Kažkokia augalų diena.
Lapinas man atnešė kvietką. Pirmas eilėje, su ilgais siauriais lapais.
Sakė gėlininkė pavadinimo nežinojo, bet nusprendė, kad man patiks (mes kažkaip tai gėlininkei įsiminę, pvz.: prieš savaitę ten pirkom glėbį mimozų, nes anos kvepėjo saldainiais ir geltonieji burbuliukai ant kiekvienos šakos buvo vis kitokie. Tapkiui ypač patiko).
Čia cianotiškoji tilandsija (Tillandsia cyanea), nors galbūt geriau būtų versti kaip meslvoji ar rusvoji tilandsija. Lietuvių kalboje šita spalva neturi atskiro pavadinimo.
Tai bromelidų šeimos augalas, kuris yra epifitinė piktžolė - auga ant kitų augalų ir siurbia drėgmę iš aplinkos, dar kažkiek nugeria iš lietaus. Auginti lengviau nei kaktusą.
Mūsų namuose ana dar tik porą dienų, bet jau matosi, kad jai čia patinka - iš parduotuvės atkeliavo droviai suskleidusi ir parietusi lapus, o dabar jau tiesia, zonduoja kiek čia erdvės aplinkui turi. Jos dauginasi sėklomis ir "vaikučiais" - šalia šito lapų gniutulo (tikro stiebo, kaip ir nėra), ima augti mažytėlesnis lapų gniutulėlis/-iai. Natūraliom sąlygom kokia nors vėtra juos nutremia tolyn, o auginamų namuose rekomenduojama atskirti, kai mažyliai jau būna ~2/3 motininio augalo dydžio. Maniškė vieną turi, bet dar visai pyplys.
Augalas tikriausiai įdomiausias tuom, kad kartais pats nusibaigia ir nieko jam nepadarysi - prieš tai dar pakeičia spalvą, taip tarsi įspėdamas apie vidinius metabolinius pokyčius. Bromelidai evoliuciškai yra labai jauni augalai (vieni jauniausių), tai galbūt, kaip ir jaunos gyvūnų rūšys, turi savitų fiziologinio maišto formų.
Tilandsiją apgyvendinau šalia storalapio (Crassula ovata), galės būti draugeliai, nes abu iš šiaip daugumos Žemės augalų išsiskiria šiek tiek kitokia fotosinteze - jie spjovę į tradicijas, dienomis lapuose esančias žioteles, tokias mažytes angeles pro kurias augalas kvėpuoja, uždaro, kad saulė mažiau drėgmės atimtų. Dauguma augalų tai jas kaip tik atsidaro, nes jiems reikia CO2, kad galėtų kažką su ta saule nuveikti. Bet neaaaaa, tokie kaip šitie du yra gudrūs - jie moka naktį CO2 susisandėliuoti ir tada tyliai naudoti dieną, be drėgmės nuostolio. Jeigu koks eilinis kvietkas iš to vandens, kurį pasiima >90% netenka atgal į aplinką, tai šitie taip netenka vos kelių procentų ir dar, jeigu šalia auga toks augalas jį "apvagia".
( O va kitam kambary kakusai susiruošė žydėti, bet jų visų dar neidentifikavau)
mammillaria sp.
AtsakytiPanaikintiAčiū!
Panaikinti