Kuris čia netinka?

Namie ant internetinių ragų mašinos apsigyveno keli žaisliukai draugų padovanoti žaisliukai:

(Jie labai makabriškai atrodo tamsoje, kai routerio lemputės apšviečių jų galvas iš apačios...)

Šitą nuotrauką aš parodžiau apie 20 pažįstamų su tokia istorija: mama su dviem vaikais nuotrauka, o vienas atėjęs į svečius. Negalvojant, greitai asakytkite į klausimą, kuris atėjo į svečius?

Tai kuris?

A
B
C

?

Galvojau, oh yeah, čia tai aš kietai sugalvojau, niekas neatsakys iš karto teisingai. Iš tų keliasdešimt žmonių tik viena mano gera draugė atsakė taip, kaip aš galvojau, kad atsakys dauguma xD

Kad nesimatytų atsakymo dar prieš atsakant į klausimą, štai keletas gif'ų:

(Skraidantis  katinas. Jis kietas. JĖ.)

(O čia priežastis, kodėl kartais visi atsikeliame keistai susivėlę)

(Pietų pertrauka)

(Darbas ofise po ketvirtos valandos)

(Tikrai atsakėte į klausimą pirmiau nepažiūrėję atsakymo?)

Taigi, teisingas atsakymas...

jis yra... *kankinanti pauzė*, ai, vis tiek gi matote jį apačioje, bo tuoj parašysiu gigantišką raidę:

B

Nes B yra katukas. Mama drakoniukė, vienas vaikas driežas, o kitas dinozauras. Taigi, visi daugiau mažiau šeimoje yra driežai (nors ginčyčiausi dėl drakonų, bet visgi daugumai žmonių drakonas tai tik peraugęs driežas su agresyviu rėmeniu, sparnais ir sociopatiniu elgesiu).

Aš galvojau, kad žmonės vertins tik pagal pirmą įspūdį - tai yra išrinks tą, kuris ne didelėmis akimis ir galva, tai yra dinozaurą.

Panašu, kad jei sudarinėčiau testus, niekaip nesuprasčiau nu kodėl visi į juos taip gerai atsakinėja xD

Kalbant apie testus, tai jeigu pvz.: teste klausimai turi po keturis pasirenkamus variantus iš kurių vienas neteisingas, tai surinkti mažiau 25% turėtų būti labai sunku (esant pakankamai dideliam klausimų skaičiui ir esant testui ne tokiam, kur teisingas visada A).

Jeigu visgi tokių, surinkusių mažiau, nei galima surinkti minimaliai pasirinkus vien A ar spėliojant, nemažai, vadinasi testas nėra geras - žmonės nesąmoningai renkasi neteisingą atsakymą.  Prieš kelias savaites, gaila neišsisaugojau, skaičiau apie vieną socialinį tyrimą, kur studentų ir dėstytojų klausinėjo apie jų besimokomą/dėstomą dalyką susieję klausimus su nemaloniais dalykais ar pateikę nemalonius pavyzdžius (atsimenu vienas pavyzdys buvo badas). Šimpanzės dariusios testą atsitiktinai surinko geriau už geriausią dėstytoją (jei kas irgi skaitėte ir turite nuorodą, labai norėčiau jį išsisaugoti :l).


Dar esu girdėjusi iš kelių testus sudarinėjančių žmonių, jog žmonės geriau atsakinėja, kai testas atspausdintas ant prastesnio popieriaus ar jame yra rašybos klaidų - tai mažina įtampą, nes mažina atskirtį tarp vertintojo ir atsakinėtojo.

Visi darome klaidų ir daugiausia jų padaro tas, kas iš viso daugiausia kažko daro xD

Kurį variantą buvote pasirinkę?
	A
	B
	C
	D (visada renkuosi D)
	Nė vieno, pirmiau pažiūrėjau koks teisingas atsakymas.
pollcode.com free polls

EDIT: viena pažįstama gerai pastebėjo, kad aš nepagalvojau, kaip žmonės atsakys į šitą klausimą dėl to, jog esu už vaikų įsivaikinimą, dėl to mano smegenyse nėra galvojimo, kad palikuonys pirmiausia yra susiję biologiškai su tėvais/rūpintojais ir aš automatiškai negaliu išskirti katės - matau šitų padarėlių veidelius (kurie simbolizuoja jų asmenybes ir elgesį) pirmam plane, o ne jų rūšį. Va kiek įdomybių iš kelių žaisliukų XD

Popierinė širdis

[APIE SUPER DUPER PROJEKTĄ]

Bandau iš popieriaus suklijuoti žmogaus vidaus organų modelį :) 

Nusprendžiau darbą pradėti nuo širdies.

Pirmiausiai susipirkau ko man reikėjo. Iš dailininkų prekių:

• 2 lapų raudono popieriaus - 160 mg/m^2 "Canson" firmos red poppy (tai tipo aguonų raudonumo) spalvos. Abu lapai kainavo 1,6 Lt. 
• 2 lapų kalkinio popieriaus, perkelti iškarpoms. Per abu 0,6 Lt. Plius dar pačių iškarpų atsispausdinimas 0,45 Lt, nes namie neturiu printerio (jei turite ar spausdykloje galite atsispausdinti ant storesnio, tai sutaupysite daug laiko :) )
• metalinė liniuotė ir  pieštukiniai klijai. Per abu 8 Lt.

Rankdarbių parduotuvėje taip pat nusipirkau 20 Lt kainuojantį popieriaus peiliuką. Iš asmeninių atsargų - juodas tušinukas, raudonas markeris ir lipnūs lapeliai.

Lipniais priminimų lapeliais prisiklijavau popierių kraštus, kad neslankiotų ir perkeltos iškarpos būtų kuo mažiau kreivos :D Kalkinis popierius - tai toks popierius, kurio vieną pusę spaudžiant, kitoje pusėje esantis dažų sluoksnis persikelia ant po juo pakišto daikto. Kai buvau maža, tai šito popieriaus rasti buvo nesunku, nes jis buvo naudojamas spausdinimo mašinėlėms - vienu metu taip galėdavai iš karto surinkti dvi kopijas teksto.

