Balandžių kovos Z

Užvakar sėdžiu Vilniuje, Cvirkos skverelyje, išsitraukiu suvalgyti sumuštinį.

Suskrenda pulkas balandžių - savaime suprantama jie nori mano maisto trupinių. Atkreipiu dėmesį, kad kai kurie balandžia tamsesni, mažesni ir atletiškesni už matomus likusiose miesto dalyse.
Kol mąstau gal atlaužti kokį gabalėlį ir numesti jiems, tai dvi iš tų oro žiurkių nutūpia ant suoliuko man iš dešinės, trys iš kairės. Ir, o, naglumo viršūne, vienas iš tų šiukšliapaukščių įkiša galvą į mano prasegtą rankinuką ir ima bandyti nukrapštyti celofaną nuo kitų mano maistinių atsargų.

Pyktelėjusi tokiu įžūlumu, imu viena ranka mėginti paukščius nuvyti - tuomet keli pakyla nuo žemės ir pakimba man tiesiai prieš nosį mosikuodami sparnais. Besijuokdama iš šių pseudo-kolibrių suvokiu ką jie daro - vos pamatę, kad sumuštinį laikau viena ranka jie mėgina mane išgąsdinti, kad jį išmesčiau ir anie galėtų pasimėgauti tikra puota vietoj tų trupinių, kuriuos būčiau jiems palikusi (jei iš vis būčiau ką nors davusi).

Porą balandžių paspyriu, bet tai nepadeda - net išsigąstu, kad jie gali sumąstyti ir realiai mane apdraskyti. Nors jų nageliai ne itin įspūdingi, o snapeliai maži ir silpni, bet kas ten žino kokiomis bakterijom jie aplipę...
Po kelių šios "epinės" kovos minučių numetu jiems saują bulvių traškučių už kelių metrų ir greitai ir ramiai pabaigiu savo sumuštinį.

Vėliau mačiau kaip šiuo gąsdinimo metodu šie balandžiai iš vaiko "atėmė" keksiuką, jau neklabant apie tai, kad pravirkdė vargšą :(

(nežinau fotomanipuliacijos autoriaus ar šaltinio, radau juokingų paveikslėlių agregatoriuje :) )