2014 m. spalio 15 d., trečiadienis

Mikrsoporidiazė - liga, kurios negirdėjote ir tikiuosi niekada daugiau neišgirsite

Dabar esu VULSK dermatovenerologijos centre. Nu ne dabar dabar. Dabar dabar esu VU istorijos /filologijos/filosofijos fakultete (per daug nesigilinau) ir vagiu jų internetą (norėjau pavogti ir elektros, bet nesuvokiau kaip veikia jų rozetės. Toks įspūdis, kad apėjau 20 rozečių ir visos butaforinės). 

Turiu omenyje, kad šiuo metu man yra dermatologojos ciklas rezidentūros programoje ir tame centre  praleidžiu pirmą dienos pusę. Maždaug iki 15-16-os valandos. Vėliau ten daktarų lieka labai mažai ir pacientai apturi ramybę.

Pietums įlendu į rezidentų kambarį esantį stacionare ir kasdien valgau tokį patį sumuštinį (juoda duona su rūkyta nugarine) ir geriu tokią pat tirpią kavą. Kadangi sėdžiu ten pat, tai kiekvieną kartą rezidentų aplankyti atėjęs skyriaus vedėjas tikriausiai patiria siaubingą déjà vu, nes klausia manęs tų pačių dalykų, pvz.: kokio dalyko aš esu rezidentė ir ar man pas juos patinka xD

O aš atsakau, kad patinka, nes tikrai patinka. Tada pasižiūri taip keistai, tarsi turėčiau kažką kitokio pasakyti. Galvoju vieną kartą susiriesti į kamuoliuką kampe ir net, nežinau, apsiverkti kad nepatinka ar ką nors panašaus, sportinio-mokslinio intereso vardan.

Tai va, vakar bevalgydama dar blevyzgojau ką gero internetuose perskaičiau ir apsimetinėjau, kad nematau žvilgsnių "won't you shut up?" tai liepė man šiandienai padaryti ~10 minučių pranešimą apie mikrosporidijas.

Atėjus mano šlovės valandai liepė apsiraminti kokiom trim minutėm. Nu šakės. Iš to piktumo nuo desktopo nusikopijavau dermatologijos vadovėlių.

Mikrosporidijos yra parazitai ir jų sukeltos ligos vadinamos mikrosporidijazėmis.

Yra dar panašiai skambantys Microsporum grybeliai, bet čia ne tas pats. Anie mikrosporum grybeliai dažniausiai sukelia visokias mikozes, kai prilimpa po kokio peršalimo ar odos pažeidimo (pvz.: išbrinkimo šiltuose ir drėgnuose batuose). Grybeliai sveikam žmogui niomnima tik negyvus odos darinius - ir nors gali būti plačiai išsisėję ir nutriušinti plaukus, nubaisinti nagus ir panašiai, labai daug žmonių jais serga ir sužinoję, kad čia grybelis pasakytų Jums, kad esate durnas ir čia gi aiškiai tiesiog jų jautrios ir delikačios odos išraiška.
O jei rimčiau, tai kai imunintetas nusilpęs ir paprastas grybelis gali būti pavojingas (pvz.: sergant cukralige) arba grybas nuvirškinęs keratiną sudaro sąlygas įsimesti bakterinei ar virusinei infekcijai. Dar žmogaus organizmas į grybą gali reaguoti į alerginę panašia reakcija. Grybas slepasi kokiam tarpupirštyje tarp kojos nagų, o niežti abi kojas iki pakinklių.

Mikrosporidijos irgi yra grybai. Bet tokie šmikiški, nes vietoj to, kad vargtų virškintų nebegyvas gyvūnų ląsteles (viršutinį odos sluoksnį, nagus, plaukus, ragus ir panašiai), jie įlenda į tas ląsteles ir sako "o dabar tu darysi man valgyti!", jei norit moksliškiau, neturi organelių ir genetinio potencialo vykdyti oksidaciniam fosforilinimui. Esant tokiam išnaudotojui, nors yra labai šilta gyventi ląstelėje, yra sunku išgyventi už jos ribų ir dėl to mikrosporidijos moka plisti vertikaliu būdu.

Vertikalus parazitų ir ligų plitimo būdas yra toks, kai motina apkrečia savo vaisių. Mikrosporidijos įlenda į kiaušialąstes ir kai tos kiaušialąstės apvaisinamos toliau besivystančio organizmo visos ląstelės turi mikrosporidijų. Jeigu organizmas jų nesugeba nugalabyti vienintelė jo viltis uždaryti šį bjaurų ciklą yra spermatozoidų (ar į juos panašių lytinų ląstelių) linija, mat anie apvaisinimo metu sako YOLO ir nusimeta visą citoplazmą su visu gėriu ar blogiu, kurį galėtų įnešti į naują diplodinę kartą.


(radau internetuose, ale šalys, kuriose žmonių mikrosporidiazės atvejai buvo užfiksuoti iki 2009 metų. Kadangi juos įrodyti galima tik panaudojus elektroninį mikroskopą turiu įtarimą, kad panašiai atrodytų žemėlapis iš serijos "šalys, kuriose elektroninis mikroskopas buvo naudojamas neaiškių diagnozių diferencinėje diagnostikoje" xD)

Iš >1200 mikrosporidijų rūšių žmogui yra pavojingos tik ~14.

