Puslapiai

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Nu čia beveik penktadienio internetai išėjo

:0 kokį gavau komentarą praeitame įraše... Tokio jau senai neturėjau, ypač po to, kai jį nustojo skaityti  kompiuterinių šaudyklių prisižaidę vienuolikmečiai wannabe naciai:
\
Sureagavau taip:


Viskas, daugiau neberašysiu, verksiu kamputyje.

NOT.

Aš gi dabar turiu atvirutėms skirtą bogą. Prie progos dar prisiminiau ir Mainyk.lt puslapį, kuriame įkelsiu mainomas senas atvirutes (mainytis noriu jas panaudodama - tai yra, išsiūsdama su užrašu (jei tai atvirlaiškis) ar originaliu piešiniu viduje (jei tai atlenkiamas atvirukas). Ta proga dar pažiūrėjau ką įdomaus per paskutinę parą žmonės yra įkėlę:

Faciukasas maino krūvą kokakolos skardinių. Arba parduotų už 1 Lt. Bet ką ten veikia ta vieniša Nestea arbatos skarbonkė? D: Puikus daiktas pretenzingam mokykliniam meno projektui, arba tiesiog nuneštimui į antrinių žaliavų surinkimo punktą. Aliumininės skardinės superkamos po 1,2Lt/kg ;)

Vaiva po ~30Lt parduoda originalius įrėmintus grafikos darbos. Nu tiesiog pigiau grybo. Tiesą sakant gal net per pigu, nes tokie grafikos darbeliai paprastai būna po 100-150 Lt ir daugiau :) Paveikslai turi labai įdomią savybę - jeigu kainuoja per daug arba per mažai, niekas jų nebeperka. Vaiva, kelk kainą :D

Arvydasaa maino puikią fališką (vintažinę!) lempą. Net 27 cm kambariokų pavydo arba namiškių pykčio tik už gerą knygą arba simbolinę 1 Lt kainą. 

Dar įdėsiu štai šį paveikslėlį, nes jau senokai jis kabo man ant desktopo ir aš jo niekaip niekur nepanaudoju:


Arba šito:


Arba šito:


Šis vyriškis turi super nuostabią kaklo barzdą* :0 Nors ir piktokas xD 
Va dar vienas senovbinis paveikslėlis su dar nuostabiasne kaklo barzda:


O čia Wagner'is, irgi auginęsis barzdą ant kaklo:






* barzdos augimas ant kaklo yra natūralus dalykas, rodantis aukštą testosterono (vyriško hormono kiekį). :/ Nu ir sekasi vyrams, gali nuosavą šaliką užsiauginti xD

PS - penktadienio internetai tai puikios internetinių smagybių kompiliacijos Buržujaus rašinėliuose. Apsilankykite, you won't regret it >:3

Tadui sunkiai sekasi išmokti lygiai dygsniuoti

Kas gi čia? Antras įrašas per dieną? O gi man atostoga :D
Skirmantas Tumelis G+ dabar kaip tik ieško vieno daikto, prie kurio aprašymo pateikę ir štai tokią puikią iliustraciją:
Nebūčiau bjauri, jei nebūčiau pamėginusi įsivaizduoti kas čia dar galėtų būti:

Gal apvertus?:

:D Vėliau iliustracija buvo patobulinta:


:0 Man, kaip ir googliui šita iliustracija pasirodė labai magiška:
Ir dar viena, jau tikrai labai gerai atskleidžianti daikto paskirtį:

But I fixed it:

Einu geriau namus išsiurbsiu :D

Semestro lankomumas


Ach, pagaliau baigėsi sesija.
Visai nebloga buvo.

Kaip ir pernai, šiais metais irgi sekiau paskaitų lankomumą - prieš kiekvieną bendrą paskaitą suskaičiuodavau kiek žmonių susirinko (ir žinoma pataisydavau, jeigu kas ateidavo, bet jei išeidavo jau skaičiaus nebemažindavau). Labai dėkoju Julei, kuri suskaičiavo kelis kartus, kai manęs nebuvo dėl konferencijų ar ligų, ir dar keliems žmonėms, kurie taip pat skaičiavote patikrindami ar aš (ar Julė) gerai suskaičiavau :3 Kelių paskutinių paskaitų nėra, nes nebeskaičiavau - susirinkdavo tiek mažai žmonių, kad rezultatus išmečiau kaip kraštutinumus xD Ir pamiršau nueiti į paskutinę torakalinės chirurgijos paskaitą. Tiesiog pamiršau, kad ji dar bus D:
>o> nu visiems taip gali nutikti.

(paspaudus pasididina)

Oranžinė spalva - tai maksimumas: 145 studentai, kurie dalyvavo pavasario semestro rotacijoje. Tikras skaičius dabar oficialiai besimokančių studentų kitoks, bet turėtų būti artimas. Priskaičiuojant, kad į kai kurias paskaitas ateidavo ir kitų specialybių magistrantų ar iš viso nebiomedicininių sričių zuikių, tai plius minus išsilygina. Šie duomenys buvo renkami tik dėl smagumo, niekur jie nekeliauja ir niekur jie nekeliaus :P

Geriausiai lankėme laboratorinės diagnostikos paskaitas - labiausiai dėl to, jog praleidus >2 už praleistas bendrąsias reikėdavo atsiskaityti, o praleidus penkias ir daugiau - nebeprileistų prie egzamino. Lankiau visas tai gerai mačiau, kad nemažai žmonių tas dvi leidžiamas ir praleido xD Paskaitos buvo labai neblogos, tik kartais jose būdavo labai daug informacijos (aaaa... KREŠĖJIME! XD) ir aš nieko nebespėdavau nei konspektuotis, nei sekti. O kitos kaip tik būdavo labai malonios - pvz.: apie anemijas paskaitos buvo tiesiog saldainiukai. 

Po lab. diagnostikos visada sekdavo kardiologija ir kas antrą savaitę kardiochirurgija. Man širdis tamsus miškas raumeninis siurblys kraujui varinėti, tai konspektuotis nespėdavau, bet bent jau pasiklausydavau. Kadangi po paskaitų važiuodavau pasitikti Lapino iš darbo, tai kelionė su bendramoksliais į centrą autobusu būdavo labai smagi :D Po to su Lapinu eidavome žaisti Protų kovų su Robertu Petrausku, nes kursiokas Mindaugas mus pakvietė žaisti jo komandoje "Sinergija". Nors per pačią sesiją žaidėme tik mudu su Lapinu, bo kiti mokėsi ir laiko nerado :(

Labai gerai lankėme ir ausų-nosies-gerklės ligų (ANG (LOR)) paskaitas, daugiausia dėl to, kad buvo tikrai vertingos - koncentruota, aiškiai išdėstyta medžiaga. O neesant naujo lietuviško trumpo vadovėlio, tai ir labai pageidautina.

Pulmonologiją visi lankė pagal principą - o koks dėstytojas skaitys paskaitą?.. Kadangi niekas nežinojo kas tiksliai, tai nemažai žmonių tiesiog palaukdavo ir kai pamatydavo kas ateina apsispręsdavo likti ar išeiti - neskaičiavau tokių, kurie išeidavo iš karto (bet skaičiavau visus, kurie išbūdavo bent 5 min :"} ).

Tuo tarpu torakalinė chirurgija, neskaitant to, kad vykdavo penktadieniais ir centro filiale, buvo lankoma visai neblogai. Bet kad be galo įdomu. Atsimenu apie chirurgines stemplės ligas tai turbūt išsižiojusi klausiausi. Ir visai ne dėl to, kad pati sunkiai ryju xD

Kas čia dar liko...
Taip, kritinės būklės man visai nepatiko. Anei kaip dalykas, nei kaip dėstoma. Lankiau tik su viltimi, kad pagerės ( :) kantrybe nesiskundžiu)), bet buvo keletas tikrų deimančiukų - toksikologijos paskaitos. Po to vis  koks dėstytojas paskleisdavo gandą, kad tvarkaraštis pakeistas ir dabar bus toksikologija - taip dėl jos ateidavau daugiau studentų. Jos nebūdavo ir studentai patapdavo tokie "rrrrr".

Medicinos etika irgi buvo labai įdomi, nors didžiąją dalį jos dalykų perskaičiau kažkaip pirmame kurse - kažkodėl buvau šventai įsitikinusi, kad visiems pirmakursiams labiausiai rūpės būtent tokie dalykai, o kadangi neturiu nė vieno giminės gydytojo, o tada neturėjau ir nė vieno draugo mediko, tai labai baiminausi, kad mano įsitikinimai apie etinius medicinos aspektus atrodys mažų mažiausiai vaikiškai. Pirmus du mėnesius labai bandydavau užvesti diskusijas apie tai, bet dažniausiai niekas net nesuprasdavo apie ką aš iš viso kalbu ar atkirsdavo, kad gydytojams tai neturi rūpėti. Bet kaip buvo nuostabu matyti per etikos paskaitas ir pratybas tuos pačius žmones nuoširdžiai nagrinėjant šias temas ir greičiausiai net neprisimenant, kad prieš keturis metus sakė, kad jiems niekada nereikės galvoti apie tokius dalykus!
Dar per etiką labai patikdavo vieši balsavimai - kas už, kas prieš ir visada auditorija būdavo pasiskirsčiusi per pusę. Tas per pusę mane taip džiugindavo, kad niekas mums nėra praplovęs smegenų.

Na, ir liko ginekologija, kuri buvo irgi nepaprastai įdomi - jos metu dažnai net nebandydavau rašyti, tiesiog klausydavausi ir stengdavausi kuo daugiau dėtis į galvą. Bet per egzaminą apsirgau ir labai ne kaip parašiau. Einant namo taip smarkiai skaudėjo, kad net apsiverkiau (ką pastebėjo keli akyli kursiokai ir vėliau klausė ar viskas buvo gerai. D'awww)

Šiam semestrui nusprendžiau pasidaryti tokią vertinimo lentelę, kurią pildysio jo eigoje, nes niekam neįdomu skaityti tekstą ir jis gal ne visai tinka emocijoms išreikšti:

(Paspaudus pasididina)

2013 m. sausio 18 d., penktadienis

užpildyk kontūrą

Benaršydama radau štai kokį gražų dalyką.

Ir pamėginau greitai kažką panašaus padaryti (paspaudus ant paveikslėlių jie pasididina):



2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Ką valgo pasaulis, rankų šildytuvai ir kraikas katėms

HAHA. Klaviatūra pametė "backspace" mygtuką, tai dabar, iki kol susiveiksiu naują klaviatūtą būsiu be jo.
Nusprendžiau kasdien rašymui skirti 3 valandas - 1 savo blogams, dvi knygai, nes kol kas knygoje tik 9 psl. :l 
Rašyti be backspace'o ganėtinas iššūkis.


Vakar aptikau įdomų dalyką - knygą "What the world eats". Man atrodo kažkada jau apie šį projektą buvau girdėjusi ir net rašiusi, bet kažkaip vakar visai kitomis akimis pasižiūrėjau.
Štai kelios nuotraukos, kuriose pavaizduota šeima iš kokios nors šalies su visu jos per savaitę suvalgomu maistu:

(Liuksemburgas. Suvalgo už ~467 dolerių)

(Malis. ~26$)

(Turkija. ~146$)

(Japonija. ~317$)

(JAV. ~342$)

(Ekvadoras. ~32$)

(Vokietija. ~500$)
Nuotraukos iš čia ir čia.

Štai dar neilgas video, kuriame kalba vienas iš fotografų poros, keliavusių apie Pasaulį:


Nusprendėm su Lapinu irgi sekti visą mėnesį ką valgome ir nusifotografuoti panašioje nuotraukoje. 

Dar vakar išmėginau labai įdomų daiktą - rankų šildytuvus. Gavau kaip bonusą iš parduotuvės, kai pirkau Lapinui kalėdinę dovaną, tai neišlaukiau baisingų šalčių ir išsipakavau.

(Gavau va tokių, bet jų daug firmų yra, nemanau, kad labai kažkuom skirtųsi).

Dalykas labai paprastas - išsipakuoji iš vakuminės pakuotės medžiaginį maišelį ir jis per kelias minutes pradeda šilti. Šiltas būna ~8-9 valandas, tik vienu metu užkaista gana gerai - reikia iš pirštinių išsiimti, nes jau nebe labai jauku. Bet galima pvz.: į kišenes įsidėti :) 

Šildytuvo veikimo principas ne ką sudėtingesnis.
Viduje yra geležies milteliai - sąlytyje su oru geležis oksiduojasi ir išsiskiria šiluma. Kad procesas būtų greitesnis maišeliuose yra šiek tiek vandens ir elementariausios druskos. Dar yra aktyvuotos anglies, kurios oksidaciją "užveda" geležies oksidacijos šiluma, ir šiek tiek vermikulito. Tai mineralas, kuriame būna pasislėpęs vanduo ir kuris neleidžia visam šitam džiaugsmui užsidegti  buitine prasme.

Mąstau, kad kitiems metams reikės šitų maišelių užsipirkti. Bet internetu, nes LT ko tai labai brangiai parduoda. Man tas labai keista - juk galėtų ir LT gaminti tokius, bet matyt nėra rinkos - arba pas mus dar nėra taip šalta, arba su šalčiu kovojama kitokiais būdais... :)

(Simpatiški driežiukai ant varmikulitinio kraiko. Nuotrauka iš čia. Vermikulito, kaip po priedo dirvožemiui 100 litrų kainuoja ~90Lt. Kadangi toks kiekis sveria ~8,5kg ir yra parvelkamas namo, yra labai mėgstamas kačių augintojų. Ir prekeivių. Štai prie mano namų maisto prekių parduotuvėje 5Lt vermikulito maišas ant kurio užrašyta "kraikas katėms" kainuoja net 14,95 Lt. Ką reiškia pakuotė! Bet mūsų Tapkius tai labiausiai mėgsta silikagelinį kraiką :) )

2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.
Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD
 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)
Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.
Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.
(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).
Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).
Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?
  • Visi receptai iki 10Lt.
  • Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
  • Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
  • Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.
Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.
O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)




Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.
Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)
Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.


5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.
Komentarai gali būti kelių rūšių:
  • Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
  • "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
  • "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
    Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
  • Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).





* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

11 dalykų apie mane ir knygų iššūkio sąrašas

Taigi, mane užtagyjo ir dabar turiu

1) sugalvoti 11 faktų apie save.
Tai va, galvoju:
  1. Kai bandau parašyti kokį nors grožinį kūrinį dažniausiai viskas pasibaigia tuom, jog susilaukiu kritikos kaip viskas siaubinga o tik idėja labai gera, bet "per gera" todėl greičiausiai nuvogta. Todėl jau keleri metai kaip savo idėjų nebebandau paversti į grožinius kūrinius, o tik kam nors papasakoju nepasakiusi, kad tai mano idėja. Tuomet tas žmogus po kurio laiko grįžta, pasičiumpa mane už pakarpos ir niekaip negali patikėti, kad ta idėja nėra iš kokio nors filmo ar knygos, mat jis jau n laiko kaip stengiasi rasti pavadinimą to, iš kur aš tą papasakojau.
    Yes, I am evil >:)
  2. Šiuo metu siaubingai noriu sintezatoriaus ir vis kniaukiu vyrui, kad mums jo reikia. Neįsivaizduoju kada tokiu gročiau, bet čia jau antras plano punktas.
    Vyras sakė, kad jei po trijų mėnesių atsiminsiu, kad sintezatoriaus vis dar "noriu" pamėginsime tokį įsigyti.
    Dabar svarbu nepamiršti.
  3. Skaičius 3 man labai patinka, nes yra panašus į apsuktą raidę E. O gal man raidė E patinka, nes yra panaši į apsuktą skaičių 3?... Vienaip ar kitaip, kai turiu progą parašyti E didžiąją visada rašau kaip apsuktą 3.
    ƸƸƸƸ
  4. Kai buvau maža niekaip nepagaudavau kai kurių filmukų esmės. Pvz.: "Coliukė" - kodėl ana turėjo susidėti su fėjažmogiais. Juk jinai pati nėra fėjažmogė (net sparnų neturi!) todėl jų visuomenėje, būdama tokia į juos panaši ir tokia skirtinga, niekada iki galo nepritaps, jau geriau būtų likusi su kurmiu ir jį nunuodijusi or something, kad gautų visus grūdus (=babkes), arba su ta kregžde. Arba kad ir "Gražuolė ir pabaisa" - vos tik ana pamilo pabaisą BAC ir jis pasikeitė į žmogų-princą. Kad ir princas, bet pabaisa būtų žymiai naudingesnė ūkio darbams - labai stirpi, feodalinėje viduramžių visuomenėje užtikrintų, kad niekas nelįstų prie jų, plius jos pilvas visada minkštas ir pūkuotas. 
    Keistas vaikas buvau, nieko nepridursi.
  5. Kalėdom vyras padovanojo mankalą. Labai geras žaidimas, būtinai išmėginkite.
    Dar pradėjom žaisti Yatzy. Irgi labai geras.
  6. Norėčiau, kad su Hario Poterio pasauliu įvyktų kažkas tokio, kaip kad yra su StarTreku - yra pasaulis, kanoniniai personažai, bet daugybė knygų su kanoninių personažų nuotykiais po originaliojo serialo (šiuo atveju tai būtų knyga) sukurta kitų autorių ir rašytojų.  
    Aš turiu kantrybės. Palauksiu.
  7. Prieš kurį laiką pasižiūrėjau kiek kainuoja atspausdinti paveikslėlį ant puodelio. Dabar mąstau padaryti tokį prizą kuriam nors mano blogo skaitytojui. Anksčiau labai siuntinėdavau prizus ir buvo visai nieko, bet vėliau nustojau nes didžioji dalis neatrašydavo ar iš viso gavo ir negavo mano prizus :o Pvz.: supakuotas piešinys labai įtartinai atrodo kaip atvirukas+pinigėliai voke ir nors aš visiškai pasitikiu pašto darbuotojais, bet, kadangi siųsdavau neregistruotus laiškus, tai juos galėdavo nugvelbti kokie kiti ilgapirščiai. 
    Moralas - laiškus reikia registruoti :)
  8. Jau visa savaitė kaip neįsijungiu mobilaus telefono. Internete tikriausiai irgi nesedėčiau, jei neviliotų burbuliukų šaudymo žaidimai o_o
    Ir japoniški komiksai.
  9. Kalbant apie komiksus, tai manau, kad jrs0ul komiksai susilaukia per mažai dėmesio ir jam reiktų nagliau juos visur prastuminėti.
    (eikit paskaityti, jei dar neskaitėte)
  10. Nieko nesugalvoju tai ta proga paveiskėlis:
  11. Vakar nusipirkau lietuviškų ramen makaronų. Reikės išbandyti ar labai šlyktūs, nes kai valgiau paskutinį kartą tai buvo toks skonis, tarsi juos būtų apsmaukęs transformeris ಠ_ಠ
    Žinoma, pastorojo dalyko skonį galiu tik apytiksliai įsivaizduoti.
Tada reikia atsakyti į 3 jau sugalvotus klausimus:
  • Vienas dalykas, kuriam niekada nepritrūksta laiko? 
Tinginiavimui.
  • Judėjimas ar tinginiavimas? 
Šliaužiojimas.
  • Vienai, dviese ar būryje?
Dviese  ])ಠ3ಠ([
Sugalvoti dar tris:

  1. Ar esant reikalui žinotum kaip nusigauti iki artimiausios ligoninės, jos priėmimo skyriaus ir per kokį laiką sugebėtum tą padaryti?
  2. Ar suvalgytum dar gyvą padarą (pvz.: besirangančią hipotetinę deliaktesinę sraigę)?
  3. Kada bus sekanti "pasaulio pabaiga"?
Ir teoriškai turėčiau užtaginti dar tris žmones.

Vat ir negalvosiu tų Ƹ žmonių!

Pala, tai kokia buvo prasmė galvoti tuos 3 klausimus?
O, jeigu norite būti užtaginti, bet niekas jūsų netagina, apsimeskite kad aš užtaginau. Tada aš atrodysiu skaitanti daugiau gerų blogų >:D muahahaha.

Uoj, nejau tą parašiau? Dėmesio nukreipimui štai keletas atsitiktinių viduramžiškų rankraščių iliustracijų:
(koks tai gremlinoidas šauna strėlę undiniui į užpakalį...)

(luošių muštynės)

  1. Axel Munthe - Knyga apie San Mikelę 
  2. Jared Diamond - Guns, Germs And Steel
  3. Enkvistas Peras Ulovas - Išguitas angelas. Kapitono Nemo biblioteka
  4. Joanne Harris - Džentelmenai ir žaidėjai
  5. Flann O‘Brien - Trečiasis policininkas
  6. Fiodoras Dostojevskis - Broliai Karamazovai
  7. Jostein Gaarder - Cirko direktoriaus duktė
  8. Haruki Murakami - Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas
  9. Julian Barnes - 10 1/2 pasaulio istorijos skyrių
  10. Levas Tolstojus - Ivano Iljičiaus mirtis
  11. Eric Berne - Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija
  12. Richard Dawkins - Dievo Iliuzija

Dar buvo galima susigalvoti 2 papildomas knygas, kuriomis būtų galima pakeisti kurias nors iš šių, tad ir susigalvojau tokias "atsargines":
  • Anne Rice - The Tale of the Body Thief 
  • Anne Rice - Memnoch the Devil