2016 m. rugsėjo 21 d., trečiadienis

Zoe Sugg "Girl Online" apžvalga

Užvakar po vienu mano postu FB (su karombolos nuotrauka) išsivystė visai nieko diskusija apie vaikų literatūrą. Viena istorija buvo kaip mama knygyne mergaitei nepirko knygos, nors ana labai prašė.

Nepirko šitos knygos. 
Tai aš ją per porą prisėdimų įveikiau ir dabar bus apžvalga su spoileriais :v



Ant viršelio nurodyta knygos autorė iš tiesų nėra knygos autorė. Nors pati sako, kad sugalvojo personažus ir kas turėtų knygoje vykti, tik likusį darbą padarė pasamdyta rašytoja (ghost'as). Tai kai kurie fanai dėl to labai supyko, kad kodėl tada nėra dviejų autorių! Na o kiti kaip tik juokėsi, kad jeigu kas nors šitos knygos egzistavime ir apgautas, tai pati Zoe, nes nusipirko ant savo pavardės tokią chaltūrą, kuri dar vietomis ir subtiliai stumia ant tokių žmonių, kokie yra ta Zoe. Nes Zoe yra youtubėrė, vienu metu vakaruose buvo labai madingas verslo planas - randi populiarų, duodi jam parašyti knygą, knygą pareklamuoji, bestseleris nuo pirmos dienos (taigi perka visi, kas žiūri), pelnas! Va taip atrodo jos pačios youtube kanalo traileris, siūlau sugaišti kokias 30 s ir pasižiūrėti jo dalį - https://youtu.be/26SySrPnJDY . Kognityvinėje elgesio terapijoje tai, ką jinai daro, kartais būna terapijos dalis (nebūtina kurti tokio kanalo, kartais užtenka pradėti draugams papaskoti, kad vakar matei geltonesnių bananų, nei įprastai), nes kažkodėl daug žmonių galvoja, kad už tokius dalykus yra baudžiama, duodama per galvą, atstumiama ir panašiai. Tada imasi gėdytis savo paprastumo, jausti nepilnavertiškumą, kad jie "kažko" su savo gyvenimu nedaro, kad nesugeba būti herojais ir panašiai, kad egzistuoja kažkokie tai laimingi individai, kurie žino paslaptis kaip gyventi be problemų ir labai savimi pasitikėti :D

Tiep, apie knygą. Pagrindinė knygos personažė yra mėmė paaugliukė. Gana žiopla ir durna, už visko kliūnanti ir nieko per daug gyvenime neveikianti (dėl to ir neprisidirbanti). Ją taip pat ištinka panikos atakos, apie kurias ji galvoja, kad čia daugiau niekam taip nebūna (taip, ji gana socialiai izoliuota). Jos tėvai užsiėmę savo darbais - motina yra vestuvių planuotoja, kuri šiaip gyvenime metė savo karjerą grožio industrijoje dėl vaikų auginimo. Knygoje ši šeimos drama labai labai atsargiai paliečiama, herojė jaučia motinai šiokį tokį šaltą atsargumą dėl to, jai daug labiau patinka jos tėvas. Bet tėvas yra vyras, o jinai pati bando būti mergaite, tai vėlgi awkard praraja randasi. Apksritai knygoje ji daug labiau domisi moterimis, nei vyrais, bet kokį vyrą ar vaikiną vertina pagal tai, kiek jai patinka ar nepatinka su juo susijusios moterys. 

Kankinama paauglystės ji kreipiasi į tėvą pagalbos, bet jam nelabai įdomu kas ten su ja darosi, tai jis pataria jai tiesiog rašyti dienoraštį. Jinai nenori tiesiog rašyti dienoraščio, jinai nori būti giriama, mylima, priimama vien už tai, kad yra, o ne už tai kokia ji yra (t.y. tos pačios motiniškos meilės) - taigi pradeda anonimiškai rašyti blogą pavadinimu "Girl Online", kuriame dėsto savo mergaitišką buitį ir bando pati sau būti mama, diskutuoti apie tai ar gyvenime taip būna, ką daryti jei bijai būti negraži, ar egzistuoja meilė iš pirmo žvilgsnio ir panašiai. Goodreadsų puslapyje daug komentarų apie šitą knygą, kad yra visiškai nerealistiška, jog per nepilnus metus toks blogas gautų apie 11 k subscriberių ir dar, kaip kad rašoma knygoje, komentuotojai būtų tokie aktyvūs, geranoriški ir faini (niekas knygoje jai nerašo negražių dalykų bloge). Bet mano patirtimi tai ne tik visiškai tikėtina, bet ir labai įmanoma - skaitant knygą matosi, kad ją rašė šiaip rašymu gyvenantis žmogus, knygos herojė sėdi matematikos pamokoje ir galvoja "galėčiau apie tai parašyti blogo įrašą", pabunda vidurį nakties ir galvoja "ai, vis tiek nemiegu, einu parašysiu blogo įrašą". Gaunamus komentarus ji vertina net dar labiau, nei tai, ką pati ten sudeda, o blogas, kurio autorius galvoja, kad jam labai pasisekė, jog jį skaito tokie faini žmonės ir rašo tokius fainus komentarus, kaip kokie karpiai atvilioti jo batono trupinių, laisvai surenka bent 2k skaitytojų per pirmus mėnesius LT, tai ką ten, jei rašomas angliškai.

Aha, bet kurgi tada drama!? Drama pradeda megztis per tai, kad herojės klasiokai nufilmuoja kaip ji apsikliopina mokyklos vaidinime ir visi pamato jos juokingus triūsikus. Juokinga, bet herojės pasitikėjimas savimi labai trapus, jai obsesyviai reikalingos pagyros, o kai dar ir į facebook'ą įkelia ir visa mokykla ima maigyti laikus, tai visai jai blogai pasidaro. Tėvas nusprendžia, kad gal tegul į mokyklą porą dienų ana neeina (vėlgi, pagalbos nėra, problema sprendžiama vengimu). Per tas dienas į jos motiną kreipiasi pora turtingų amerikonų, kurie nusprendžia, kad šita visiškai atsitiktinė motera galėtų suorganizuoti jų baisiai brangias ir krūtas vestuves, o jiems patiems negaila išsivežti vestuvių organizavimo ir vykimo laikotarpiui pas save į NYCą ne tik visą herojės šeimą, bet net ir jos padrūškiną (kaimyną gėjų, kuris nuo savo dar labiau nutolusios šeimos pabėga pas josios pasišildyti šiokiose tokiuose laimės spindulėliuose). Nu nes amerikonai gi visi turi tiek pinigų ir taip jais mėtosi, ne? Lapinas juokėsi, kad gal knyga parašyta prieš krizę.

Tai va, kokia puiki proga pabėgti dar toliau nuo tų nelemtų triūsikų! Pakeliui herojė kankinasi su tokiais klausimais, kaip kad - kodėl ji negali patikti VISIEMS. Kodėl jos vaikystės draugai, kurie anksčiau draugais buvo dėl geografinio patogumo, dabar turi kažkokias tai asmenybės savybės, savus norus, agendas ir panašiai, dėl ko nebeužtenka draugauti susitarus, o reikia kažkokių bendrumo taškų? Kodėl jinai nebegali užsilipti tėvams ant kelių, kad būtų laiminga, kodėl dabar turi pastebėti, kad ir jos tėvai savo gyvenime turi problemų ir norų? Jos savikančias nutraukia pamatymas krasavčiko paslaptingo paaugliuko viešbutyje grojusio gitara. Jo tėvai tragiškai žuvę, todėl jis labai labai deep, daug gyvenime patyręs ir pamoko heroję, ką daryti panikos atakų metu. Nes ir jis turi jausmus. Berniukai turi jausmus? Herojė apšalus. O ir jo močiutė, kuri juo rūpinasi ir per jos dalyvavimą vestuvių rengime jis atsidūrė tame viešbutyje, taip savo šiltumu ir moteriškų savybių išreikštumu sužavi heroję, kad jau galvojau, kad meilės trikampyje bus ta močiutė, o ne tas muzikantas.

