Puslapiai

2011 m. kovo 18 d., penktadienis

Fosilijos I



Savo seną blogą po truputį trinsiu (arba jau esu ištrynusi, jei šį įrašą skaitote praėjus geram laiko tarpui po jo publikavimo. Kaip jau sakiau, trinsiu po truputį).
Suprantu, kad dauguma blogerių tokiu atveju jaustųsi tarsi lėtai žudydami save, bet man asmeniškai blogo formatas tuo ir yra patraukus - savo nepaprastu laikinumu ir trapumu. Ar kada susimąstėte kuo blogas skiriasi nuo tiesiog teminio (ar neteminio) puslapio, kuris paprasčiausiai yra reguliariai (ar nereguliariai) pildomas?
Blogas, kaip reiškinys, yra gyvas ir besikeičiantis. Jis nėra medis, kuris augtų, vešėtų, iki tol, kol pasiektų kritinį lygį ir turėtų arba griūti (tokiais atvejais blogo autoriui tiesiog nusibosta ir jis dažniausiai visą savo blogą ištrina, neretai tiek persisotinę pūvančio blogo nuodais, kad net apie kitų blogų skaitymą pagalvoti nebenori), arba jam turėtų išpūti jo šerdis ir mėginti dar kurį laiką leisti mažyčius leisgyvius lapelius (tokiu atveju blogų autoriai dažniausiai jaučiasi turį prievolę rašyti savo įrašus, pradeda nebežinoti apie ką rašyti, įrašai retėja, ir, kaip pasakytų kai kurie - "skystėja").
Blogas yra tarsi kūrybingo žmogaus minčių pieva (nesvarbu ką man besakysite, bet, mano nuomone, jei žmogus domisi kažkuo daugiau, jei bent mėgina rašyti blogą, aš drįstu tokį žmogų vadinti kūrybingu), kuris geba nuolatos keistis suvirškindamas senus savo įrašus, pateikdamas naujus, įtraukdamas kažką, kažką išmesdamas, prisimindamas ir pamiršdamas. Naujiems žiedams reikia ne tik vietos, bet ir trąšos, kurią dažnai lengvai galima gauti perdirbus seną.

Todėl, iš ištrintų savo senojo blogo įrašų pasistengsiu išsaugoti keletą senų dalykų, kurie man pasirodys verti dėmesio (šiandien tai buvo tik piešiniai), kurie man suteiks pasitikėjimo savimi.


Aš suprantu, kad šiandien šio mano naujo blogo skaitomumas galbūt tėra dešimtadalis to, kokį turėjo senasis ir jau atsirado žmonių, kurie man tuo bando badyti akis ir aiškinti, kad nereikėjo pereiti į blogspot platformą - mol - žiūrėk, Enorca, jau vien kiek komentarų sumažėjo! Tačiau aš stengiuosi visuomet prisiminti, kad aš pati turiu savas priežastis rašyti, jūs, jeigu skaitote mano blogą, ar tik akimis permetate mano piešinius, turite savas, o komentatoriai - dar kitas. Ir aš būčiau daugiau nei egoistiška tikėdamasi, kad galiu jums primesti savas priežastis ar idėjas (ar atvirkščiai), kad galėčiau savintis jus valdydama tai, ką galiu pateikti ir ką jūs galite stebėti (net jei ir tik keliasdešimt savo gyvenimo sekundžių).

12 komentarų:

  1. O, čia tas drakonas su bintu...!
    Vien už jį puokštė kvietkų ^^

    AtsakytiPanaikinti
  2. O!
    Jei ne paslaptis - kuom tas drakonas toks ypatingas? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man patinka tas drakonas ant smelio spalvos popieriaus.

    Ar del komentaru mes rasome? Sutinku su tavim, kad kai ateina laikas keistis (ar kazka keisti) taip reikia ir daryti, juk gyvenimas nestovi vietoj. Taip ir blogai - amzinybe negyvena.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Priminei, kad turiu susigalvojus superduper įrašą apie kūrybines galias, bet kuris turi manęs palaukti, kol baigsiu knistis su mokslais.

    O dėl komentarų tai tiesa - nors jie ir kažkiek glosto rašytojo savimeilę, ne dėl jų yra rašoma. Nes jei tai būtų tiesa, mano abu blog'ai būtų pamiršti ir nepildomi :D (na, aš parašau maždaug kartą per mėnesį, bet parašau! Tada, kai manau, jog to reikia)

    Dar dėl komentarų - šita bjauri bloggerio sistema gali atfiltruoti bereikšmius komentarus :) va dabar nusprendžiau, kad noras pasisakyti yra stipresnis už neapykantą capcha'i, avataro nebuvimą ir nerodomą internetinį slapyvardį...

    AtsakytiPanaikinti
  5. OMG nereikėjo rašyti capchos!!!!!

    :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. As savo blog'a katik istryniau. Nebegaliu daugiau. Man kiekviena diena i mano apgailetina el pasta (one.lt - fu, kaip man jis nepatinka) atsiuncia daugybe laisku. Turejau anksciau kita blog'a, bet uzblokavo del neaiskios priezasties, negaliu ieit, rodo, kad error. Bet nesvarbu. Nors as nesinaudoju one ir si el pasta susikuriau tam, kad kito normalaus neturejau, bet as nebegaliu kesti tu laisku. Jei ne is vieno zmogaus tai is kito. Gal jis tas pats, bet is kito emailo. Galeciau nekreipt demesio, bet nusibodo trint is blog'o komentarus. Beto vis tiek mano blog'as nebuvo itin iddomus, todel nesijauciu kazka praradus. O man nesvarbu kur tu rasai, svarbu, kad is vis teberasai :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Tas drakonas ypatingas vien jau tuom, kad jis turi binto :o
    Ir tas popierius... man toks blogeriškai artimas :D u know what I mean :D

    AtsakytiPanaikinti
  8. Xi xi ENORCA'I išsiliejimas koks užėjo. Bet gerai, mėgstu kai daug parašinėji. O kad kitų įrašai "papezo" tai ir aš pastebėjau, seniai, ne tik pas kitus ir pas save... Matyt išsisėmimas koks tai čia.

    AtsakytiPanaikinti
  9. piesimo pamokeliu idek, labai truksta.Beje, kai sekasi su 2011 issukiu?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Čia labai ne į temą, bet kodėl kitoj stotelėj mano neims kapsloku parašytas ir dar žaliai žalias? xD Labai susidrovėjau :D

    AtsakytiPanaikinti
  11. 2011 metų iššūkio popierius gauli kitame pasaulio kampe, tai kai iki jo nusigausiu ir parsibombinsiu popierių, pratęsiu ir piešimą :D

    Apo...
    ...
    ...

    MUAHAHAHAHAHAH >:D

    AtsakytiPanaikinti