Visi fuxai į studijas ateina su sveiku protu

Vakar buvau VU MF'o fuxų stovykloje.

Kai pati įstojau tai net nežinojau, kad tokia stovykla egzistuoja

Emilijas dalyvavusi kartu, sakė, kad dabartinė stovykla belekaip gera. Viskas fakultete gerėja ir gerėja. Pirmakursiai, kai baiginės mokslus, tikiuosi irgi galvos "gah, dabar viskas daug geriau!"

 haha :D

Mudvi ir dar vieną gydytoją pakvietė ką nors pakalbėti.

Iš pradžių buvo sunku, ganėtinai kartojomės, bet tada studentai sugalvojo klausimų ir  buvo daug lengviau. Tikiuosi studentams įdomiau. Dauguma jų ką tik po mokyklos, kur, jei pamoka neįdomi, gi negali tiesiog atsistoti ir išeti.

Gerai pagalvojus, tai net ir universitete kai kurie dėstytojai baisiai susijaudintų, jei studentai imtų reikšti nepasitenkinimą paskaitos turiniu ar dėstymo kokybe, jei atsistotų ir išeitų. Šie reti egzemplioriai mieliau gaištų savo ir jų laiką, apsimesdami, kad viskas gerai, o jei kažkas ir blogai, tai dėl to, kad studentas "nekokybiškas", o tas "nekokybiškas" būtų per daug mandagus, kad kažką bruzdėtų :D
Bet, bent jau iš mano kuklios paskaitavimo patirties, tai niekada nereikia būti tokiam, kad jeigu klausytojas tavo paskaitą žiūrėtų per vaizdo įrašą ar skaitytų gautose skaidrėse, tai nebūtų kažko kritiškai praradęs.

Grįžtant prie stovyklos, tai po mūsų "pašnekėjimo: netgi davė po personalizuotą padėkos raštą. Aš gavau padėką už sveiko proto balsą. Emiliją už rūpinimąsį studentų ateitimi.

Tai va tie mano sveiko proto patarimai:

1) jei esi pakankamai protingas, kad įstotum į mediciną, vadinasi esi pakankamai protingas, kad dirbtum lengvesį, geriau apmokamą, ir labiau gerbiamą darbą. Įstojęs durnas greičiau viską išmoks per kruviną darbą, nei tu per tą patį kruviną darbą atrasi gyvenimo džiaugsmą ten, kur jo niekada nepametei. Tai nereiškia, kad tu kažko nerasi netyčia, bet reikia turėti omenyje, kad gali nerasti ir nieko.

2) jei jau įstojai į Lietuvą ir ateityje planuoji dirbti užsienyje, tai išvažiuok kuo anksčiau. Didelei tavo darbo daliai reikės kultūrinių ir socialinių žinių, kurioms sukaupti ir suprasti reikia laiko. Nebent įstojai Lietuvoje dėl konkrečių priežasčių, pvz.: pasiskaičiavai, kad ten, kur vėliau dirbsi, tinka Lietuvos diplomas, bet čia pigiau jį gauti. Arba jeigu esi pakankamai mažai neurotipiškas, kad apskritai jautiesi iš kitos planetos, ir tada jokio skirtumo kurioje Žemės vietoje esi. Gali kad ir nebaigęs šito įrašo skaityti išskristi į Australiją :D
Tarp medikų nėra vyraujančio požiūrio, kad išvažiavę būtų kokie nors išdavikai, o likę kažkuom aukotųsi ar būtų labai patriotiški.

3) greičiausiai mokykloje buvai pirmūnas. Dabar pirmūnu nebebūsi. Tie kas bus, tai tokiais bus ne tik todėl, kad yra baisiai protingi šiaip, bet ir dėl to, kad turi kitų savybių. Matei filmuose tobulai gražų žmogų, kuris visur viską spėja, niekada nepavargsta, turi auksinę širdį ir švelnias rankas? Tai va. Jie egzistuoja. Jie mokysis su tavimi. Vieną dieną jie eis pasiimti Nobelio* premijos, kurios gavimą nuo darželio matė kaip savaime suprantamą dalyką, o tu tą rytą galvosi, kuris tavo chalatas mažiau susilamdęs :D 

4) nė akimirkos neleisk, kad kiltų jausmas, kad kažką darai beprasmiško. Jei pasimokysi metus ir nuspręsi mesti, tai išeik laimingas, kad va, gavai metus biomedicininio išsilavinimo! :3

 

Jei studijuosi kažkokį tai absoliučiai beprasmiškai atrodantį dalyką, tai sustok, atsisėsk, žiūrėk į vieną tašką tol, kol sugalvosi kur tu jį panaudosi. Jei nesugalvosi klausk to, kas dėsto (ar įtraukė į programą) kodėl tau reikia jį mokytis ir nepasitenkink tokiais atsakymais, kaip "ateityje reikės" (klausk kodėl, kur, kaip ir t.t.) ar, kad mokaisi tik tam, kad mokytumeisi (pvz.: pats idiotiškiausias mano asmeniškai gautas atsakymas į tokį klausimą buvo tam, kad "treniruotųsi atmintis". Tai lygiai taip pat aš galiu mokytis naudingus dalykus arba man asmeniškai malonius.)

5) skirk laiko sau. Turėk hobį. Sportuok. Mylėkis. Kurk šeimą. Nekurk šeimos. Gyvenk fantazijų pasaulyje. Rezk amžiaus keršto planą pirmos klasės draugui, kuris pavogė čiupačiupsą. Studijos ir profesinis gyvenimas bus kaip namas, kurį statysi plytą po plytos, turėdamas geresnį ar blogesnį brėžinį**, improvizuodamas, atstatydamas tai, kas nugrius dėl tavo kaltės ar bus nunešta nuo tavęs nepriklausančių kataklizmų.

Bet turi turėti dar kažką, kas augs šalia namo, kas bus gyva, kas leis šaknis į pamatus ir kartais tau kels abejones, kad gal turėtum užsiimti būtent tuom. Kažką gyvą, kas suformuos atramas ten, kur pats net nežinojai, jog jų reikia. Tie dalykai patys užaugins tau šešėlį ir vaisių, tu tik netingėk jų pasėti ir pasirūpink jais pagal tai, ką sėjai.

* Čia jei ką, tai dramatizacija, kad pagautumėte esmę. 
** Gotikines bažnyčias statydavo apskritai be brėžinių. Jos kartais sugriūdavo nebaigtos, bet tos, kurios išliko, dažnai laikomos vienais gražiausių statinių ewa.