Jo ieškodama apėjau ne viena kanceliarinių prekių parduotuvę, bet jos tik gūžtelėjo pečiais, kol vienoje apsakė, kad jo būna dailininkų prekėse - ir iš tiesų, ten iš ko rinktis :)

Taip pat pasižymėjau ir lenkimo linijų taškų buvimo vietas... Paskutinis sakinys yra visiškai beprasmis, bet nesugalvoju kaip kitaip pasakyti.

O taip va atrodo perkelta, iškirpta ir sunumeruota detalė. Iš blogosios pusės :) Blogoji pusė ta, kurioje liks skaičiukai.

Iš gerosios.

Vietoje pjaustymo kilimėlio panaudojau seną A3 formato aplankalą popieriui. Kad detalės geriau lenktųsi per lenkimo linijas iš pradžių perbraukiau su bukąja peiliuko kraštine :) (internete mačiau žmonės mėgsta tą atlikti su žirklėmis) Čia praverčia metalinė liniuotė, nes ji padeda braukti tiesias linijas ir nesipjausto kaip medinė ar plastmasinė.

Klijuodama nelabai įsivaizdavau kurios širdies dalys šiame modelyje turėjo būti įlenktos į vidų, o kurios į išorę. Bet vis tiek klijavau - su dalimi kampu paaiškėjo beklijuojant (yra nesunku suklijuotas dalis eigoje įlenkti į vidų ar išlenkti į išorę), o su neaiškiomis dalimis improvizavau. 

Fone klijai ir šiukšlės :)

Suklijuotas dalis užspalvindavau. Kad darbas nebūtų monotoniškas, reikalingą dalį išsipjaudavau ir jos mažesnes dalis susinumeruodavau tik tada, kai ją reikia priklijuoti.

Viso klijavimas man užtruko ~12-14 valandų. Bet, jei klijuodami nesitikrinate facebook'o taip dažnai, kaip aš, o taip pat galite iš karto atsispausdinti dalis ant kieto popieriaus, tai užtruksite daug trumpiau. DAUG.

Tai va toks mano pirmas popierinio modeliavimo blynas:

Kampe matosi ausinių šmotas - klijuodama klausiausi audio knygos

Vienas prieširdis koks tai įlenktas, bet nieko tokio xD Tas geltonas skuduras, tai improvizuota užuolaida iš paklodės - per ją dieną krentanti šviesa nusidažo geltona spalva. Labai gražu.

Kai suklijuosiu visus organus, ant jų dar nupiešiu simbolinrs kraujagysles akriliniais dažais ir susiveiksiu kokio dekupažinio skaidraus lako, kad kai visas torsas bus baigtas į svečius atėję draugai galėtų drąsiai jį čiupinti :)

Toliau klijuosiu kepenis.

Pabaigai, senas, bet geras anekdotas.

Valentino diena. Užeina žmogus į dovanų parduotuvę, gi reikia žmonai kažką nupirkti. Pasižiūri į prekes. Sako:
- Duokite man prašau tą didelį rūžavą užpakalį.

Ir rodo į palubėje kabantį balioną. 

Pardavėjas pasipiktina:

- Šiaip tai čia širdelė, ne užpakalis.

O žmogus atsikerta:

- Klausykite, aš jau dvidešimt metų dirbu kardiochirurgu. Neaiškinkit man, kur širdis ir duokite tą užpakalį.

Kaip suprasti kuris vaistas stipresnis, kuris efektyvesnis ir kuriuo lengviau nusinuodyti?

Yra du labai panašūs žodžiai, kuriais galima apibūdinti vaistus - tai stiprumas ir efektyvumas. Jeigu Jums jie nepanašūs, tai labai gerai :)

O jei panašūs, tai greičiausiai iškyla klausimas kuom jie skiriasi?

Vaisto stiprumas nusako kiek vaisto reikia pasiekti tam tikram efektui. Kaip suprantate stiprumas yra labai reliatyvus dalykas. Kurmis stipresnis už slieką, bet kastuvas stipresnis už abu.

Taip pat ir su vaistais - ar vaistas stiprus ar silpnas galima pasakyti tik turint su kuo palyginti. Jei nėra - daiktas nei stiprus, nei silpnas. Jis tiesiog yra.

(Paveikslėlis nukniauktas iš čia)

Schemoje x ašyje surašytos dozės - nuo 0 iki 100. Y ašyje vaisto sukeliamas efektas. Tarkime turime du vaistus sukelti viduriavimui A ir B. 100% efektas yra visiškas vidurių paleidimas. Abu vaistai pasiekę tam tikrą koncentraciją paleidžia vidurius - efektas 100%. Jeigu viduriai paleisti, tai gi negali jų dar labiau paleisti, nesvarbu kiek vaisto gertum daugiau - todėl vaistų veikimo kreivės nuo tam tikros koncentracijos nebeeauga. Tai pat, kai vaisto dozės nedidelės - efekto irgi nėra. 

Tarkime mes norime išgerti vidurius laisvininančių vaistų. Bet taip humaniškai, kad spėtume nubėgti iki tualeto :)

Taigi, takomės į tą ~50% veikimą (jeigu vaisto stiprumas ir efektyvumas Jums neskamba panašiai ir kažkodėl čia toliau skaitote, tai prašau nesipiktinti tuom, kaip realiai būtų paskaičiuojama dozė ir skiriamas toks vaistas, nes aš bandau paaiškinti patį principą ir dviejų sąvokų skirtumą :p now go away, you smart person, you).

Turime vaistą A ir vaistą B. Pasiekti ~50% efektui vaisto A dozės reikia kažkur tarp 0.1-1.0, o vaisto B - tarp 10 ir 100 matavimo vienetų. Vaistas A yra stipresnis, nes pasiekti tam pačiam efektui jo reikia mažiau, nei vaiso B.

Bet tarkime dar turime vaistą C:

(o šitas iš čia)

Vaistas C, palygintu su A ir B, yra silpnesnis, nes pasiekti tam pačiam ~50% efektyvumui jo reikia didžiausios dozės. Bet tuo pačiu jis yra ir mažiau efektyvus - nes jis net negali pasiekti 100%, nesvarbu kiek daug jo būtų vartojama.

Vaistų stiprumas tiesiogiai neatspindi jų pavojingumo ar gerumo. Tas pats ir su efektyvumu. Pavyzdžiui, jeigu norėtume namų vaistinėlėje turėti vidurius laisvinantį vaistą, tai C vaistas būtų prasmingiausias - greičiausiai jis būtų pagamintas sunkiausiai perdozuojama forma (atkreipkite dėmęsį kad X ašyje skaičiukai eina kiekvienoje padaloje x10 prieš tai buvusios), o efektas būtų toks, kokio tikimasi negalavimams, dėl kurių dar nesinori kreiptis į gydytoją.

Keli vaistai gali turėti labai panašų stiprumas ir efektyvumą, bet efekto pokytis skirtis priklausomai nuo dozės:

(iš čia)

Pavyzdžiui aukščiau esančioje schemoje raudona kreive pažymėtas hipotetinis vaistas turi daug mažesnes ribas, kuriose skiriama vaisto dozė sukelia skirtingą efektą.

Dar yra tokia sąvoka, kaip terapinis indeksas arba terapinis langas - tai dozės pokytis nuo tos dozės, kuri jau veikia, iki tos dozės, kur vaistas jau ima veikti toksiškai pats savaime. Kuo vaisto terapinis langas yra didesnis - tuo vaistas yra geresnis, dėl labai elementarios priežasties - tuo sunkiau juo nusinuodyti ar nunuodyti kitą. Terapinis langas skaičiuojamas ne vienetais, o kartais. Galbūt yra tekę vartoti vaistų, kurių viena pakuotė buvo 100 mg, o kita 800 mg ir tokių, kur viena buvo 0.1 mg ir 0.2 mg.

(Iš čia)

Šioje schemoje mėlyna kreivė rodo vaisto efektyvumą iki 100%, o raudona - toksiškumą iki 100% (mirties). Kartais vaistas pasiekdamas 100% efektyvumą jau kabina kokius 5% toksiškumo :) Kuo atstumtas darp efektyvumo ir toksiškumo kreivių didesnis - tuo didesnis terapinis langas.

Terapinė platuma - tai dozės ribos nuo sukeliančios minimalų efektą iki dozės sukeliančios maksimalų. Kuo terapinė platuma didesnė, tuo vaistas patogesnis naudoti, nes tuo lengviau jį dozuoti. Nėra kaip su vaistais, kurie turi mažą terapinę platumą - jų naudojimas yra panašus į bandymą pripilti antpirštį iš kibiro vandens: arba vos vos kažkas laša ir nesupranti ar krenta į tą antpirštį ar ne, arba nusiverti su visu kibiru.

Dar vienas mandras terminas, kurį galima nugirsti ligoninė yra terapinis langas. Jis paskaičiuojamas taip: toksinė dozė 50% vartojančių padalinama iš terapinės dozės 50% vartojančių. Neimamamas 100%, nes vaistai labai skirtingai veikia žmones dėl jų asmeninių savybių - ta pati dozė, kuri vienam dar neveikia kitą jau gali nužudyti.

Pavyzdžiui kanapės, vartojamas nuskausminimui turi terapinį langą ~1000. Tai reiškia, kad norint apsi/nusinuodyti kanapėmis reikia jų gydymui vartojamą dozę padidinti 1000 kartų. Paracetamolis -  8. Digoksinas - vaistas skiriamas prie tam tikrų širdies ligų turi terapinį langą tik ~2 ir juo apsi/nusinuodyti daug lengviau.

Redirected - filmas, į kurį bilieto nepirkčiau (su spoileriais)

Tolimesnio įrašo detalės kai kuriems žmonėms gali sugadinti/pagerinti filmo žiūrėjimą. Bet tikriausiai niekaip nepaveiks :)

Šiandien buvau filme REDIRECTED. Gavau progą nueiti anksčiau. Ir dar už dyką. Matot, kaip apsimoka blevyzgoti bloguose.

Ėjau nežinodama apie ką jis. Draugė sakė, kad bus greičiausiai dar vienas filmas su bandziūgomis, nupjauta arklio galva ir nuogu ar storu biču, kurio ranka prirakinta prie lagamino su pinigais. Nes paprastai tokie filmai panašiai vadinasi.

O aš sakiau "baik, baik".

:< kai kurie žiūrovai filmo metu tikrai baiginėjo*, bet aš buvau "aw, shucks".

Tai va. Tas filmas reklamose vadinasi "Redirected. Už Lietuvą". Jo kūrimą parėmė ir LT kultūros ministerija. Filmo kūrėjų teigimu, kad gautų paramą jie "sušvelnino" scenarijų.

Kadangi pačiu filmu nesidomėjau, tai galvojau, kad čia kokio "Directed" filmo parodija. Na, žinot, kaip koks "Pats baisiausias filmas". O "Už Lietuvą" tai arba pridėtas dėl to, jog "Directed" filme LT buvo pristatyta nelabai kaip, arba dėl to, kad filmas pastatytas lietuvių.

(Vienas iš reklaminių filmo plakatų. Turiu nuvilti - filme tokios scenos be cenzūrinės lazdos nėra.)

Filmas tikrai lietuvių, bet kol kas rodomas tik Lietuvoje. Po filmo peržiūros buvo spaudos konferencija, kuri buvo labai neįdomi ir aš iš jos išėjau (ė, nu kažkiek palaukiau, kol dar nemaža dalis irgi išsibodino), tai jos metu nugirdau, kad neranda kas norėtų tą filmą rodyti užsienyje negali išsirinkti geriausio iš geriausio filmo rodytojo užsienyje (iš pradžių vienas iš kūrėjų pasakė tą nubrauktą dalį). Bet vienaip ar kitaip, panašu, kad užsienyje didžiausią filmo žiūrovą kūrėjai mato emigravusį lietuvį arba lietuvių kilmės gyventoją. Jeigu nebūčiau pati iš Lietuvos filmas būtų super neįdomus, turiu su kūrėjais pilnai šiuo atžvilgiu sutikti. 

Taigi, apie ką filmas.

