2015 m. spalio 3 d., šeštadienis

Ne taip jau įspūdingai tie LDK bajorai ir gyveno...

Šiandien su mama buvome dar vienoje Valdovų Rūmų viešoje paskaitoje. Ją skaitė VU istorijos doktorantė Neringa Dambrauskienė, pagal vieną savo disertacijos temų. Radau dar ta tema jos straipsnį pop spaudoj.
Ir, o brolyčiai, laaaabai teatrališkai skaitė. Maždaug taip, kaip kad kai mokykloje taip skaitydavome tekstus, tai iš pradžių pradėdavo juoktis kiti klasiokai, o galų gale ir mokytojai, bei liepdavo skaityti nesimaivant. Tai man pusę velnio buvo, nes dažniausiai aš būdavau tas, kuris bandydavo taip maivytis. Bet mano mama tai sakė, kad jai jau taip nusibodę tokie mokinių tipo pranešimai ir kad kaip doktarantė tai jau galėtų ir nebūti padariusi tokio studentiško tipo pranešimo. Dar sakė, kad labai trūko iliustracijų. Sutinku.

Jau išėjusi pagalvojau, kad tikriausiai daugumai žmonių studentiškas pranešimas atrodo pagal lygį, o ne pagal stilių.

Kaip ten bebūtų, pranešimas vadinosi: XVI-XVII amžiai: kur valgė ir kur miegojo kilmingieji? 

Susirinkusi publika labai skirtinga nuo praeito karto - daug labiau bruzdanti, įvairesnė amžiumi. Buvo pora užmigusių XD

(LDK rusėnų bajoras. Paveikslėlis iš čia)

Paskaitoje minėjo, kad pagrindiniai šaltiniai buvo pačių bajorų namų inventoriai, kuriuose buvo aprašomi ir kambariai ir juose buvę daiktai, bei tuomet vykusių teismų bylos, pvz.: aprašoma kas buvo pavogta ar su kuom buvo suduota (tais atvejais, kai suduota kokia nuo stalo nugvelbta žvakide).

LDK privačioje architektūroje vyravo mediniai namai, nors mūrinius tipo būtų ten it galėję išgalėti. Tai va, tie pagrindiniai tyrs bajorų namų tipai buvo trys:

1.  namas prie žemės, t.y. namas be pamato. Tokiuose gyveno daugelis, nes dauguma bajorų buvo smulkūs. Namą buvo galima išrinkti ir surinkti - kilnojamas turtas! Stogas iš šiaudų, riebalinio popieriaus ar drobės langai. Šalta ir drėgna. Labai viduramžių Europa.

(Radau šiuolaikinį atitikmenį Nuotrauka iš čia)


2. namas ant paklėčių. Tokiam reikėjo daugiau medienos. Paklėtis buvo iki keturių metrų aukščio medinė pakyla, po kuria būdavo dažniausiai buitinės paskirties patalpa. Paklėties dėka nebūdavo taip drėgna ir šalta gyventi, plius fancy laiptų, kaip reiškinio buvimas. ūūūū. Laiptai!

Kartais to paklėčio grindys įgriūdavo :D Kaip supratau paskaitoje, tai remiantis šaltiniais žmonėms toks įvykis buvo daugiau juokingas, nei siaubingas. 
Paklėčiuose dažniausiai laikydavo maistą - raugintus kopūstus, svogūnus, pastarnokus, degtinę. Toks namas jau galėjo turėti skiedrinį stogą, stiklinį langus (nuo XVI amžiaus) ar prieangį. Tik langai nebuvo dideli, bet sudaryti iš mažų langelių. Didelis stiklinis langas kainavo 40 grašių - tiek kainavo 3 kiaulės arba 2 kalakutai. Kalakutas, kaip maistas, buvo labai krūtas, nes importinis. Kuo labiau maistas (ar kitas daiktas) buvo importinis, tai tuom krūtesnis daiktas buvo. Pats krūčiausias maistas buvo ryžiai. Tik didikams ir tik ant švenčių.

XVII amžiuje įsistiklinti langus galėjo jau visi bajorai. 

(Du seni namukai su paklėčiais. Nuotrauka iš čia)

3. didysis namas ant mūro - čia jau turtingiausių iš turtingiausių namas su mūriniu rūsiu. 
XVI a. pab. - XVII a. I pradžioje kai kurie tokie namai buvo net trijų aukštų. 
Stogai buvo skiedriniai, bet su vėjarodėmis. 
Importuoto stiklo langai. 
Aukštas prieangis.
Very fancy.
Mch wow.

Šiaip tai bendrai paėmus, bajorai materialiai pirmiausiai išsiskyrė per indus ir ginklus. Tikrasis skirtumas buvo per socialines teises ir pareigas. 

Pasiturintys gyveno 2-3 kambarių būstuose, kuriuose dar buvo keleri kambarėliai laikyti daiktams ar buities darbams. Tarnai gyvendavo atskirame namelyje, jei tokio nebūdavo, tai kartu su bajorais.

Per paskaitą dar pasakojo, kad namuose būdavo toks kambarys, kuris vadinosi kamarėle, kuri, kaip supratau atitiktų šiuolaikinį miegamąjš. Ten retai būdavo krosnis, ir dar rečiau lova (ana pradėjo rastis tik ~XVI amžiuje, o Lenkijoje tik ~XVIII), bajorai miegodavo tiesiog ant platesnio suolo. 
Pirmosios lovos būdavo dėžės ar didelės skrynios. Kas buvo čiužinys, tai nežinia. Bet jau buvo užvalkalai ir net užuolaidėlės privatumui. Maži vaikai turėjo atskirus patalus - mažas pagalvėles ir mažas antklodėles. Palyginus su paprastų valstiečių ar miestiečių tuometinmis miego vietomis, tai labai fancy. Dauguma tuometinių valstiečių žiemą miegodavo kartu su gyvūliais ant šieno. Ir apksriti šiltą minkštą miegelį laikė nuodėme.
Greičiausiai žmonės nemiegodavo po vieną, šeimos miegodavo kartu vienose patalpose. Nėra aišku ar kartu miegodavo ir tarnai. Aukštesniuose sluoksniuose kilmingos moterys miegodavo su savo tarnaitėmis, vyrai su tarnais. Žemesni - visi kartu ar šeimose. Intymumas miege atsirado tik žymiai vėliau.
(Nuodėmė! Iš čia)

Kadangi paskaita baigėsi labai greitai (ir nelabai kilo klausimų), tai po to pavaikčiojom po Bernardinų sodą (gražus kaip visada) ir radom drugelių namą :o Ten šilta, drėgna, skraido paukšteliai ir dideli spalvoti tropiniai drugeliai. Vienas nutūpė man ant rankos ir bandė mane suvalgyti, bet aš jam buvau per didelė ir per mažai saldi.
Kaip suvenyrą nusipirkau raktų pakabuką su drugelio sparno inkliuzu. Jei eisit pro šalį labai rekomenduoju užsukti porai minučių ir leistis aplaipiojamam jų mažų lipnių kojyčių.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą