Puslapiai

2015 m. kovo 28 d., šeštadienis

Keletas durnesnių homeopatinių preparatų

(o veikia tik heteroseksualams?)

Skeptikų draugija ruošiasi FIDI renginiams. Šiandien su Lapinu tai progai ieškojome įdomesnių homeopatinių preparatų, galimų įsigyti Lietuvoje, tinklinėse vaistinėse. Nuotraukos iš internetų, tai ne visos lietuviškos.

Dalį radinių nusprendžiau aprašyti, bo labai smagu :D

Pirmiausias, kurį radome buvo "Cefagil". Šimtas tabletkų ~14 eurų. Šitame daikte yra tokio augalo plačiosios turneros (Turnera diffusa), kurio prišėrus laboratorinius žiurkiukus, jiems labai norisi. Ar išeina, tai jau kitas klausimas.
Jis taip įeina į originalųjį Margaritos kokteilio receptą (bent taip sako Meksikiečiai). Tik šitam preparate to augalo yra D1 koncentracija (kas dar vadinama urtinktūra arba žymima ø). Tai reiškia, kad yra 10% nuo 25 mg, t.y. 2,5 mg. Nu taip "veikia" homeopatija, tiesą sakant, pagal homeopatus, čia labai silpna dozė, nes mažas atskiedimas. Palyginimui fitoterapiniai šito augalo preparatai prasideda maždaug nuo 500 mg vienoj tabletėj... :D
Bet čia dar ne geriausias daiktas. Geriausia yra informaciniame lapelyje - kontraindikacijos yra dvi - amžius iki 18 metų (no sexy times for you kids!)  ir nėštumas, bei tai, kad lapelyje yra išskirtas ūminis lytinio potraukio susilpnėjimo atvejis, kurio metu reikia gerti po vieną tabletę kas pusvalandį, max iki 12 tablečių. Ke?
Tokio tiesiog "meh" atveju reikia gerti po tabletę 1-3 kartus per dieną.

Mes su Lapinu nusprendėm, kad paprasčiau būtų išsivirti to augalo arbatos, kurios radome ne ką brangesnės už kitų vaistažolių arbatą. Ir koncentracija būtų tokia tarpinė, tarp homeopatinio ir fitoterapinio preparato vienam puodelyje išeis. O dar va, susiglaudus po kokia antklode, romantiškos muzikos pasileidus, žiūrėk ir suveiks.

(Koks nerimas? Tas su akytėm ir batukais?)

Kitas rastas perliukas "Sedatif PC". 40 tablečių ~5 eurai. Visa mišrainė skirta nerviniam neramumui. WTF? 6 metus zubrinau mediciną ir tokio termino neradau. Yra nerimas. Yra nerviniai sutrikimai, kurie gali būti ir funkciniai. Bet nervinis neramumas? Čia kaip koks odinis niežumas. O gal čia aš tiesiog nesuprantu tokios būklės, kai nu, labai labai norisi vaistų. Nu taip labai, kad net į vaistinę eini, nes neramu. Reik vaistukų. Reikia rūpintis savimi!
Tai, va, šitam daikte yra:
Vaistinis abras (Abrus precatorius)
Mėlynojo kurpelė (Aconitum napellus)
Vaistinė šunvyšnė (Belladonna)
Vaistinė medetka (Calendula officinalis)
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus)  
Paprastasis putinas (Viburnum opulus)  

Paryškinti nuodingi ir senovėje kai kurie buvo naudojami žmogžudystėms :D yay! Homeopatija! Čia jums ne kokia nuodinga chemija.
Visų šitų džiaugsmų yra 6CH nuo 0,5 mg. Atrodo rimtai, ar ne? Ane? Tai reiškia, kad kiekvieno jų yra po pusę femtogramo (kas yra - 0.0000000000005 mg, jei ką). Wow. Man atrodo geriau miškan nueiti, pakvėpuoti, per plaučius tą patį pusę femtogramo susišniaukšti, dar gal kokių mėlynių ar voveraičių parinkti ir nusiraminti.