Tai daugiau vandenyje gyvenančių šaltakraujų parazitas. Kartais tie šaltakraujai bando sugyventi su šiuo parazitu - jų organizmas augina audinį vadinamą ksenoma. Ksenomoje knibžda mikrosporidijų ir taip jos mažiau leidžiasi į avantiūras ieškoti nuotykių šeimininke. Didžioji dalis mikrosporidiaze sergančių gyvūnų yra silpnesni, trumpiau gyvena ir susilaukia mažiau palikuonių, nei nesergantys. Dar didžioji dalis jų yra kitų gyvūnų parazitai. Teoriškai galite turėti kaspiniuotį, kuris turės savų parazitų, tie turės dar savų parazitų, o tuos parazitus parazituos bakterijos parazituojamos virusų. Ir taip iki pat dramblių.

Žmonės mikrosporidiaze gali susirgti tik jeigu tam tikrų imuninių ląstelių labai sumažėja (CD4+ limfocitų). Tuomet viskas priklauso nuo to, kur mikrosporidijos apsigyvena - jei akyse, tai pažeidžia akis, jei odoje, tai odą, jei žarnyne, tai žarnyną. Gali pažeisti ir visą organizmą. Aš prie progos išnaudojau naują G+ galimybę įkelti statusą-apklausą ir paklausiau kiek mano viskuom besidomintys sekėjai žino kas gi ta mikrosporidiazė:


(0% žino, ir 19% susigundė pagūglinti. Žinote kodėl daktarai rašo neįskaitomai? Kad niekas rašybos klaidų neperskaitytų.)

O mano blevyzga dėl kurios turėjau daryti mažulyti pranešimą apie šiuos mažulyčius parazitus buvo dėl štai šio straipsnio. Mokslininkai apsižiūrėjo, kad nežino ką turi po nosimi. Tai pasidomėjo. Kai nerado konkrečios rūšies, panagrinėjo labiau ir OMG - nauja mikrosporidijų rūšis. Ir dar ne bet kokia, o su kažkokiom tai užguitom mitochondrijom.

Čia kaip rasti sniego žmogų. Tik grybelių pasaulyje.

Suplojo katučių ir liepė visiems ramintis, kad mikrosporidijos tikrai tikrai grybai, o ne kokie pirmuonys ar dar kas nors (pvz.: dabartinėje TLK klasifikacijoje tai jų sukeliamos ligos ne prie grybų ir gali būti, kad taip ir liks, nes medikai sakys "osiaubasapsiraminkitesutųkodųkaitaliojimuvienąkartąkiekgalima").

O būna dar ir taip, kad susiginčijama prie pietų stalo kas gi čia valgoma ir atrandamos naujos rūšys maiste pirktam prekybos centre. 

2014 m. spalio 7 d., antradienis

Nuo dulkės iki ląstelės

Vakar su Emilija ir dar pora bendramokslių draugų nuėjome į paskaitą medicinos fakultete, kuri vadinosi kažkas iš serijos "Nuo dulkės iki ląstelės". 

Sakau, kad kažkas tokio, nes per pietus sužinojau, kad bus, tai spėriai atidėjau manikiūrą ir, kiek pavėlavus, dar spėriau suspėjau!
Galvojau bus paskaita apie kamieninių ląstelių kūrimą iš somatinių arba, dar geriau, apskritai apie dirbtinių ląstelių kūrimą. Kai dar mokiausi mokykloje mokslininkai galėdavo sukurti kažką panašaus į ląstelę, dabar gali sukurti ir besidauginančias ląsteles. Skirtumas kaip tarp vėliavos iškėlimo aukščiausiame planetos kalne ir kitos planetos. Nesvarbu, kad griovyje ir nauda menka, bet tokiems idealistams kaip aš seilės varva ir rankos niežti.

O manikiūrui užsirašiau iš smalsumo - dabar esu dermatovenerologijos centre ir nemaža dalis pacientų teigia, kad nagų pažeidimai, dėl kurių kreipiasi, atsirado po manikiūro. Tai einu žiūrėti kas per procedūra ir ją išsmėginti. Manikiūrininko apie savo šnipinėjimo misiją neįspėjau.
I am so evil. MUAHAHA >:D 
Po dermatovenerologijos centrą vaikštau su maža knygele, į kurią vis ką nors užsirašau. Užsirašinėju šiaip tai apie ką man dar reikia pasimokyti, pamąstymus apie tai, kodėl aš galvojau vienaip, kai buvo kitaip (arba, kai buvo būtent taip, kaip aš galvojau, bet tas pačias išvadas priėjau kitu būdu). Visgi  atrodau su ta knygele labai naglai. Ypač jeigu tūnau kur kampe. Už užuolaidos. Ir puse akies žiūriu kas aplinkui vyksta. SO EVIL.


Kalbant apie blogį, tai įbėgusi į ką tik prasidėjusią paskaitą šio blogo įrašo kaltininkę greitai sėdau pagal tai, kurių žmonių veidai man labiausiai patiko ir taip jau nutiko, kad pakliuvau į bedievių kampelį (c) tokia ten dalyvavusi Iveta, kuria didžiuotis galėtų bet kuris save gerbiantis racionalaus mąstymo šalininkas.**

Pasirodo tą paskaitą organizavo kažkokia tai studentų ateitininkų draugija. Ji nebuvo fanatiška ar dar kokia, kokią siaubingą galėtumėte įsvaizduoti (o vaizduotė spėju Jūsų nebloga, nesikuklinkit), daugiau buvo... įdomi ir keista.

Pradėsiu nuo ano galo - paskaitos pabaigoje, kai išaiškėjo, kad į ją įsliūkino netikinčių, buvo iškeltas pastebėjimas, jog ateistams yra labai sveika pamėginti įsvaizduoti, kad galėtų egzistuoti aukštesnė jėga. 

Na, žinote, dėl asmenybės tobulėjimo, proto ugdymo ir panašiai. Žinant kokio dabar populiarūs visokie kaučinimai ir pozityvaus mąstymo kursai laisvai galėjo nulupti iš mūsų po Kudirką.

Aš tuomet pastebėjau, jog labai geras dalykas ir tikintiesiems pasvarstyti, kad dievo/-ų nėra, į ką buvo atsakyta, jog kiekvienas tikintis jau yra apie tai svarstęs ir tai atmetęs. Taigi, kiekvienas netikintis yra dar neatsivertęs tikintysis ar dar blogiau, su tikėjimu nesupažindintas ir apie tai nieko nežinantis pasimetęs žmogus.

Stačiai įstabu. 


(Varikozė)

Pagrindinė paskaitos mintis buvo ta, jog reikia mažinti abortų skaičių, hormoninės kontracepcijos vartojimą (kai ji gali būti pakeista mažiau kenksmingais metodais), didinti žmonių sąmoningumą dauginimosi klausimu. Su tuom niekas nesiginčytų, ir netgi argumentai, dėl ko taip daryti buvo, palyginti, puikūs. Čia tikriausiai šyptelsite, kad toks pasakymas yra kažkas panašaus į pasakymą "kaip lietuviškai knygai - neblogai", bet tikrai nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi, kad bus, kai tik suvokiau, kas čia bus ir iš to suvokimo vos nepaspringau savo blogio ateizmo tulžimi, kuria, kaip jau žinote, spjaudosi kiekvienas ateistas.

Pavyzdžiui dėl abortų skaičiaus mažinimo ėjo kalba ne apie draudimus, o apie tai, kad dalis žmonių jam gali ryžtis nelabai suvokdami ką daro.
Dėl tų, kurie suvokia ką daro/nedaro (arba nelaiko embriono žmogumi, arba, nors ir laiko, mano, kad žmogžudystė yra pateisinama tam tikrais atvejais*) diskusijų nėra, bet va - yra tokie, kurie atlieka nėštumo nutraukimą kaip problemos pasekmių sprendimą, problema lieka (ar pasunkėja) ir tada jiems būna blogai. Prasideda tokie dalykai kaip išperkamieji nėštumai, skaičiavimai kokio amžiaus dabar būtų vaikas ir ką jis darytų, savigraužos ir t.t. (beje, panašūs dalykaip tai taip pat vyksta ir nėštumą norint atlikti, bet neturint jam galimybių).

O vat kur glūdi problemos šaknys, čia va ir prasideda religijos medicinoje įdomybės. 

Katalikų bažnyčia labai akcentuoja dauginimąsį. Tiesiog taip į jį koncentruojasi, kad jeigu esi netikintis ir su tuo susiduri, tai tiesiog susigėsti savo kukliu ir naiviu sekso naudojimo malonumui, ryšių sutvirtinimui ar, kaip liaudis sako, vaiko darymo klausimui.


Paskaitoje žmonės buvo suskaidyti į tuos, kurie nori daugintis, į tuos, kurie nenori, ir į pasimetusius, kurie nei nori, nei nenori, arba planuoja norėti/nebenorėti.
Nereliginiu požiūriu tai čia nieko tokio, bet religiniu jau problema. Analogija su lytimi - jeigu tikintysis kartais dar nusileidžia  minčiai, kad žmogaus lytis tarnauja jam, o ne jis jai, ir, kad jis gali ją sąmoningai rinktis, ar formuoti pagal savo socialinius/biologinius įgeidžius, tai tie, kurie penktadienį nori būti vyrais ir aiškina, kad tikrai tikrai tokie bus visą likusį gyvenimą, ir daugiau nieko jiems nereikia, o sekantį antradienį aiškina kokią siaubingą klaidą padarė, po to pirmadienį nori vėl būti vyrais, tai čia jau galintį nusileisti tam tikintįjį sunku rasti. 

