Galvos masturbuoklis

Šitas daiktas yra blogis.

Jis sukelia baisiai šleikštų jausmą, kuris nueina per visą nugarą ir priverčia nusipurtyti tarsi būtum šlapias šuo. Iki vakar dienos neįsivaizdavau kodėl jis siejamas su orgazmu, nes jo sukeliamas jausmas orgazmo ar jo metu patiriamu kūno pojūčių nei pro kur neprimena.

Iki vakar. Nes vakar sužinojau apie autonominį sensorinį meridianinį atsaką ((?) dar nežinau kaip jis tiksliai lietuviškai ir kodėl iš viso vadinasi būtent taip, kaip vadinasi ir panašiausia, kad čia kažkoks neologizmas*) ir nors tas irgi neprimena orgazmo, bet kai kurių žmonių to atsako mėgimas labiau nei orgazmo, gali lemti, kodėl panašius į jį daiktus įvardija kaip "masturbuoklius".

Kad ir kaip ten bebūtų (o greičiausiai yra, kad ničnieko nesupratote, ką ką tik** parašiau), dabar apie tą atsaką ar šitą galvos masažuoklį nerašysiu. Į blogą. Šiaip tai rašysiu ir bandysiu kur išspausdinti, bo man reikia pinigo :D Gal išspausdins, aš gausiu kelis litus prisidurti. Neišspausdins, tai čia paskelbsiu, niekais jis tikrai nenueis.

Na gerai jau, p l a č i a i nerašysiu. Trumpai kalbant tai tas ASMA (sutrumpinkime jį, kad būtų lengviau) yra jausmas kylantis klausantis tam tikrų garsų - dažniausiai tylaus šnabždėjimo, smėlio šiurenimo, ugnies traškėjimo, jūros ošimo ir panašiai. Jį patiria ne visi, tiksliau mažuma, bet tai mažumai jis toks savaime suprantamas, kad dažnai jie laiko, jog visi kiti irgi tą jaučią. Aš pati to jausmo nepatiriu, tai net nežinau kaip apibūdinti, bet, kaip suprantu, jis yra panašus į malonų virpuliuką kylantį pakaušyje, apjuosiantį galvą it karūną ir švelniai nusileidžiantį palei nugarą. Jausmas, iš pasakojimų, toks pats malonus ar net malonesnis už orgazmą (jį patiriantys gali valandų valandas klausytis jiems patinkančių garsų), bet nėra artimas seksualiniam pasitenkinimui.

Man apie jį klausantis/skaitant jis panašus į kažkokį evoliucinį rudimentą, kai nusiraminęs nuleidi skiauterę/sulygini kailį. Tik skiauterės ar kailio nėra, bet raminantis ir malonus jausmas - išlikęs. O galbūt tai kažkokia sinestezijos, t.y. vieno dirgiklio suvokimo kaip kito, forma? Dabar juo domiuosi greta savo baigiamojo darbo (prie kurio šiandien begėdiškai mažai sedėjau, vargas man) ir jie abu konkuruoja mano dėmesio vagimo klausimu (dar konkuruoja kokis tai siuvinėjamas paukštis ir mano super duper projektas, prie kurio klijavimo jau senokai nebuvau prisėdusi).

(Tokie ir panašūs video, trunkantys net po kelias valandas turi kelišimtines tūkstantines ar net milijonines peržiūras)

Mąstydama apie visokius tą ASMA galinčius sukelti dalykus netgi išsikėliau hipotezę, kad galbūt tai galėtų būti tiesioginis neuronų atsakas į akustinį poveikį. Mes girdime klausos receptoriais vidinėje ausyje, bet galbūt ir kiti mūsų neuronai turi gebėjimą girdėti ir kažkaip tą informaciją apdoroję perduoti savo kaimynams. Čia aišku laaaabai pritempta, bet kodėl gi ne. Aš ką tik pažiūrėjau valandos trukmės video, kaip švelniu balsu kalbanti moteris kamerai daro SPA procedūrą.

(atrodau maždaug taip)

Kalbant apie įdomybes, tai šiandien mano įdomiausia skaityta mokslinė naujiena yra apie kūdikius, kurie neva naktį žadina tėvelius, nes "nori" kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti sekančio vaiko gimimą - taip jie gauna daugiau dėmesio, rūpesčio, maisto ir panašiai. 

Naktį žindyti besikeliančios motinos vėliau pradeda vėl ovuliuoti po gimdymo, taigi, vėliau gali ir vėl pastoti. Neva tai naudinga tiek vaikui pačiam, tiek jo būsimam sibsui - esant mažam laiko tarpui tarp nėštumų išauga naujagimio mirties ir ligų rizika. Evoliucinė situacija, kur palikuonys laimi. O kaip dėl tėvų? Šita idėja artimai siejasi ir su spėlione kiek dabartinis žmonių miego režimas yra sveikas žmogui - "laukiniai" žmonės, kurie gyvena taip, kaip gyveno mūsų protėviai, miega arba du kartus per dieną (vienas miegas yra gilusis, kitas REM (jo metu sapnuojami sapnai su vaizdais)), arba miega kas kelias valandas po neilgą laiko tarpą. Laikantis pozicijos, kad žmogaus įgimtas miego režimas turėtų būti pagal principą "kada noriu, tada ir miegu", išeitų taip, kad "miegok, nes dabar tamsu, tai ką čia nuveiksi" turėjo keistą šalutinį poveikį - vaisingumo padidėjimą xD

(O maždaug taip atrodžiau, kai sužinojau, kad miegas gali koreliuoti su vaisingumu)

Dabar pamečiau šaltinį, bet prieš nepilną mėnesį skaičiau, kad lėtinį stresą patiriančios moterys turi du kartus didesnę tikimybę būti nevaisingos, nevaisingumą apibrėžiant klinikine prasme - negalint pastoti vienerius metus laiko nenaudojant apsaugos priemonių, turint reguliarius (2-3 k/sav) lytinius santykius su vaisingu partneriu, o lėtinį stresą vertinant ne pagal subjektyvų moters įvertinimą, o pagal tam tikrų hormonų kiekio padidėjimą kraujyje/seilėse, kurių konc. išauga lėtinio streso metu. 

Nebaisu?

Va dabar bus baisu:

(Video anglų kalba, bet pagrindinė mintis aiški ir nesuprantant. Via Saulius Krasuckas)

Japoniški ledai supakuoti, kaip papas. Nukerpi spenelio galiuką ir čiulpi ledus. 

Nukerpi.

Galiuką.

Vien žiūrėti skauda.

* Čia toks mandras žodis pavadinti naujadarui.

** Kaip neelegantiškai skamba.

*** O čia mandras žodis vaidmainiavimui.