2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Žvynuotoji skylėtbūdė ir įtartinai panašūs knygų viršeliai

Šiandien eidama į infekcinių ligų pratybas pamačiau grybą augantį ant medžio šalia ligoninės:


(Paspaudus pasididina)

Man atrodo čia žvynuotoji skylėtbūdė (Polyporus squamosus) ("Driadės balnas"). Dabar pats tas jų augimui, ypač kai taip smarkiai lyja. Šiaip tai jos labiau mėgsta jau negyvus lapuočius, tai matyt tam medeliui, ant kurio įstaisė jau nedaug liko... Nukrapčius šitą vaisakiūnį kitąmet užaugtų kitas, bet pačiame medyje esanti grybiena jau būtų didesnė.  "Kepurė" užauga iki 30 cm skersmens, viršuje būna į žvynelius/plunksnas panašios struktūros, o apačioje daug skylučių (iš čia ir pavadinimas :D). Kotelis būna labai trumpas - vos kelių centimetrų. Šiaip tai ji valgoma, nors lietuviai šitą grybą mieliau suspardo pramogos dėliai. Nenuodinga, todėl suvalgius seną tiesiog būtų šlykštu ir nuo didesnio kiekio sutriktų virškinimas. Užtat mažos kvepia skaniai kaip melionas, ir yra super minkštutės - jas nuskynus reikia kuo greičiau kepti, ir būtinai neperkepti - jei dingsta kvapas, vadinasi jau perkeptos ir bus nebeskanios. Amerikėj, tai grybautojai šitą grybą baisiai mėgsta - tik randa, iš karto su juo bėga į artimiausią prabangų restoraną: už 1kg grybo (o jis kilogramais ant medžių dažnai ir auga), galima gauti 30-50$, o mažiukus dažniausiai pasilieka sau, džiovina - išeina melionais kvepiantys "čipsai", kurie yra labai gardūs prie vištytės ar į sriubą :) 
Aš tai grybą palikau, nes prie gatvės auga, nors apatinėse jo dalyse matėsi, kad mažiukai buvo jau nupjaustyti, o dar kažkas tikrino ar labai kieta - nuotraukoje matosi išlaužtas ir ant žemės numestas kampas.

Šiaip tai man patinka ta Žvėryno infekcinių ligų stacionaro aplinka. Miesto centre, o pilna ančių, voverių ir įvairių paukštukų. Net ežiuką mačiau.


(Gaigalas stebi migruojančius studentus. Gal ką numes...)

Užvakar stebėjau kaip koks tai voverius norėjo į varnos lizdą įsiropšti, tai ta kaip davė jam su snapu ir taip švystelėjo, kad vargšelis/-ė iškrito iš medžio (~4 aukšto) ir plioptelėjęs ant žemės nulingavo rodydamas likusios savigarbos likučius. Ten voverės greitai atbėga dėl pigių sausainių iš norfos... Nu gal ir logiška, matyt daugiausia šeria ligoniai, tai jei kasdien šersi gerais sausainiais tai kažkaip ir gaila...

Šiandien dar radau įdomų dalyką.
Ar jums šitas knygos viršelis neatrodo identiškas šitam? Turi tik pastarąją, kurios "viršelio kūrėjas" (būtent taip ir parašytayra Audrius Arlauskas. Žmogus aiškiai nepersidirba. Po tokio baisaus komikso reikia atsigauti  su kokiu nors gražesniu komiksų autoriumi... Pvz.: Moebius.






Kaip matote, darbai nesudėtingi, bet kruopštūs. Kažko lietuvių autoriai to dažnai baidosi, tarsi kuopštumą laikytų jų talento menkinimu - ale yra arba talentas arba sunkus darbas.... O gal tiesiog tingi?... :)


7 komentarai:

  1. Gal papuvę esam, tai visokie grybai ir auga...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Damn kvaila bloger sistema, neleido paredaguoti komentaro.
    Ką norėjau pasakyti, kad kruopštumas neišgelbės, jei piešinio ideja neoriginali arba jei išvis nieko savo kūriniu nenori pasakyti.
    O ir žiūrovas užmes akį minutei ir nueis persdamas :D. Nemanau, kad daug žmonių labai vertina kito darbą ir kiek jo ten įdėta.
    Verta stengtis? :)
    Aš tai negaliu atsižavėti kūriniais, kur tep lep, brūkšt brūkšt ir labai labai gražiai atrodo. Norėčiau taip mokėt pavaryti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aišku, kad verta! Dauguma žmonių daug ko niekada nedarys, bet ne kiekybėje esmė.
      Aš turėjau omenyje, kad kai kuriems dailininkams atrodo, kad jie gali padaryti tą brūkšt brūkšt, kuriam užtenka tik talento. O esmė yra tame, kad kas turi talentą - nesvarbu kaip darys, atrodys gerai, o kas neturi. Na.. tam yra kitų būdų padaryti, kad darbas atrodytų gerai. Piešti gaidį, o ne vištą (čia ritmas dalykas, mokslininkai tikrino, kad paveikslą, kuriame nupieštas gaidys, o ne višta nuperka 4-8 kartus greičiau nei tokį patį su višta, taigi yra tokių dalykų į kuriuos žmonės mieliau žiūri), arba bent jau darbo įdėti, kad nors būtų ką tada apžiūrėti :)

      Panaikinti
    2. Sutinku, kad gerą "brūkšt brūkšt" padaryti sunku, tik kitokiu principu. Čia kaip su japoniška tapyba - pušis stebima penkis metus, kad ją nupiešti per 5 minutes,
      Ir apskritai, geras Brūkšt gaunasi tieeeek popieriaus ir laiko sugadinus... O "negerą" nuo "gero" iškart atskirsi pagal liniją.

      Panaikinti
  3. Dauguma knygu yra verstos is uzsenio kalbos, tad naturalu kad ir virselis buna tas pats tik sriftas pritaikytas i lietuviska :) galbut butu tikslingiau vadinti ne virselio autoriu o virselio dizaineriu :) nes pakeisti srifta i lietuviska ne visiskai atitinka savokai sukurti virseli :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai viršelis būna išverstas, tuomet vis tiek knygoje nurodomas viršelio autorius IR jį išvertęs žmogus/dizaineris.

      Panaikinti