Visi fuxai į studijas ateina su sveiku protu

Vakar buvau VU MF'o fuxų stovykloje.

Kai pati įstojau tai net nežinojau, kad tokia stovykla egzistuoja

Emilijas dalyvavusi kartu, sakė, kad dabartinė stovykla belekaip gera. Viskas fakultete gerėja ir gerėja. Pirmakursiai, kai baiginės mokslus, tikiuosi irgi galvos "gah, dabar viskas daug geriau!"

 haha :D

Mudvi ir dar vieną gydytoją pakvietė ką nors pakalbėti.

Iš pradžių buvo sunku, ganėtinai kartojomės, bet tada studentai sugalvojo klausimų ir  buvo daug lengviau. Tikiuosi studentams įdomiau. Dauguma jų ką tik po mokyklos, kur, jei pamoka neįdomi, gi negali tiesiog atsistoti ir išeti.

Gerai pagalvojus, tai net ir universitete kai kurie dėstytojai baisiai susijaudintų, jei studentai imtų reikšti nepasitenkinimą paskaitos turiniu ar dėstymo kokybe, jei atsistotų ir išeitų. Šie reti egzemplioriai mieliau gaištų savo ir jų laiką, apsimesdami, kad viskas gerai, o jei kažkas ir blogai, tai dėl to, kad studentas "nekokybiškas", o tas "nekokybiškas" būtų per daug mandagus, kad kažką bruzdėtų :D
Bet, bent jau iš mano kuklios paskaitavimo patirties, tai niekada nereikia būti tokiam, kad jeigu klausytojas tavo paskaitą žiūrėtų per vaizdo įrašą ar skaitytų gautose skaidrėse, tai nebūtų kažko kritiškai praradęs.

Grįžtant prie stovyklos, tai po mūsų "pašnekėjimo: netgi davė po personalizuotą padėkos raštą. Aš gavau padėką už sveiko proto balsą. Emiliją už rūpinimąsį studentų ateitimi.

Tai va tie mano sveiko proto patarimai:

1) jei esi pakankamai protingas, kad įstotum į mediciną, vadinasi esi pakankamai protingas, kad dirbtum lengvesį, geriau apmokamą, ir labiau gerbiamą darbą. Įstojęs durnas greičiau viską išmoks per kruviną darbą, nei tu per tą patį kruviną darbą atrasi gyvenimo džiaugsmą ten, kur jo niekada nepametei. Tai nereiškia, kad tu kažko nerasi netyčia, bet reikia turėti omenyje, kad gali nerasti ir nieko.

2) jei jau įstojai į Lietuvą ir ateityje planuoji dirbti užsienyje, tai išvažiuok kuo anksčiau. Didelei tavo darbo daliai reikės kultūrinių ir socialinių žinių, kurioms sukaupti ir suprasti reikia laiko. Nebent įstojai Lietuvoje dėl konkrečių priežasčių, pvz.: pasiskaičiavai, kad ten, kur vėliau dirbsi, tinka Lietuvos diplomas, bet čia pigiau jį gauti. Arba jeigu esi pakankamai mažai neurotipiškas, kad apskritai jautiesi iš kitos planetos, ir tada jokio skirtumo kurioje Žemės vietoje esi. Gali kad ir nebaigęs šito įrašo skaityti išskristi į Australiją :D
Tarp medikų nėra vyraujančio požiūrio, kad išvažiavę būtų kokie nors išdavikai, o likę kažkuom aukotųsi ar būtų labai patriotiški.

3) greičiausiai mokykloje buvai pirmūnas. Dabar pirmūnu nebebūsi. Tie kas bus, tai tokiais bus ne tik todėl, kad yra baisiai protingi šiaip, bet ir dėl to, kad turi kitų savybių. Matei filmuose tobulai gražų žmogų, kuris visur viską spėja, niekada nepavargsta, turi auksinę širdį ir švelnias rankas? Tai va. Jie egzistuoja. Jie mokysis su tavimi. Vieną dieną jie eis pasiimti Nobelio* premijos, kurios gavimą nuo darželio matė kaip savaime suprantamą dalyką, o tu tą rytą galvosi, kuris tavo chalatas mažiau susilamdęs :D 

4) nė akimirkos neleisk, kad kiltų jausmas, kad kažką darai beprasmiško. Jei pasimokysi metus ir nuspręsi mesti, tai išeik laimingas, kad va, gavai metus biomedicininio išsilavinimo! :3

 

Jei studijuosi kažkokį tai absoliučiai beprasmiškai atrodantį dalyką, tai sustok, atsisėsk, žiūrėk į vieną tašką tol, kol sugalvosi kur tu jį panaudosi. Jei nesugalvosi klausk to, kas dėsto (ar įtraukė į programą) kodėl tau reikia jį mokytis ir nepasitenkink tokiais atsakymais, kaip "ateityje reikės" (klausk kodėl, kur, kaip ir t.t.) ar, kad mokaisi tik tam, kad mokytumeisi (pvz.: pats idiotiškiausias mano asmeniškai gautas atsakymas į tokį klausimą buvo tam, kad "treniruotųsi atmintis". Tai lygiai taip pat aš galiu mokytis naudingus dalykus arba man asmeniškai malonius.)

5) skirk laiko sau. Turėk hobį. Sportuok. Mylėkis. Kurk šeimą. Nekurk šeimos. Gyvenk fantazijų pasaulyje. Rezk amžiaus keršto planą pirmos klasės draugui, kuris pavogė čiupačiupsą. Studijos ir profesinis gyvenimas bus kaip namas, kurį statysi plytą po plytos, turėdamas geresnį ar blogesnį brėžinį**, improvizuodamas, atstatydamas tai, kas nugrius dėl tavo kaltės ar bus nunešta nuo tavęs nepriklausančių kataklizmų.

Bet turi turėti dar kažką, kas augs šalia namo, kas bus gyva, kas leis šaknis į pamatus ir kartais tau kels abejones, kad gal turėtum užsiimti būtent tuom. Kažką gyvą, kas suformuos atramas ten, kur pats net nežinojai, jog jų reikia. Tie dalykai patys užaugins tau šešėlį ir vaisių, tu tik netingėk jų pasėti ir pasirūpink jais pagal tai, ką sėjai.

* Čia jei ką, tai dramatizacija, kad pagautumėte esmę. 
** Gotikines bažnyčias statydavo apskritai be brėžinių. Jos kartais sugriūdavo nebaigtos, bet tos, kurios išliko, dažnai laikomos vienais gražiausių statinių ewa.

5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

:D Mano antra pusė irgi pradėjo rašyti blogą. Eikit paskaitykit. 

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.

Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD

 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)

Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.

Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.

(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).

Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).

Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?

• Visi receptai iki 10Lt.
• Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
• Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
• Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.

Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.

O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)

Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.

Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)

Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.

5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.

Komentarai gali būti kelių rūšių:

• Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
• "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
• "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
  Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
• Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).

* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...

Virškinimo fermentai: išteisinti ar pasmerkti?

[Šis įrašas yra mano asmeninė nuomonė, nenukreiptas nei už, nei prieš konkrečią firmą ar jos produktą, o greičiau prieš produktų grupę ir tam tikrų žmonių požiūrį į juos. Jis negali būti laikomas konsultacija, jis negali būti laikomas pakaitalu konsultacijai ir negali būti laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau". Tekste išdėstomus faktus ir šaltinius tengiuosi grįsti bendromis žiniomis, visuomet esu atvira diskusijoms ir jūsų nuomonei.]

Šiandien noriu pakalbėti apie vieną per TV rodomą reklamą - joje pasakojama apie "natūralų" virškinimo gerinimo būdą - virškinimo fermentus.

Iš tiesų tai reklama nemeluoja.

Viskas, kas randama gamtoje yra natūralu. Nes žodis "natūralus", tą ir reiškia - gamtiškas - iš gamtos. Jo antonimas, žodis "nenatūralus" nereiškia kažko sintetinio ar cheminio, o reiškia kažką ne iš gamtos - antgamtiško.
Žodžiais natūralu/nenatūralu labai mėgstama manipuliuoti - pvz.: sakyti "homoseksualūs santykiai yra nenatūralūs", kas, kalbant lietuviškiau skambėtų "homoseksualūs santykiai yra atgamtiški". Matyt tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės jų bijo labiau nei vaiduoklių, vampyrų ir vilkolakių drauge sudėjus (pastariesiems terminas "nenatūralus" tinka).

Nors minėta reklama nemeluoja apie natūralumą, bet išnaudoja šią liaudišką "natūralumo" sąvoką: natūralu = gerai.

Juk tai, kas "natūralu" pakenkti negali, ar ne? Tik blogi godūs verslininkai apipurškia vaisius ir daržoves "nenatūraliomis" medžiagomis, baisiais chemikalais, ir dar tikriausiai apspjaudo, kai niekas nemato, jei ne blogiau.

Pavyzdžiui kai kuriems žmonėms vaikų skiepijimas atrodo "nenatūralus" - matyt dėl to ir vėl grįžta tokios ligos kaip poliomielitas, nes kai kurios mamos atsisako skiepyti savo atžalėles (kaip bebūtų keista, bet beveik 100% tokių mamų turi aukštąjį filologinį išsilavinimą...). Jeigu manote, kad tas skiepas, kurį gavote vaikystėje jus vis dar saugo - labai klystate, nesusergate ne todėl, kad turite imunitetą (jį turėjote, bet tik 2-15 metų, priklausomai, nuo skiepo)*, bet todėl, kad aplinkoje nėra arba yra labai mažai minėtų ligų sukelėjų (vaikai skiepijami kaip imliausia šių ligų visuomenės dalis, o taip pat dėl to, kad jiems šios ligos reiškia gyvenimą/mirtį, o jei ne mirtį, tai geriausiu atveju luošumą ir protinį atsilikimą).
Jeigu nepaskiepija keli vaikai iš minios, tai susirgti rizikuoja tik patys neskiepyti vaikai, bet ir tai labai mažai, nes likusios didžiosios masės skiepijimasis garantuoja, kad ligos sukėlėjui bus tiesiog labai mažai šansų iš kur atsirasti (iš piramidės ištraukiama tik viena kaladėlė). Bet jei nepaskiepija masė, tai ne tik ji rizikuoja susirgti, bet ir sudaryti sąlygas labiau sirgti vyresnio amžiaus asmenims, bei tiems vaikams, kurių organizmas, nors ir paskiepytas, imuniteto nesuformavo ar buvo jį suformavęs vos keliems mėnesiams-metams (iš piramidės ištraukiama daug kaladėlių, griūna visas statinys).

Grįžkime prie reklamos. Taip, minėti virškinimo fermentai yra natūralūs - dažniausiai išgaunami iš gyvūnų organų (paprastai kiaulių)). Kadangi nesintetinami mėgintuvėlyje, tai jie atrodo natūralūs, netgi tam, kuris bijo atgamtiškų dalykų.
Bet ir cianidas natūralus. ŽIV virusas irgi natūralus. Ar dėl to reikia juos vartoti?

Mūsų organizmas pats sintetina visus tuos reikiamus virškinimo fermentus. Ir jis jų sintetina tiek, kiek reikia, ir tiek kiek gali.
Kartais žmonėms dėl įvairių ligų organizmas virškinimo fermentų negamina iš viso - tokiu atveju šie "išoriniai" virškinimo fermentai tikrai yra naudojami, bet jie būna keliasdešimt-kelis šimtus kartų didesnės koncentracijos, nei šie reklamuojami. Kam jums kojos protezas, jei turite abi kojas?
O kartais, kaip tegia reklama, virškinimo fermentų žmonėms trūksta. Tai irgi tiesa. Todėl ekstra atvejais, pvz.: jei žmogus išgyvena didelį emocinį-fizinį stresą ir jo kūnui dabar "ne iki to", kad leisti sau virškinti, arba jeigu žmogus yra išvykęs į užsienį ir negali sau leisti negaluoti, tokiais atvejais išoriniai virškinimo fermentai gali pagelbėti - bet kaip mažesnė blogybė iš didesnės. Narkotinis nuskausminamasis vaistas morfinas yra leidžiamas kenčiantiems ligoniams, kai nežinoma iš kur kyla skausmas arba kai nėra kaip to skausmo panaikinti, nes pats skausmas, būdamas dideliu stresu, organizmui gali pakenkti labiau nei šis vaistas. Bet vos sužinoma kas blogai, ar skausmas aprimsta, morfinas nebenaudojamas. Žmonės, morfiną naudojantys savo nuožiūra, liaudyje vadinami paprastai - narkomanais.

Gamtoje visi gyvi padarai pasižymi nuostabia savybe: siekti didžiausių rezultatų mažiausių pastangų sąskaita ir kuo mažiau daryti bereikalingų dalykų. Todėl, kasdien vartojant tokius "maisto papildus" ilgainiui organizmo ląstelės, kurios natūraliai gamina šiuos virškinimo fermentus paklaus savęs "o kam aš stengiuosi?" ir nustos juos gaminti. O jeigu ir tada dar nenustosite vartoti šių virškinimo fermentų (šiuo momentu jau vartosite jų kur kas daugiau, nei vos pradėję), tai jūsų organizmo imuninė sistema susimąstys - o kam organizmui išlaikyti ląsteles, kurios nieko nedirba? Ir jas tiesiog sunaikins (jei iki to laiko ląstelės nebus mirusios natūraliu apoptozės būdu - tai būdinga ilgą laiką nieko nedarančioms ląstelėms), ir tuomet jau galėsite virškinimo fermentus gerti visą likusį gyvenimą. Blogiausia, kad kai užsiveda tokie procesai, tai jie yra linkę nesustoti - prasideda vadinamosios autoimuninės ligos, kurios geriausiu atveju pasireiškia pleiskanojimu, o blogiausiu atveju cukriniu diabetu ir tai, ką liaudis vadina reumatu... Dar atsimenate tą kojos protezą? Labai jis gražus, bet ar dėl jo verta nusipjauti koją?

Be abejonės išgerti tokių vaistų atrodo lengviau, nei gyventi sveikai. Bet paklauskite savęs, ar nelaimingus jus daro labiau skaudantis pilvas po maisto prisikišimo, ar tai, kad neturite laiko normaliai pavalgyti? Tokių vaistų vartojimas nutirpdys ledkalnio viršūnę - galėsite nebesijaudinti, kad maistą valgote skubėdami, ir atrodys, kad viskas gerai, bet liks visas tas balastas, kuris jums neleidžia pavalgyti ramiai. Jeigu jis būtų iš tiesų to vertas, tai valgydami greitai jūs ne liūdėtumėte, o džiaugtumėtės ir skubėtumėte kuo greičiau grįžti prie darbo, net nekreipdami dėmesio į savo skaudantį pilvą (kas, iš fizinės pusės irgi nieko gero, bet bent jau apsiriboja vien tik fiziniu negalavimu, ir nesusargdina jūsų depresija ar ūmiais klausimais apie gyvenimo prasmę).

(Scena iš serialo "Auklė" Gerulis buvo :) )

Jeigu jus tikrai kamuoja virškinimo sutrikimai, ir po šios reklamos nusprendėte įsigyti šių vaistų ilgalaikiam naudojimui savo niuožiūra, tai pirmiausiai apsilankykite pas savo gydytoją.
Jeigu sergate rimta liga, tai šie vaistai jums nepadės, kadangi juose būna mažos virškinimo fermentų koncentracijos - išmesite pinigus, susigadinsite nervų besikankindami, o liga gali tik progresuoti ir paūmėti (gal ji iš viso nieko bendro neturi su virškinimo fermentų sumažėjimu). Jeigu jums šie preparatai padeda - vadinasi jūsų organizmas yra tiesiog išsiderinęs - galbūt pakaktų stiklinės vandens prieš valgį? Jogurto indelio ryte (dar kartą akcenutosiu, kad tinka bet koks jogurtas su gyva bakterijų kultūra). Galbūt jums tereikia išsimiegoti, arba prieš valgį likus penkioms minutėms pradėti galvoti ką valgysite, tokiu būdu paskatinsite virškinimo sulčių išsiskyrimą (būtent sultyse yra šie fermentai). Toks organizmo išsiderinimas gali būti beprasidedančios ligos požymis - o jūsų veiksmai gali užkirsti kelią būsimai sunkiai ligai, kuriai kelio niekada neužkirstūmėte pradėję vartoti virškinimo fermentus. Pavyzdys: Gal greitas valgymas, po kurio jaučiate sunkumą ir nevirškinimą, nulemia skrandžio sienelių spazmus, dėl ko sutrinka kraujotaka, apmiršta kraujo negaunančios skrandžio gleivinės ląstelės, atsiranda opos, jas vėliau skauda, jos kraujuoja, o neretai ir suvežėja. Virškinimo fermentai, vartojami kasdien, užmaskuos pirmus nevirškinimo simptomus (dėl sutrikusios kraujotakos ląstelės gamins mažiau sulčių, gleivių ir fermentų, nes tiesiog turės mažiau resursų, kuriuos galės perdirbti) ir pajusite negalavimus tik jau esant opai. Jei mėginsite pakeisti gyvenimą taip, kad valgytumėte neskubėdami, tai skrandžio sienelės nespazmuos, skrandžio ląstelės gaus kraujo, atsinaujins virškinimo fermentų gamyba, taip pat niekas neopės, išvengsite vėžio. O jeigu jau taip yra, kad niekaip negalite išvengti skrandžio spazmų, tai galbūt geriau būtų gauti receptinį preparatą iš gydytojo, kurio dėka atlaiduotumėte skrandžio raumenis ir gydytumėt ligą sukeliančius veiksnius, o ne vien tik simptomus?

Gerkite pakankamai skysčių. Tai ne tik palengvins virškinimą, bet ir užkirs kelią devynioms galybėms ligų. Vargu ar galite įsivaizduoti kaip tai yra svarbu. Nebūkite kaktusais - kad ir kaip gražiai žydi, bet auga lėtai ir yra dygliuoti ir "nedraugiški". Pasistenkite išgerti stiklinę vandens atsikėlę, prieš didžiuosius dienos valgius ir vakare, eidami miegoti (paskutinė stiklinė, medicinos praktikoje dažnai vadinama "grožio stikline", nes šį įprotį turinčios moterys turi pastebimai gražesnę odą). Tokiu būdu išgersite 5 stiklines vandens. Dar 3 stiklines vandens gausite valgio metu užsigerdami sultimis ar kitais gėrimais, iš sriubų, vaisių etc. Kava - tai ne gėrimas, nes, jei taip galima sakyti, "eina kiauriai" - neretai organizmas norėdamas išplauti kavos sudėtines dalis iš organizmo turi išeikvoti net daugiau skysčių, nei buvo kavos puodelyje. "Pakankamas" šlapimo kiekis sumažina šlapimo akmenų susidarymo riziką, fiziškai nuplauna bakterijas, grybelius ir kitokius mikroorganizmus bešliaužiajančius šlaplėje.