(toliau aprašomo daikto yra ir tepalas. Apie kurį sužinojau pabendravusi su traumatologais, kurie jį naudoja kaip pasiuntimą va čia)


Bet pala, yra dar didesnė mišrainė - "Traumeel S" (ar pastebėjote, kaip šitie pavadinimai dar turi kažkokias pavienes raides gale? Kaip seni Zilitono žaidimai). 50 tablečių ~5 eurai. Vartoti po 1x3 kartus dienoj  po traumų ar skaudant sąnarius dėl degeneracijos, t.y. dažniausiai senam amžiuje. Brač, kaip šito nemėgstu. Seniem žmonėm skauda, jie ieško pagalbos, o gauna tai kažkokią tai traumelę, ne vaistą. Daug tablečių ir rimtai atrodo. Jeigu dar ligai būdingas natūralus pagerėjimų ir pablogėjimų ciklas, tai galvoja, kad čia vaistai padėjo! Daktaras, kuris rekomendavo, tikru šaunuoliu tampa.
Jame yra (iš karto pakonvertavau, nes labai skirtingai nurodyta ir manau specialiai klaidinančiai, kad atrodytų, jog yra fitoterapiniai šių medžiagų kiekiai):

Kalninė arnika (Arnica montana)  0,15 mg,
Vaistinė medetka (Calendula officinalis) 0,15  mg,   
Sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana) 0,15 mg,
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) 0,015 mg, 
Vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna)  0,0075 mg,   
Mėlynosios kurpelės (Aconitum napellus)  0,030 mg,
Gyvsidabrio nitratas, arba oksidas* (Mercurius solubilis Hahnemanni) 0,000000003 mg, 
Kalcio sulfidas** (Hepar sulfuris)  0,000000003 mg,
Vaistinė ramunė (Chamomilla recutita) 0,024 mg,
Vaistinė taukė (Symphytum officinale) 0,00000024 mg,
Daugiametė saulutė (Bellis perennis) 0,06 mg,  
Siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia) 0,06 mg,
Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) 0,06 mg,
Paprastoji jonažolė (Hypericum  perforatum) 0,03 mg.

Tai. Jo...

(Kai pilvas rėkia dėmesio)

Einam toliau. Pakalbėkim apie žvakuuuuteeeeessssss. Konkrečiai homeopatines žvakutes nuo virškinimo sutrikimų, ten visokių pilvo pūtimų, gurguliavimų, rėmenų ir t.t. Apie "Spavureel S", 12 žvakučių ~6 eurai. Man tai baisu. Instrukcijoje kalbama apie tai, kaip mažiems vaikams, prasidėjus stipriam pilvo skausmui, kišti po vieną žvakutę kas dvi valandas. Žinote kodėl? Nes jeigu vaikui prasidėjo stiprus pilvo skausmas, reikia važiuoti į ligoninę ir rodyti jį chirurgui, nes taip galima ir užlenkti vaiką. O jeigu jis šiaip lenda, nes nori dėmesio, tai gal geriau pažaiskit, paglostykit pilvuką ar kokių multikų kartu pažiūrėkit.
Aš net nerašysiu sudėties mišrainės, bet joje yra tokių gėrybių kaip paprastosios musmirės (Amanita muscaria) 0.00055 mg ir panašiai. Didžioji žvakutės dalis yra kietieji riebalai, tik nenurodyta augalinės ar gyvūlinės kilmės. O gal koks naftos produktas. Bet, hey, taukai subinėn :D

(Tie patys riebalai su kitokim šunvyšnėm ir cheminių katastrofų nuogramdom nykstamais kiekiais)


Bet homeopatai žvakučių siūlo ir nuo karščiavimo, dantukų ir ausyčių skausmo (kišti ten pat, kaip ir nuo pilvo skausmų). 12 žvakučių ~5 eurai - "Viburcol", Vyresniems nei 12 metų vaikams po žvakutę kas šešias valandas... NICE. Ne, kad žmogui kokio ibuprofeno duoti, arba bent jau liepžiedžių arbatos išvirti. Žvakutę! Nes taip ir svajoji ankstyvoj paauglystėj mėgautis žvakutėmis.


(tikra šunvyšnių trauktinė būtų bilietas graban)

Bet, pala, bet gal tiesiog norite, na šunvyšnės vaistų.  Su daug spirito. Iš esmės spirito, su šunvyšnės pėdsakais. "Belladonna-Homaccord"!
Informacinis lapelis rašo, kad be to fakto, kad čia iš esmės degtinėlė (35% alk tūrio. 100 mL už ~7eurus), yra maišytos šunvyšnės, kurių kiekvienos yra tokios konc: 0,01%, 0,0000000001%, 0,0000000000000000000000000000001%, 10^-200% ir, galiausiai, mano mėgiamiausia: 10^-1000%. Kas labai labai gražiai atrodo:

0,00000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000 00000000000000000001%

*o*

Eina sau. 
Informacinis lapelis rašo, kad preparatas yra be patvirtintos terapinės indikacijos. Vadinasi, kam norit, tam ir vartokit - nuo tonzilių uždegimo ir nervinio neramumo! :D Gamintojas siūlo ūmaus susirgimo atveju gerti po šaukštą kas 15 min. Aš tai siūlau gerti su kompanija ir užkanda, protingiais kiekiais, kad ryte nereiktų gydytis homeopatiniu vandeniu ir agurkėliais.


(nes geltona atrodo stipriau už žalią)

O jeigu 35% alkoholio dar mažoka, tai yra puikus homeopatinis preparatas su 80% etanolio. "Populus compositum SR" Ūmios ligos atveju gamintojas rekomenduoja šaukšteliais gerti kas valandą ir saugoti nuo vaikų. Jo indikacijos yra organizmo apsaugos sistemų stimuliavimas, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Amazing. Jo va sudėtis, tai atrodo kaip suplaktinė iš visko, kas buvo aukščiau aprašyta + dar kas nubyrėjo nuo gamintojų plaukų žiedadulkių pavidalu. Tik vat brangus - 30mL 8 eurai. Brač.

Pabaigai - tai jeigu vėl kas nors aiškinsit, kad daktarui negalima stumti ant homeopatijos, nes nu tai kaip gi išleisi žmogų iš kabineto be vaistų, kai jis vaistų nori, o jam jų nereikia, arba, kai nežinai ką paskirti ir nenori prisipažinti, tai va taip va ir išleisi ir pasakysi, kad nežinai ką paskirti. Nes homepatijos melas yra paciento negerbimas, jeigu jis nori gydytis homeopatiniais vaistais, tai tegul eina pas homeopatą ir jais gydosi. Išduosiu tipo paslapį - homeopatiniai vaistai praktiškai niekada nesikerta su nehomeopatiniais, nors homeopatai ir sako, kad kertasi. Nesikerta. Galit ligoninėj toliau tyliai gerti savo homeopatinius saldainius. GALIT. Nieks nesupyks. Na, nebent ta šunvyšnės pseudo trauktinę gersit, tai personalas gali ir neįvertinti, kad gi ūmaus susirgimo atveju tie keli buteliukai buvo būtini.

O jeigu pacientas ateina pas specialistą, kuris oficialiai teigia, kad dirba įrodymais pagrįstos medicinos principais, tai negali būti jokios kalbos apie gydymą pagrįstą niekieno neįrodytomis energetikomis,  manipuliavimu ir netikrų lūkesčių sudarymu ar palaikymu. Ir neaiškinkit, kad homeopatija gali būti panaudota, kaip emocinio ryšio tarp gydytojo ir paciento užmezgimo priemonė, kažkokia greito maisto versija psichoterapijai. Nes negali, o jei atrodo, kad gali, tai ten nėra jokio ryšio ir nėra jokios psichoterapijos, kad ir kiek norėtume, kad būtų.

Antraip reiktų daktarus mokyti ir gydymo paremto maldomis, driežažmogių sąmokslu ar burtais iš Hario Poterio. Kaip tai jie neįrodyti? O kas nors įrodė, kad jie neveikia? ;D a?

* skirtingi homeopatai skirtingą daiktą tuo vadina
** ne homeopatiniais kiekiais nuodingas, nes reaguoja su skrandžio rūgštimi ir išskiria sieros vandenilio dujas.

2015 m. kovo 23 d., pirmadienis

Šiandienos didvyriai vakar dienos keistuoliai


Scena iš sptektaklio apie Vera Peters. V. Peters buvo onkologė Kanadoje, kai tos onkologijos nebalai buvo, o moterys daktarės buvo daugiau anekdotų ir pasakojimų apie kažkokią tai SSSR ir jos abejotiną moralę lygyje.