Apie keturis nevykėlius anglų banditėlius, kurie per klaidą atsiduria Lietuvoje ir kaip tyčia pataiko ant tokių pat, kaip jie. Kaip sakoma bėda viena nevaikšto.

Toks rašytojas M. Moorcock yra sudėjęs metodą kaip per tris dienas parašyti knygą. Čia sutrauktas ir pakoreguotas metodas pagal dar kelis autorius:

1) Paimi kažkokį objektą, kurį turi grupė A. Žiedas yra labiausiai nuvalkiotas daiktas, kurį galima sugalvoti, bet gerai sueina.
2) Objekto nori grupė B. B grupė piktesnė už grupę A. Grupės turi būti skirtingų rasių, o jei neišeina, bent iš skirtingų šalių.
3) A grupė objekto siekia/bėga nuo grupės B dėl kitų priežasčių. Bėgimas į egzotinę šiltą vietą visada gerai veikia, patekimas pakeliui kur nesinori - irgi.
4) Visa knyga apie bėgimą/objekto siekimą. Veiksmą dėlioji kai prieini, daug negalvoji. Viską sudedi iš paskirtų įvykių-skyrelių. Jei reikia personažą paimi iš prieš tai buvusių įvykių. Pačius įvykius skoliniesi iš per kelias savaites surinktų pirmų laikraščių puslapių. Kuo geriau transformuoji, bet palieki tą cekavoms įdomią dalį.

5) ????

6) PELNAS

Tass ??? - tai jeigu sugalvoji užbaigi, o jeigu nesugalvoji, tai numeti personažus kur nors iš serijos "jūsų nuotykis/bėdos dar nesibaigė".

Tai filmas maždaug taip padarytas.

Apie šitą filmą visi sako, kad tipo jis super juokingas. Jeigu jis juokingas, tai aš super protinga ir pati gražiausia. Ir dar moku karate.

Didžioji dalis humoro filme turėtų būti juodas humoras. Bet juodas humoras kyla iš to, kai ta juoduma yra visą apimanti ir tokia kasdieniška, kad belieka tik juokas. Tuomet imi juoktis, ir jautiesi geriau. Juodas humoras tuom keistas, kad kyla didžiausioje tamsoje ir įžiebia skaisčiausią šviesą. Tai didžiausias skirtumas tarp jo ir pikdžiugos, patyčių ar tiesiog iškrypimo.

Kad būtų juodumos filmo kūrėjai pririnko daug LT realiai buvusių pavienių ar pasikartojančių baisių nutikimų. Štai keletas jų, kuriuos pamenu iš filmo:

• Policijos pareigūnas naktį dirbantis plėšiku.
• Greitosios automobilyje prievartaujama mergina be sąmonės.** 
• Apvagiamas užsienietis ir nuogas prirakinamas prie radiatoriaus.
• Kunigas besiduodantis su prostitute ir mėgstantis sadomazochistinius sekso žaidimus. Šitas nutikimas visiškai nebaisus, nes jame nėra nieko blogo (nebent tikintiems, man kunigai ir prostitutės tokie patys žmonės, kaip visi). Tiesiog pagalvojau apie vieną konkretų atvejį, kuris greičiausiai buvo vienas iš išimtų "sušvelninimui".
• Sena močiutė apakusi dėl kataraktos (tai tikrai baisu, ir tokių žmonių LT daug, tik niekas apie juos nešneka).
• Homofobija su mėginu nužudyti dėl lytinės orientacijos.
• Vairavimas išgėrus ir gėrimas iki sąmonės netekimo.

( Baisieji nutikimai iš tiesų yra sušvelninti.  Net jei tokie nebūtų - nežinau ar filmas realiai galėtų perteikti tą siaubą, kurį išgyvena su jais susiduriantys žmonės, net jei nutikimai būtų labai hiperbolizuoti.)

Na, ir tada po šitų scenų ar su jomis susijusių bajerių filmo žiūrovai juokėsi.

Jeigu juokinga, vadinasi tai liečia tave asmeniškai, vadinasi esi žiūrėjęs į tą bedugnę ir dabar taip veji demonus, kurie iš jos pasižiūrėjo atgal į tave. Pavyzdžiui niekas nesijuokė iš scenos, kur vieną iš pagrindinių herojų "blogiukai" nuogą, su celafaniniu lietpalčiu parklupdė ant kelių, jis laikė prie jo rankos prirakintą radiatorių ir dar visai neseniai galvojo, kad tuoj tuoj prasmuks. Tada jam peršovė petį, kad pagąsdintų jo bendrus, o jis laikėsi neįtikėtinai stipriai. Visi buvo akmeniniai. Bet juokėsi iš greitosios pagalbos automobilyje prievartaujamos merginos.

Aš užsirašiau visas scenas po kurių juokėsi ir pasižymėdavau juoko intensyvumą. Taip. Aš tą padariau. Filmas buvo toks neįdomus.

Ir žinote ką pastebėjau parėjusi namo?

Pastebėjau, kad kuo nutikimas būdavo labiau žeminantis žmogaus orumą tuo daugiau juoko salėje sugeneruodavo. 

Taigi. Juodo humoro elementas yra. Tai jautimasis gėdingu ir bejėgiu. 

Daugiausia juoko, kurio metu šalia manęs sėdėjusios merginos net pakėlė į orą kelius ir plojo katučių sukėlė scena, kurioje neišvaizdi (šiaip aktorė graži, bet filme ji tipo ne) menko intelekto (vėlgi - filme taip pateikiama, nors tokio personažo intelektas visiškai atitiktų LT vidurkį) kaimo moteris sustabdo savo sužadėtinį (jo visą filmą šiaip šaukiasi, kad ją išgelbėtų) ir drąsiai pasako: "Staška, aš ne kurva, aš svajonių turiu. Aš noriu būti kino kritike". 

Ir kai išgirstu šitus žodžius aš giliai įkvepiu.

Štai ji.

Didžioji filmo scena.

Ta vieta, kuri skirta tam, kad net tūpiausias žiūrovas suprastų, jog šitas filmas skirtas visai ne tam, kad pasijuoktumėme iš to, kad esame savižudžių tauta, o padėtumėme vienas kitam. Kad visas filmas - tai tik šaržas, tik trolinimas, kad žmonės matę tik paviršių po to piktintųsi ir piketuotų, kad sakytų "ojoj, mes ne tokie. BŪ BŪ BŪ". 