Nevalgykite prieš miegą porą valandų. Esu girdėjusi visokių teorijų - labai populiari, kad maistas virškinamajame trakte pūva ir nuodyja organizmą, arba kad nuo maisto po šeštos valandos storėjama. Pūva bet koks maistas virškinamajame trakte - tik vienas labiau, kitas mažiau, sėdinčiam daugiau, bėgiojančiam mažiau, o storina, deja, bet irgi visas - juk tai viena iš maisto paskirčių, ar ne ;) Tačiau miegodami žmonės būna horizontalioje padėtyje, atsipalaiduoja raumenys, dėl to maistas gali ir ne visai judėti kryptimi nuo galvos "žemyn". Didžiajai daliai rėmeniu sergančių pacientų nugalėti šią ligą, jei ji nėra įsisenėjusi, padeda būtent nustojimas valgyti daug ir prieš miegą - kai žmogus taip prisivalgo, tai atsigulus skrandžio turinys pradeda spausti viršutinį stemplės rauką, jį pertempia ir dalis jo išsilieja į stemplę -atsikėlęs žmogus jaučia rėmenį, nemalonų skonį ir kvapą iš burnos. Blogai yra tai, kad taip besikartojant vis atsipilinatis skrandžio turinys gali būti dažnų gerklės infekcijų ar slogos priežastis, taip pat nuolatos pertempiamas stemplės sfinkteris praranda savo jėgą ir po kurio laiko rėmuo žmogų ima kamuoti kone visą laiką, gali suvežėti skrandžio rūgšties "graužiama" apatinė stemplės dalis. O virškinamajame trakte sfinkterių yra ir daugiau...

Internetas pilnas įvairių virškinimui pagerinti skirtų patarimų, netingėkite paieškoti.
Mylėkite save.

* - kai kurių skiepų sukeliamas imunitetas gali išlikti visą gyvenimą. Pvz.: skiepijant vaiką nuo tuberkuliozės jam yra suleidžiamos leisgyvės galvijų tuberkuliozės ląstelės. Jos nėra mums pavojingos, bet kol gyvena ir dauginasi (kai kurių) organizme, tol mūsų imuninės ląstelės sugeba "apsimokyti" jas naikinti, o tuo pačiu ir mažus kiekius žmonių tuberkuliozės sukelėjo (kuri iš esmės yra mutavusi gyvūlių tuberkuliozės bakterija (tuberkuliozė, kaip liga, atsirado po to, kai pirmieji žemdirbiai pradėjo gyventi su gyvūliais po vienu stogu)). Kai gyvenimo eigoje tuberkuliozės skiepas yra kartojamas prieš jį padaromas Mantu mėginys - po odą suleidžiama truputėlį iš tuberkuliozės bakterijos išgautos nepavojingos, bet bakterijai būdingos medžiagos - vadinamojo tuberkulino. Jei šią medžiagą organizmas atpažįsta kaip "blogio" signalą - suleidimo vietoje atsiranda patinimas ir paraudimas, skauda - tai reiškia, kad žmogus arba dar turi skiepo bakterijų (jo skiepyti vėl nereikia, būtų beprasmiška), arba jau serga žmonių tuberkulioze (kuris iš šių dviejų variantų padeda atskirti specialūs tyrimai). Jeigu patinimo neatsiranda, tuomet yra laikoma, kad žmogaus organizmas neturi supratimo kas čia jį "puola" ir gali būti lengvai apkrėstas žmonių tuberkulioze. Tokį žmogų galima skiepyti.
Mantu testą, berods pradinėje mokykloje, man, kaip ir visai mano klasei buvo atlikę. Tik tuo metu neaiškino kas čia per dalykas, o sakė, kad mus paskiepys vieną kartą, o po to, jei nebus "alergijos" paskiepys antrą kartą. Iš visos klasės tik dviem žmonėm Mantu mėginys buvo teigiamas - tai reiškia, kad visi kiti vaikai, galėjo lengvai pasigauti tuberkuliozę nuo atvira forma sergančio asmens (ši liga turi kelias formas). O Lietuvoje tas labai lengvai gali nutikti, nes mūsų žemelėje pilna benamių, o kartais net ir visai padorių žmonių, kurie šia liga serga ir nesigydo Būna labai nesmagu girdėti apie užsieniečius, kurie atvykę į Lietuvą ignoruoja prierašą informaciniame buklete apie rekomenduojamą tuberkuliozės skiepą ar apsaugos priemones ir šią ligą išsiveža, kaip "suvenyrą". Kartais mūsų spauda bando kažką "pakelti" šia tema, bet labai jau retai.