Puslapiai

2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Paskaita apie rūkymą

Šį antradienį (08-18) 18:00 Vilniaus visuomenės sveikatos biure ( Polocko g. 12-2) skaitysiu trumpą pranešimą apie tai, kaip mūsų nuostabios smegenys susigalvoja, jog nikotinas yra baisiai geras dalykas. Bus apie visokius ten receptorius, neuromediatorius ir panašiai, bet populiariai, maždaug taip, kaip rašinėju čia.

Užtat su skaidrėm!
Ir gyvai!
Wooo :D

Dar ateis ir Lapinas (Marius Latauskas), kuris kalbės apie Myer Briggs asmenybės tipus.

Tai va. Dar kartą primenu, kad tame biure reguliariai vyksta visa paskaitų programa norintiems mesti rūkyti. Tai puiki proga ne tik sužinoti daugiau apie rūkymą, jo ryšį sau įvairiomis ligomis, priežastį ir kitus dalykus, bet ir gauti individualų gydymo planą, bei susitikti su kitais žmonėmis, kurie stengiasi mesti ar sumažinti surūkomų cigarečių kiekį.

Daugiau informacijos ir registracija į programą -http://www.nerukau.lt/ . Tik dabar vasara, tai aiškiai puslapyje sekančių paskaitų planas neupdeitintas. Bet jos vyksta :D

Ir taip, nemokama.


O čia šiaip:

Iš knygų išparduotuvės.

Kainavo 5 eurus. Kai sužinojau kainą sakau "Ė. Nu duokit tada dar kokią nors knygą už dyką.".
Pardavėjas sekundę susimėtė (dažniausiai tada nuleidžia kainą ir daug smarkiau, nei sakant, kad per brangu), pradėjo ieškoti ką čia duoti.
Buvau su draugais, ir jie subruzdo, kad aš gi tik juokavau.
Pardavėjas net atsiduso iš palengvėjimo. Tada pasižiūrėjo į juos, tada į mane.
O aš stovėjau su šypsena ir sakiau "tai ką duosit?". Kadangi draugai stovėjo už manęs net nenutuokiau kokios dabar jų išraiškos. Galbūt aš jiems pridariau gėdos. Galbūt pirkime-pardavime jie jaučiasi kaip pasyvūs dalyviai, neturintys teisės kelti sąlygas. O aš dabar juos išprievartavau būti viršuje. Siaubas. Jei vėliau ant manęs pyktų, tai turėtų pilną teisę.

Akimirką netgi norėjau irgi pasakyti "haha, pajuokavau, neieškokit, gi", kad tik išgelbėčiau draugus iš šitos awkard situacijos, bet išgirdau tylų ir švelnų Lapino balsą sakantį "ne, ji taip daro" ir tuomet apsiraminau, kad jeigu draugai ir jaučiasi blogai, tai dėl to, kad aš keista. Jie dabar galėtų užversti akis ir pasižiūrėti į pardavėją žvilgsniu iš serijos "matai su kuom mums tenka vaikščioti? Nieko tokio, jei tos knygos neduosi." :D Tada man pasidarė lengviau.

Bet pardavėją išmušė prakaitas ir jis davė pirmą prigriebtą knygiūkštę. Jürg schubiger ir Franz Hohler "Pati pradžia". Aš daviau jam pinigus, pasiėmiau abi knygas ir nukrykštavau į tolį.

Vėliau, kai perskaitysiu,  parašysiu abiejų knygų apžvalgas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą