Puslapiai

2015 m. vasario 23 d., pirmadienis

Graži gėlytė tas hiacintas


Šiandien nueinu į Norfą pieno, greipfrukto ir sėmkių, žiūriu - OBA - hiacintai. Balti, rūžavi, violetiniai ir kažkokių tai tarpinių spalvų.

Norfoje jie kiekvienais metais būna tam pačiam pavidale - nupiginti ir tuoj tuoj pražysiantys. Dažniausiai nepražysta, nes jeigu kas nors jų neišgelbėja ir nenuperka, tai jų lapeliai paruduoja, o žiedynus nuskabo. Nežinau, gal čia tokia taktika, kad tipo, va, nebus žiedyno, tai apsigaus pirkėjas, kad čia visai šviežas kvietkas ir paims. HAHA! :D

Dar galvoju, kad gal kur nors yra motininė norfa, kokia nors XXXXXL Norfocentras, kur tie hiacintai dar būna nenupingti. Arba, gal jie jau specialiai tokie atvežami, nes gi praktiška pirkti gėlę, kuri jau įrodė, kad gyvens, o ne kažkokį tai abstraktų durpėm apklotą svogūnėlį iš kurio nežinia ko gali tikėtis. Gal ten koks amarilis užaugs??

Tai šiandien ir aš vieną paėmiau už kažkiek tai euro centų. Dabar galės augti, kaupti visokius alkaloidus savo lapuose. Po to kur nors pasodinsiu laisvėje. Ten galės bandyti augti toliau, gal išeis.

Šita gėlė taip keistai vadinasi pagal Hiacintą. Tokį vaikiną, kuris gyveno sau ramiai, buvo gražus, davėsi su visokių linksmybių dievu Apolonu. Zefyras, toks vakarų vasariško vėjo dievas, užsipavyduliavo. Kai Hiacintas bandė pagauti Apolono mestą diską, Zefyras papūtė, diskas kaukštelėjo Hiacintui ir tas numirė.

Apolonas, iš meilės Hiacintui ir pykčio ant savęs, kad jo neišgelbėjo (visgi jis ir medicinos dievas), išprašė Hado, kad tas neleistų Hiacinto į pomirtinį pasaulį. Hiacintui nebuvo kur dėtis, tai anas pavirto gėlyte, ir kai pražįsta, ant jos žiedelių susidaro nektaro lašeliai, kurie yra neva Hiacinto ašaros, kuriomis jis verkia, kad buvo nužudytas savo atgrubnagio mylimojo.

... Kai pagalvoji, tai gal norfos darbuotojus apsėda Zefyras ir jie dėl to nuskabo tuos žiedus.

2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Kur gi tu, žiurke Klara?


Vakar su Lapinu buvome operetėje "Šikšnosparnis". Mano mama mum padovanojo bilietus. Ji man vis aiškina, kad aš su savo trolinimais įkliūsiu kada nors. Spėju pirmiausiai įkliūsiu nemokamus, ale nuo visų ligų gydančius masažas, siūlančiai masažinių stalų parduotuvėje (pigiausias atrodo nuo 5k), bo vadinu juos sektantais :D

Operetės Šikšnosparnis yra vieno turčiaus šeimos gydytojas, kuris, galėdamas sekti tos šeimos gyvenimą, sugalvoja iš jų pasišaipyti ir padaryti viešos gėdos. Labai jam stengtis nereikia. Ten jau vien tik alkoholio vartojam tiek, kad bet kas sau gėdos prisidarytų. Lapinas sakė per daug nesigilinti, nes iš esmės operetė yra apie XIX amžiaus antros pusės YOLO kartą, kuri visada visur vienoda.

Šiaip tai buvo net nejauku, kaip žmonėms salėje nebuvo juokinga. Na gerai, pokštai ten ganėtinai lėkšti. Tiek nejuokinga, kad vietomis net juokinga. Lulz, ateini sau į operą, kultūrintis, išsipuošęs ir išsiučiustęs, bet į kūrinį apie girtus meilės nuotykius, kurie nebūtų įvykę, jei ne noras pabėgti nuo kalėjimo į svingerių ir transeksualų vakarėlį. Nu gi aišku, kad nesijuoksi, o tai dar kas pagalvos, kad save atpažinai.

Tarp antro ir trečio veiksmo nebuvo karšto šokolado ir vyšninės želės kubelių pertraukos, tik nuleido trumpam uždangą ir vienas iš personažų prabėgo pro parterį su žibintu ieškodamas savo augintinės Klaros - pusiau ondatros, pusiau žiurkės su viena stikline akimi ir geltonu pavadėliu.

Nuotrauka iš internetų.


2015 m. vasario 18 d., trečiadienis

Įspūdis po bendrosios anestezijos


Hoho, vaka apturėjau įdomų dalyką – bendrąją anesteziją. Vieną akimirką dar girdžiu kaip dakatarai šnekasi, o kitą jau mane švelniai žadina ir sako, kad jau viskas baigėsi, galiu neskubėdama keltis. Užtrukau porą sekundžių, kad suprasčiau kur gi aš,  nes anestezijos metu buvau spalvotų trikampių ir drakoniukų planetoje :D Norėjosi apsiversti ant šono, susisukti į duotą šiltą minkštą apklotuką ir užsiimti liucid dreaming'u toliau stebint tą užsimezgusią georeptilinę muilo operą.

Žmonės sako, kad jausmas po anestezijos yra kaip būti girtam. Nežinau, niekada girta nebuvau.

Jausmas toks, kaip ką tik pabudus.

Bet ne iš po tokio eilinio miego, kai visą laiką miegodamas kaip ir žinai, jog miegi, o iš tokio, kuris suiima tik labai pervargus ar daug minčių galvoje prisikaupus, kai reikia čia ir dabar užmigti ir pamiegoti bent penkias minutes. Kai galima nulūžti vidury sakinio, o draugai paskui burba, jog neįmanoma prižadinti.

Tai, bendrai paėmus, nebaisi ta anestezija visiškai.

Bjauriausia buvo, kad iki tol bent šešias valandas nebuvo galima nieko nei valgyti, nei gerti :<

Piešinyje  toks Simpsonas su savo chebra demonstruoja vieno pirmųjų anestetikų (choloformo) poveikį. Aiškiai persistengė, nes patys išvirto.
Šiai dienai yra daug geresnių. Ir technika tokia, kad anesteziologai nebeišvirsta, bet yra toks mitas, kad vistiek operacinėse kažkiek tų anestetikų nuteka/nugaruoja ir to dėka visi dirbantys operaciniame bloke yra pusiau šamanai ;D

2015 m. vasario 17 d., antradienis

Apsilankymas banke

 
Šią savaitę sudariau sutartį dėl antros pakopos pensijos. Kažkaip iš draugų jau paskutinė likau ir pasijutau baisiai sena. Bankas dar piršo trečios pakopos paimti, bet kad pinigų neturiu, tai iš ko aš ją mokėsiu :D Dar išmoralizavo, kad mano gyvybės draudimas labai nekoks, suprask didink įmokas.

Atsiverčiau kitą sutarties lapo dalį ir perskaičiau pastraipą apie anuiteto pirkimą. Klausiu kas tas anuitetas, sako nu ten bus mano pensija. Sukaupsiu daug, neatiduos man visų pinigų iš karto (o jei sukaupsiu labai daug, tai ir kaip palikimo nebeduos giminaičiams, bankas pasiliks sau).

Sakau, o kodėl parašyta, kad anuitetą reikia pirktis. Sako, nu dabar nelabai gerai žino, kas tas anuitetas, bet čia niekam su juo problemų nekyla. Sakau, o tai iš ko pirksiu aš tą anuitetą. Sako, iš banko, dabar tik draudimo bendrovės parduoda. Sakau, tai anuitetą reikės pirkti vieną kartą ar prie kiekvienos pensijos išmokos. Sako, nu dabar nelabai gerai žino, kas tas anuitetas, bet čia niekam su juo problemų nekyla, dabar draudimo bendrovės parduoda, paskui bankas man parduos. Sakau, o kodėl bankas negali parduoti dabar. Jau nervuojasi ta finansų konsultantė, kad aš tokia durna.
Sakau, o tai čia tipo kaip ir draudimo įmoka, kad aš 150 metų negyvenčiau ir į minusą nenueičiau bankui, kuris man kiekvieną mėnesį vis tiek pensiją mokės? Čia tiesiog iš mano, ne iš banko kišenės ta apsauga eis? Ne, sako, kai pensijos fondas išseks ir mano pensija baigsis. Tai vėl klausiu kas tas anuiteto išpirkimas, nes nesuprantu, sako nu ko čia nesuprasti čia bus tavo pensijos mokestis :D

Tai va taip ir pasirašiau.
Paveikslėlį radau internetuose. Nelabai susijęs su tema, bet man patiko.