2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Virškinimo fermentai: išteisinti ar pasmerkti?

[Šis įrašas yra mano asmeninė nuomonė, nenukreiptas nei už, nei prieš konkrečią firmą ar jos produktą, o greičiau prieš produktų grupę ir tam tikrų žmonių požiūrį į juos. Jis negali būti laikomas konsultacija, jis negali būti laikomas pakaitalu konsultacijai ir negali būti laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau". Tekste išdėstomus faktus ir šaltinius tengiuosi grįsti bendromis žiniomis, visuomet esu atvira diskusijoms ir jūsų nuomonei.]

Šiandien noriu pakalbėti apie vieną per TV rodomą reklamą - joje pasakojama apie "natūralų" virškinimo gerinimo būdą - virškinimo fermentus.

Iš tiesų tai reklama nemeluoja.
Viskas, kas randama gamtoje yra natūralu. Nes žodis "natūralus", tą ir reiškia - gamtiškas - iš gamtos. Jo antonimas, žodis "nenatūralus" nereiškia kažko sintetinio ar cheminio, o reiškia kažką ne iš gamtos - antgamtiško.
Žodžiais natūralu/nenatūralu labai mėgstama manipuliuoti - pvz.: sakyti "homoseksualūs santykiai yra nenatūralūs", kas, kalbant lietuviškiau skambėtų "homoseksualūs santykiai yra atgamtiški". Matyt tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės jų bijo labiau nei vaiduoklių, vampyrų ir vilkolakių drauge sudėjus (pastariesiems terminas "nenatūralus" tinka).

Nors minėta reklama nemeluoja apie natūralumą, bet išnaudoja šią liaudišką "natūralumo" sąvoką: natūralu = gerai.

Juk tai, kas "natūralu" pakenkti negali, ar ne? Tik blogi godūs verslininkai apipurškia vaisius ir daržoves "nenatūraliomis" medžiagomis, baisiais chemikalais, ir dar tikriausiai apspjaudo, kai niekas nemato, jei ne blogiau.
Pavyzdžiui kai kuriems žmonėms vaikų skiepijimas atrodo "nenatūralus" - matyt dėl to ir vėl grįžta tokios ligos kaip poliomielitas, nes kai kurios mamos atsisako skiepyti savo atžalėles (kaip bebūtų keista, bet beveik 100% tokių mamų turi aukštąjį filologinį išsilavinimą...). Jeigu manote, kad tas skiepas, kurį gavote vaikystėje jus vis dar saugo - labai klystate, nesusergate ne todėl, kad turite imunitetą (jį turėjote, bet tik 2-15 metų, priklausomai, nuo skiepo)*, bet todėl, kad aplinkoje nėra arba yra labai mažai minėtų ligų sukelėjų (vaikai skiepijami kaip imliausia šių ligų visuomenės dalis, o taip pat dėl to, kad jiems šios ligos reiškia gyvenimą/mirtį, o jei ne mirtį, tai geriausiu atveju luošumą ir protinį atsilikimą).
Jeigu nepaskiepija keli vaikai iš minios, tai susirgti rizikuoja tik patys neskiepyti vaikai, bet ir tai labai mažai, nes likusios didžiosios masės skiepijimasis garantuoja, kad ligos sukėlėjui bus tiesiog labai mažai šansų iš kur atsirasti (iš piramidės ištraukiama tik viena kaladėlė). Bet jei nepaskiepija masė, tai ne tik ji rizikuoja susirgti, bet ir sudaryti sąlygas labiau sirgti vyresnio amžiaus asmenims, bei tiems vaikams, kurių organizmas, nors ir paskiepytas, imuniteto nesuformavo ar buvo jį suformavęs vos keliems mėnesiams-metams (iš piramidės ištraukiama daug kaladėlių, griūna visas statinys).

Grįžkime prie reklamos. Taip, minėti virškinimo fermentai yra natūralūs - dažniausiai išgaunami iš gyvūnų organų (paprastai kiaulių)). Kadangi nesintetinami mėgintuvėlyje, tai jie atrodo natūralūs, netgi tam, kuris bijo atgamtiškų dalykų.
Bet ir cianidas natūralus. ŽIV virusas irgi natūralus. Ar dėl to reikia juos vartoti?

Mūsų organizmas pats sintetina visus tuos reikiamus virškinimo fermentus. Ir jis jų sintetina tiek, kiek reikia, ir tiek kiek gali.
Kartais žmonėms dėl įvairių ligų organizmas virškinimo fermentų negamina iš viso - tokiu atveju šie "išoriniai" virškinimo fermentai tikrai yra naudojami, bet jie būna keliasdešimt-kelis šimtus kartų didesnės koncentracijos, nei šie reklamuojami. Kam jums kojos protezas, jei turite abi kojas?
O kartais, kaip tegia reklama, virškinimo fermentų žmonėms trūksta. Tai irgi tiesa. Todėl ekstra atvejais, pvz.: jei žmogus išgyvena didelį emocinį-fizinį stresą ir jo kūnui dabar "ne iki to", kad leisti sau virškinti, arba jeigu žmogus yra išvykęs į užsienį ir negali sau leisti negaluoti, tokiais atvejais išoriniai virškinimo fermentai gali pagelbėti - bet kaip mažesnė blogybė iš didesnės. Narkotinis nuskausminamasis vaistas morfinas yra leidžiamas kenčiantiems ligoniams, kai nežinoma iš kur kyla skausmas arba kai nėra kaip to skausmo panaikinti, nes pats skausmas, būdamas dideliu stresu, organizmui gali pakenkti labiau nei šis vaistas. Bet vos sužinoma kas blogai, ar skausmas aprimsta, morfinas nebenaudojamas. Žmonės, morfiną naudojantys savo nuožiūra, liaudyje vadinami paprastai - narkomanais.

Gamtoje visi gyvi padarai pasižymi nuostabia savybe: siekti didžiausių rezultatų mažiausių pastangų sąskaita ir kuo mažiau daryti bereikalingų dalykų. Todėl, kasdien vartojant tokius "maisto papildus" ilgainiui organizmo ląstelės, kurios natūraliai gamina šiuos virškinimo fermentus paklaus savęs "o kam aš stengiuosi?" ir nustos juos gaminti. O jeigu ir tada dar nenustosite vartoti šių virškinimo fermentų (šiuo momentu jau vartosite jų kur kas daugiau, nei vos pradėję), tai jūsų organizmo imuninė sistema susimąstys - o kam organizmui išlaikyti ląsteles, kurios nieko nedirba? Ir jas tiesiog sunaikins (jei iki to laiko ląstelės nebus mirusios natūraliu apoptozės būdu - tai būdinga ilgą laiką nieko nedarančioms ląstelėms), ir tuomet jau galėsite virškinimo fermentus gerti visą likusį gyvenimą. Blogiausia, kad kai užsiveda tokie procesai, tai jie yra linkę nesustoti - prasideda vadinamosios autoimuninės ligos, kurios geriausiu atveju pasireiškia pleiskanojimu, o blogiausiu atveju cukriniu diabetu ir tai, ką liaudis vadina reumatu... Dar atsimenate tą kojos protezą? Labai jis gražus, bet ar dėl jo verta nusipjauti koją?

Be abejonės išgerti tokių vaistų atrodo lengviau, nei gyventi sveikai. Bet paklauskite savęs, ar nelaimingus jus daro labiau skaudantis pilvas po maisto prisikišimo, ar tai, kad neturite laiko normaliai pavalgyti? Tokių vaistų vartojimas nutirpdys ledkalnio viršūnę - galėsite nebesijaudinti, kad maistą valgote skubėdami, ir atrodys, kad viskas gerai, bet liks visas tas balastas, kuris jums neleidžia pavalgyti ramiai. Jeigu jis būtų iš tiesų to vertas, tai valgydami greitai jūs ne liūdėtumėte, o džiaugtumėtės ir skubėtumėte kuo greičiau grįžti prie darbo, net nekreipdami dėmesio į savo skaudantį pilvą (kas, iš fizinės pusės irgi nieko gero, bet bent jau apsiriboja vien tik fiziniu negalavimu, ir nesusargdina jūsų depresija ar ūmiais klausimais apie gyvenimo prasmę).

(Scena iš serialo "Auklė" Gerulis buvo :) )

Jeigu jus tikrai kamuoja virškinimo sutrikimai, ir po šios reklamos nusprendėte įsigyti šių vaistų ilgalaikiam naudojimui savo niuožiūra, tai pirmiausiai apsilankykite pas savo gydytoją.
Jeigu sergate rimta liga, tai šie vaistai jums nepadės, kadangi juose būna mažos virškinimo fermentų koncentracijos - išmesite pinigus, susigadinsite nervų besikankindami, o liga gali tik progresuoti ir paūmėti (gal ji iš viso nieko bendro neturi su virškinimo fermentų sumažėjimu). Jeigu jums šie preparatai padeda - vadinasi jūsų organizmas yra tiesiog išsiderinęs - galbūt pakaktų stiklinės vandens prieš valgį? Jogurto indelio ryte (dar kartą akcenutosiu, kad tinka bet koks jogurtas su gyva bakterijų kultūra). Galbūt jums tereikia išsimiegoti, arba prieš valgį likus penkioms minutėms pradėti galvoti ką valgysite, tokiu būdu paskatinsite virškinimo sulčių išsiskyrimą (būtent sultyse yra šie fermentai). Toks organizmo išsiderinimas gali būti beprasidedančios ligos požymis - o jūsų veiksmai gali užkirsti kelią būsimai sunkiai ligai, kuriai kelio niekada neužkirstūmėte pradėję vartoti virškinimo fermentus. Pavyzdys: Gal greitas valgymas, po kurio jaučiate sunkumą ir nevirškinimą, nulemia skrandžio sienelių spazmus, dėl ko sutrinka kraujotaka, apmiršta kraujo negaunančios skrandžio gleivinės ląstelės, atsiranda opos, jas vėliau skauda, jos kraujuoja, o neretai ir suvežėja. Virškinimo fermentai, vartojami kasdien, užmaskuos pirmus nevirškinimo simptomus (dėl sutrikusios kraujotakos ląstelės gamins mažiau sulčių, gleivių ir fermentų, nes tiesiog turės mažiau resursų, kuriuos galės perdirbti) ir pajusite negalavimus tik jau esant opai. Jei mėginsite pakeisti gyvenimą taip, kad valgytumėte neskubėdami, tai skrandžio sienelės nespazmuos, skrandžio ląstelės gaus kraujo, atsinaujins virškinimo fermentų gamyba, taip pat niekas neopės, išvengsite vėžio. O jeigu jau taip yra, kad niekaip negalite išvengti skrandžio spazmų, tai galbūt geriau būtų gauti receptinį preparatą iš gydytojo, kurio dėka atlaiduotumėte skrandžio raumenis ir gydytumėt ligą sukeliančius veiksnius, o ne vien tik simptomus?

Gerkite pakankamai skysčių. Tai ne tik palengvins virškinimą, bet ir užkirs kelią devynioms galybėms ligų. Vargu ar galite įsivaizduoti kaip tai yra svarbu. Nebūkite kaktusais - kad ir kaip gražiai žydi, bet auga lėtai ir yra dygliuoti ir "nedraugiški". Pasistenkite išgerti stiklinę vandens atsikėlę, prieš didžiuosius dienos valgius ir vakare, eidami miegoti (paskutinė stiklinė, medicinos praktikoje dažnai vadinama "grožio stikline", nes šį įprotį turinčios moterys turi pastebimai gražesnę odą). Tokiu būdu išgersite 5 stiklines vandens. Dar 3 stiklines vandens gausite valgio metu užsigerdami sultimis ar kitais gėrimais, iš sriubų, vaisių etc. Kava - tai ne gėrimas, nes, jei taip galima sakyti, "eina kiauriai" - neretai organizmas norėdamas išplauti kavos sudėtines dalis iš organizmo turi išeikvoti net daugiau skysčių, nei buvo kavos puodelyje. "Pakankamas" šlapimo kiekis sumažina šlapimo akmenų susidarymo riziką, fiziškai nuplauna bakterijas, grybelius ir kitokius mikroorganizmus bešliaužiajančius šlaplėje.

Nevalgykite prieš miegą porą valandų. Esu girdėjusi visokių teorijų - labai populiari, kad maistas virškinamajame trakte pūva ir nuodyja organizmą, arba kad nuo maisto po šeštos valandos storėjama. Pūva bet koks maistas virškinamajame trakte - tik vienas labiau, kitas mažiau, sėdinčiam daugiau, bėgiojančiam mažiau, o storina, deja, bet irgi visas - juk tai viena iš maisto paskirčių, ar ne ;) Tačiau miegodami žmonės būna horizontalioje padėtyje, atsipalaiduoja raumenys, dėl to maistas gali ir ne visai judėti kryptimi nuo galvos "žemyn". Didžiajai daliai rėmeniu sergančių pacientų nugalėti šią ligą, jei ji nėra įsisenėjusi, padeda būtent nustojimas valgyti daug ir prieš miegą - kai žmogus taip prisivalgo, tai atsigulus skrandžio turinys pradeda spausti viršutinį stemplės rauką, jį pertempia ir dalis jo išsilieja į stemplę -atsikėlęs žmogus jaučia rėmenį, nemalonų skonį ir kvapą iš burnos. Blogai yra tai, kad taip besikartojant vis atsipilinatis skrandžio turinys gali būti dažnų gerklės infekcijų ar slogos priežastis, taip pat nuolatos pertempiamas stemplės sfinkteris praranda savo jėgą ir po kurio laiko rėmuo žmogų ima kamuoti kone visą laiką, gali suvežėti skrandžio rūgšties "graužiama" apatinė stemplės dalis. O virškinamajame trakte sfinkterių yra ir daugiau...

Internetas pilnas įvairių virškinimui pagerinti skirtų patarimų, netingėkite paieškoti.
Mylėkite save.

* - kai kurių skiepų sukeliamas imunitetas gali išlikti visą gyvenimą. Pvz.: skiepijant vaiką nuo tuberkuliozės jam yra suleidžiamos leisgyvės galvijų tuberkuliozės ląstelės. Jos nėra mums pavojingos, bet kol gyvena ir dauginasi (kai kurių) organizme, tol mūsų imuninės ląstelės sugeba "apsimokyti" jas naikinti, o tuo pačiu ir mažus kiekius žmonių tuberkuliozės sukelėjo (kuri iš esmės yra mutavusi gyvūlių tuberkuliozės bakterija (tuberkuliozė, kaip liga, atsirado po to, kai pirmieji žemdirbiai pradėjo gyventi su gyvūliais po vienu stogu)). Kai gyvenimo eigoje tuberkuliozės skiepas yra kartojamas prieš jį padaromas Mantu mėginys - po odą suleidžiama truputėlį iš tuberkuliozės bakterijos išgautos nepavojingos, bet bakterijai būdingos medžiagos - vadinamojo tuberkulino. Jei šią medžiagą organizmas atpažįsta kaip "blogio" signalą - suleidimo vietoje atsiranda patinimas ir paraudimas, skauda - tai reiškia, kad žmogus arba dar turi skiepo bakterijų (jo skiepyti vėl nereikia, būtų beprasmiška), arba jau serga žmonių tuberkulioze (kuris iš šių dviejų variantų padeda atskirti specialūs tyrimai). Jeigu patinimo neatsiranda, tuomet yra laikoma, kad žmogaus organizmas neturi supratimo kas čia jį "puola" ir gali būti lengvai apkrėstas žmonių tuberkulioze. Tokį žmogų galima skiepyti.
Mantu testą, berods pradinėje mokykloje, man, kaip ir visai mano klasei buvo atlikę. Tik tuo metu neaiškino kas čia per dalykas, o sakė, kad mus paskiepys vieną kartą, o po to, jei nebus "alergijos" paskiepys antrą kartą. Iš visos klasės tik dviem žmonėm Mantu mėginys buvo teigiamas - tai reiškia, kad visi kiti vaikai, galėjo lengvai pasigauti tuberkuliozę nuo atvira forma sergančio asmens (ši liga turi kelias formas). O Lietuvoje tas labai lengvai gali nutikti, nes mūsų žemelėje pilna benamių, o kartais net ir visai padorių žmonių, kurie šia liga serga ir nesigydo Būna labai nesmagu girdėti apie užsieniečius, kurie atvykę į Lietuvą ignoruoja prierašą informaciniame buklete apie rekomenduojamą tuberkuliozės skiepą ar apsaugos priemones ir šią ligą išsiveža, kaip "suvenyrą". Kartais mūsų spauda bando kažką "pakelti" šia tema, bet labai jau retai.

2011 m. birželio 25 d., šeštadienis

Balandžių kovos Z

Užvakar sėdžiu Vilniuje, Cvirkos skverelyje, išsitraukiu suvalgyti sumuštinį.

Suskrenda pulkas balandžių - savaime suprantama jie nori mano maisto trupinių. Atkreipiu dėmesį, kad kai kurie balandžia tamsesni, mažesni ir atletiškesni už matomus likusiose miesto dalyse.
Kol mąstau gal atlaužti kokį gabalėlį ir numesti jiems, tai dvi iš tų oro žiurkių nutūpia ant suoliuko man iš dešinės, trys iš kairės. Ir, o, naglumo viršūne, vienas iš tų šiukšliapaukščių įkiša galvą į mano prasegtą rankinuką ir ima bandyti nukrapštyti celofaną nuo kitų mano maistinių atsargų.

Pyktelėjusi tokiu įžūlumu, imu viena ranka mėginti paukščius nuvyti - tuomet keli pakyla nuo žemės ir pakimba man tiesiai prieš nosį mosikuodami sparnais. Besijuokdama iš šių pseudo-kolibrių suvokiu ką jie daro - vos pamatę, kad sumuštinį laikau viena ranka jie mėgina mane išgąsdinti, kad jį išmesčiau ir anie galėtų pasimėgauti tikra puota vietoj tų trupinių, kuriuos būčiau jiems palikusi (jei iš vis būčiau ką nors davusi).

Porą balandžių paspyriu, bet tai nepadeda - net išsigąstu, kad jie gali sumąstyti ir realiai mane apdraskyti. Nors jų nageliai ne itin įspūdingi, o snapeliai maži ir silpni, bet kas ten žino kokiomis bakterijom jie aplipę...
Po kelių šios "epinės" kovos minučių numetu jiems saują bulvių traškučių už kelių metrų ir greitai ir ramiai pabaigiu savo sumuštinį.

Vėliau mačiau kaip šiuo gąsdinimo metodu šie balandžiai iš vaiko "atėmė" keksiuką, jau neklabant apie tai, kad pravirkdė vargšą :(

(nežinau fotomanipuliacijos autoriaus ar šaltinio, radau juokingų paveikslėlių agregatoriuje :) )


2011 m. birželio 14 d., antradienis

Nepaprastas talentas - Marci McDonald

Norėčiau su jumis pasidalinti mano visai neseniai atrastais dailininkės Marci McDonald darbais (aplankykite jos puslapį, ten beveik 100 darbų ir informacija apie jų kūrimą ir atlikimo techiką (dailininkė kuria darbus akriliniais dažais, spalvotomis pastelėmis ir pieštukais).
Štai keli iš jų:








2011 m. birželio 13 d., pirmadienis

Iš arti visi dalykai įdomūs

Prieš kurį laiką rašiau, kad įsigijau naujų augintinių. Urze atpažino, kad mano naujieji padarėliai yra sraigiukai Physa acuta. Gal ir ne P. acuta, bet tikrai kažkas iš Physa genties :) Šiandien ketinau išvalyti savo mažąjį akvariumą, kai pamačiau įdomų dalyką:

Čia matote vieną iš mano sraigiukų (jų yra apie dešimt). Aplink jį gausu visokių nuokritų (dėl to ir ketinau akvariumą valyti ;D). Šalia sraigiaus pastebėjau labai įdomų dalyką - kažkokius baltus gumuliukus apsuptus gleivių. Tai susimąsčiau, kad jeigu čia mano sraigiukų kiaušinėliai, tai kaip išvalyti akvariumą, kad pavyktų palikti kiaušinėlius. O dar svarbiau - kaip vėliau mažuosius sraigiukus apsaugoti nuo pagrindinio akvariumo gyventojo - gaidelio? (Betta splendens). (Balta linija pažymėjau sraigiuko dydį, kokio jis buvo senesnėje nuotraukoje (iš akies palyginau pagal akvariumo "sąmanos" lapelius.) Sraigiukas apaugęs žaliadumbliu, bet manau, kad tai jam per daug nekenkia :) Nuo saulės labai gerai auga ta akvariumo "sąmana", kurią godžiai sraigės niomnina :D
Štai kaip atrodo dar mažas, neišsiritęs iš kiaušinėlio apvalkalo, bet jau pilnai susiformavęs Physa acuta mažylis (vėliau video rodo kaip jis nučiulpinėja dumblius nuo augalo lapo (aišku, jau po išsiritimo ;D ):



Jeigu patiko šis mažas gamtos stebuklas, tai galbūt sudominsiu įdomiu puslapiu - Sandgrains.com , kuriame galima pamatyti nuostabių nuotraukų. Kaip antai smėlio:

Arba žmogaus akies tinklainės (juodą rezginį primenantis dalykas - kraujagyslių tinklas):

2011 m. birželio 12 d., sekmadienis

Be pavadinimo

Sako, kad vikšras virtęs drugeliu tegyvena vieną dieną.
Pelė vidutiniškai gyvena 2 metus.
Grenlandiniai banginiai 200 metų.
Jūrinė austrė apie 500 metų.
Medis Populus tremuloides gali gyventi 80000 metų.
Turritopsis dohrnii - tokia medūza - teoriškai yra nemirtinga.

2011 m. birželio 10 d., penktadienis

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Drakoniukas ant šakos

Ant šakos tupintis pilvotas drakoniukas (HB ir 2B pieštukai, 1,5 valandos darbo):
Ir nuspalvinta verija (GIMP'as, +1 valanda darbo):

O čia - labai neblogas 2 minučių video, kaip piešiamas merginos portretas:

Conrad's drawing from conrad roset on Vimeo.



Tai tiek šiandien. Raportą baigiu :3

2011 m. birželio 5 d., sekmadienis

Būk murzinas ir kvepėk skaniai (arba bent jau taip galvok :) )

Bevėpsodama į TV kažkaip susimąsčiau apie vieną dezodoranto-antiperspiranto (velnias žino ko ten tiksliai) reklamą. Joje buvo akcentuojama, kad produktas nuo nemalonaus kūno kvapo-prakaitavimo apsaugo 48 valandas.
Rimtai?

(paveikslėlis nesusijęs su reklamuojamu produktu :D Man jis tiesiog patiko XD)

Man iškilo tiek daug klausimų...
Reklamoje buvo rodomi žmonės besilinksminantys klube. Bet, jeigu eičiau į klubą, tai slėpti savo kūno natūralų kvapą norėčiau mažiausiai. Žmogaus prakaito kvapas perduoda informaciją apie jo turimus su imunitetu susijusius genus - kuo kito žmogaus šie genai yra labiau skirtingi nuo tavo, tuo to kito žmogaus kūno kvapas tau labiau patinka. Argi žmonės į klubus pirmiausiai eina ne potencialios antros pusės ar sekso partnerio ieškoti (net jei ir sako sau, "einu tik pasilinksminti)? Net ir antru atveju, jei nepasisektų su tokia pastojimo "nelaime", tai gal bent jau paguostų mintis, kad vaikelisturės įvairesnį imuniteto genų rinkinį ir mažiau sirgs įvairiomis ligomis ir alergijomis :)

Žinoma, kai kuriems žmonėms prakaitas visuomet atrodo privaląs turėti nemalonų kvapą - bet taip jiems atrodo dažniausiai dėl vienos iš kelių priežasčių:
a) jie maudosi retai, ir jų prakaitą spėja sudoroti ant kūno gyvenančios bakterijos, todėl realiai jie užuodžia ne savo prakaitą (kuris turėtų atrodyti kone bekvapis), bet tų bakterijų perdirbinius ir pačias negyvas bakterijas. Dušas kasdien-kas antrą dieną su šia problema susidorotų labai greitai, bet, jei yra sukuriamas produktas, kuris veikia 48 valandas, tai tik parodo, kad jo pirkėjai taip dažnai net neketina maudytis...
b) jie serga. Sergant tam tikromis ligomis natūralus kūno kvapas pakinta lygiai taip pat, kaip bet koks kitas rodiklis. Kartais sergantys žmonės kvepia gardžiau už gražiausias gėlių puokštes, o kartais taip dvokia, kad atrodo kad kas užkišo negyvą katę už ventiliacinių grotelių.
c) jie ypatingai maitinasi. Jeigu valgysite labai daug B grupės turinčių vitaminų kvepėsite grikiais. Tikrai nemažai vaistų keičia kūno kvapą - vieni žmonės ima kvepėti pačiais vaistais, o kiti labai įdomiai - įdomiausias mano realiai "uostas" atvejis, buvo moteris, kuri kvepėjo rožėmis, kol vartojo vaistus kraujospūdžio mažinimui.
d) jie yra taip išauklėti - niekada neužaugti, amžinai likti jaunais. Be plaukų*, be kvapo, be raukšlių.

Dezodorantas-antiperspirantas yra tikrai geras dalykas - aš ir pati jį naudoju, nes prakaito dėmės pažastyse neatrodo labai estetiškai (nors karštą vasaros dieną keisčiau-ligočiau atrodo žmogus, kuris visai neprakaituoja...), bet niekada nepagalvočiau jo laikyti ant kūno 48 valandas. Ryte į darbą/studijas beeidama pasitepei, grįžai namo, ir nusiplovei. Nėr čia ko tam aliuminiui didinti krūties vėžio rizikos.

Pabaigai - piešinys, kurį nupiešiau pentadinį besedėdama Sareikiškėse ant suoliuko (apie valanda darbo, HB pieštukas, vėliau su GIMPU pridėjau mėlyną atspalvį:

_____
* - Anot kai kurių seksopatologų vyrai, kuriuos lytiškai jaudina tik tik tos moterys, kurios nusidepiliavusios kojas ir gaktos sritį nesąmoningai nori mylėtis su mergaitėmis (vyrai that is). Kažkas panašaus į 90% anoreksija sergančiųjų mergaičių - jos nenori būti gražios ir lieknos moterys, jos nori likti mergaitėmis/merginomis, nes aplinka, kurioje jos užaugo, moterų "nemyli" - moterys joje būna pavargusios namų šeimininkės, kurių vyrai netrokšta, o anoreksija sergančios merginos nori būti nepriklausomos, išsilavinusios, joms atrodo žema naudotis gundymu, kad gyvenime kažko pasiektum. Netgi teko girdėti tokią mintį (iš psichiatro), kad anoreksija suserga ne mergaitės, o jas susargdina jų tėčiai, kurie gali mylėti dukrą-mergaitę, bet ne dukrą-moterį, nes meilę moteriai jie supranta tik vienu būdu. Augdama su tokiu tėvu (ar jį atstojančiu vyriškos-moteriškos lyties asmeniu) mergaitė turi arba suvokti, kad vaikystė ir meilė baigiasi, dabar jai reikia išmokti jausti poreikį mylėti, o ne poreikį būti mylimai, arba mėginti nebesuaugti. Bet apie tai gal kitą kartą :)

2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

Collab su Dragon-Half

Kai tik pamačiau Dragon-Half nebaigtų piešinių rinkinį, kaip mat pasisiūliau vieną pabaigti :D Jie visi atrodė labai šaunūs, bet piešinių autorė nusprendė man patikėti vieną su drakonu:

Nežinau kodėl, bet drakono snukis man priminė vieną iš NeonDragonArt piešimo pamokėlių (nors tikriausiai neturi nieko bendro). Kažkodėl tos pamokėlės buvo, o ir išlieka labai populiarios. Nors yra šimtai geresnių, bet panašu, kad tai kas būna Google pirmam paieškos puslapyje nustumia viską kitą į gilią internetinę užmarštį...

Pirmiausiai padariau didelę klaidą su piešinio atsispausdinimu :( (gal kada nors piešiu taip gerai, kad žmonės nebijos man patikėti savo originalių "sketch'ų" ;D). Norėjau atsispausdinti su lazeriniu printeriu (rašalinio rašalas būtų visai pasileidęs po flomasteriais), bet nepagalvojau, kad žmogus, kurio paprašysiu atspausdinti nepagalvos pataisyti failo "contrast/brigtness" prieš spausdinant :D Silly me.
Taigi - piešinys jau nuo pat pradžios turėjo tokį pilką atspalvį ir buvo visas sudarytas iš daugybės daugybės smulkių taškelių :D

Spalvinti buvo gana įdomu... Pirmiausia dėl to, kad piešinys buvo atspausdintas ant labai plono lazeriniams printeriams skirto popieriaus - toks popierius raukšlėjasi net nuo rankų prakaito.
Atrodo tarsi jis būtų gyvas D: !
Po pirmos valandos darbo (leidau sau šiek tiek pataisyti drakono snukutį ir pastorinti patį drakoną...):


Antra, labai keista spalvinti kito žmogaus piešinį ir matyti kaip skirtingai viskas nupiešta lyginant su tuom, kaip darytum pats, jei pieštum. Pavyzdžiui man buvo taip keista, kad Dragon-Half paslėpė vieną šio vaikino plaštaką. Aš niekada negaliu paslėpti plaštakų piešinyje. Man tada blogai "žiūrisi" :D Taip pat ir veidas - labai stengiausi išlaikyti originalią vaikino veido išraišką, bet man nelabai tas pavyko. Aww :< O Dragon-Half piešiami veidai kaip tik - visuomet tokie įdomūs ir originalūs.
Po antros piešimo valandos:

(Kokia tai nelabai produktyvi piešimo valanda buvo :D Labai jos metu maigiau tą TV3 play puslapį XD)

Po trijų valandų - pabaigtas piešinys:
Tikiuosi Dragon-Half patiks :3
Ne kažin kas, bet manau, kad kaip iš serijos "o davai padarom taip" tai visai nieko :D

Dabar dar pagalvojau, kad reikėjo apačioje pripiešti daug daug auksinių grybukų :D
Bet tikriausiai kaip iš lempos jie ten būtų buvę....



Lempiniai grybukai ftw :D