5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

:D Mano antra pusė irgi pradėjo rašyti blogą. Eikit paskaitykit. 

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.

Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD

 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)

Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.

Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.

(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).

Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).

Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?

• Visi receptai iki 10Lt.
• Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
• Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
• Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.

Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.

O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)

Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.

Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)

Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.

5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.

Komentarai gali būti kelių rūšių:

• Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
• "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
• "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
  Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
• Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).

* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...

1 - linija

I piešimo pamokėlė - piešinio elementai

Piešimo pamokėles norėčiau pradėti nuo piešinio elementų. Manau, jog "piešinio elementus" būtų galima pavadinti ir kaip nors kitaip, bet žodis "elementas" man labai patinka - jis reiškią kažką paprasto ir nesudėtingo, kažką tokio iš ko galima vėliau konstruoti sudėtingesnius junginius, darinius, na, o šiuo konkorečiu atveju - piešinius. Pamėginusi pakalbėti apie elementus pereisiu prie konkrečių piešinių piešimo žingsnis po žingsnio :)

Taigi, nuo ko prasideda kiekvienas piešinys?

Jis prasideda nuo linijos. 

Mano nuomone tuo piešimas ir skiriasi nuo tapybos.
Jeigu paimate guašo ir teptuką, bet kuriate linijomis - jūs vis tiek piešiate, o ne tapote. Ir lygiai taip pat, jeigu naudojatęs pastelėmis, bet tarsi ignoruojate linijos komponentą, jūs tapote. Labai norint galima "tapyti" netgi spalvotais pieštukais. Ir piešti, galima bet kuo, svarbu, jog būtų išskirta linija.

Čia greičiausiai papyksite ant manęs, sakydami, jog tapyboje linijos irgi matomos. Bet čia tame ir esmė - jūs matote linijas, kurių ten nėra! Jei prieisite arčiau tapyto darbo, pamatysite, kad tai, ką palaikėte linija tebuvo dviejų spalvotų masių susidūrimo riba, ir ji netgi niekada nebūna griežta - tai jūsų protas jas atskyrė ir pats užpildė susidariusią loginę tuštumą linija. Tuo tarpu piešinyje atvirkščiai - kuo iš toliau žiūri, tuo daugiau dėmių (masių) matai, kuo arčiau - tuo daugiau linijų. Tikriausiai būtent dėl to vieni žmonės labiau mėgsta piešinius, o kiti paveikslus ("tapinius").

Žinoma, toks skirstymas yra grynai teoretiškas ir realybėje rasti grynos formos tapytą paveikslą ar piešinį yra labai sunku. Ir kodėl gi turėtų autoriai apsiriboti vienu ar kitu "elementu", tiesa?

Linija yra atkarpa nuo vieno taško iki kito taško. Piešiant yra labai svarbu suvokti, kad, dar kartą kartoju, linija yra atkarpa nuo vieno taško iki kito taško. Juokiatės? Bet pasižiūrėkite, kiek daug pradedančiųjų "piešėjų" sakosi, kad nežino nuo ko pradėti piešti! Jie prideda pieštuką prie popieriaus lapo, ima brėžti liniją, bet gerai nežino kur tą linija turėtų baigtis! Ir kas tuomet nutinka? Jų nuomone Išeina kreivi ir "neproporcingi" darbai.

Jeigu galite nubrėžti vieną tiesą liniją, galite nupiešti bet ką, nes tai reiškia, kad jūsų smegenų žievės ir rankų raumenų koordinacija yra pakankamai gera. Belieka tik įveikti du barjerus - dar labiau "įgudinti" minėtąją koordinaciją ir perlipti per kompleksą, jog negalite kažko nupiešti. Jei galite tą įsivaizduoti - tuomet tikrai galite. 

Iš kiekvieno piešinio galima padaryti vaikišką žaidimą "sujunk taškus".
Galime pamėginti. Štai per kelias minutes nupiešiau piešinėlį (>_> atrodo labai "sloppy", bet pamėginkite tai nuignoruoti):

O dabar, uždėjau kitą lapą ant viršaus ir pamėginau uždėti po tašką ant kiekvienos vietos kur, mano nuomone, linija "lūžo", pasibaigė ar prasidėjo:

Tuomet pamėginau sunumeruoti (skliausteliais pažymėjau taškus, kuriuose liija arba prasideda arba pasibaigia, kai kurie taškai yra gavę numerius du kartus :) (jei norėsite atsispausdinti, tai turiu pasakyti, kad kažkur pamečiau taškus nuo 122 iki 130, tai jų nieiškokite per daug :D)

Linijas sujungiau:

Ir štai rezultatas:

Taigi, kiekvieną kartą pradedami piešti liniją, įsivaiduokite kur link ta linija eis ir kur jinai pasibaigs! Visai netrukus pajusite, kad galvoti nebereikia - lygiai taip pat, kaip sunku pirmą kartą važiuoti dviračiu, o vėliau niekų darbas. 

