Scena iš sptektaklio apie Vera Peters. V. Peters buvo onkologė Kanadoje, kai tos onkologijos nebalai buvo, o moterys daktarės buvo daugiau anekdotų ir pasakojimų apie kažkokią tai SSSR ir jos abejotiną moralę lygyje.
Technine prasme Vera Peters į medicinos istoriją įėjo kaip žmogus sugalvojęs, kaip gydyti Hodžkino limfomą - iki jos tai skaitėsi negydoma ir neišgydoma liga. Čia technine. Nes yra kitas aspektas - ji aktyviai kovojo už tai, kad moteris nebūtų daromos radikalios mastektomijos iš karto, vos nustačius, kad yra piktybinis navikas. Iki jos Kanadoje taktika buvo tokia - moteriai randamas guzelis krūtyje. Moteris atsigula ant chirurginio stalo. Atliekama bendrinė nejautra, paimama biopsija. Jei biopsijoje nieko gero, šalinama visa krūtis, raumuo po ja, limfmazgiai krūtyje. Taip moteris likdavo ne tik be krūties, bet dažnai ir be normalaus rankos valdymo. Šiuo metu tokios apimties operacijos ne tik nepalyginti retesnės, bet ir techniškai tobulesnės.
Vera Peters sakė, kad negalima taip daryti - reikia iš pradžių išmėginti koservatyvesnius gydymo būdus, o dar svarbiau atsiklausti pačios moters ar ji sutiktų su tokia operacija, t.y. kad pacientas visada pirmiausia yra žmogus su kuriuo prieš jo ligą reikia kovoti žiūrint į jį kaip į partnerį, o ne tik kažkoks kintamasis ligos atvejyje, kuris yra pašalinamas atliekant bendrinę nejautrą, jį gąsdinant ar apeliuojant į tai, jog jis neišsilavinęs, nepatyręs.
Iš pradžių toks požiūris į pacientus buvo laikomas jos, kaip daktarės moters, savybe. Kažkokia švelnumo ir empatijos deviacija neturinti nieko bendro su profesionalumu.
Peters taip pat turėjo vaikų, kas tuo metu buvo skaitoma, kaip neįmanomas dalykas - arba moteris dirba, arba augina vaikus. Vnž.: kažkokia psichė-hipė :D
Šiuo metu vakarietiškoje medicinos kultūroje neįsivaizduojama, kaip kažkokia operacija pacientui būtų daroma be jo paties sutikimo ar supratimo apie tai, kas jam bus daroma. Taip pat operacijos nebedaromas pagal principą "tikslas pateisina priemones", o pagal principą kad žalos galima daryti tiek, kiek reikia, bet nė trupučio daugiau.
http://cdnmedhall.org/inductees/dr-m-vera-peters
Technine prasme Vera Peters į medicinos istoriją įėjo kaip žmogus sugalvojęs, kaip gydyti Hodžkino limfomą - iki jos tai skaitėsi negydoma ir neišgydoma liga. Čia technine. Nes yra kitas aspektas - ji aktyviai kovojo už tai, kad moteris nebūtų daromos radikalios mastektomijos iš karto, vos nustačius, kad yra piktybinis navikas. Iki jos Kanadoje taktika buvo tokia - moteriai randamas guzelis krūtyje. Moteris atsigula ant chirurginio stalo. Atliekama bendrinė nejautra, paimama biopsija. Jei biopsijoje nieko gero, šalinama visa krūtis, raumuo po ja, limfmazgiai krūtyje. Taip moteris likdavo ne tik be krūties, bet dažnai ir be normalaus rankos valdymo. Šiuo metu tokios apimties operacijos ne tik nepalyginti retesnės, bet ir techniškai tobulesnės.
Vera Peters sakė, kad negalima taip daryti - reikia iš pradžių išmėginti koservatyvesnius gydymo būdus, o dar svarbiau atsiklausti pačios moters ar ji sutiktų su tokia operacija, t.y. kad pacientas visada pirmiausia yra žmogus su kuriuo prieš jo ligą reikia kovoti žiūrint į jį kaip į partnerį, o ne tik kažkoks kintamasis ligos atvejyje, kuris yra pašalinamas atliekant bendrinę nejautrą, jį gąsdinant ar apeliuojant į tai, jog jis neišsilavinęs, nepatyręs.
Iš pradžių toks požiūris į pacientus buvo laikomas jos, kaip daktarės moters, savybe. Kažkokia švelnumo ir empatijos deviacija neturinti nieko bendro su profesionalumu.
Peters taip pat turėjo vaikų, kas tuo metu buvo skaitoma, kaip neįmanomas dalykas - arba moteris dirba, arba augina vaikus. Vnž.: kažkokia psichė-hipė :D
Šiuo metu vakarietiškoje medicinos kultūroje neįsivaizduojama, kaip kažkokia operacija pacientui būtų daroma be jo paties sutikimo ar supratimo apie tai, kas jam bus daroma. Taip pat operacijos nebedaromas pagal principą "tikslas pateisina priemones", o pagal principą kad žalos galima daryti tiek, kiek reikia, bet nė trupučio daugiau.
http://cdnmedhall.org/inductees/dr-m-vera-peters
Kaip taip ženkliai pasikeitė laikai praėjus vos pusei amžiaus?
AtsakytiPanaikintina medikams tai tikrai didžiausios padėkos, kad geba išgydyti visokias dideles bėdas, kai atsiranda piktybiniai navikai tikrai norisi kuo didesnės pagalbos..
AtsakytiPanaikinti