Proto buvo daugiau nei Windowsų

Šiuo metu Lapinas kaip tik upgreidina mūsų namų kompo 7-intus Windows'us į 10-imtus.

Žadėjau parašyti blogo įrašą apie saugumą tuose Windowsuose, bet susidėjo daug visokių darbų ir neišėjo, o šiandien baigiasi konkursas laimėti naujiems Windows'ams. Kai pradėjau jame dalyvauti, tai iš pradžių svarsčiau, kiek daug spėsiu ir bus apie ką rašyti, kad tik laimėčiau :D

Bet išėjo taip, kad gavusi saldainį aš daugiau ne analizavau iš ko jis padarytas ir kaip veikia cukraus kiekį kraujyje. Aš tiesiog jį suvalgiau >:D

Visas šitas dienas nešiojausi paskolintą kompiuterį ir juo patogiai naudojausi atidėdama pačių Windows'ų tyrinėjimą vakarui, o kai vakaras ateidavo, tai eidavau ramiai miegoti, arba rasdavau ką dar patogiai su jais nuveikti :) ... 

Nėštumai ir gimdymai LDK

Šiandien buvau Valdovų rūmuose vykusioje atviroje paskaitoje apie nėštumus ir gimdymus LDK XVI-XVIII amžiuje. Ten viskas paskaitų ciklas! Laisvai ir nemokamai :>
Paskaitoje mačiau Kūtvėlą, bet ji buvo per kelias eiles toliau, o į auditoriją kėdžių buvo tiek prigrūsta, kad aš su savo kukliais 75kg buvau smarkiai per riebi laisvam judėjimui.

(Visiškai neįspūdinga nuotrauka, bet, omg, pažiūrėkite į tuos tobulus raudonus plaukus)

Paskaitą skaitė Monika Ramonaitė iš VU istorijos fakulteto.

Ji jau aštuonis metus studijuoja LDK medicinos istoriją.
Aštuonis metus, Karlai!*

Tai va, dabar trumpai aprašysiu apie ką buvo paskaita :D Su visokiais savo pamąstymais, papildymas ir nuklydymais, taigi, nekaltinkite M. Ramonaitės už mano nusišnekėjimus.

Kas man labiausiai patiko, tai paskaitos dalis apie nevaisingumą. 

(paveikslėlis iš internetų)

Pasirodo LDK  tuo metu tiek katalikiškoje, tiek protestantiškoje dalyje buvo populiarus laidotuvių pamokslo motyvas, kad "Teisingai gyvenanti moteris bus išganyta per gimdymą".  Na, buvo ir kitų sąlygų, bet, kadangi Dievas žmones į Žemė buvo paleidęs daugintis, tai nesidauginti buvo kaip ir nevykdyti Dievo valios ir to nedaryti buvo galima tik su tam tikrom išimtim ;D Kilmingi norėjo tęsti dinastiją, o p aprastesni žmonės orėjo, kad juos kas nors prižiūrėtų senatvėje.

Tuo metu Europoje nevaisingumas buvo laikomas ypatingu luošumu, kurį  buvo galima viešai apkalbėti ir pasmerkti, o didžiuosiuose miestuose dar ir pasmerkti kaip ekonomikos nuostolį.

Nevaisingumas buvo siejamas su moterimi, jos buvo būtent jos kaltė ir gėda, blogiau už durnumą, skurdumą, negražumą ir beleką kitką. Jei vyras buvo nevaisingas, tai santuoką sudaryti jam buvo draudžiama. Vyro nevaisingumas buvo suvokiamas tik per impotenciją. Taigi, visose šeimose, kuriose nevaisingumas buvo dėl vyro spermos negyvybingumo kalta buvo moteris. Daugelyje net tų, kuriose vyras buvo impotentas, tai vis tiek apie tai buvo tylima ir kalta motera.

Savaime suprantama, kad kuo pora buvo garsesnė, tuom jai būdavo blogiau. Vienintelė išeitis išvengti visuomenės pasmerkimo buvo visais įmanomais būdais demonstruoti didelį norą ir stengimąsi pastoti visais įmanomais būdais, niekada nepasiduodant ir nepailstant. Vertinant pasakas, tai susilaukti vaikučio dirbtiniu būdu, kokio nors mitinio coliuko/pagranduko/antpirščiuko ir panašiai buvo galima tik senyvoms ir visą gyvenimą aktyviai vaiko norėjusioms poroms. Kilmingi galėjo įsivaikinti kitus kilmingus dėl turto valdymo, nekilmingi dėl darbo jėgos, bet šiaip našlaičių niekas neužjausdavo ir vaikų vien tam, kad patenkintų motinystės ar tėvystės ilgesį niekas nepriglausdavo (neskaitant tam tikrų nukrypimų nuo bendrų socialinių normų). Dauguma našlaičių buvo pasmerkti valkatavimui. 

(Mandragoros šaknis, kuri, be kitų magiškų savybių, buvo tikima gali pavirsti į mažą surogatinį vaikutį. Nuotrauka iš čia.)

Vaisingumo paskatinimo papročiai buvo kuo įvairiausi, bet daugiausia perimti iš pagonių. Pavyzdžiui per vestuves jaunieji turėjo suniomnyti ožio kiaušinius :D
Arba kitas pavyzdys - skaistmino (Agnus castus) sultys neva tokios fainos, kad jau vien nuo jų pastoti galima! Ir iš viso augalas tipo toks potencialus, kad nekaltos merginos turėtų atsargiai šlapintis lakuose, nes dar netyčia jį apsisios, jis "pasistos" ir atims nekaltybę. 

(rawr, koks sekso žvėris augalas)

Katalikiškoje LDK dalyje nevaisngumas buvo Dievo bausmė, todėl buvo manyta, kad religinės praktikos padės - pasninkas, plakimasis ir panašiai. Tuometinė krikščionių Bažnyčia formavo viešą opiniją, kad magija neveikia ir yra durnių užsiėmimas, bet žmonės vis tiek ją užsiimdavo. 

Paskaitoje dar pasakojo ir apie tai, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo iš kur atsiranda vaikai. Vis dar buvo įtakingas Aristotelio ir Galeno sukonstruotas vienos lyties modelis, kad žmogus yra vienos lyties, o vyrai ir moterys skiriasi tik tuom, kad vieni yra nukrypę į vieną pusę, o kiti į kitą (na, arba, kad moterys yra nedasivysčiusios vyrai**).

Tuometimė medicina rėmėsi keturių humorų (skysčių) teorija. Jiems buvo priskiriamos įvairios savybės. Moterų kūnuose neva buvo per daug drėgmės, dėl to jos buvo jautrios ir suglebusios. Dėl to jos neva stokojo gyvybinio karščio, kuris vyrų kraujo perteklių paversdavo į sėklą (na o moterys jo netekdavo per menstruacijas). Buvo manoma, kad vyro sėkla pastojimo metu yra pati svarbiausia, kad joje vaikas ir yra, o moters gimda yra tik namelis jam užaugti iki kūdikio. 

Reguliarus mėnesinių ciklas buvo laikomas sveikatos požymiu, nes išvalo organizmą nuo blogo kraujo.  Buvo netgi teigiama, kad moters pienas yra viena vyro sėklos transformacija, o ne iš pačios moters kylantis dalykas (moteris nekuria, moteris tik globoja). Dar buvo laikoma, kad sielą vaisius įgyja tada, kai motina pajaučia judesius. Iki judesių vaiko nebuvo. Kadangi nebuvo nei nėštumo testų, nei ultragarso, pradėjus vėluoti mėnesinėms daug moterų imdavo pirmiau baimintis ar nesusirgo.

(paveikslėlis iš internetų)

LDK pastojusi moteris buvo laikoma pusiau mirusia, nes su kiekvienu nėštumu ir gimdymu moteris rizikavo savo gyvybe ir sveikata. Dauguma moterų pastodavo dar žindydamos jau gimusį kūdikį, tai susidėdavo ir organizmo nualinimas. Katalikiškoje LDK dalyje buvo susiklosčiusi praktika prieš gimdymą pasiruošti ir susitaikyti su galimai laukiančia mirtimi - atlikti išpažintį, priimti ligonio patepimą, surašyti testamentą, atsisveikinti su artimaisiais ir taip toliau.

Besilaukiančios ir artimieji imdavosi visų priemonių apsaugoti nėščiąja, saugoti ją nuo streso. Juk moteris nebeturi mėnesinių, tai ji kenčia kenksmingų skysčių kaupimąsį ir buvo laikoma, kad bet koks nervas juos gali sukelti ir susargdinti moterį :D baisu gi.

Bet kokie sumušimai ar fizinis persitempimas irgi buvo neleistinas. Tačiau, kai dėl moters sumušimo ji persileisdavo smurtautojas gaudavo tik piniginę baudą ir dvasinės atgailos. Tai nebuvo traktuota kaip žmogaus užmušimas. Galbūt taip buvo dėl to, jog dauguma moterų iki pirmo sėkmingo gimdymo pastodavo kelioliką ar keliasdešimt kartų. Bet gal tas didelis pastojimų skaičiaus skaičiavosi dėl to to, jog daug moterų pastojimų laikydavo kiekvienas vėluojančias mėnesines ar šiaip, neesant galimybės patikrinti, laikydavo, kad laukiasi iki tol, kol nebūdavo įrodyti priešingai? :)

Vaikus per gimdymą dažniausiai priimdavo moters pažinota ir pasitikėta kita moteris, kuri priklausė tam pačiam socialiniam statusui. Bajorė ir didikė galėjo padėti gimdyti ir paprastam žmogui, nes gėdos būti liečiamam kilmingojo nebuvo. Kadangi kilmingieji į paprastus žmones žiūrėjo daugiau kaip į gyvūnėlius, tai nenuostabu, kad atsirasdavo tokių, kurie norėdavo jais rūpintis vien dėl to, kad jie atrodė vargšiukais.

(Ne į temą, bet taip atrodo Pravieniškių herbas. Žinojote? Dabar jau žinote :D)

Pribuvėjos galėjo būti apkaltintos raganavimu ar pakerėjimu. Pasitikėjimo klausimas kai kuriose Europos šalyse buvo sprendžiamas pribuvėjoms duodant teises ir pareigas, kurios buvo maždaug tokios, kas šiais laikais būtų akušeris-ginekologas ir tos srities teismo medikas, bet LDK to nebuvo. Pribuvėjos dažnai pragyvendavo iš užmokesčio už savo darbą, bet pačios galėjo daryti ką nori ir kaip nori. Siekdamos pateisinti kai kurios gimdymo komplikacijas buvo sugalvojusios ir tokių, visai logiškų dalykų, kaip kad pirmas gimdymas, bet ir tokių, kaip per didelis gimdyvės drovumas ar piktumas (suprask, jei gimdyvė nebūtų drovi, tai ir vaikas būtų išlindęs).

Per paskaitą minėjo, kad archeologė Justina Kazokaitė, yra radusi du LDK laikų skeletus, kurie leidžia spėti, jog LDK komplikuotų gimdymų metu vaikai nebūtinai žūdavo. Tie skeletai yra su būdingai sužalotais žastikauliais, kai vaisius ištraukiamas už rankos, ranka sužalojama ir vėliau ja naudotis žmogus nebegali. Šiuolaikinėje medicinoje tokie sužalojimai ypač reti, nes yra galimybė atlikti cezario pjūvį.

Tuo tarpu iki pat XIX amžiaus cezario pjūvis buvo laikomas kraštutiniu sprendimu tik tuomet, kai buvo laikoma, kad motina jau nebeišgyvens. 

Nemaža dalis kūdikių mirdavo per pirmus gyvenimo metus. 2014 metais iš 1000 gimusių naujagimių vėliau per pirmus gyvenimo metus mirė 3,9***. Per paskaitą, palyginimui, minėjo, kad XIX amžiuje Anglijoje šitas santykis buvo 150:1000, Ženevoje 300:1000. Nors nėra duomenų apie LDK, bet galima įsivaizduoti koks maždaug tas skaičiaus buvo.

Dažnai vaikai iki vienerių metų į dokumentus net nepatekdavo. Pilnametystės sulaukdavo tik pusė visų gimusiųjų. LDK vaikai mirdavo ir nuo nepriežiūros. Pvz.: paprasti žmonės juos užrakindavo namuose, kai tėvai išeidavo dirbti. Katalikiškoje dalyje buvo manoma, kad vaikas gali mirti ir per motinos pieną gavęs liūdesio ar kaip bausmė už jos nuodėmes. Buvo plačiai paplitęs infanticidas - t.y. kai būdavo nužudomas nenorimas naujagimis, nes tai buvo saugiau, nei atlikti abortą. Dalis baudžiauninkų žudė savo vaikus nenorėdami, kad jie irgi būtų baudžiauninkais.

Iš įdomesnių LDK aborto priemonių minėjo taures. Grįžusi namo netgi radau internete šaltinių, kurie aprašo, kaip tai buvo daroma, tai... išeitų geras siaubo filmas.

Po paskaitos dar nuėjau į šalia buvusį katedros varpinės bokštą. Ankčiau net nežinojau, kad į jį įleidžia!

(va taip jo viduje viskas atrodo. Tie varpai veikia, tai reikia taikyti/netaikyti ant jų skambėjimo (priklausomai nuo to, ar labai mėgstate akustines traumas)).

(Vilnius pro varpinės langelį).

Tai tiek :)

* čia bajeris, jei nepagavote, tai nieko tokio ;D

** visai netyčia pavyko atspėti, kad be papildomo įsikišimo visi žmonių embrionai vystosi moteriškos lyties ir tik keli genai "perjungia" vystymąsį sutrikdydami raidą ir pasukdami ją link vyriškosios, bet naujų organų nesusidaro. Taigi, žiūrint labai grubiai ir kažkiek po pirštus, ignoruojant tai, kad senovės mokslininkai bandė savo idėją pagrįsti tik anatomijos duomenimis, nes dar nieko nežinojo nei apie embriologiją, nei apie genus, tai jiems visai neblogai sekėsi.

*** lyginant su Europa čia laaaaabai geras rodiklis. Tiesiog stebuklingai geras. Iš tiesų pas mus būti naujagimiu yra gerai.

Drakonas žolėje

Parduotuvėje radau spalvotų tušinukų rinkinį. Ne gelinių, bet tiesiog paprasčiausių tušinukų. 10 spalvų €1,7 :D

(Kas čia bus?)

(Tai musėt drakonas, kas gi daugiau)

(DRAMA)

(Tušinukai turi savybę, kad kas kiek laiko ant jų galiuko susikaupia to glitaus rašalo gumuliukas ir tuomet jis nukeliauja ant popieriaus. Galima būtų arba rinktis brangesnius tušinukus arba kas kiek laiko su servetėle juos nuvalyti. Galima.)

(Iš pradžių turėjo būti atsimerkęs, bet galų gale užsimerkė)

(Toks variantas labai gerai ir taip atrodo)

(Nice)

(TADA :D)

Windowsų daugiau nei proto 2. Dešimti windowsai. Pirmas įspūdis.

Maždaug taip dabar atrodo mano namų stalas. Ant to didesnio kompo yra Windows 7, o tas piplys apatiniame kairiame kampe yra bandomieji Windows 10 ant Dell planšetės prie kurios galima pribumbasinti klaviatūrą. Klaviatūra maža, bet labai maloniai maigosi.

10/10. 

Užtat pačios planšetės ekranas toks fifty/fifty. Bandžiau nustatyti patį ryškiausią režimą ir vis tiek man trūksta. Taip pat rytais mano oda būna per sausa* didžiajai daliai lietimui jautrių ekranų, ir šitas irgi yra prie tos didžiosios dalies. Lapinas sako, kad vis tiek baisiai fainas daiktas iš geležių pusės. 

Fainoji geležis sveria 1,5 kg. Maždaug tiek pat tikriausiai sveria mano smegenys. Tikiuosi.

Ką pirmiausia padariau, tai vietoj "Jono" pasikūriau ir "Justę Latauskienę", kaip vartotoją ir užsidėjau puikų ir spalvotą desktopą. Toliau nesugalvojau ką daryti, tai pasileidau konkurso organizatorių duotą skaidrių rinkinį apie tai, kas naujo dešimtuose Windows'uose.

Pirmas dalykas, kuriuo jie džiaugiasi yra tas, kad grįžo Start Menu. Pasirodo Windows 8 nebebuvo ano likę. Kažkodėl tai Windowsai buvo sugalvoję išmesti savo kultinį dalyką, kurio garbei  ir garbinimui klaviatūroje net atskira knopkė yra.

(pats geriausias mygtukas. Jeigu kitą katinas išlupa ir nužaidžia, tai kartais šitą galima išimti ir perkelti į dingusiojo vietą. )

(Spalvas galima keisti)

Niekada nebandžiau aštuntų Windosw'ų, tai nežinau kaip ten, bet man labai patiko, kad šituose galima pačiam susidėlioti savo Star Menu versiją. Ji dar gražiai atrodo įjungus planšetinio kompiuterio režmą:

(M-Morty, look, a caledar, Morty!)

Beje, planšetinio režimas nusižiūrėjo keletą daiktų nuo kai kurių planšetinių operacinių sistemų, kurių atveju tai tokie patys savaime suprantami dalykai, kaip kad Window'sų Start Menu. Vienas tų dalykų tai galimybė paspausti vieną knopkių ir tuomet pamatyti visas atidarytas programas. O bet tačiau nėra patogios galimybės jas nusvaipinti velniop. Vis tiek reikia ieškoti kryžiuko.

Sėdi sau kaip durnelis ir svaipini.

Svaipini.

Svaipini.

Kol susimąstai, kad pala pala. Čia gi Windowsai planšetėje.

Tą drakončiką nupiešiau su tušinuku paint'e.
Pasirodo vienas mano tušinukas ant kito galo turi gumiuką, kuris imituoja pirštą. 

(pirkau nes blizgėjo)

Čia va pilnas:

Paint'as kartu su Gimp'u (jis nemokamas) yra labai galingas piešimo derinys. 

Jeigu vieno desktop'o negana, tai galima turėti jų kelis!
Jau šiandien apsikrauk daugiau nei vieną stalą.
Skirtinguose dekstop'uose galima paleisti skirtingas programėles, bet, jeigu viename pakeiti desktop'o paveikslėlį, tai pasikeičia visuose. Jeigu paketi shortcut'ą, tai irgi visuose pasikeičia. Kai kurios programos iš karto irgi pasileidžia visuose.

(Very webpage. Much important)

(Mano kantrybės riba maigyti "New Desktop")

Lapinas sako, kad tiesiog esu išlepinta prieš tai turėtos operacinės sistemos, kuriai šitas dalykas nebuvo naujovė, o kiekvienas atskiras desktopas ir buvo atskiras "stalas".

Dar windows 10 giriasi keliais kitais dalykėliais - pvz.: lengvu kelių programų dėliojimu į vieną ekraną.
Kai ekranas mažas tai šitas dalykas visiškai neaktualus. Mano namų kompo ekranas yra 60x30 cm, kas man leidžia pvz.: susidėti du tekstus vieną šalią kito ir skaityti, dar paliekant vietos kamputyje suktis kokiam youtube klipui.

Skirtumas 10-uose nuo 7-ų gal tas, kad lengviausiu būdu (t.y. paimant programą ir tempiant į kampą), 7-inti leidžia šalia vienas kito susidėti tik dvi, o 10-imti keturias programas. Bet va, pasirenku 7-uose "show side by side" tas keturias ir turiu tą patį.

Tai nepagavau kas čia per naujovė ypatingovė.

(pasirinkus "show windows stacked" tarp langų lieka didesni tarpeliai per kuriuos dailiai matosi desktopas)

Dar 10 Windows'uose yra virtuali draugė Cortana. Su ja galima kalbėtis (ar jai rašyti) ir gauti atsakymus. Lapino telefone kažkokia dvasia irgi uždaryta, bet ji mums nieko įdomesnio, nei koks lauke oras ar wikipedijos straipsnio skaitymą balsu nedaro. Windows'ai reklamuosi, kad Cortana, skirtingi nuo kitų operacinių vokaloidų moka pasakoti anekdotus.

Paspaudis ant "why" sužinojau, kad šiuo metu Cortanos meilė galima tik Kinijai, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir JAV. Windowsuose savo regioną pakeisti galima, bet jie įspėja, kad tad gali neveikti apps'ų parduotuvė ir panašiai.

Tai va.

Sorry, Cortana. Gal kitą kartą.

Beje, Cortana turi savybę viską, ką jai pasakote kaupti ir analizuoti. Taip, kiek kartų pasakysite savo kompui "go f*ck yourself", tai tas bus suskaičiuota, įvertinti kada ir kaip agresyviai (ar švelniai pasakėte) ir bus padarytos išvados. Kad kažkur stovinčiam super kompui būtų lengviau Jus analizuoti ir pavergti žmoniją galima pačiam užpildyti tokią informaciją, kaip kad mėgstamiausia makaronų rūšis.

A, taip. Dar yra naršyklė, kuri tikrai tikrai ne Internete Explorer'is o Edge. Man pavadinimas skamba kaip nukabintas iš kokių 90 metų, ir Edge ji tikriausiai tapo tik tam, kad liktų E raidė. Taip pat galėtų vadinti Radical arba Cool. Bet gal ir gerai. Maloni nostalgija seniems vartotojams, hipsteriška įdomybė naujiems.

 Iš pradžių norėjau su juo padaryti šitą dalyką:

(Tik pažiūrėkite į tą ryžtingą žvilgsnį. Į veržlų žingsnį šviesion ateitin!)

Tačiau tuomet pamačiau, kad galima padaryti tokį dalyką:

 (paspausti ant to lapuko su rašikliu)

Atsidaro naršyklės režimas su kuriuo galima vandalinti puslapius (tiksliau jų kopijas sau pačiam). Teoriškai tai jis skirtas pasižymėti kažką, pridėti komentarą ir panašiai.

Tik man kažko baisiai lagino.

(praeito įrašo pelei-draiveriui pripiešiau šautuvą ir parašiau "tratata", tuomet užsaugojau į OneNote ir atsidariau. Kokybė šūdina. Žinoma, jei esate rimtas žmogus tai galite naudotis savo rimtų žmonių rimtoms reikmėms)

Idėja labai šauni, bet kol kas aš mieliau padarysiu 2 žingsniais daugiau ir redaguosiu printscreen paveikslėlį painte, o po to prikabinsiu jį prie to paties OneNote arba nusiųsi emailu.

OneNote yra Microsoft'o idėja kaip vartotojui viską laikyti debesyje.

Jeigu nežinote kas yra debesis, tai debesis yra tokia pati geležis, kaip Jūsų kompas, tik didesnė ar išskaidyta į daug mažyčių kompiukų. Prie jų prisijungiate ineternetu ir tuomet iš bet kurio interneto ryšį turinčio kompiuterio galite valdyti ir žiūrėti savo duomenis. Tie duomenys iš debesies gali kur nors nulyti ar būti nupūsti, taigi, jeigu dabesyje ketinate saugoti valstybines paslaptis greičiausiai saugosite nebent valstybiniame debesyje į kurį galima patekti tik specialiu vaivorykštės tiltu praėjus auksiakailių raudonplaukių kentaurų apsaugą.

Man tas OneNote labai patiko ir susintstaliavau jį ir ant savo Windows7.  Iš esmės, tai jeigu nereikia socialinių tinklų ir nekuriamas kažkoks produktas tai vien tik to OneNote užtenka per akių akis viskam. Maigau ir šiek tiek negaliu patikėti, kad kažkam pagaliau dašilo padaryti tokį daiktą. Tikriausiai, jei pirmą kartą gaučiau Windows'us ir negyvenčiau antro gyvenimo internetuose, tai pasileisčiau tą OneNot'ą ir niekada neuždaryčiau su ramiai dėliodama iškarpas iš interneto (taip iškarpas!)  apie orchidėjų auginimą ir gretutinai pildydama jų laistymo dienoraštį, bei trąšų pirkimo planą. Ateitų man kaimynė ir sakytų "Juste, tu ką tik išleidai 100 eurų ŠITAM DAIKTUI?", o aš sakyčiau "Eik kaimyne iš mano gyvenimo, eik toli ir niekada negrįžk. Nebent rasi orchidėją. Tada parnešk man."

Dar šitam įrašui noriu pasiguosti Windows10 žaidimais.
Taip... kaip čia švelniai pasakius. Juos irgi apėmė achievment manija ir tai, kad jeigu visas Pasaulis nesužinos, jog soliterį iš eilės sudėliojai 50479 kartą, tai būsi dėliojęs veltui.

(Dabar žmogiukas yra mažas Indian Jones, kuris bėgioja po požemį. Galima žaisti ir ale tradicinį su visokiais skin'ais. Pvz.: vietoj minų gali būti grėsmingos boružėlės. Beje, apatinė lango galis ne tuščia. Kažkodėl printscreen'as ją užgriebė kaip tuščią. Pagūglinau, tai sužinojau, kad Windows'ai turi tokią savoką kaip modern app.  Kas tai yra dar neišsiaiškinau, bet tikriausiai šitoje programėlėje buvo 2 screen'ai)

Žaidimams susinstaliavau Steam - per jį galiu toliau instaliuotis jau savo anksčiau nusipirktus jame žaidimus.
Kas man asmeniškai labai patinka tai tas, kad Steam'as leidžia family sharing - tai yra, kad jeigu turite draugų ar šeimos narių, kurie irgi juo naudojasi, tai galite susidėti kaip šeima ir tuomet Jūsų steam'o šeimos nariai galės naudotis Jūsų įsigytais žaidimais iš savo kompiuterio, jeigu Jūs jais nesinaudosite. Tai labai patogu, nes tuomet galima tartis pirktis žaidimus, ypač jeigu draugų darbo grafikai nesutampa. Dar labai faina, nes visuomet atsiranda bent vienas draugas, kuris turi tūktantį žaidimų ir neturi laiko juos žaisti, o jeigu tu imi juos žaisti ir cypti kokie jie faini, tai anas ima jaustis ne toks kaltas, kad juos nusipirko ir visiems gerai :D

Windows 10 jau turi Xbox'o žaidimų platformą, bet, kad ja normaliai naudotis reikia turėti ir patį Xbox'ą. Galima kažką žaisti ir per ją, bet ji daugiau skirtas tam, kad galėtum per kompą džiaugtis savo Xbox'u - pvz.: tu juo žaidi kampe, o kitam kambaryje kažkas žiūri per Windows 10 ką tu žaidi. Ieškojau kaip su dalybomis, tai Xbox'as ne tokių socialistinių polinkių ir dalybos ten daugiau skirtos maivymuisi kokį žaidimą tu turi, o ne galėjimui jį duoti žaisti draugui, kai pats nežaidi.

Ir ne, prašau komentaruose nerašyti apie tai, kad žinote šitos problemos sprendimą. Taip, jį žino visi. Komunizmo neišradote.

Bet, yay OneNote! *click click*

Įdomumo vardan susintstaliavom Civilization 5 ir su Lapinu bandėm žaisti ant planšetės režimo.
Tai ne kažką. Vėliau kažkuom galėtų tapti riešo tunelinis sindromas.

Dar Lapinas nusipirko kažkokį tai akmens amžiaus žaidimų rinkinį ir juos tyliai kamputyje nostalgiškai žaidė, kol paaiškėjo, kad žaidimams, tai net ir ant laido, šitas kompiukas nepritaikytas. Greitai sušyla iki sėklidėms grėsmingos temperatūros** ir sunaudoja visą bateriją.

Tai tiek.
Sekantis įrašas bus apie saugumą Windows 10 pasaulyje. Big brother is watching you!

* jie neveikia iki kol nesusitepu rankų drėkinamuoju kremu ar nepraeina kelios valandos po visokių rytinių arbatų :>
** ant kelių laikomi ir kojas šildantys laptopai pakelia sėklidžių temperatūrą ir ima žūti spermatozoidai. Kaip kontracepcijos būdo nesiūlau, bet dažnai laptopo išmetimas ar staliuko jam įsigijimas pagerina spermogramos rezultatus ;D

Windowsų daugiau nei proto 1

Pavadinimas sako, kad šitų įrašų bus daugiau nei vienas.

Tai va. Dabar esu aptekusi Windowsais. Kažkoks vaikystės svajonės išsipildymas. Viskas prasidėjo, kad prieš kelias savaites nusprendžiau nusipirkti naują skanerį.
Tai nuėjau į parduotuvę.
Ir nusipirkau.

A, bet, va, matote, pasirodo prieš tai turėjau pasiaiškinti ar bus įmanoma suderinti tą daiktą su naudojama operacine sistema. Ko aš nepadariau. Ko pasekoje ilgai krapščiausi ir išsiaiškinau, kad mano nusipirktam skaneriui nėra mano operacinei skirtų draiverių. Draiveris tai toks daiktas dėl kurio, kai turi Windowsus dažniausiai jaudintis nereikia ir galima ramiai gyventi įsivaizduojant, kad čia koks nors retas dykumų žvėrelis. 

(maždaug toks)

Taigi, pasirinkimai buvo tokie:

a) pačiai pasirašyti draiverį.  Kadangi draiverius moku rašyti tiek pat, kiek vairuoti kūliamąsias, o aplinkui jau senai girdėjau ką nors iš serijos "Net nežinau, Juste, gal man čia kokį nors draiverį parašyt? Vis tiek neturiu ką veikti.", tai variantas irgi aktrito.

b) nueiti į parduotuvę ir grąžinti skanerį/išsimaiyti į kitą. Tikėkite ar ne, bet įvertinus mano tingumą, labiau tikėtinas a variantas.

c) susinstaliuoti kitą operacinę sistemą, kuriai draiverių jau būtų. Skanerio gamintojas buvo pridėjęs kompaktą, kuriame tie draiveriai dėl visa ko buvo pridėti Windowsams. 

Paverkiau facebook'e ir G+, kad norėčiau Windowsų, bet neturiu jiems pinigo ir vienas draugas padovanojo. Gėris tie socialiniai tinklai. Gėris.

(viskas vyko maždaug taip)

Tiems, ką tiesiog nubloškė mano meniniai gabumai, priminsiu, kad įrašo pradžioje minėjau, jog gauti Windows'us man kaip vaikystės svajonė. Gimiau 1989 metais. Tais metais daug kas įvyko, kolkas wikipedia prie tų metų mano gimimo neprirašė, o jei bandau pati, tai kažkodėl ištrina ;D

Vienaip ar kitaip kai aš jau ėmiau nervuoti savo tėvus tokiais klausimais, kaip kad "kodėl dangus žydras" buvo 1993 metų "Microsoft Windows", kurie mane belekaip žavėjo, nes buvo spalvoti. Kadangi tuo metu bendras gyvenimas Lietuvoje nebuvo toks ekonomiškai geras, kaip kad dabar, tai vien tik kompiuterio turėjimo faktas buvo labai fancy, o koks jau ten jis buvo, buvo kitas reikalas.

Vėliau atsirado Windows 95, kurie man jau atrodė tobulybių tobulybė. Aišku tobulybę tuo metu sprendžiau pagal principą "Geras, ant šito eina krūtas žaidimas", bet tuo metu dar mokiausi skaityti ir rašyti.

(visą vaikų kartą prieš miegą raminęs vaizdas)

Ir tuos Windows 95 turėjau laaaabai ilgą laiką.

Kai pabaigiau pradinę Lietuvoje jau buvo Windows 98. Ir mus, kaip moksleivius labai intrigavo tai, kad jie numeruojami pagal metus.  Tą galėjo pastebėti bet kuris nuovokesnis snarglys.

Buvo statuso ženklas turėti pačius naujausius. Negi būsi koks nors atsilupėlis su operacine sistema, kuri senumo kaip ketvirtadalis tavo gyvenimo? Kas neturėjo 98'ų tai galėjo bent jau visiems aiškinti, kad, ai nu čia taip kas metus naujus ir pirkinėsis visi? Geriau jau jie palauks 2000 metų ir įžengs į naują erą su nauju kompu ir nauja operacine. Kai pagaliau išėjo Windows 2000 tie patys pradėjo sakyti, kad belekaip geriausi yra kas antri windows'ai.

(o dar po kelių metų niekam tai neberūpės, nes visi po pamokų ar vietoj jų žais Counter-Strike "kompinėse" po 2-4 Lt už valandą ir pirmiausiai girsis, kad iš viso vieni pirmųjų kompiuterius turėjo)

O dar vėliau įstojau į fancy mokyklą ir tėvai nupirko fancy kompą su fancy Windows XP, kurie man yra geriausi visų laikų windowsai ir tokiais visada liks, nes aš tada buvau jauna, gyvenimas prieš akis.

Plius pėlytės kursorius buvo mažas dinozauriukas, kuris vietoj prieš tai buvusiuose windowsuose besivarčiusio smėlio laikrodžio vietoje šokdavo moon-walk.

Ar bent žinote ką reiškia žiūrėti į pelės kursorių, kuris yra besivartantis smėlio laikrodis?

Nežinote.

Nes tai taip traumuoja, kad dabar žmonija stengiasi tą pamiršti ir apsaugoti ateities kartas nuo tolimesnio potrauminio posmėlinio sindromo visur kur tik gali dėdama tuos besisukančius "loading" ratukus. 

Grįžtant į dabartį, šiuo metu turiu Windows 7. Ir jie man vis siūlo tokį daiktą:

Kaip suprantu jei ant šito pranešimo pamaigysiu kažkur daugiau nei ant to raudono kryžiuko kampe, tai ryte galiu pabusti su Windows 10. Darbe pasipasakojau kokį čia daiktą siūlo man operacinių sistemų dievai ir visų reakciją, kaip jaučiasi sutikę, galiu apibūdinti maždaug taip:

(Sako žalia spalva ramina)

Microsoft'o atsovai Lietuvoje suorganizavo kokį tai konkursą, kurio dalyviams davė laikinai paturėti po kompą su tais Windows 10 ir aprašyti į savo blogus, Facebook'us ir panašiai kokis gėris tai yra. Šitą įrašą kaip tik ir rašau iš to gėrio. Sakė, kad jeigu kažkas jau ten baisiai gerai ir šauniai aprašys, tai duos už dyką kompą (planešetinį) ir tuos Windows 10. Eidama namo pagalvojau, kad jeigu jie būtų koks tai visiškas š, tai būtų galima vis tiek aprašyti kaip tobulybių tobulybę, laimėti konkursą ir gauti tą š sau.

Paskui sėdėti, žiūrėti ir jį ir apmąstyti savo gyvenimo sprendimus ir klystkelius.

Na, bet kas tatai per daiktas jau aprašinėsiu sekančiame įraše.

O apie septintus, tai galiu parašyti, kad jausmas toks, tarsi būtum grįžęs namo. Viskas pasikeitę. Medžiai aukštesni. Seni grafičiai nutrupėję, o naujų nesupranti. Bet vis tiek jauku ir jautiesi drąsiai, kad net jei padarysi kokią nors nesąmonę, tai nieko nesugadinsi ir niekaip nenukentėsi.

Penkiarankis kačiažmogis nebesusitvarko su savo drakoniukais

Pykinimo drakonas

Nupaišiau į sieną atsirėmusį drakoną.

Lapinas klausė ką jis ten daro su savo rankom. Tai nieko gi jis ten nedaro. Laiko nuleidęs ir sunėręs tarp kojų. Visi paveikslėliai paspaudus pasididina.

(A4 printerio popieriaus lapas. Pirmos kelios minutės. Tiesiog apsimečiau kur bus galva, kur pėdos, kur uodega)

(Kokio dydžio kas bus)

(Dabar reikia tiesiog nupiešti drakoną ant virašaus)

(Apvedžioti)

(Pačio drakono piešime trintukas nenaudotas. Bet jis labai praverčia nutrinti pieštuką, kad būtų lengviau spalvinti. Kol vedžiojau linijas per radiją grojo šita daina ir pagalvojau, kad labai tinka.)

(Nuspalvinau tai paprasčiausiai flomasteriais, kurių dar neseniai buvo pilna visuose prekybecentriuose ir kurie gulėjo sukrauti kartu su visokiom kitokiom kanceliarinėm prekėm. Ateini pirktis savo dešros ir batono, o aplinkui pilna daiktų keliančių produktyvumo ilgesį... :D Man labai patinka, kaip fonas atrodo. Kartu su ta intensyvia raudona sukelia įspūdį, kad čia koks tai pragaras, kuriame nuo karščio oras virpa.)

Šitas drakonas labai gerai atspinti kaip dabar jaučiuosi. Turiu gerti vaistus, kurie turi dvi bjaurias savybes:

1) juos reikia gerti kas 8 valandas. Lyg ir nesudėtinga, bet aš dažniausiai, kai miegu, tai tas užtrunka ~9-10 valandų. Neišvengiamai turiu arba keltis jų išgerti, arba neišsimiegoti XD
2) jeigu dar tas būtų nieko (bala nematė tų kelių valandų pavėlavimo/paankstinimo), tai tie vaistai duoda pykinimą. Dienos metu tai dar nieko, bet naktį pažadina. Paprastas elementarus pykinimas. Kartą nuo to pykinimo taip blogavausi, kad palikusi Lapiną išėjau miegoti į kitą kambarį, kuom labai susirūpino mūsų katinas ir sufantazavo, kad labai miaukdamas mane parvys atgal.

Vakar nesimiegant pusiau žiaukčiodama žiūrėjau "The Outer Limits" pirmo sezono pirmą seriją "Sandkings". 1995 metų fantastika <3 Visa serija guli sukarpyta gabalėliais youtubėj:

(Man visos gražiai ir tvarkingai pasileido įjungus autoplay ;D)

PS Atskirai piešiniams turiu pasidariusi FB puslapį :)