1 Pratimas: Raskite jums labai patinkantį piešinį. Uždėkite ant viršaus ploną popieriaus lapą ir vietoj to, kad iš karto perpieštumėte pamėginkite pieštuku pažymėti esminius taškus (galite numeruoti). Nuimkite lapą nuo piešinio ir pamėginkite dabar jį perpiešti naudodamiesi taškais kaip orientyrais. Atkreipktie dėmesį į tai ar pridėjote per daug ar per mažai taškų. (apie perpiešimą naudojantis geometrinėmis figūromis pakalbėsiu kitoje pamokėlėje).

Dabar pamėginkime kažką perpiešti vien tik žiūrėdami į tą daiktą (šiuo atveju į žirafos nuotrauką iš vikipedijos :) ):

Pirmiausiai nuspręsiu kiek tiksliai vietos mano lape turi užimti žirafa. Nes piešiniai "įkalinti" lapuose atrodo taip pat blogai, kaip storuliai vilkintys 2 dydžiais per mažus marškinius ;) Dar blogiau, kai dėl to pesronažai netenka kojų ar viršugalvio ir panašiai.

Gerai, dabar vėl žiūrime į piešinį.
Nuspendžiau, kad kairiausia žirafos snukio dalis bus A, o pakaušis B ir pamėginau nutaikyti, kokio maždaug kampu žirafa laiko savo galvą nuleidusi - tam man prireikė nupiešti dar vieną liniją (žirafos kaklą), einančią už lapo ribų.

(tos raidės piešinyje atsidūrė aiškinamaisiais sumetimas :) )

Toliau ties snukučiu nupiešiau vieną liniją, kad aiškiau matyčiau kokiu kampu užsibaigia žirafos snukis ir kokio pločio jis yra, taip pat ties galvos ir kaklo jungtimi nupiešiau dar vieną - kad žinočiau kur galva prasidės ir kur baigsis (įskaitant ir ragučius).

Tuomet sujungiau apatinį snukučio linijos tašką su apatiniu galvos aukščio linijos tašku. Viršutinį snukučio linijos tašką sujungiau su galvos aukščio linijos tašku maždaug taip, kiek įsivaizduoju, kad liktų dar vietos ir ragiukams.

Burnytė. Akytė. Ir Kaklas.

Toliau, eidama nuo snukio galo, link kaklo, kiekvieną kartą pridedu vis daugiau detalių:

Ir štai - turime žirafą, nupieštą pieštuku:

Bet šiandienos tema yra linija. Linija gali būti paprasta. Taigi, pirmiausiai pačia paprasčiausia linija ir apvedžiojau žirafą:

Na, ji galbūt ir neišėjo visiškai tiksli, kaip kad ta žirafą, kurią bandžiau piešti, kadangi neišvengiamai šį tą pridėjau nuo savęs:

Snukio proporcijas pataikiau ganėtinai gerai, tik snukutį padariau kiek "nuolankesnį", kažkaip šiandien agresijai visai neturiu noro... ;) taip pat kiek "stačiau" pakėliau ragiukus ir padariau juos kiek didesnius - visuomet taip darau, nesvarbu kokį gyvūną bepiesčiau. Jau nuo 8 metų... Taip pat šiek tiek atgal atitraukiau ausytę - man patiko galvos ir kaklo raukšlėta jungtis, pasistengiau ją labiau parodyti, taip pat ir pačią ausį labiau atsukau į piešinio žiūrovą. Juk ne veltui savo bloge nesu išjungusi komentarų rašymo funkcijos ;) Didžiausią klaidą kurią padariau - tai smarkiai pastorinau kaklą ir nupiešiau žirafą su nuleisa galva. Manau, jog kaklą nesąmoningai nuleidau dėl asmeninio nuovargio (sunki savaitė), o kodėl pastorinau tai pati gerai nežinau, mat kol piešiau tai man visą laiką rodėsi, kad kaip tik tas kaklas yra per plonas! Čia jau kažkas giliau, bet gal skaito koks nors psichologas ar ją studijuojantis/besidomintis ir turėtų idėjų.

2 Pratimas: raskite kokio nors gyvūno nuotrauką ir ją perpieškite. Vėliau sulyginkite nuotrauką su piešiniu. Atkreipkite dėmesį į skirtumus. Kai piešėte viską ką pakeitėte pakeitėte ne todėl, kad negalėjote to nupiešti, o todėl, kad vienas ar kitas kūno dalis piešėte skirtingai, o taip piešėte todėl, kad matėte skirtingai, matėte todėl, kad jos jums turi skirtingą reikšmę. Yra žmonių, kurie tobulai gali nupiešti akį ir pripiešia jų visas krūvas. Kiti gali piešti tik moteris arba tik vyrus.

Prieš pereinant prie tolimesnio žirafos piešimo dar šiek tiek pakalbėsiu apie linijas.

Jos gali būti plonos, storos, sutrūkinėjusios, taškinės, vingiuotos, kampuotos ir dar bile kokios. Jei paimtumėte ploną ilgą popieriaus lapą ir pamėgintumėte nupiešti visų linijų, kokias tik galite sugalvoti po vieną ir tą lapą gražiai įrėmintumėte, tikrai gautumėte labai neblogą modernaus meno pavyzdėlį (ir dar galėtumėte prakišti kam, kai reikia extrinės dovanos, hehe ;) ):

Tikriausiai esarte girdėję apie grafiką? Taip pat, kaip ir su piešimu ir tapyba, ji neišsiskiria vien tuo, jog yra kažkaip kitaip daroma (pvz.: raižant linoliaumą/medį/metalą ir darant atspaudą), bet tuom, kad ji turi ypač mažai piešimo elementų - tai pozityvią spalvą (tarkime baltą), negatyvią (tarkime juodą) ir pozityvo ar negatyvo liniją kitime:

Taigi, jeigu norite suskurti klasikinį "grafišką" darbą, tai jame privalės būti baltų masių, juodų masių ir taip pat tarpinių masių, kurios bus sukurtos braižant susikertančias ar ne, trumpas ir ilgas, įvairaus atstumo viena nuo kitos nuotolusias linijas. Net jei darbe turėsite tik baltą, juodą ir vienodą "pilką" (tokio pat atstumo viena nuo kitos nutolusių linijų mases), tai jau atrodys labai neblogai.

Net kai piešiate ir su spalvotomis priemonėmis, nepamirškite, kad tarkime šešėlius galite kurti ne tik maišydami spalvas, bet ir, pvz.: rudomis linijomis užštricuodami geltoną spalvos dalį! :)

Kai kurie dailininkai mėgsta arčiau esančius daiktus piešti storesnėmis linijomis, kiti mėgsta apvedžioti išorinį piešinio personažų kontūrą storiau. 

Aš asmeniškai labiausiai mėgstu paryškinti tas linijas, kurios žymi aštresnius kampus ar kampų sandūras. Pvz.: šiuo atveju akies viršutinį kraštą nupiešiau ryškesne linija, nes jai taip susirauktumėte jis atitiktų jau net ne viršutinį voką, o patį antakį ir, vienaip ar kitaip, būtų arčiau jūsų, kaip žiūrovo, nei apatinis. Taip pat suliejau apatinio krašto kraštelius su viršutiniu. Ir pirmas ir antras variantas iš tiesų atrodo vienodai gerai, bet man asmeniškai antras patinka labiau:

Skirtumą daro ir tai, kaip smarkiai spaudžiate piešimo priemonę, kokiu greičiu ją braukiate, ar piešiate daugiau judindami tik riešą, ar alkūnę, o gal piešiate net "iš peties". Nors tai irgi technika, bet labai dažnai daug pasako apie darbo kūrėją, todėl kartais galite ir sąmoningai "pažaisti" lengvabūdiškesnio siužeto darbus piešdami ir lengvabūdiškesne ranka :) Du lengvai nupiešti peliukai apžiūrinėja neaiškų daiktą, trečias yra paskendęs savo paties šizofrenijoje:

Nupiešiau žirafai dėmes, apvedžiojau storesne linija ir dar... pridėjau blakstienas. Nes čia žirafa, o ne žirafinas. Arba žirafinas su tuberkulioze. Sunku pasakyti, kai tik galva matosi. Man atrodo ta trečia pėlė į mane žiūri.. o_O

Tuomet fone nupiešiau atsitiktinai susikertančių linijų:

o ką? Jau neblogas fonas. Susidiariusias figūras galima nuspalvinti įvairiomis spalvomis, ar šachmatiškai:

Aš pamėginau kiekvieną plotelį "užspalvinti" vis kitokio raštu:

3 Pratimas: 2-ame pratime nupiešto piešinio fone arba naujame lape bet kaip subraižykite linijų - lenktų ar ne, su ar be liniuotės ir pamėginkite kiekvieną susidariusį plotą užpildyti vis kitokiu raštu. 

Tai tiek šį kartą. Apibendrinant:

1. Piešinys prasideda nuo linijos.

2. Kiekviena linija turi pradžią ir pabaigą.

3. Kiekiena linija turi storį.

3. Piešiame ne tai ką matome, bet ką manome matą.

4. Mažos detalės tokios pat svarbios, kaip ir bendras vaizdas.

Tai tiek :) kitą kartą pamėginsiu parašyti pamokėlę apie mases. Laukiu bet kokių komentarų apie šią pamokėlę ir, jei atliksite bent kurį iš mano sugalvotų pratimų - būtinai pasidalinkite!