Technine prasme Vera Peters į medicinos istoriją įėjo kaip žmogus sugalvojęs, kaip gydyti Hodžkino limfomą - iki jos tai skaitėsi negydoma ir neišgydoma liga. Čia technine. Nes yra kitas aspektas - ji aktyviai kovojo už tai, kad moteris nebūtų daromos radikalios mastektomijos iš karto, vos nustačius, kad yra piktybinis navikas. Iki jos Kanadoje taktika buvo tokia - moteriai randamas guzelis krūtyje. Moteris atsigula ant chirurginio stalo. Atliekama bendrinė nejautra, paimama biopsija. Jei biopsijoje nieko gero, šalinama visa krūtis, raumuo po ja, limfmazgiai krūtyje. Taip moteris likdavo ne tik be krūties, bet dažnai ir be normalaus rankos valdymo. Šiuo metu tokios apimties operacijos ne tik nepalyginti retesnės, bet ir techniškai tobulesnės.

Vera Peters sakė, kad negalima taip daryti - reikia iš pradžių išmėginti koservatyvesnius gydymo būdus, o dar svarbiau atsiklausti pačios moters ar ji sutiktų su tokia operacija, t.y. kad pacientas visada pirmiausia yra žmogus su kuriuo prieš jo ligą reikia kovoti žiūrint į jį kaip į partnerį, o ne tik kažkoks kintamasis ligos atvejyje, kuris yra pašalinamas atliekant bendrinę nejautrą, jį gąsdinant ar apeliuojant į tai, jog jis neišsilavinęs, nepatyręs.

Iš pradžių toks požiūris į pacientus buvo laikomas jos, kaip daktarės moters, savybe. Kažkokia švelnumo ir empatijos deviacija neturinti nieko bendro su profesionalumu.
Peters taip pat turėjo vaikų, kas tuo metu buvo skaitoma, kaip neįmanomas dalykas - arba moteris dirba, arba augina vaikus. Vnž.: kažkokia psichė-hipė :D

Šiuo metu vakarietiškoje medicinos kultūroje neįsivaizduojama, kaip kažkokia operacija pacientui būtų daroma be jo paties sutikimo ar supratimo apie tai, kas jam bus daroma.  Taip pat operacijos nebedaromas pagal principą "tikslas pateisina priemones", o pagal principą kad žalos galima daryti tiek, kiek reikia, bet nė trupučio daugiau.

http://cdnmedhall.org/inductees/dr-m-vera-peters

2015 m. kovo 20 d., penktadienis

Tilandsija ir žydyntis kaktusėlis


Kažkokia augalų diena.

Lapinas man atnešė kvietką. Pirmas eilėje, su ilgais siauriais lapais.
Sakė gėlininkė pavadinimo nežinojo, bet nusprendė, kad man patiks (mes kažkaip tai gėlininkei įsiminę, pvz.: prieš savaitę ten pirkom glėbį mimozų, nes anos kvepėjo saldainiais ir geltonieji burbuliukai ant kiekvienos šakos buvo vis kitokie. Tapkiui ypač patiko).

Čia cianotiškoji tilandsija (Tillandsia cyanea), nors galbūt geriau būtų versti kaip meslvoji ar rusvoji tilandsija. Lietuvių kalboje šita spalva neturi atskiro pavadinimo.

Tai bromelidų šeimos augalas, kuris yra epifitinė piktžolė - auga ant kitų augalų ir siurbia drėgmę iš aplinkos, dar kažkiek nugeria iš lietaus. Auginti lengviau nei kaktusą.

Mūsų namuose ana dar tik porą dienų, bet jau matosi, kad jai čia patinka - iš parduotuvės atkeliavo droviai suskleidusi ir parietusi lapus, o dabar jau tiesia, zonduoja kiek čia erdvės aplinkui turi. Jos dauginasi sėklomis ir "vaikučiais" - šalia šito lapų gniutulo (tikro stiebo, kaip ir nėra), ima augti mažytėlesnis lapų gniutulėlis/-iai. Natūraliom sąlygom kokia nors vėtra juos nutremia tolyn, o auginamų namuose rekomenduojama atskirti, kai mažyliai jau būna ~2/3 motininio augalo dydžio. Maniškė vieną turi, bet dar visai pyplys.

Augalas tikriausiai įdomiausias tuom, kad kartais pats nusibaigia ir nieko jam nepadarysi - prieš tai dar pakeičia spalvą, taip tarsi įspėdamas apie vidinius metabolinius pokyčius. Bromelidai evoliuciškai yra labai jauni augalai (vieni jauniausių), tai galbūt, kaip ir jaunos gyvūnų rūšys, turi savitų fiziologinio maišto formų.

Tilandsiją apgyvendinau šalia storalapio (Crassula ovata), galės būti draugeliai, nes abu iš šiaip daugumos Žemės augalų išsiskiria šiek tiek kitokia fotosinteze - jie spjovę į tradicijas, dienomis lapuose esančias žioteles, tokias mažytes angeles pro kurias augalas kvėpuoja, uždaro, kad saulė mažiau drėgmės atimtų. Dauguma augalų tai jas kaip tik atsidaro, nes jiems reikia CO2, kad galėtų kažką su ta saule nuveikti. Bet neaaaaa, tokie kaip šitie du yra gudrūs - jie moka naktį CO2 susisandėliuoti ir tada tyliai naudoti dieną, be drėgmės nuostolio. Jeigu koks eilinis kvietkas iš to vandens, kurį pasiima >90% netenka atgal į aplinką, tai šitie taip netenka vos kelių procentų ir dar, jeigu šalia auga toks augalas jį "apvagia".

( O va kitam kambary kakusai susiruošė žydėti, bet jų visų dar neidentifikavau)

2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

Prielipa enorca

Čia tipo muilo reklama, kuri skelbia, kad jei esi truputį nešvarus, tai vadinasi esi, net nežinau, pilnai (?) nešvarus. Tikriausiai jų produktas skirtas imunosupresuotiems asmenims arba chirurgams, nes kitaip logikos nėra.

Vakar darbe visus darbus baigiau valanda anksčiau, nei baigiasi mano darbas, ir nugirdau, kad viena gyd. skaitys paskaitą visuomenės sveikatos studentams, o paskui jie dar testą rašys. Paklausiau ar ir aš galiu ateiti :D
Pasijuokė, klausė, tai gal noriu ir testą parašyti.

Nuėjau. Buvo labai įdomu.
Testą irgi parašiau.
Pasirašiau "Rezidentė Justė" ir šypsenėlę nupiešiau. Dar neištaisė.

2015 m. kovo 17 d., antradienis

Jūsų namų vaistinėlė beveik kosminė

Jau šį rudenį VU galima stoti į farmacijos studijų programą! :D
Tai čia geroji naujiena.

O čia įdomioji, visai ne naujiena, bet prie progos pamėginau atkapstyti kažką susijusiu su farmakologija. Nuotraukoje yra vaistinėlė su kokia JAV astronautai skraidė Apollo misijose.  Maždaug. Ant vaistų indelių parašyta ne kas juose yra, bet nuo ko jie. Iš esmės čia paprasčiausia naminė vaistinėlė paturbinta keliais vaistais. Tiems, kas ją komplektavo sunkiausia buvo sugalvoti kaip čia padaryti, kad kosmonautai netyčia (ar tyčia) nenusižudytų su ja.

Vaistinėlėse būdavo:
1) Kremas odai su antibiotikais. Šiaip tai kosmose gana sterilu, bet vienas astronautas dar pasius, apdraskys kitą ir pūliuos abu po mikrofloros mainų.
2) Tiesiog kremas odai. Sausa tame kosmose.
3) Emolientas nosiai. Čia tokie lašiukai, kad nosies gleivinė nesausėtų ir nelašėtų kraujas, katras dar nuskris kur nors tame nesvarume, įlįs į kokį technikos plyšelį ir užtrumpins.
4) Metilceliuliozės lašai akims. Nes gi jo. Sausa. Dar buvo ir tetrahidrozolino lašiukų, jei kartais astronautai nenorėtų raudonomis akimis vartytis.
5) Pirmos kartos antihistaminis vaistas nuo pykinimo dėl nesvarumo. Dar vienas antihistaminikas buvo įdėtas nuo alergijos.
6) Pseudoefedrinas+antihistaminis vaistas, jei sloga imtų pulti. Snarglys kosminiame laive irgi ne kažką. Pražudantis kraujas bent kažkiek oriai skamba.
7) Aspirinas nuo visokių galų ir galvų skausmų.
8) Paracetamolis su acetaminofenu - nuo skausmo ir karščiavimo.
9) Aspirinas + kofeinas, nuo skausmo ir liūdesiuko.
10) Simetikonas nuo pilvo pūtimo. Blogiau už sausą kosmosą tik pribezdėtas kosmosas :D
11) Migdomieji. Bet tokie, kurių dabar jau nebenaudoja, nes skaito, kad per žiaurūs.
11) Multivitaminai.
Šitų paprastai namų vaistinėlėse nebūna:
12) Bacitracino lašai akims (čia toks antibiotikas).
13) Proprakaino lašai akims nuo skausmo.
14) Tetraciklinas ir ampicilinas - plataus veikimo antibiotikai.
15 ) Truputėlis amfetamino. Jei ateiviai neatskris, kad ne taip liūdna būtų.
Ir galiausiai:
16) Difenoksilatas + atropinas nuo viduriavimo. Atropino pridėjo, kad astronautai jo viso iš karto nesuvalgytų, mat duoda šalutinius reiškinius blogesnius už netragišką viduriavimą.

PS į kai kurias misijas dar dėdavo širdies susitraukimų dažnį reguliuojančių vaistų ir ganėtinai stiprių nuskausminamųjų. Visose vaistinėlėse taip pat būdavo priemonių žaizdų sutvarkymui, kraujo spaudimo matavimui, elektrokardiografas ir panš.

2015 m. kovo 16 d., pirmadienis

Labai nehumaniškai daigykla


:D pagaliau baigėsi rinkimai!
Aš tuom labai džiaugiuosi, nes buvau viena iš rinkimų komisijos narių, tai labai stengiausi nekomentuoti nieko propagandinio ir man taaaaaip sunku buvo.
Rūgštele tu, kokios rinkiminės reklamos šmėžavo, o galų gale vienas kandidatas į Vilniaus merus visai nusividuriavo su tais plakatais iš serijos "žiūrėkit, jis gal dar blogesnis!".

Komisijos nariai skamba baisiai įspūdingai, bet realiai tai čia daugiausia tie žmonės, kurie nešioja vardinius pakvietimus balsuoti, ateina pas negalinčius išeiti balsuoti iš namų, rinkimų dieną duoda biuletenį ir naktį juos skaičiuoja etc. Na, pagavot mintį.

Kai užsirašiau į tuos narius, tai baisiausiai nusistebėjau, kad dar ir pinigų duos už tai. Mano apylinkės pirmininkė sakė, kad jau anksčiau pas juos irgi buvo vienas medikas, kurio reakcija buvo tokia pati "O TAI DAR DUOS PINIGŲ???!!!"

:D tiksliau iš mano reakcijos ir nusprendė, kad aš galiu būti tik medikė. Tikriausiai joks normalus žmogus alga nesistebi arba stebisi kažkaip kitaip.
Aš kaip pižonas už tuos pinigus taksi į darbo vietą važinėjau, prisipirkau skanėstų ir panašiai, vis negalėdama patikėti, kad dar kažką ir duoda. Beje, per rinkimų dienas komisijos nariams išskiriama pinigų maistui, tai niomninom Kijevo kotletus ir vanilinius varškės sūrelius.

Bet maloniausia buvo tai, kad žmonės su kuriais dirbau, labai stengėsi ir visi rimtai žiūrėjo į rinkimus - visi gerbė tiek atėjusius balsuoti, tiek pasirinkusius nebalsuoti.
Kai rinkimų rytą visi susirinkę apžiūrėjome, kad joks niekšelis naktį nieko nepadarė su balsadėže ir ją atplombavom, tai aš pasidžiaugiau ir katučių paplojau :D Po to keli kiti komisijos nariai domėjosi kokiai partijai priklausau ir ar gali irgi į ją pereiti, kai pasakiau, kad jokiai, tai gal noriu į jų partiją pereiti.
Mykolas Jėzus Kleck​, kaip jau spėjo apskelbti LRT,lyg tais jau pakūrė partiją, bet labai ekskliuzyvinę - dabar joje tik du žmonės. Aš irgi ten noriu. Ten žmonės galvos, kad katučių plojų su kažkokia trolinimo prasme, o ne tiesiog iš laimės, kad gyvenu šalyje, kurioje ne tik galiu balsuoti, bet tie balsai dar bus realiai skaičiuojami, o ne taip, kad paskui atsiras koks 140% už ir taip iš anksto žinomą laimėtoją. Gi savaime suprantama, kad taip būti neturi ir negali, tai argi aš ne prietranka, kad nesusilaikiau neplojusi? :)

Nuotraukoje to Vilniaus kandidato, kurį minėjau pačioje pradžioje duotų sėklų darželis. Visas visas sėklas kiek gavau supyliau į vieną daigyklą ir dabar kasdien purškiu vandeniu.
Dar rūpestingai trąšų įdėjau.
Kai nebetilps į daigyklą, nuimsiu dangtį ir leisiu Tapkozaurui pasižaisti.

Kol kas geriausiai auga salotos ir medetkos.