Tuoj. Tuoj. Tuoj, Staška atsisuks, apsikabins ją, paglostys galvą, pabučius ir pasakys ką nors "Saulute, tu gali būti kuo tik nori". Arba "Taip, dabar man reikia sutvarkyti reikalus tavo mokslų pinigams". Nu padarys kažką tokio, kuo jis įrodys, kad nepaisant visos homofobijos, pavydo, kerštingumo, tamsumo, svanaudiškumo ir nerūpestingumo jis tiesiog yra žmogus norintis gyventi geriau pats ir padaryti gyvenimą geresnį savo šeimai. 

IR HAHA

NO

NO

Tokios scenos nėra.

Ir kam to reikia. Savimi apsipatenkinę burundukai vis tiek rašys, kad filmas super geras, kad jo negali suprasti tūpas žiūrovas, jų aprašymai voliosis kažkur tarp jų facebook'o nuotraukos kaip jie meta penkis litus vargšai bobutei į krepšiuką ar apskundžia kaimyną dėl parkingo ne vietoje. Jie matys tai, kas naudinga jų ego. Jiems šitos scenos nereikia. 

Savimi apsipatenkę tautiniai kūlverstukai matys tik filme pateikiamus baisumus, nesigilindami į jų pateikimo būdus ar potekstę. Jie vis tiek piktinsis, kad ir kaip pažodžiui pasakysi "tu į save pasižiūrėk". Jiems šitos scenos nereikia.

O kam reikia?

O kodėl brutali pornografija parsiduoda geriau, nei vanilinė?

Ar būtent šita scena, kurioje telpa "cit, žmogau" ir yra ta juoda humoro dalis? Kaip žydai geriausi anekdotų pasakojai apie Holokaustą, taip lietuviai irgi turi kažką tokio, kam nėra abejingi?

 O gal būtent šita scena įkūnija mūsų jaučiamą gėdą, pažeminimą, bejėgiškumą, kurį sukuriame patys vieni kitiems ir šitoje scenoje kyla juokas iš agresijos, iš pasimėgavimo, kad esi protingesnis, kad tau taip nenutinka? Ar kaip tik - šitoje scenoje kyla juokas dėl to, jog tai absurdas ir taip nebūna, tai tik pasakos, ar ne?

Visas filmas prigrūstas pigių triukų. Galima su laikrodžiu suskaičiuoti kada bus dar vienas lėkštas bajeris (arba pasikartos tas pats, tik su pakeistais kintamaisiais), o jeigu jo nebus, tai jaunesniam žiūrovui bus įkištas koks nors mažas saldainiukas - laikrodis su papais, blondinė su tigrine palaidine, blondinė be tigrinės palaidinės, pliušofilija, zoofilija, dirbtinis pimpalas su kaspinėliu, pimpalo tatuiruotė, imobilizacijos fetišas, blondinė visai ne blondinė.

O tiem, kam dar šitie per sunkūs:

storas personažas atsistoja ir pabezdi

plonas personažas silpnos valios ir vegetaras, kurį pykina nuo kraujo

haha, čiūvas skusta galva su palikta grifka. HAHA priceless.***

A, taip, šaukinys "Už Lietuvą" skamba pačioje filmo kulminacijoje, kai lietuviški banditai kumščiais mušasi su britų. Kaip suprantu taip siekiama parodyti, kaip lietuviai kovodami su bet kokiu užsieniečių net asmeniniais tikslais jaučiasi tarsi kovotų už visą šalį. Tai ne vien lietuviams būdingas bruožas, bet mūsuose būtent šiame kontekste pasireiškiantis stipriausiai. Būtų galima jį nagrinėti giliau ir išlaužti iš čia filmo perliuką, bet bijau, kad pradėčiau analizuoti gėrybes, kurių filme nėra. 

Filme vienas iš pagrindinių herojų sapnuoja sapną, kurio metu jo mergina duoda jam dirbtinį penį su kaspinėliu. Jis jį apsikabina ir džiaugiasi, bet tada pamato savo ex-draugą su kauke, kuris laiko sapnuojančiojo nupjautą koją. Sapnas yra toks plokščias, kad net galima nučiuožti iki Kėdainių vienu šiknos krustelėjimu - naujas gyvenimas su susirasta mergina, personažas bijo prarasti vyriškumą, kuris iki tol jo senajame gyvenime buvo reikalingas išgyventi ir būti savarankiškam, tačiau tuo pat metu mergina tarsi dovanoja naują vyriškumo sampratą, o senieji draugai, kurių jis nebeatpažįsta, neleidžia jam judėti taip, kaip jis norėtų / kažką turi iš jo senojo gyvenimo ko trūksta naujajam.  Vienu žodžiu - visiems geras nebūsi. Jeigu ta scena turėjo gilesnę prasmę, kurios aš nesupratau, tai tikriausiai nesupratau viso filmo.

Ar buvo filme normalių bajerių ir triukų? Ar filmas teigia:

Kad gyventi LT yra blogiau, nei būti persiokiojamiems britiškų mafijozų?

Kad kaip tik - kažkur yra blogiau, nei LT?

Kad mitai apie Lietuvą yra nerealistiški?
Kad Lietuvoje kas parodoma užsieniečiams viskas gražu ir tvarkinga, o kas toliau nuo jų akių, tai jau u-tiu-tiu. Apie tai nekalbam.

Tikrai nežinau. Nueikite ir pažiūrėkite patys. 

Bet jei bus gaila filmui išleistų pinigų, manęs nekaltinkite. 

Mano įvertinimas 5/10 ir tai tik dėl neblogos ir geros kai kurių aktorių vaidybos.

Kitų blogerių įrašai apie šį filmą:

• Leo Lenox

* pošlas lievas bajeris. Jei jo nepagavote filmas tikrai nepatiks.

** po kurio laiko seka scena, kur tas pats automobilis palikęs vieną iš prievartautojų nuvažiuoja nuo sukasto kapo. Abu prievartautojai ketino užkasti tariamai mirusį vieną iš pagrindinių personažų. Taigi arba - a) pagrindinis personažas užmušė vieną iš prievartautojų ir jį net užkasė b) prievartautojai pirmiau užkasė merginą, o toliau ketinu užkasti pagrindinį personažą. Variantas b ypač bauginantis.

*** čia sarkazmas :l

Su 2014!

Uf. Sausio 1 diena. Atrodo ir miegojau gi kažkiek.

Pirmą metų dieną leidžiu smagiai apipaišydama pašto dėžutėje rastus reklaminius kalendorius:

(asmeniškai man tos dešrelės smaaarkiai per sūrios)

Visiems šaunių metų :)

Apie labai dideles, dideles ir visai mažutes juodąsias skyles

Gruodžio 19 dieną buvau dar vienoje mokslo sriuboje.

Šį kartą fizikinėje apie   juodąsias skyles , kurią skaitė Kastytis Zubovas. Beje, jis jau šešis metus rašo mokslo populiarinimo blogą, ir nepanašu, kad ruoštųsi sustoti.

Paskaita vyko Bix'ų bare Vilniuje, Etmonų gatvėje. Paskaitos klausėmes rūsyje, nes kur kitur klausysiesi paskaitos apie Visatos platybes. Baras pavadintas pagal  vienu metu tokią buvusią grupę Bix'us, jo interjeras steampunk'inis.
Ir ne, baras nepavadintas pagal žavią protoceraptorę poliglotę Bix iš dinotopijos. Ir taip, jeigu Jums tai nieko nesako, tai reiškiasi esate visiškai sveiki ir skirtingai nei aš, greičiausiai turite ką veikti.

(Bix. Paveikslėlis pasivogtas iš internetų)

Šį kartą vat imsiu ir parašysiu apie tai, apie ką buvo paskaita. Žinoma, mano aprašymas bus žmogaus, kuris su fizika neturi nieko bendro, ir ja domisi baruose, bei paremtas daugiausia dviejų savaičių senumo prisiminimais, bet aš jį vis tiek parašysiu.

Nes noriu. Ir Jūs šiandien nuveikite ką nors, ką norite!

Ir dar  juodasias skyles  visur rašysiu va taip. Čia Bix'ai kalti. Prisiklausiau jų, tai va kas pasidarė.

Šią mokslo kavinės paskaitą irgi filmavo webseminarai.lt ir gal vėliau net įsidės pas save.

(Erelio ūko molekuliniai debesys. Paveikslėlis iš wikipedijos).

Paskaita apie  juodąsias skyles , prasidėjo nuo nuo skylių, bet nuo žvaigždių ir nuo to, kaip žvaiždės susidaro.

O susidaro jos iš esmės tada, kai vienoje vietoje susitelkia labai daug kosminių (vandenilio) dujų. Tarp dujų dalelių susidaro gravitacinės jėgos ir galų gale dalis jų susitelkia į tankų kamuoliuką - protožvaižgdę. Išjudinti dujas gali padėti kas nors iš šono, pavyzdžiui į debesį įlėkusi nelaimėlė kometa.

Protožvaigdžė dar prisisiurbia daugiau dujų, jos susispaudžia taip smarkiai, kad jų atomai ima jungtis - skiriasi šviesa, šiluma, o susijungus dviem vandenilio atomams susdiaro vienas helio atomas.

Kai protožvaigdžė pasiekia tam tikrą masę, ji dar labiau susispaudžia - galima sakyti, sukrenta į vidų. Iš vienos pusės tai labai dramatiška - procesas nustumia aplinkui buvusias dujas tolyn, bet ir labai miela - žvaigždė stabilizuojasi ir dega tol, kol turi jau iš anksčiau prisisiurbto vandenilio. Žvaigždei degant joje susidaro vis sunkesnių cheminių elementų - tiek mumyse esanti geležis, tiek anglis, tiek dar visokie kitokie elementai tėra kažkada gyvenusių ir mirusių žvaigždžių dulkės.

Erelio ūkas - kaip tik vieta, kurioje formuojasi naujos žvaigždės. Iš vieno gigantiško dujų debesies gali susidaryti daug žvaigždžių, ištisi jų spiečiai. Vėliau žvaigždės išsibėgioja kas sau. 

Pavyzdžiui vieną tokį spiečių galima matyti net plika akimi Tauro žvaižgdyne, kuris Lietuvoje kaip tik matomas žiemos mėnesiais!

(Paveikslėlis iš čia. Aš asmeniškai danguje be Grįžulo ratų moku rasti tik Oriono diržą. Bet tada pagal diržą atrandu patį Orioną, o pagal jį ir kitus žvaigždynus. Pavyzdžiui Taurą rasti lengviausia, nes užtenka atsiminti, kad Tauro ragai nukreipti į Oriono kuoką (nuorodoje į skydą, bet aš įsivaizduoju, kad ten kuoka. Man taip lengviau ;p )).

Jis vadinamas Plejadėmis, Sietynu, arba, jeigu norite būti labai moksliški - M45. Plikai akiai jis atrodo tik kaip paprastas melsvas lopinėlis ar viena melsva žvaigždė. Nebent, aišku, turite labai gerą akį. Ir gyvenate už miesto.

Jaunų žvaigdžių spiečius yra melsvas dėl to, jog didelės jaunos žvaigdės yra melsvos. Sendama tokia žvaigždė geltonėja. Mažos būna geltonos iš pat jaunystės. Bet visos žvaigždės sendamos parausta.

Kaip žvaigždės nugyvena savo gyvenimą labai priklauso nuo to, kokio dydžio jos gimsta.

Mažos mielos žvaigždutės

A niekas nežino kaip joms baigiasi. Nes Visatos aušroje užsidegusios mažiausios žvaigždės vis dar dega. Esmė su žvaigždėmis yra paprasta - kuo didesnė, tuo trumpiau gyvena ir tuo didesnį spektaklį padaro išeidama. 

Vidutinės žvaigždės

Čia tokios žvaigždės, kurių dydis yra maždaug 0.5-10 mūsų Saulės masės. Čia maždaug. 

