediacija ("klaidos ištaisymas") - šiuo metu be bakterijų, medieną skaidančių grybų  tam labai plačiai naudojamas ir genetiškai modifikuotas tabakas, nes jis lengvai surenkamas ir varkingai kultūringai išvežamas sunaikinti tą dar galima po to parduoti ir rūkaliai jį surūkys, sunkiųjų metalų ir kito brūdo dalį paslėpdami savo kūnuose. Tai labiau apsimoka, nei sėti kokius tai grybus, nes kas gi pirktų grybus su užrašu "grybai žudo" arba "grybų valgymas labai kenkia jūsų sveikatai"?... 

Hm. Nors jei pardavinėtų, tai tikrai būtų perkančių xD

("Nausikaja iš Vėjų slėnio" yra labai gražus filmas, kuriame grybai sutvarko Žemę po žmonių pašiukšlinimo. Jie ten tokie į augalus labiau panašūs, bet vis tiek - jei šiandien jus kamuoja lengva mikofilija, būtinai pažiūrėkite.)

Trečia, lovastatinas gerai, bet yra sukurta ir kitų, sintetinių statinų.
Juos vaistų firmos kūrė ne todėl, kad nekentė grybų ir nematė grybų auginimo verslo perspektyvos, bet todėl, kad manė galinčios sukurti vaistą, kurio kainos ir gero efekto, bei menkų šalutinių poveikių santykis būti geresnis - gauni daugiau, kenti mažiau. Na, moki dažniausiai tiek pat ar net daugiau ir pigumas lieka tik farmacininkams, bet vis tiek - kad kažkas gauta iš gamtos toli gražu nereiškia, kad yra geriau ir turi mažiau šalutinių poveikių, nei gauta iš mėgintuvėlio.

Kietai virta ta ketvirta, bet šitie grybai primena anyžius ir dar juose yra arabitolio, nuo kurio kai kuriems žmonėms paleidžia arba pučia vidurius, žmonėms jiems gali būti alergiški. Smulkmena, bet tik ne tiems, kas nekenčia anyžių irba turi jautrų žarnyną.

(Gluosninis kreivabūdžiukas auginamas mitybinėje terpėje. Stiebkis gluosniabūdžiuk!. Paveikslėlis iš čia).

Bet, jeigu kažkaip patekote į šitą mano blogo įrašą mąstydami apie tai, kaip išsisukti nuo tablečių iš vaistinės ir norite patys sau susiveikti statinų (neįsivaizduoju kas čia atvijo. Prisipažinkite komentaruose!), tai tą darydami nepamirškite, kad geriausia būtų, jei kreivabūdes augintumėtės patys. Nepatingėkite išmokti - ne tik bus proga pajudėti lauke (kas irgi prisidės prie cholesterolio mažinimo), bet naujos informacijos ir įgūdžių įgijimas padės ilgiau išlaikyti šviesią galvą ;) Dabar greičiausia esate labai jauni, ne vyresni nei 50, bet laikas bėga greitai ir reikia netingėti nuolatos mokytis kažko naujo, kad ir po nedaug (pvz.: kaip auginti grybus šiaudų maišuose!)

Jeigu vilioja visokie "natūralūs medikamentai iš gamtos" su šiuo džiovintu grybu ir panašiai, tai teks susitaikyti, kad jie bus laaaabai brangūs. Ne todėl, kad grybas bus brangus, o todėl kad nuo pakėlės jis gi netiks, o taip pat turės būti praėjęs n patikrų ir gavęs n+m sertifikatų. Aišku pigesnis gali būti ir be tokių tikrinimų ir gal ne nuo pakėlės, bet iš griovio 5 m nuo jos tai visai galimai ir gali...

Antra, pasakykite savo gydytojui, kad statinais dabar rūpinsitės patys ir papasakokite kaip ir kodėl būtent. Labai gali būti, kad jis galės patarti arba nukreipti fitoterapeutui - specialistui, kuris specializuojasi gydyme žolėmis ir panašiai. (čia paminėsiu, kad fitoterapija neturi nieko bendro su homeopatija, pastaroji nėra niekaip grindžiama anei mokslu, anei klinikiniais tyrimasi :/)

Trečia (hm, kažkaip antrą sąrašą sudarinėju šiame įraše), tai, kad gydysitės kreivabūdėmis jokiu būdu nereikš, kad neturėsite darytis visų tyrimų ir gydymo korekcijų, kaip kad būtų jei vartotumėte statinus iš vaistinės.

Tai tiek va šiam kartui, mane per daug vilioja bandelės ant gretimo stalo :D

3 komentarai:

  1. Linksmai cia prirasei :)
    Ai prisipazint reikejo kas cia priviliojo... siaip apie gluosnines krevabudes skaitinejau tai ir cia paskaiciau.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitydama maniau,kad cia rase vyrukas, pasirodo mergina. Skaniai pasijuokiau. Straipsnelis buvo man labai issamus, kaip nieko nenusimananciai medicinoje, bet nuvyle isvados, nes tikrai tikejausi, kad galiu miske prisirinkt tu kreivabudzi ( nors ju ir nepazystu) ir sekmingai issigydyt be vaistu ta nelemta cholesteroli, del kurio ir papuoliau i sita straipsneli.

    Aciu uz info. Zita , 62 metai

    AtsakytiPanaikinti
  3. ieškojau receptų apie kreivabudes:) tikiuosi, ŠIAIP valgyti grybus galima? nereikia VISKO valgyti tabletėmis?:D

    AtsakytiPanaikinti