Trumpai, tikintiesiems viskas ok, jei tu nori daugintis, ok, jei tu nenori, bet ne ok, jei šiandien nenori, nes planuoji norėti rytoj. Jeigu nori ir šiandien negali, tai turėk sąžinės bent jau pasikankinti dėl to, o jeigu nenorėjai ir tai įvyko, tai aukokis arba, atrask, kad visgi visada norėjai, tik anksčiau nesupratai

Pavyzdys gal ir nelabai į temą, bet tinkamas yra prostitucija - prieš ją pasisako tiek tikintieji, tik radikalais įvardijami feministai. Priežastys visiškai priešingos (nors gilinantis paviršutiniškai galima pasiekti kažką ale panašaus, pvz.: kad nė viena pusė nelaiko žmogaus daiktu), o vat tikslas lyg ir tas pats - ne seksualiniam žmonių išnaudojimui. Tik pirmiems ne, nes išnaudojimas seksualinis, antriems, nes seksas išnaudojimo tikslu.

Paskaitoje buvo ir dalis apie genus, bei apie tai, kad mažinant abortų skaičių galima pasinaudoti emocine manipuliacija rodant moteriai aukštos rezoliucijos vaizdus, kaip atrodo jos vaisius. Auditorijai per rankas net buvo paleistas vaisiaus modeliukas. 

Man tai atrodė visiškai nelogiška - iš vienos pusės šie žmonės siekia, kad žmonės suvoktų, kad ir ląstelių gumuliukas yra žmogus, iš kitos pusės abortų skaičių mėgina mažinti ne didindami suvokimą kas nulemia, kad pagal juos ten žmogus, o ne tiesiog kažkoks auglys, o mėgindami įrodyti, kad jis yra žmogus, nes atrodo/elgiasi kaip žmogų suvokia tie, kurie abortą sutinka darytis dėl embriono nelaikymo žmogumi - rodo jo rankytes, kojytes, kad jis juda, sapnuoja ir jaučia. Blogiausiu atveju bent žada, kad jis tą darys. Žmogus ne todėl, kad esi žmogus, o dėl to, jog esi žmogumi laikomas ar tavimi tikima, kaip žmogaus potencialu. Hipokritizmas, kuris puikiai paaiškina, kodėl tie patys tikintieji nelaiko ne tikslingai sukeltos kelių savaičių ar dienų embriono žūties žmogaus mirtimi.



Paskaitoje nebuvo kalbama apie evoliuciją tiesiogiai.
Buvo tik jos potekstės, pvz.: kad kontraceptikus vartojančios moterys į partnerius renkasi genetiškai artimesnius asmenis ir dėl to, jei su jais vėliau susilaukia palikuonių, mažina genetinę įvairovę. 

Evoliucija tikriausiai yra toks didelis katalikų Bažnyčios priešas dėl to, jog abu jie remiasi gana panašiais principais - jei gyvensi pagal teisingas taisykles, tai gyvensi laimingai ir amžinai. Na argi tai gali pasiūlyti, tarkime, gravitacija? Juk tikinčiųjų, kuriems sunku patikėti gravitacija nerasite daug. Kažkaip Jėzus nepažadėjo, kad jeigu būsi doras nenuskriesi į kosminę tuštumą.

Kartais pastebiu, kad dalis ateistų supeikdami katalikų Bažnyčią vis tiek toliau skleidžia jos vertybes ir idėjas, tik pasiremdami evoliucija. Kartais net iki kraštutinimo, kur atsiranda "evoliuciškai teisingas" elgesys, ar "evoliucijos tikslai". Netgi kaltė, kai jaučiamasi neišpildžius evoliucijos "reikalavimų".

Tarp evoliucijos, kaip tikėjimo, ir katalikų Bažnyčios vyksta savotiška kova dėl kliento, kur du tiekėjai gali pasiūlyti labai artimus dalykus. 

Tai tiek norėjau šiandien. 


* jeigu jums nekliūna tokie dalykai, kaip mirties bausmė, kariuomenių buvimas ir panašiai, tai jus visgi galima priskirtti prie tų, kurie naudojamasi socialiniai priimtinomis žmogžudystėmis).
** spėju Iveta blogo nerašo tik dėl to, kad ji yra per krūta blogams. 

Ir taip, žvaigždelės irgi nuo ano galo :)

2014 m. spalio 4 d., šeštadienis

Apie filmą "Lošėjas" (su spoileriais)

Iš karto rašau, kad tolimesniame blogo įraše bus atskleista kas vyksta filme. Kažkaip visada būna žmonių, kuriuos nežinojimas veža ir tada jie labai piktinasi, kai kas nors išduoda tai, kas bus toliau. Nors yra ir tokių, kuriems tiesiog būtina viską žinoti iš anksto, kad, gink dieve, kitaip kažkaip netinkamai sureaguosi, ar nepastebėsi kažkokiam tavo autoritetui svarbios detalės. Bet pastarasis variantas man, laimė, nenutinka.

(Ten lūpdažis ar kraujas?)

Ir jeigu norėsite komentuoti ką nors iš serijos "tai tau šitas filmas nepatiko tik dėl to, kad tu nebuvai jam nusiteikusi/atėjai jau nusiteikusi, kad jis tau nepatiks" (tokių n komentarų susilaukiau po filmo "Redirected"), tai aš net nežinau ką jums ir atsakyti. Yay? Jeigu sugebate nusiteikti ir džiaugtis bet kuom, tai nusiteikite, kad jums patiks mano blogo įrašas, o jeigu nupatiks, tai pagal tokią logiką patys kalti ir gėda jums, kad nenusiteikėte tinkamai! xD

"Lošėją", žiūrėjau Multikino Oze. Iš kurio, pasirodo, po vakarinio seanso dar reikia pablūdyt norint išeiti, bet jie turi tualete pigaus rankų kremo dalintuvą, tebūnie tas ant to.
Mano atmintis mane gali apgauti. Pvz.: yra viena scena, kur Laima Kybartienė sako loto numerius. Ir jie yra maždaug 38, 35, 23, 49, 14, 33, 27, 12 ir dar gal vieno trūksta, ar kažkas panašaus. Siaubas gi. Nėra apie L. Kybartienę wikipedijos puslapio. Apie ką aš rašiau?..

Filmo herojus dirba Klaipėdoje greitosios medicinos pagalbos gydytoju. Filme daug geografinio nuoseklumo tikėtis nereikia. Geriausia iliustracija yra scena, kaip herojus lošia Top Sport šunų lenktynėse, fone vyrauja stoties/oro uosto vaizdas, o išeina jis iš po to iš Klaipėdos traukinių stoties.

Realiai toje stotyje yra tik šie dalykai:
1) Trys langeliai pirkti bilietams iš kurių vienas pritaikytas neįgaliesiems ir dėl to yra simboliškai keliais cm nuleistas.
2) Garsiai tiksintis laikrodis.
3) Daug metalinių kėdučių.
4) Kažkoks mistinis užlipimas į antro aukšto patalpas ir dar mistiškesnis informacijos skyrelis į kurį, kiek mačiau užeinančių žmonių, visiems gūžčiojama ar prašoma jų į jį nelįsti.
5) daiktų saugojimo spintelės
6) du kavos aparatai.
7) gal nelabai skaitosi, bet kiaurai stotį galima praeiti lauku praėjimu, kuris net neįsivaizduoju kaip i taisyklingai vadinasi, bet jį miniu, nes filme yra scena, kur jame herojų pasigauna asmuo, kuriam jis skolingas ir filmo herojus gauna į kailį. Labai kraupi Klaipėdos traukinių stoties vieta.

Bet nėr ten lažybų punkto. GAH.
Autobusų stotyje yra kažkoks lažybų punktas ir vienintelis, iš kurių kiek teko lankytis, tikrinantis ar tikrai tu pilnametis.

Fimo herojus yra lošėjas. Toliau personažus rašysiu paryškintu šriftu, nes taip noriu ir tada atrodo, kad aš čia kažką protingesnio rašau.

Filme rodoma, kad visi GMP darbuotojai yra lošėjai - veža pacientą, gaivina, neatsigauna, ai tai sustoja vidury laukų (pakrantės) išsitraukia žaidimą arklių lentynės ir žaidžia iš pinigų. GMP Stoty irgi žaidžia. Ir daug rūko.
Sunku suprasti kodėl žaidžia. Ar dėl to, kad pinigų neturi (bet filmas lyg ir sako, kad visi neturi, tai tai bent jau kažkas turėtų iš jų turėti, kad būtų galima žaisti), ar dėl to, kad darbo per mažai, ar dėl to, jog streso per daug.
Tikrai neaišku KODĖL jie lošia.

(Kažką tokio jie ten žaidžia)

O bet tačiau lošėjui ateina sunkus metas - ne tik, kad alga maža, bet dar ir prasilošęs yra, jau aprašytas jo mušėjas tarpuvartyje, pavadinkime personažą taksistu, jį persekioja, kad grąžintų skolą.

Filme yra tokia very art, much movie scena, kur lošėjas neranda ką valgyt šaldytuve, o fone įjungtam televizoriuje ale valstybinė televizija rodo pigią laidą, kur žurnalistė kalbina kažkokį tai mechaniką-inžinierių iš Panevėžio gražiai dainuojantį operiną.

Fone skamba opera, o lošėjas tranko seną, suklerusį šaldytuvą apsuptas skurdo ir tamsos. Vėliau dar filme yra žeminanti scena, kur vyksta koks tai balius, visi girti, grabinėjasi ir voliojasi, kaip kiaulės, ir štai lošėjas bando dainuoti operinę dainą, tik visiems visiškai nerūpi. Aš supratau, kad taip buvo mėginta parodyti kad herojus kažkada turėjo svajonių, bet mediko darbas, kuris pats turėtų būti svajone ir gerbtinas, tas svajones sužlugdė.

Kad žiūrovas neabejotų herojaus kančia, filme yra scena kur visi darbuotojai susirinkę kaip kokie mokinukai (valdžia sėdi atskirai, net kitu kampu, nei darbuotojai, kad visus matytų ir, žinoma, būtų atskirai), groja liaudies artistai, ir po visko skelbiamas kasmetinis geriausio GMP mediko apdovanojimas, kurį jau devintus metus iš eilės laimi lošėjas. Jo diagnozės geriausiai sutampa su galutinėmis, jis gauna mažiausiai skundų, daugiausia padėkų. Ir už visą tai gauna garbės raštą, sveikatos apsaugos ministerijos puodelį ir dėžutę energetinio hematogeno. Šioje vietoje pasakysiu, kad filmą parėmė kultūros ministerija. 

( Čia Jūsų apdovanojimas už tai, kad jau tiek perskaitėt. MĖGAUKITĖS. Puodelio nenusipelnėt.)

Trumpai - nėra šeimos, nėra pajamų, nėra orumo darbe, lošėjas šioje filmo dalyje neturi ką prarasti.

Tada jam kyla idėja - lošti iš reanimacijoje gulinčių pacientų. Jis įvertina kiekvieno paciento medicininę būklę ir priskiria kiekvienam pacientui po koeficientą. Kas nelošiate, tai koeficientas yra toks skaičiukas prie galimos įvykio baigties. Kuo jis mažesnis - tuo mažiau išlošite, jei būsite atspėję baigtį, kuo didesnis - tuo daugiau. Pvz.: jei koeficientas yra 5, pastatę litą ir laimėję gausite viso 5, tai bus +4Lt į kišenę.

Tada filme kiti GMP darbuotojai stato, kas pirmas numirs.
Situacija būtų labai tinkama juodo humoro komedijai ir vietomis filmas tikrai kvepia juodu humoru ("Redirected" iki šito dar toli), bet va vis tiek neišeina. Filmo pradžioje rodomas kaducėjus, kur vietoj sparnų įdėtas lošimo kauliukas. Tai suteikia labai daug vilčių ir akimirką aš tikrai patikėjau, kad čia bus nuostabus filmas, kuris atskleis ypatingą, tik GMP darbuotojų turimą ryšį su pacientais ir mirtimi ir pasinaudos lošimu tik kaip įrankiu pabrėžti tam tikriems dalykams, bet to nebuvo. Žiūrint filmą aiškėjo, kad tiesiog toks logo krūtai atrodė, o GMP darbuotojai buvo pasirinkti dėl to, jog daliai žmonių medikai yra įdomūs, kaip kokie egzotiniai gyvūnai.

Jeigu turėčiau šitą filmą parduoti, bandyčiau jį pateikti kaip ką nors gudraus iš serijos - "kas išgelbės gelbėtoją?". Labai saldu, nuvalkiota ir primena kažką ištrauktą iš popieriaus perdirbimo konteinerio, bet ir lietuviškas kinas jį žiūrint atrodo tarsi bandantis panaudoti tai, kas kažkur jau suveikė ir žmonėms patiko.



Filme yra ir meilės linija. Nu kaip gi be meilės.

Personažė gydytoja, pavadinkime ją skenduole, nes pagalbos teikimo laive metu ji yra nusviedžiama į vandenį ir vos nepaskęsta, vietomis atrodo esanti svarbesnė už lošėją.

Pavyzdžiui po to, kai skenduolė vos nepaskęsta, o lošėjas, ją išgelbsti narsiai šokdamas į vandenį visiškai neprofesionaliai, nes nemeta galbėjimosi rato, skenduolė, jau išdžiūvusi verkia GMP stotyje naktį, lošėjas ateina jos guosti seksu. (Iš vienos pusės galvoju galbūt šitą neprofesionalumo akimirką filmo kūrėjai norėjo pateikti kaip paruošiamąjį ženklą žiūrovui, jog skenduolė lems lošėjo galą, bet iš kitos pusės galvoju ar aš čia ne per gerai apie tą filmą galvoju.)

Ir aš taip ir nesupratau ar ten jis ją taip guodė (po susidūrimo su gręsiančia mirtimi gal tikrai visai nieko paveikti ką nors labai gyvybingo), ar filmo kūrėjai taip norėjo parodyti koks jis šunsnukis, nes norėjo "atsilyginimo". Sekso scena tokia, kad atrodo juos tuoj pagrobs ateiviai, o garso takelis kažkas tokio, ką įsivaizduočiau transformerių pornografiniame filme.


Beje, filme yra ne viena vieta, kur dalis žiūrovų tiesiog užsidengdavo ausis (arba garsai fiziškai skaudindavo ausų būgneslius, arba būdavo kažkoks triukšmas (taip, garsinis TRIUKŠMAS), arba tiesiog kažkoks siaubingas vimdantis garsinis takelis). Apskirtai pirmą kartą mačiau, kad žmonės kine dangstytųsi ausis. Akis tai dažnai būna xD
Kalbant apie akių dangstymąsį buvo vietų, kurios taip nufilmuotos, kad žiūrint susirūpini ar tau kartais neprasideda encefalitas, bet viskas baigiasi lengvais jūros ligos pojūčiais ir ilgai netrunka.

Kaip ten bebūtų, filmui įpusėjant įsisuka lažybų verslas.

Pirmasis lažybas laimėjęs gydytojas džiaugiasi, kad pagaliau galės leisti sau odontologinę pagalbą, o žiūrovas šioje vietoje teoriškai gali orgazmuoti iš simbolizmo, kaip šio lošėjo artimieji tuoj patirs jo netektį (jį vėliau partrenkia darbo vietoje, ir vėlgi - visi prisigeria, daro gėdos, siūlo pinigus našlei, ji jų neima etc.).
Čia su tais dantimis toks baltiškas mitologijos ir paraetnokosmopsichologijos komponentas, kad perspjauna visus "tik ne per slenkstį", ir "uoj, nereikia, nesiaukite". Toks tobulas, kad jei gale nebūtų scenos, kaip lošėjas nuogas ir sumuštas bėga per miškus rytų kryptimi ir jį, paliktą žmonių ir išsekusį, susirietusį embriono poza, nuplauna lietus, tai tikrai galvočiau, kad taip netyčia su tais dantimis gavosi.