Tai tada pusę knygos jie ten visai kaip draugauja tikra paaugliška meile. Geria kakavą iš coffee shopų. Šeria balandžius. Žiūri filmus. Ir t.t. Anas, kaip ir pridera visom tokiom moteriškom knygom, nesvarbu ar skirtom 9-12 metų mergaitėm (kaip ši) ar 40-metėm BDSM romanams su milijonieriumi, kuris bbs žino ką dirba, yra labai turtingas, talentingas ir nesidomi ką apie jį galvoja kiti žmonės. 

Mūsų herojė tiesiog skleidžiasi kaip motera, netgi pasibučiuoja. O bet tačiau nutinka nelaimė - jos padrūškiną gėjų tėvai nori parsivežti namo, o tas nenori keliauti vienas, todėl emociškai šantažuoja heroję, kad kokia ji draugė, jeigu dabar jo negelbės. Herojė tikisi, kad gal tėvai apeliuos į tai, kad jinai dar per maža keliauti taip va pirmyn atgal viena, bet tėvai tokie meh. O ji taip nori likti su savo nauju bachūru! Per didžiausias kančias, kurias laiko baisiai nesąžiningomis (iš tiesų, vaikų gi niekas neklausia, o jos ne tik klausia, jai dar reikia ir atsakomybę prisiimti), ji nusprendžia nekeliauti. 

Kai galų gale grįžta namo atranda, kad visi žino, jog jinai yra to baisiai populiariaus ir nuostabaus blogo autorė. Bet kas gi čia? NEIGIAMI KOMENTARAI??? Kodėl? Už ką? Nesupranta herojė. Pasirodo, kad jos super duper slaptas bachūras buvo džustinbyberis, išpopuliarėjęs per youtubą, o jinai su juo tūsėsi tiek laiko ir nieko nežinojo. Dar daugiau - taigi jis turi merginą, kitą muzikantę. Užsivedė visokie paskalų puslapiai rašyti apie tai, kad va, internet famous rašytoja tūsinasi su internet famous muzikantu neištikimybėje! Herojės skaitytojai verkia, kaip gi ji galėjo. Mokykla apšneka (daugiau, kad wow, jie pažįsta įžimybę, ne taip smarkiai jiems rūpi ar ji šliundra ar ne), tėvai toliau meh. Panikos atakos intensyvėja. Iš pradžių ji galvoja, kad čia taip padarė jos draugas gėjus (nu tipo iš pavydo), bet galų gale paaiškėja, kad ne.

O viskas išsiprendžia po to, kai ji ištrina savo blogą, bet tada twiteryje prasideda žinutės "nooooo, girlonline - grįžk, gi myliu aš tave!" iš visokių fanų. Tada ją vėl apima narciziškas rašytojo įkvėpimas, ji pasiraitoja rankoves ir parašo įrašą iš serijos "kaip jums negėda!", išdėsto viską, ką galvoja apie tuos, kurie vietoj to, kad pasakytų kažką gražaus kritikuoja, kurie nesidomi kitų žmonių gyvenimu iš visų pusių ir panašiai, kad tik per meilę vienas kitam (t.y. jai), per vienas kito išskirtinumo pažinimą (t.y. jos) bus pasaulyje laimė ir taika.

Tada įvyksta pasakos stebuklas - fanai alteidžia, džustinbyberis pas ją atvažiuoja, tėvai ją myli, o kaimyno gėjo tėvai užsirašo į psichoterapiją. Visi laimingi!


Tai kuom šita knyga galėtų būti pavojinga jaunam protui nelabai įsivaizduoju, nes jinai neturi absoliučiai jokių alergizuoti galinčių prieskonių. Ji galėtų patikti tik arba tokiu atveju, jeigu jau skaitytojas gali susitapatinti su heroje (ko knygomis nepataisysi, čia reikia stipresnių reciprokinio determinizmo išraiškų), arba jeigu yra slaptas sadistukas tyliai dekonstruojantis visokius reiškinius, tuomet knygą gal reiktų atimti, o tai po to pats rašys bestselerius kaip niekur nieko 3:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą