ISFJ: Knygos. Konkrečios knygos. Netgi buvo facebook'e pasirašęs kokios. Būtų suėjęs ir knygyno dovanų kuponas.
ISFP: Super ekologiškų teptukų. Ir tofu. Daug tofu.
ISTJ: Knygos apie tarpukarį. Bet ne kokios super įdomios, gink dieve nuo mokslo populiarinimo!
ISTP: Riedučių. Kaip tai jau turi? Riedučių niekada nebus per daug.
INFJ: Vazos sudėti savo dirbtinėm gėlėm. Ir dirbtinės šypsenos.
INFP: Kad visa šita kančia baigtųsi.
INTJ: Narkotikų ir kančios kapitalistinėms kiaulėms!
INTP: To krūto konstruktoriaus iš kurio galima konstruoti organinių molekulių modelius.
ENTP: visko ir bet ko. Dar daug klausinėjo ko INFJ norėjo Kalėdoms.
ENTJ: nieko.
ENFP: Pasaulinės taikos. Na žinoma, kad juokauja. To naujo fancy iPhone. Ir būtinai balto.
ENFJ: socialinio teisingumo kare nėra kada švęsti Kalėdų! Bet megztukas būtų visai nieko.
ESTP: Prezervatyvų.
ESTJ: Švilpuko, kad pasišauktų pagalbos, tarpkojo apsaugos ir servetėlių, kuriom galėtų valytis savo ašaras.
ESFP: Iš pradžių sakė, kad bet kas tinka, o dabar dar penkis metus atsimins, kad gavo ne tai, ko norėjo, nors ko norėjo niekam nesakė.
ESFJ: Arbatos rinkinio. Ai, ir raktų pakabuko.
Praeitą savaitę su Emilija nuėjome į filmą - "Naujausias testamentas" (Brand New Testament). Iš pradžių galvojau, kad bus kokia nors tūpa komedija, iš serijos "Pats baisiausias filmas", bet buvo daug geriau.
Istorija tokia - gyvena Dievas. Su žmona ir dviem vaikais. Na, vienu. Vyresnysis, sūnus, pabėgo pas žmones ir skleidė dalykus buvusius tokius prieštaringus Dievo žodžiui, kad žmonės jį net nužudė (filmas nemeluoja, Naujojo ir Senojo testamentų Dievai yra labai skirtingi). Jaunesnysis vaikas, dukra, sulaukia 10 gimtadienio ir, įžengdama į paauglystę, supranta, kad jos tėvas nėra geras.
Nors ji labai myli savo mamą, bet nusprendžia pabėgti. Prieš tai iš Dievo kompiuterio nutekina visų Žemės gyventojų mirties datas. Šita filmo dalis man taaaaip patiko. Šakės. Matote, krikščionybėje vienas iš esminių dalykų yra, jog žmogus negali žinoti savo mirties dienos ir dėl to kiekvieną dieną turi gyventi kaip paskutinę. Problema su medicina, jog jinai gali pasakyti kiek maždaug liko apytiksliai, o apskritai su gyvenimo pažanga, žmogus gali realiai tikėtis sulaukti senatvės. Taigi, absoliuti dauguma žmonių gyvena, jei ne žinodami tikslią savo mirties datą, tai nujausdami apytikslę. Jeigu kada pas gydytoją buvote gavę pasirašyti tokį popierių, kuriame buvo ir pastraipa apie tai, kad nenorite būti informuotas apie savo būklę, prognozę ir gydymą, tai ja daugiausia naudojasi ne kokie nors jautruoliai, o žmonės gyvenantys pagal krikščioniškas vertybes.
Tai va, kai Žemėje visi sužino kada numirs, tai kažkaip dingsta noras dirbti varžtų fabrikuose, gumos tempimai ir panašiai. Kas man labai filme patinka, tai kaip Dievą tas deabilituoja. Taip netyčia mergeitė padaro brolio darbo tąsą. Vos nusileidusi į Žemę ji dar sako, kad, pala, pala, taig Jūs jau gyvenate Rojuje, juk Adomą Dievas būtent čia patalpino, bet filme apie tai tiko pora scenų yra. Tai labai juoda filmo dalis - ankstyvojoj krikščionybėje Rojus buvo būsena, Žemės transformavimo tikslas. Vėliau, religijai plečiantis, jis persikėlė/grįžo į vietą, atsirado pragaras, limbas ir t.t. Nors original idėja liko, kaip galutinis pasaulio pabaigos tikslas.
Dievas leidžiasi gaudyti neklaužados vaiko, o vaikas tuo tarpu eina ieškoti 6 naujų apaštalų. Kodėl 6 ir kam jai jų reikia? Nu nespoilinsiu visiškai :D Ji pasirenka pačius pirmus 6 žmones ir filmas leidžiasi į 6 dažnas ir dideles žmonių baimes, bei jų paprastus ir nesudėtingus sprendimus. Net jeigu visiškai nieko nežinotumėte apie Europą ir krikščionišką kultūrą ar mitologiją, tai tos 6 istorijos vis tiek būtų įdomios. Man asmeniškai įdomiausia buvo apie žudiką ir jo meilę sau pačiam (tiksliau jos atradimą), bet mano draugams labiausiai patiko apie žmogų, kuris, nors galėtų daryti ką nori ir eiti kur nori, kasdien būna ten pat ir daro tą patį, o tam, kad nutrauktų šitą nesąmonę judėjimo "impulso" pasiskolinimą iš kažko tokio mažiuko ir juokingo, kaip varnėnas, apie absurdiškai ilgą kelionę ratais kvadratais, kad rastų tai, ką iš esmės kasdien matydavo už kampo. Ta istorija man asmeniškai buvo tokia meh, kad, jei ne draugai, kurie "THIS IS THE GREATEST THING EWA", tai būčiau lengvai pamiršusi.
Taigi, mergaitė suranda 6 apaštalus, apsireiškia jiems per dieviškus stebuklus (vėlgi, išlaikant vieną iš Naujojo testamento idėjų, kad Dievas yra meilė), taip bendrai apaštalų tampa 18 ir Pasaulis išgelbėjamas (įvyksta Pasaulio pabaiga ir Žemė tampa Rojum (su viena išimtimi, kurioje like Senojo testamento Dievas)). Išgelbėjamas taip pat absurdiškai, kaip ir sukuriamas prieš tai, ir tas jo išgelbėjimas iš tiesų yra juodžiausia šitos komedijos dalis.
Taigi, tai filmas, kuris užduoda kelis klausimus - pirmiausia ar Jėzus buvo nukryžiuotas tam, kad išpirktų žmoniją (jeigu žmonės patys neišsiperka, tai Dievas tampa žmogumi, ir tas Dievas-žmogus išperka visus žmones. Logiška ir dieviška.), ar tam, kad prieš žmones išsipirktų pats (nes kaip kitaip paaiškinti kodėl abiejų testamentų Dievai tokie skirtingi?, plius Senasis testamentas leidžia Dievui keistis, pripažinti savo klaidas ir jų nekartoti (pvz.: istorija su tvanu)), antra į Europą krikščionybė atėjo su Jėzumi, bet pasiliko su Marija. Bet dabar Europa tarsi jaučiasi kažkiek užguita, kažkokia mieganti, bet ar negalėtų būti, jog Marija turėjo dukrytę, kuri tyliai augo ir tuoj pradės maištauti (internetuose dažnai matau tokią fantaziją, kad Europoje plintantis Islamas "pažadins" transformuotos krikščionybės atgimimą.), trečia - žmogau, baik išsidirbinėti, apsižiūrėk aplinkui, ir suprask, kad vieną dieną tu mirsi, o tavo gyvenimo niekas už tave daugiau nenugyvens.
Filmas yra lgbt, mpreg ir furry positive, tai, jeigu tie sutrumpinimai jums kažką blogo sako, geriau jo nežiūrėkite :D