Verslas taip gerai sekasi, kad lošėjas net įdarbina taksistą, kad tas padėtų su verslo organizavimu ir plėstų lažybas ne tik tarp GMP darbuotojų, o pvz.: pasiūlytų laivų statyklos darbininkams. O koks gi skirtumas? Juk dažniausiai lošėjai žaidžia pagal koeficientus ir visokias pačių išgalvotas sistemas.

Verslą vainikuoja deadbook.lt puslapio sukūrimas, kur galima užsiregistruoti ir statyti pinigus internetu. Pvz.: nėščiosios atveju galima statyti ir pagal variantą ar išgyvens jos vaisius, ar jis mirs, o ji išgyvens. Kai filme parodė tą internetinį puslapį tai dalis žiūrovų išsitraukė mob telefonus. Spėju pamėgino rasti tą mirčiaknygę. Aš namie irgi pamėginau, bet Hostex'as tik rašo, kad puslapio vardas užimtas, o į jį dar nieko neįkelta...


(Ištrauka iš vienos gyd FB viešo įrašo aprašančio potyrius skaitant štai tą blogą. Aš jo dar neskaičiau, bet kaip supratau jį rašo žmogus, kuris tikslingai siekia, kad būtų laikomas ligoniu, o kai gydytojai neranda ligos ar atsisako suluošinti jį, kad tas žmogus ligoniu taptų, yra pasmerkiami ir ieškoma naujų gydytojų, kurie tam sutiktų. Dar ketinu paskaityti apie ką ten iš tiesų tas blogas. Čia pasiūlymas daryti totalizatorių buvo panaudotas kaip juodas humoras, nors išimtas iš konteksto atrodo panašiai baisiai, kokio baisumo siekė filmas "Lošėjas")

Jeigu jau gelbėtojų niekas negelbsti, tai gelbėtojų vaikai visai apleisti - štai skenduolės vaikas vaikščioja miškais ir vėmalioja pakelmais, kol galų gale suserga kažkokia neįvardina liga, kurios gydymui (tik pirmam kursui) reikia 15 000 Lt, ir dar jį gydo pats nejautriausias vaikų gydytojas Pasaulyje. Nesijaudinkite - gi lošėjas turi pinigų!

Skenduolė galvoja, kad verslas nesisuka, bet sukasi. Lošėjas netgi filme rėžia kone teatrinę kalbą, kažką iš serijos "Yra tik žaidėjai ir pinigai. Jei prasidės savi/nesavi žaidimas sustos, nes kažkas kažkam yra savas." Beje, šitą gilią iki dugno sceną palydi sėkmingo verslo atšventimas - sąvartyne vieni  GMP lošėjai vairuoja seną automobilį, o kiti GMP darbuotojai bėgioja paskui ir daužo jam langus, bei šiaip visai kaip tranko.

Nes medikai taip leidžia laisvalaikį. Kai nelošia iš pacientų gyvybių. Jūs gal nežinojote, bet būtent medikai perdirba antrines žaliavas! O medicinos studentai turi per dieną praleisti po kelias valandas bėgdami žiurkėnų ratus primenančiuose būgnuose tam, kad būtų užtikrintas slėgis dujotėkyje. O kodėl manėte yra tokios eilės poliklinikose ir šildymas taip brangiai kainuoja? :)

Ir tada... tada filme skenduolė susižino iš kurgi jos vaikui gydyti skirti pinigai randasi! (vėlgi, jos ir lošėjo akistatos scena, kai ji tai sužino, tai tokia, kad tikrai norisi, kad juos pagrobtų ateiviai. Ten vis sukasi. Ir sukasi. Ir sukasi, sukasi sukasi viskas. Labai sukasi. Dar su tokiu garsu, kad atrodo, jog tuoj užvirs virdulys, kuris taip niekada ir neužverda...)

Žiūrėjau tą filmą ir galvojau, kad ir be skenduolės, bei jos vaiko siužetinės linijos istorija būtų buvusi gera (gal net geresnė), bet tada pamąsčiau, kad galbūt ji reikalinga tam, kad kažkas kaip ant kilimo pridirbusiam šuniukui, žiūrovui pabaksnotų į tai, kad "nu nu nu, iš mirštančių žmonių lažintis neetiška". Nes net nežinau ar toliau filme baisiau tai, ką skenduolė išgyvena, ar tai, kad visą tai išgyvena visiškai normaliai atrodydama - nei koks plaukelis labiau išsitaršo, nei paakiai atsiranda. Tik iš namų išmesta daiktus patranko, va ir viskas. Siurrealizmas.