Tokios  žvaigždės gyvenimas vyksta vadinamąja "pagrindine seka". Kai žvaigždėje vandenilio ima trūkti, ji išsipučia į raudonąją milžine - kai mūsų Saulė išsipūs ji suvalgys Merkurijų ir Venerą ir čiupins, o gal ir visiškai sudegins Žemę.

Po to ji kurį laiką pagyvens, nusimes išorinius sluoksnius (sukurs planetinį ūką, bet jis taip vadinamas tik dėl istorinių priežasčių), o iš žvaigždė šerdis susitrauks ir susiformuos baltoji nykštukė - daiktas bus dydžio sulig mūsų Žeme (milijonus kartų mažesnė, nei buvo prieš tai). Ten pavieniai atomai "trinsis" vienas į kitą ir žvaigždė toliau nebesitrauks.

(maždaug taip atrodys mūsų saulė prieš tapdama baltąja nykštuke. Paveikslėlis iš internetų)

Gigantiškos žvaigždūnės

Masyvios žvaigždės gyvena ne milijardais, kaip mažesnės, o tik milijonais metų - jos po raudonosios milžinės SPROGSTA. Išoriniai sluoksniai ne pasklinda, o išsilaksto. Tam energijos duoda žvaigždės šerdies greitas susitraukimas iki visai mažyčio mažulyčio objekto. Taip susidaro  neutroninė žvaigždė, kuri dar labiau kondensuota už jau anksčiau minėtą baltąja nykštukę. 

O jeigu atomai dar labiau susipaudžia, tai susiformuoja  juodoji skylė  - žvaigždės masė sukrenta į tokią tankią masę, kad iš jos nebegali pabėgti netgi šviesa. Iš čia ir pavadinimas.

(Paveikslėlis iš čia Ne po visų supernovų kas nors susidaro.)

Kuo kūnas masyvesnis ir didesnis, tuo didesnio greičio reikia, kad nuo jo pabėgtum. Didžiausias greitis yra šviesos greitis - tai va, galima įsivaizduoti kokia tanki ta  juodoji skylė . 

Kaip jau supratote,  juodoji skylė  ne skylė. Tai tiesiog mažas, bet labai tankus ir dėl to didelę masę turintis objektas. Maždaug kaip visa mūsų planeta suspausta į daiktą, kurio skersmuo siekia ne daugiau, nei 3 milimetrus... Va dėl tos didelės masės ir išeina, kad  juodoji skylė  turi didelę trauką (buitiškiausia prasme traukos jėga tarp dviejų kūnų yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga juos skiriančio atstumo kvadratui).

(simuliacija, kaip maždaug  juodoji skylė  ne tik pasigrobia, bet ir laužia aplinkui ją sklindančią šviesą. Animacija iš internetų.)

Filmų kūrėjai dažnai mėgsta pavaizduoti  juodąsias skyles  kaip viską siurbiančius dulkių siurblius. Ir iš tiesų - yra toks daiktas, kaip 

Schwarzschild'o sfera (įvykių horizontas) - ta  juodąja skylę  supantis erdvėlaikis į kurią patekęs daiktas jau nebegali pabėgti nuo tos  juodosios skylės . Tik tas įvykių horizontas nėra toks jau didelis, kaip rodomas filmuose - taip pat baisu būtų priskirsti arti saulės ir sudegti, ar nusibaigti nuo kokios kosminės radiacijos. 

Jeigu koks kosminis dievas sugalvotų mūsų Saulę pakeisti  juodąja skyle , bet tokios pačios masės ir formos, kaip kad buvo mūsų Saulė, tai mums be dienos šviesos praradimo, ekosistemos sugriuvimo  ir visa ko žūties, bei sušalimo į ledą daugiau kaip ir nieko baisesnio nenutiktų - mūsų sistemos planetos toliau suktųsi, kaip sukosi prieš tai. Bet jei įdėtų tokios pat masės, kaip mūsų Saulė, taburetę, tai būtų ragas. Nes taburetės forma kitokia, nei Saulės. Ir išeitų kosminis itališkas eismas.

O bet tačiau - yra viena specifinė  juodųjų skylių  grupė, kurios turi itin didelę masę ir yra randamos galaktikų centruose. Ne, galaktika nesisiuka aplink skylę jos centre - tiesą sakant skylė nesudaro net vienos tūkstančosios pačios galaktikos masės. Galaktika sukasi ar formuoja kitokią struktūrą dėl visų joje esančių objektvų sąveikos visumos.  Juodoji skylė  jos centre įtaką turi tik keliems aplinkiniams šviesmečiams, ir jei ji dingtų, tai trajektorijas pakeistų tik nedidelė grupė arti aplink ją besisukiojančių objektų.

(Yra įvairių toerijų aiškinančių kaip galėjo prasidėti mūsų Visata - pavyzdžiui, kad ji prasidėjo kaip keturdimensės juodosios skylės mirties rezultatas. Toks jau tas mokslas - rytoj viskas, ką žinome šiandien gali būti paneigta, bet viena išlieka - mokslo dėka įmanomas tolimas nuo netiesos.)

Tačiau plink galaktikos centre esančią  juodąją skylę  vyksta energetiniai procesai, kurie jau gali paveikti visą likusią galaktiką.

Astronomai kartais kalba apie supermasyvių  juodųjų skylių  spinduliuotę. Tik ji sklinda ne iš pačių skylių, bet iš jų aplinkos. 

Iš kažkur prie skylės atlekia nemažas dujų debesis, lėkdamas šalia jos, dėl traukos, jis užlinksta, pasikeičia jo forma - jis išsitempia, išsitampo, išsisuka į spiralę ir jei yra pakankamai arti, tai pradeda sukti aplink  juodąją skylę  elipse. 

Kadangi ta dujų debesis, tai tos dujos dėl sukimosi elipse ima susidurinėti (panašiai kaip bangos nearamioje jūroje), ir taip po truputį tos dujos susisuka į ganėtinai plokščią diską, kuriame dujos lekia apskritiminėmis orbitomis - tos, kurios arčiau skylės juda greičiau, kurios toliau - lėčiau. Ką mes gaunam? Trintį. O nuo trinties išsiskiria šiluma. 

Visai šalia  juodosios skylės  esančios dujos įkaista iki milijonų laipsnių temperatūros ir netgi ima skleisti taip visai nemažai šviesos. Šitaip išsiskyrusi šviesa gali būti netgi ryškesnė už visą likusią galaktiką, o tada tokios galaktikos vadinamos aktyviomis (maždaug 10% visų mums žinomų galaktikų).

(Artimiausia mūsiškai aktyvi galaktika - Kentauro A. Kairėje pusėje jungtinis paveikslėlis iš galaktikos rentgeno, radio bangų ir optinės (tokios, kokią mato mūsų akis) nuotraukų. Tikra diskoteka padarėliams, matantiems platų spindulių spektrą. Paveikslėlis iš čia)

Dėl trinties ir spinduliuotės dujos po truputį praranda kinetinę energiją, įkrenta į  juodąją skylę  ir ją augina. Spėjama, jog šitos super didelės  juodosios skylės  taip ir užaugo per milijardus metų laižydamos dujas.

Neretai prie skylės priskridusios dujos jau būna įsimagnetinusios. Jos besisukdamos aplink skylę formuoja  magnetines jėgas, kurios gali nedidelę dalį dujų išstumti iš to disko statmenai šviesos greičiui artimu greičiu (susidaro vadinamosios čiurkšlės) - taip kažkas toliau nuo galaktikos centro gali būti apsisiotas kosmine dujų čiurkšle. Gerai, jau gerai - tie reiškiniai dar vadinamai kosminiais vėjais :) Mums gerai, mūsų Saulės sistema yra saugiai įsikūrusi mūsų galaktikos diske, kuris kaip koks bamperis sulaiko nemažą dalį tokių vėjų, bei spinduliuočių.

(Mesjė 82 - labai ryški galaktika nuo mūsų nutolusi apie 12 milijonų šviesmečių. Tik nėra iki galo aišku kas joje taip baisiai ryškiai šviečia... Nuotrauka iš čia.)

Aktyvioje galaktikoje arba dujų mažėja apskritai, arba mažėja bent jau šaltų dujų.  Juodosios skylės  poveikis gali būti pakankamas, kad ji pilnai išstumtų visas dujas iš galaktikos. Tokio galaktika pasensta - tampa raudona, kurioje daug senų ir mažų raudonų žvaigždžių. Nėr dujų - nėra kuro naujoms žvaigždėms...

Visatoje po truputi visos galaktikos raudonėja ir žvaigždžių formavimasis jojs lėtėja. 

Kažkada, po nepalyginamai daugiau laiko, nei jau gyvena mūsų Visata, pati Visata nurims - bus tik  juodosios skylės , neutroninės žvaigždės ir kiti ramūs objektai. O kas bus po to - nežinia. 

(iš iternetų)

Pabaigai:

Ar gali dvi  juodosios skylės   susidurti?

Kai dvi skylės suartėja, jos susijungia ir pasidaro dar didesnė  juodoji skylė , o to proceso metu išspinduliuojama daug gravitacinių bangų (ne pačių skylių, bet jų sukimosi). Dabar kaip tik aiškinamasi ir kuriami metodai, kaip būtų galima tą tyrinėti - tai galėtų būti geras realitavumo teorijos patikrinimas.

Ar galima pasigaminti mažą  juodąją skylę ?

Jeigu paimsime akmenį ir jį suspausite iki  juodosios skylės  tankumo, tai jis gravitacinę įtaką turės tokią pat, kaip ir prieš tai. Bet į delną, jos nepaimsimee- ji prakris pro jūsų delną sudarančių atomų viduje esančius tarpus, keliaus iki žemės centro ir greičiausiai sukiosis ten daug daug milijonų metų, kol, jeigu jai iš viso pasiseks, pataikys į kokio atomo centrą. Tada ji pataps šiek tiek didesnė.

Galbūt žemėje dabar tokių pilna, ką mes ten žinome.

Sekantis blogo įrašas bus jau po Naujųjų metų :) Dabar einu gamintis karštų obuolių sulčių su cinamonu ir kontempliuoti Visatos begalybę ir tą faktą, kad iš esmės mes visi esame sudaryti iš truputėlio materijos (kuri tuo pat metu gali būti laikoma ir energija) ir daugybės to, ką laikome tuštuma :D ...

Greičiau pasistatysi namą dirbdamas, nei bandydamas laimę loterijose

Šiandien paskutinį kartą studentiškai keičiausi kalėdinėmis dovanėlėmis. Tą dariau vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos studentų mokslinės draugijos būrelyje. 

Jame aš jokios mokslinės veiklos nevykdau, bet atėjau papasakoti įspūdžius apie vieną konferenciją, kurioje klausiau pranešimus. Prie progos ir pramoginėje dalyje sudalyvavau. 

Gavau laimės sausainiuką, kuris savyje slėpė štai tokią pranašystę:

Prisilipinsiu ją ant savo darbų knygos viršelio ir atrodysiu super mandrai ir pretenzingai.

O rytoj nusipirksiu loterijos bilietėlį ir jį prilipinsiu šalia >:D

Tada atrodysiu mandrai, pretnzingai ir kaip neturinti ką veikti. Muahahahah!

Laimės sausainiukai - tai tokie daikčiukai, kuriuos duoda kinų maisto restoranuose (ne visuose, pigesniuose tai ŠIS gausi :/ ) drauge su maistu, bet jų galima nusipirkti ir atskirai pramogai. Jie tuščiaviduriai, o viduje būna lapelis su daugiau ar mažiu protinga mintimi. Pačioje Kinijoje jų nėra, nes tai japoniškas sausainis, kurį kiniečių restoranai modifikavo (atpigino) ir pradėjo taikyti Amerikoje kaip vilionę valgyti būtent pas juos, o ne kitur (čia kaip žaisliukas prie mėsainio, ar dribsniuose).

(nuotrauka iš internetų)

Dar ryt pamėginsiu jų iškepti namie :D Jei pasiseks, tai parašysiu kaip sekėsi. Jei neaprašysiu, vadinasi nesisekė ir aš gėdingai tyliu :l ...