Puslapiai

2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

super duper darbas internete ir arbatipinigiai

Turiu prispažinti, kad per paskutinius blogo rašymo metus neteko ištrinti nė vieno komentaro. Spam'o nebuvo, o reklaminiai komentarai būdavo į blogo įrašo temą (daugiau ar mažiau), tai aš jų irgi netrindavau, man tikrai neskauda kad kažkas galbūt randa sau klientą mano bloge. Bent jau aš tai labai mėgstu, kai reklamos būna į temą :) Žiūri kokioj nors galerijoj drakoniukus, o šone puikuojasi keraminių drakoniukų ar fantastinių plakatų parduotuvės reklama - :D Tai po to bent seilę pavarvini.

Kažkada parašiau tokį va blogo įrašiuką ir neseniai po juo atsirado komentaras:

Tai mano reakcija buvo maždaug tokia:

Le wtf? :D

Gerai, tarkime, kad 1 "kepčą" suvedate per 3s. Tai, jei dirbate kaip žiurkėnas ratuke, per valandą suvedate 1200 kepčų. Kadangi dalis jų būna tikrai neįskaitomos, o taip pat darote klaidų, tai tarkime per 1 valandą suvedate 1000 kepčų. Tai, geriausiu atveju per 1 val. uždirbate 1,35$ arba ~3.50Lt neatskaičius:
a) elektros, kurią naudoja jūsų kompiuteris;
b) interneto ryšio, už kurį mokate;
c) patalpos, kurioje dirbate išlaikymo (greičiausiai esate moksleivis ir dirbate namuose);
ir t.t. ir panš :)

Vienu žodžiu, labai savarankiškais norinčių vaikų ir šiek priekvailių suaugusiųjų išnaudojimas. Ten matyt įvedus tuos kodus, "reklamuotojui" irgi kažkas menko nubyra :)

Sako Vilniaus valkatos per dieną "susirenka" 50-150Lt... Nepatikėčiau, bet pati porą kartų esu pakliuvusi į situacijas, kai kokį nors išmaldos kaulytoją galėjau stebėti kelias minutes ar pusvalandį (nuo balkono ar per kavinės langą), tai gal tai ir tiesa - žmonės dažniausiai duoda geležinius litus, o šie juos iš karto įsideda į užantyje laikomą maišiuką. Mano rajone gyvena vienas "varguolis" iš savo "nelaimės" jau 2 butus nusipirkęs ir važinėja juodu bmw, jame dar ir persirengia "darbo drabužiais" :) ...



Prie progos kažkaip dar prisiminiau arbatpinigius - nors jie neturi nieko bendro su išmalda, bet kartais man kyla toks įspūdis, kad kai kurie žmonės juos būtent taip ir traktuoja. Asmeniškai aš visuomet stengiuosi palikti bent 10% arbatpinigių sveikų litų tikslumu. Kartais valgau su kokiais 5-10 kursiokų kompleksinius dienos pietus, palieku papildomą litą, jie į jį pasižiūri kaip į kokį tai žalią kirminą ir tiek. Anksčiau dar klausdavo (kelis kartus net "susirinko"), bet dabar tai dažniau nurašoma kaip dar vienas mano "keistumas".
 Jei prie kasos būna "taupyklė" dažniausiai ten įmetu 50ct monetą. Kaip suprantu centų palikimas, ypač baltų, yra laikomas įžeidimu.
Nežinau ką padavėja/-as turi padaryti, kad šitą skaičių sumažintų... Žinau, kad kai kuriose šalyse, pvz.: Japonijoje, arbatpinigių geriau nepalikti, o kai kuriuose, pvz.: JAV - tik pabandyk nepalikti (nuo 15% taxi vairuotojui ir 1$/gėrimą barmenui iki 20-30% restorane). Didesnių sumų vengiu, nes, prisipažįstu, tikrai gaila ir antra, gali ne taip suprasti. Taip pat pinigus moku tik palikti, o ne duoti. Į kavinę aš neeinu todėl, kad noriu valgyti, einu todėl, kad noriu gerai praleisti laiką ir gerai pasibūti, viena ar su draugais ir noriu, kad padavėja man šypsotųsi, kad būtų laiminga. Ir geriausia būtų, jei ji tikrai tokia būtų.

Kartais girdžiu, kad žmonės priekaištauja, kad kavinėse per brangu ir panašiai, bet come on, kas ten verčia tave valgyti, žmogau? Nieko nėra blogo neturėti pinigų, bet tą reikia pripažinti ir tikrai nereikia galvoti, kad namie su draugais kepta pica yra nors truputėlį blogesnė ar ne tokia smagi, kaip kokiam "čiliake" užsisakyta. Kaip nelaimingas žmogus gali iš viso galvoti apie kitų žmonių gerovę, tuo labiau, kad nors jis sėdi linksmoje vietoje, nors jam tikrai gali atrodyti, kad yra linksma, bet kažkur giliai auga kokia tai tuštuma. Ne kas kitas, o realybės suvokimas ir būtinybė susitaikyti su ta mintimi, šiuo konkrečiu atveju ta, kad valgoma kavinėse ar restoranuose ne todėl, kad galima valgyti ir ne namuose, bet todėl, kad negalima valgyti namuose, nes ten galbūt nėra su kuo, ar nėra ką (nebūtinai kiekio, galbūt skonio ar rūpesčio prasme...). Nenuostabu, kad tokiam žmogui turi atrodyti, kad kažkas turi jo pinigus nusipelnyti kažkuo ypatingu, kažkuo išskirtiniu ir kažkuo labai labai geru. Ir nenuostabu, kad toks žmogus mano, kad palikdamas arbatpinigių jis elgiasi ne savaime suprantamai, o kažkaip gerai, kažkaip ne taip, kaip visi (tuos "visus" jis, žinoma, lygina su savimi), ypač, jei jam atrodo, kad jis pats pasauliui duoda tiek daug, o gauna tiek mažai. Ir nebūtinai pinigine prasme. 

Egzistuoja ir toks reiškinys, kai paliktus arbatpinigius susirenka šalia sėdintys lankytojai.... 

PS - jei įdomu :

PPS man atrodo, man reiktų nusipirkti kokį nors Lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį...


6 komentarai:

  1. PPS, o ne PSS.

    Man irgi paliekant arbatpinigių tekdavo susidurti su žudančiais kursiokų žvilgsniais. Kai kurie būdavo ir susirinkdavo. Bet kad nuo gretimo staliuko kas paimtų... Čia jau virš visko.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaspinuoti, kai tavo kursiokų įžulumas, kad atsirasdavo tokių, kurie susirinkdavo arbatpinigius :O

    Aš viešo maitinimo/girdymo įstaigose lankausi labai retai (vidutiniškai 1, na gal 1,2 sykius metuose), nes man per brangu, tai ir arbatpinigių nepalieku, nes dažniausiai su liūdesiu sumoku tiek, kiek būtina. Ir šiaip esu skūpa kaip suvalkiečio ir žydo hibridas :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. nesunku atsirasti žmonėm, norintiem pamėginti tokį darbą, nemąstant apie ar specialiai ignoruojant tokio darbo pasėkmes.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Puikus straipsnis! :) tik akys uzkliuvo uz common (liet. daznas), manyciau galvoje turejai come on :) peace

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, ir ačiū už pastebėtą klaidą. Tuojau pataisysiu :)

      Panaikinti