Kol skenduolė darbe jaudinasi viena ale gera jos bendradarbė pasisiūlo už ją padirbėti. O prie progos tik šmurkš kokio tai fentanilio, ar kažko panašaus, į skenduolės rankinuką. Skenduolė skundžiasi GMP viršininkui kas per baisumai darbe vyksta, o tas jai paaiškina, kad nors ir supranta, kad ją bendradarbiai pakišo (sudarė įspūdį, kad ji iš darbo vagia narkotines medžiagas perpardavimui) jis nieko padaryti negali. Tada išprašo visus išskyrus ją iš savo kabineto, uždangsto langus užuolaidomis, ima skenduolę grabinėti ir sako jai, kad maždaug arba seksas, arba ji išeina savo noru dėl etatų mažinimo ir tada dar šiokią tokią išmoką gauna.

Skenduolė nesutinka. Ji mėgina eiti per greitųjų gretųjų bendroves (net jose darbuotojai suabejoja ar ji moka skaičiuoti), kiek iš jų gauna mėgina siūlyti vaiko gydytojui kaip kyšį, kurio jis neima, bando atsiduoti pati, už ką jis iš viso ją išgrūda iš kabineto ir liepia grįžti, kai turės pinigų.

Tada ateina lošėjo eilė viską sužinoti - kai jis supranta, kad dėl jo organizuoto lošimo iš darbo buvo išmesta skenduolė (jo pinigų ji irgi atsisakė), staiga viskas apsiverčia. Prieš tai sakyta kalba, kad nėra nei savų, nei svetimų kažkur dingsta (keista, kad filmo kūrėjai nepdarė scenos, kaip viskas sukasi dabar pagal kitą ašį ar ko panašaus).

Lošėjas čiumpa lažyboms sustatytus pinigus, viską padega ir pabėgęs į pajūrį nuplaukia prie plūduro paslėpti grynųjų paprastame polietileno maišelyje. Labiau neapsaugoti pinigų nuo aplinkos poveikio tikriausiai neįmanoma, ir kvailiau jų slėpti irgi - ne tik iš toli matosi, kad plauki iki jų, bet dar ir nesunku patykoti. Taksistas su kolegomis taip ir patyko - reikalauja pinigus grąžinti, o kadangi nelabai suvokia kad jie paslėpti po plūduru, tai daugiau nieko nesugalvoja, kaip tik lošėją sumušti. Ir kodėl lietuviškas kinas taip mėgsta taksistus vaizduoti kaip menko intelekto vagis? Siaubas.

Sumuštasis lošėjas atsiduria reanimacijoje, o skenduolė, nebeturėdama ką prarasti atsivelka į GMP lošimų štabiką su klausimu kaip čia viskas vyksta. Ji turi 1000 Lt ir pastato viską ant lošėjo, nes jo labai geras koeficientas (15). Buvę kolegos dar bando aiškinti, kad kaip buvusiai bendradarbiai jie gali geriau pasiūlyti, o ji tvirtai apsisprendusi.

Filmas baigiasi tuom, kad lošėjas atsigauna reanimacijoje ir planuojamas jo perkėlimas į skyrių. Jis nutaiko progą, kai jį slauganti darbuotojai nueina prie jo palikusį vaistų staliuką, nusistveria vieną iš medikamentų ir jo pats susileidžia. Jam prasideda aritimija ir ištinka mirtis, ir taip jis sugadina slaugei gyvenimą (gi dabar ją greičiausiai apkaltins jam suleidus per klaidą ne tų medikamentų ir ji niekaip neįrodys, kad taip nebuvo), kas už jį statė pinigų laimės, o jo pačio tiesiog nenebus.

Skenduolė pačioje pabaigoje plaukioja kažkur paplūdimyje su nauju maudymosi kostiumėliu ir nebeskęsta. O kamera tolsta, tolsta ir taip jokie ateiviai jos nepagrobia. Tada titrai, kuriuos visai smagu pasinagrinėti, nes yra įdomių vietų, pvz.: "Twodicks".


Reziumuojant, bendrai paėmus filmas lievas. Galėtų būti juodo humoro komedija, jeigu nebūtų vietomis per daug nusikraupinę, arba bent jau stengęsi pavaizduoti kraupų realybę lydinti absurdą, o ne kraupią absurdišką realybę.

Idėjų lyg gerų ir yra, bet žiūrint susidaro įspūdis, kad jos gana paviršutiniškos - nėra visiškai negerbiančios žiūrovo kaip "Redirected", bet, jei galima pasakyti, trūksta pagrindo. Vaizdas puikus, garsas siaubingas, aktoriai vaidina gerai, pavienės scenos irgi geros. Bet kažko, kas viską surištų ir dėl ko norėtųsi filmą prisiminti, bei rekomenduoti draugams - nėra.
Yra kas sako, kad filmas geras "kaip lietuviškam" (siaubas, nes galima pagalvoti, kad lietuviai moka kurti tik blogus filmus), ar, kad jis geresnis, nei buvę iki jo ir po jo tikimasi dar geresnių, bet man asmeniškai vien dėl to jo geru pavadinti nesiverčia liežuvis.
Labai patiks, jei galvojate, kad visi medikai monstrai ir turi nusibaigti, šiek tiek patiks, jei patinka dramos apie žmones, kurie nerado išeities kritiniu momentu, ir visai nepatiks, jei nemėgstate tranformerių sekso ir gyvenime neesate linkęs į savidestrukciją.