Siaubinga lietuviška fantastika

Dievulėliau kokią knygą perskaičiau.

Tai Nepo install.exe. Autoriaus paprašiau ar negalėtų man atsiųsti mobi formatu ir atsiuntė, tik neleido su jumis pasidalinti, tad arba prašykite jam asmeniškai, arba pasidarykite patys. Dar galite skaityti naršyklėje, kaip suplanuota orginaliai, bet tada gi niekas nematys Jūsų fancy skaityklės.

Knyga tokia siaubinga, kad aš krykštavau ir džiūgavau visą laiką, kol ją skaičiau. O kai baigėsi norėjau apsiverkti, bet neišėjo.
 

Dažnai knygos būna siaubingos tik kažkokiu aspektu, o šita yra tokia maloniai siaubinga nuo pradžios iki pabaigos, kad pradėjęs ją skaityti nebegali sustoti.
Ji tokia siaubingai nuostabi, kad jeigu ją suredaguotų geras redaktorius bestseleris (o gal net filmas) iš jos kaip mat išeitų. Neišeiti galėtų nebent jei marketingas kur nors susiveltų.

Ir jeigu kažkokia leidykla dar nenusisamdė autoriaus rašyti meilės romanams, ar paaugliškiems "tu esi ypatingas" skaitalams, tai čia paaiškinama nebent mūsų vertėjų pigumu.

"Įdiegimas.atlk" yra tokio lietuvių rašytojų ignoruojamo kosminės operos žanro. Iš fantastinių žanrų kažkokį pusėtiną (ri)nescerą lyg tais išgyvena steam punkas, bet visos kol kas išleistos knygos daug bukesnės už šitą, tik kažkaip visiems veikia cukraus pabarstymas, kad ten apie Vilnių ar dar ką nors. Tai negi dabar save atstumsi?.. Tu ką, ne patriotas? PFFF.

Knygą skaitant susidaro įspūdis, kad autorius ją rašė maždaug taip:
1) Perskaitė visas fantastines knygas kiek rado.
2) Surinko pasikartojančius dalykus. Galbūt net nerinko, galbūt tie dalykai patys įsigėrė, kaip fantastiką apsprendžiantys atributai.
3) Juos suklijavo.

Metodas yra graudžiai elementarus ir naudojamas vadinamojoje jaunų suaugusiųjų literatūroje.

Gi taip neprašausi, nes naudojiesi jau išbandytais ir pasisekusiais dalykais (užtenka net neskaityti krūvos knygų, užtenka ir, tarkime 5), o skaitytojas gi nebus to skaitęs anksčiau - arba yra per mažai patyręs, arba kaip tik, jau penkiasdešimta knyga, kurią skaito apie tą patį ir prašom jam neaiškinti, bo būsite apkaltinti mažų mažiausiai nesuvokimu kokiais laikais gyvename kad, kad young adult iki 40 metų laisvai dar skaitosi. Gal kas nors ir prikibs, kad kūrinys neturi jokios vertės, bet Jūs drąsiai atsikirsite, kad tai ne kūrinys, o skaitytojas vertingas. Šachas ir matas vartotojiškoje žaidimų lentoje. 

Pagrindinis veikėjas yra toks visiškai tipinis kito specifinio kūrinių žanro personažas - androidas/klonas/ateivis, kuris dar nežino, kad toks yra, ir bando prisitaikyti prie žmonių, bet jam neišeina, nes viską daro pažodžiui/nesupranta ko iš jo norima/turi aukštą moralę ar kritinį mąstymą.

Jis dar dažniausiai turi brolį/kloną/ankstesnę ar vėlesnę versiją, kuris yra empatiškesnis/impulsyvesnis/išsilaisvinęs iš pirminės savo paskirties ir vilioja pagrindinė veikėją  atsisakyti noro tapti žmogumi ar net išžudyti žmones.

Kūrinio pabaigoje pagrindinis personažas įsisąmonina, kad yra ne toks, koks visi, bet nesileidžia į savo išskirtinumo paieškas, daugiau tą išskirtinumą supranta kaip pateisinimą tam, kodėl gi jam nesisekė būti su visais. Bet nieko tokio, nes dabar tie visi jau jį priima tokį, koks jis yra, ir visi leidžiasi tolyn, tolyn, tolyn į kosmosą naujų nuotykių ieškoti! Weee :D /sarcasm

Savos leidybos knygas su tokiu pagrindiniu personažu aš turiu gal 8, kažkur giliai nukištas ir užkištas.*

Dažnai jose būna dar aiškus ir tvirtas, kietas lyderis, kuris tamposi su savimi pagrindinį veikėją (ar jis su juo tamposi) ir dar būna koks moteriškos lyties personažas, kuris, nors būna kartais patrauklus pagrindiniam personažui, bet visgi, dažniausiai tūno kažkur praeityje, kaip prisiminimas, arba jau būna susidėjęs su tuo kietuoju personažu.

Tokiuose kūriniuose tipo istorijos lūžiai būna, kai pagrindinis personažas sužino, kad nėra žmogus**, o paskui kuo ramiai su tuo susigyvena, nes, kaip jau minėjau, jam tai daugiau problemų išsprendžia, nei sukuria.

Tai va, šita knyga irgi iš šitos serijos. Jeigu būtų išleista ant popieriaus nusipirkčiau dvi. Vieną sau, kitą draugaui. Padovanočiau ir aiškinčiau kokia gera knyga ir kad būtinai perskaitytų. Paskui žiūrėčiau ką draugas pasakys.

Bandžiau knygą duoti paskaityti Lapinui, bet jis liepė man nelįsti ir permetęs vieną lapą akimis pastebėjo, kad kūrinyje klišės lipa ant klišės. Oooo, kaip jis klydo. Ten klišių tiek, kad joms nereikia laipioti. Jos susimūrijusios į vientisą klišoną, tokį gigantišką, kad jis, it kūrybinę juodoji skylė pats traukia kitas klišes į save. Dar ir rašybos klaidų ir kalbos šiukšlių pilna.

Keli perliukai iš kūrinio:

"Kažkas tai yra lėlininkas tampo žmones už virvučių ir jie daro ką šis nori. Arba tu tampi lėlininku arba jo lėle, toks yra gyvenimas. " 

Aš kablelių iš pirmo sakinio nevogiau. Bet, o wow, kokia išmintis. Arba tu, arba tave. Džiunglių įstatymas. Dar išminties:

"Ne. Būti žmogumi, reiškia vadovautis emocijomis, kai turėtum vadovautis protu."

Paėmus bet kurį kriminalistinės psichologijos vadovėlį, yra bent pamąstymas, kad vadovavimasis emocijomis yra pirmas kelias nusikaltimo link. Way to go humanity!

"Kai žmonės sako „jaučiu kažką keisto“, tai paprastai kalba apie meilę arba pavydą." 

Net neturiu ką ir pakomentuoti. Tai įdėsiu paveikslėlį, kuris turėtų sietis su knygos fanfic'ais, jeigu tokių būtų.***

(Spėju dabar buvo tas momentas, kai tas bendrarbis, kuris ir taip Jūsų nemėgsta, kaip tik priėjo iš nugaros paklausti kas suvalgė visą rudą cukrų

Vienas labai įdomus dalykas knygoje buvo tai, kad daiktai būdavo aprašomi it gyvi. Visokie ten literatūrologai teigia, kad tai būdinga tokiems kūriniams, nes jų autoriai yra linkę ir į žmones žiūrėti kaip į daiktus, su kuriais "teisingai" bendraujant bus "teisingos" išeitys (o ir kūrinius rašo galvodami, kad yra "teisingos" kūrinių taisyklės, kurias galima atrasti, bet neišrasti).

Man tai pievos tas skamba, bet jei tai pagimdo tokius perliukus, kaip šis, reikia dar papopuliarinti.

Pateiksiu porą  gyvų daiktų ištraukų iš kūrinio (ten, beje, buvo gyvas kilimas, bet jis neesminis):

"Kita technika buvo dar vyresnė /.../", "/.../ prabilo racija /.../", "Printeris atsikosėjo /.../", 

"Nulipus keletą laiptelių žemyn pateki į svetainę, čia įsitaisė pora fotelių, sofą stiklinis staliukas, bet pats svarbiausias akcentas televizorius per visą sieną." 

"Paskui atvykėlius kaip ištikimas šuo žingsniavo Milininio lagaminas."

"Viena salės siena atgijo ir virto ekranu."

"Dešinėje pusėje dulkes rinko keturi stalai kiekvienas savo kompanijoje turintis po dvi kėdes."

Ir mano mėgstamiausias:

"Jis ruošiasi keliauti į Ozeloną, - pasakė ausinės asistento balsu."

 Ne asistentas pasakė per ausines, bet ausinės pasinaudojo asistentu. Begėdės.

O čia šiaip prajuokinosios vietos:

"Užsidarius durims, iš po užuolaidos išlindo pagyvenęs žmogus, kokių dviejų šimtų metų amžiaus, baltais lyg žydinčios sakuros plaukais, tamsiai pilku kostiumu. Jei atsitiktinių žmonių paprašytumėte apibūdinti jo veidą, tai geriausia ką jie galėtų pasakyti – neįsimenantis. "

Taip ir įsivaizduoju:
- Kaip jis atrodė?
- Jis slėpėsi už užuolaidos, o jo plaukai buvo balti. Balti lyg žydinti sakura...
- ... o normalus žmogus ką pasakytų?
- Ai, nu toks, kaip visi.

"Kendelas apsidairė, artimiausio kelio horizonte nesimatė, tuomet jis išsitraukė telefoną ir pažvelgė į kompasą. Tai buvo ne tikras kompasas, kadangi jis nerodė šiaurės. Kompasas rodė krypti iki artimiausio miestelio ir atstumą – šiek tiek daugiau nei trys šimtai kilometru. Vyras atsiduso ir ėmė žygiuoti. Žolė dar buvo pakankamai žalia ir visai ne sausa, todėl reikia tikėtis, jog ugnis jo nepasivys. Ta pačią žolę teks pavartoti kaip maistą, nors jis žinojo, kad priekyje už maždaug šimto kilometrų laukė daržovių laukas, galbūt ten bus galima tikėtis ko nors skanesnio tereikia prieiti. Vanduo, aišku, kiek didesnė problema, reikės pakeliui paieškoti drėkinimo įrangos. Kelionė neatrodė lengva, bet išgyventi įmanoma."

... ateityje yra androidai, kosminiai laivai, bet telefonu paskambinti nebeįmanoma ir jame nėra GPS'o.

"- Kiek skiriasi vieno klono DNR nuo kito? – paklausė reindžeris. 
- Tarp bet kurių dviejų stotyje esančių klonų, nesvarbu ar tai dar augantis cilindre, ar vyresniosios kartos atstovas sutapimas yra 90%, - atsakė Krošnova. – Jeigu išsirinksite du konkrečius egzempliorius sutapimas gali būti ir didesnis. 
- Taigi jūs neturite jokių priemonių kaip atskirti vieną kloną nuo kito?
 - Ne. Todėl ir naudojam tatuiruotes ant kairio peties."

Šiaip, įdomumo vardan, negiminiški žmonės tarpusavyje skiriasi 0,1-0,4% genetiškai. Tolstant nuo žmonių, kaip rūšies kilmės regiono Afrikoje, genetinė įvairovė ne tik mažėja tarp individų, bet ir apskritai. O 10% žmonės skiriasi nuo pvz.: šitų padarėlių:

Tai arba ateities žmonės labai nepastabūs, arba toj visatoj žmonių genetinė įvairovė KOSMINĖ, jei tokie skirtumai nesukelia fenotipinių pokyčių. 

"Ne gana to, norėdami pasislėpti, jie persirengė vyrais. Kodėl sistema nesuprato, jog jie persirengėliai? Edlas pliaukštelėjo delnais. Sistema netikrino DNR. Reikia išrašyti mokslininkams velnių ir kuo skubiau įsakyti atnaujinti sistemą."

Bet tai kokio tūpumo turi būti atpažinimo sistema? Įsirengi tokią namuose ir štai tavęs į namus neįleidžia, nes sagos marškiniuose kitoje pusėje.

"Bioblakė patekdavo į kraują, todėl vienintelis būdas jos atsikratyti - tai perpilti kraują."

Nėra ir elementarių kraujo filtracijos sistemų... Užtat yra kitokių technologijų:

"Taip. Oktagonas sukūrė dirbtinį intelektą pavadinimu Pirmasis. Tačiau šis pabėgo iš Oktagono bazės ir pradėjo daryti nusikaltimus. Paprasti mūsų agentai jo sugauti nesugeba, todėl buvo nuspręsta sukurti dirbtinius agentus būtent tokiai misijai. "

"Kai Alfas buvo mažas jis irgi turėjo raudoną dviratį. Nesvarbu, kad augo vaikų namuose, tai buvo jo dviratis. Jo vienintelio. Niekas kitas tuo dviračiu važiuoti negalėjo. "

(Kadangi vėliau paaiškėja, kad tas personažas yra androidas, tai vis galvojau kas bus iš tikrųjų tas menamas raudonas dviratis?... Kūrėjo segė? Pirmas pamatytas dalykas? KAS? O gi niekas.)

"Automobilis nupiešęs saulę sustojo. Tuo metu Godeskiui į galvą atėjo kvaila mintis: jis dar nepasiekė dugno, dugnas bus tuomet kai jis vairuos taksi automobilį, o kol kas jis vis dar buvo pilotas."

Tipo už drifterius blogiau tik taksi vairuotojai? Būčiau važiavusi taksi būčiau paskaičiusi garsiai vairuotojui :)

"- Mirtinas aštuonetas? Ne. Kad ir kas jiems atsitiko, tai atsitiko prieš keturiasdešimt metų. Be to, jeigu atidžiai peržiūrėjai turimą informaciją, jie niekada neįvykdė to paties nusikaltimo du kartus. Dar daugiau, dviejų nusikaltimų toje pačioje planetoje. 
- Tu teisus, iš kur viską taip gerai žinai? 
- Apie geriausius visų laikų nusikaltėlius? Ta juk žino visi."

O Jūs, ar žinote viską apie 40 metų senumo geriausius nusikaltėlius? Kas apskritai apsrendžia nusikaltėlio "gerumą"? Kiek apie jį rašo?

"Pavyzdžiui virėjas yra visai ne virėjas, o chemikas. Galbūt jis norėjo išbandyti naujus narkotikus ant klono ir kai gavo nepageidautinus rezultatus jį nužudė. Arba psichologė. Galbūt jinai pritaikė naują hipnozės ar psichologinės kontrolės metodologiją ir kai nesigavo kloną nužudė. Arba mokslininkė... DNR specialistė, galbūt jinai įvedė kokių nors genų, kurių klonai negalėjo turėti ir kai bandymas nepavyko jį nužudė..."

Čia yra trys motyvai paremti ta pačia, labai egzotiška, nusikaltimo motyvacija su identiškais bėdos sprendimo būdais... Taip mąstantis detektyvas būtų tas pats, kas vienos ligos gydytojas xD Jums skauda galvą? Čia turbūt nes reikia endprotezuoti kelį. Impotencija? Nu, šakės, tikrai nenorite pasikeisti kelio?

"/.../ tokie bandymai buvo tarsim delnu uždengti begemotą." ir "Kendelas padidino greitį, jo vairuojamas Arijus šalia violetinio laivo atrodė kaip mandarinas šalia greipfruto. Tai ne musė šalia dramblio, bet vis tiek skirtumas buvo pakankamai gąsdinantis."

Daiktų dydžių palyginimai su Afrikos gyvūnais ir egzotiniais vaisias. Veiksmas vyksta tarp planetų, o daiktai lyginami taip, tarsi skaitytum vaikišką knygelę xD

Tai va tiek va prirankiojau.

Bendras įvertinimas: ten out of ten, would read again!

Jau su nekantrumu laukiu sekančių autoriaus kūrinių. Jis juos rašo ir talpina po truputį, bet aš lauksiu kol prisirinks kritinė masė, kad galėčiau skaityti vienu prisėdimu iki išsekimo ir tokiu būtų pilnavertiškai pasinerti į malonumą.

*nepaisant to, man jos labai patinka ir galite man tokias dovanoti ^^ Arba ką nors tokio.
** ir dažniausiai nieko nedaro, toliau tęsia ką jau veikė, kuo šios knygos išsiskiria iš neurotipiškesnių autorių kūrybos, kuriose toks personažas bent jau nusižudo.
*** Fanfic - fanų kūryba yra labai geras dalykas norint išpopuliarinti savo kūrinį ar daugiau iš jo uždirbti. Tačiau, kad tą padaryti, kūrinyje reikia palikti kažkokį neišpildytą pažadą taip, kad kūrinio vartotojas liktų suintriguotas alternatyvių galimybių, o ne nuviltas. 

5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

:D Mano antra pusė irgi pradėjo rašyti blogą. Eikit paskaitykit. 

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.

Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD

 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)

Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.

Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.

(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).

Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).

Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?

• Visi receptai iki 10Lt.
• Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
• Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
• Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.

Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.

O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)

Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.

Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)

Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.

5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.

Komentarai gali būti kelių rūšių:

• Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
• "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
• "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
  Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
• Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).

* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...