Mano nuomone čia ne siaubo filmas. Tiesiog filmas apie tikėjimą ir religiją, bet labai neblogas.
Istorija tokia - gyveno kartą policininkas. Jis buvo krikščionis. Darbo reikalais nukeliavo į sunkiai pasiekiamą salą. Ir, o tu bruzgienojau, ten gyvena pagonys! Šakės jam, vos nenumirė iš pradžių, kai pamatė, kad žmonės vakarais mokosi kaip pagaminti daugiau gyvenimo, o ne teisingai numirti, kaip ant kapų sodina gėlytes ir medelius, o mokyklose sėdi mergaitės, kol berniukai bėgioja aplink stulpą lauke. Košmaras. Bet jis buvo labai profesionalus ir stengėsi atlikti darbą dėl kurio atvyko. Sunku jam buvo, labai sunku - nes teisingumas ir gerumas yra dvi skirtingos sąvokos ir, nors jis bandė elgtis gerai, bet salos gyventojų atžvilgiu visiškai neteisingai.
Tai blogai jam baigėsi. Bandė jiems parodyti, kad jų tikėjimas neteisingas, bet, kad jo paties tiems žmonėms neturėjo ką pasiūlyti, tik atimti. Ir jis buvo vienas, negalėjo prievarta sugriauti žmonių tikėjimo, kad jiems nieko daugiau nebeliktų, tik atsisukti į jo (ir galbūt susirinkti senojo likučius įvardintus kaip tradicijas). Kad žmonių tikėjimas neteisingas jis argumentavo absurdiškais teiginiais, pvz.: va pamatysite, kitais metais derliaus ir vėl nebus, tada suprasite, kad dievų nėra. Nu kažkaip žaibo, kuris nutrenktų nekrikštus ir tave išgelbėtų, žmogau, irgi nesimato, bet dėl to savo tikėjimo neišsižadi, tai kodėl manai, kad jie išsižadės savojo?
Manau kaip siaubo filmas jis galėtų būti, jeigu žiūrovas būtų krikščionis. Ne, ne dėl pagonių jame, jie visiškai čiki, bet iš to, kad filmo pabaigoje, kai pagrindiniam herojui baigiasi blogai, jis prakeikia visus pagonis. Neatsuka antro skruosto ir nemiršta kankinio mirtimi. Jie sudegina ne tik jį, bet ir jo tikėjimą, herojui tik rodėsi, jog jo jiems reikėjo kaip ypatingo aukos gyvūno, kad jo siela buvo saugi.
Filme yra nuostabus garso takelis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą