2014 m. spalio 7 d., antradienis

Nuo dulkės iki ląstelės

Vakar su Emilija ir dar pora bendramokslių draugų nuėjome į paskaitą medicinos fakultete, kuri vadinosi kažkas iš serijos "Nuo dulkės iki ląstelės". 

Sakau, kad kažkas tokio, nes per pietus sužinojau, kad bus, tai spėriai atidėjau manikiūrą ir, kiek pavėlavus, dar spėriau suspėjau!
Galvojau bus paskaita apie kamieninių ląstelių kūrimą iš somatinių arba, dar geriau, apskritai apie dirbtinių ląstelių kūrimą. Kai dar mokiausi mokykloje mokslininkai galėdavo sukurti kažką panašaus į ląstelę, dabar gali sukurti ir besidauginančias ląsteles. Skirtumas kaip tarp vėliavos iškėlimo aukščiausiame planetos kalne ir kitos planetos. Nesvarbu, kad griovyje ir nauda menka, bet tokiems idealistams kaip aš seilės varva ir rankos niežti.

O manikiūrui užsirašiau iš smalsumo - dabar esu dermatovenerologijos centre ir nemaža dalis pacientų teigia, kad nagų pažeidimai, dėl kurių kreipiasi, atsirado po manikiūro. Tai einu žiūrėti kas per procedūra ir ją išsmėginti. Manikiūrininko apie savo šnipinėjimo misiją neįspėjau.
I am so evil. MUAHAHA >:D 
Po dermatovenerologijos centrą vaikštau su maža knygele, į kurią vis ką nors užsirašau. Užsirašinėju šiaip tai apie ką man dar reikia pasimokyti, pamąstymus apie tai, kodėl aš galvojau vienaip, kai buvo kitaip (arba, kai buvo būtent taip, kaip aš galvojau, bet tas pačias išvadas priėjau kitu būdu). Visgi  atrodau su ta knygele labai naglai. Ypač jeigu tūnau kur kampe. Už užuolaidos. Ir puse akies žiūriu kas aplinkui vyksta. SO EVIL.


Kalbant apie blogį, tai įbėgusi į ką tik prasidėjusią paskaitą šio blogo įrašo kaltininkę greitai sėdau pagal tai, kurių žmonių veidai man labiausiai patiko ir taip jau nutiko, kad pakliuvau į bedievių kampelį (c) tokia ten dalyvavusi Iveta, kuria didžiuotis galėtų bet kuris save gerbiantis racionalaus mąstymo šalininkas.**

Pasirodo tą paskaitą organizavo kažkokia tai studentų ateitininkų draugija. Ji nebuvo fanatiška ar dar kokia, kokią siaubingą galėtumėte įsvaizduoti (o vaizduotė spėju Jūsų nebloga, nesikuklinkit), daugiau buvo... įdomi ir keista.

Pradėsiu nuo ano galo - paskaitos pabaigoje, kai išaiškėjo, kad į ją įsliūkino netikinčių, buvo iškeltas pastebėjimas, jog ateistams yra labai sveika pamėginti įsvaizduoti, kad galėtų egzistuoti aukštesnė jėga. 

Na, žinote, dėl asmenybės tobulėjimo, proto ugdymo ir panašiai. Žinant kokio dabar populiarūs visokie kaučinimai ir pozityvaus mąstymo kursai laisvai galėjo nulupti iš mūsų po Kudirką.

Aš tuomet pastebėjau, jog labai geras dalykas ir tikintiesiems pasvarstyti, kad dievo/-ų nėra, į ką buvo atsakyta, jog kiekvienas tikintis jau yra apie tai svarstęs ir tai atmetęs. Taigi, kiekvienas netikintis yra dar neatsivertęs tikintysis ar dar blogiau, su tikėjimu nesupažindintas ir apie tai nieko nežinantis pasimetęs žmogus.

Stačiai įstabu. 


(Varikozė)

Pagrindinė paskaitos mintis buvo ta, jog reikia mažinti abortų skaičių, hormoninės kontracepcijos vartojimą (kai ji gali būti pakeista mažiau kenksmingais metodais), didinti žmonių sąmoningumą dauginimosi klausimu. Su tuom niekas nesiginčytų, ir netgi argumentai, dėl ko taip daryti buvo, palyginti, puikūs. Čia tikriausiai šyptelsite, kad toks pasakymas yra kažkas panašaus į pasakymą "kaip lietuviškai knygai - neblogai", bet tikrai nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi, kad bus, kai tik suvokiau, kas čia bus ir iš to suvokimo vos nepaspringau savo blogio ateizmo tulžimi, kuria, kaip jau žinote, spjaudosi kiekvienas ateistas.

Pavyzdžiui dėl abortų skaičiaus mažinimo ėjo kalba ne apie draudimus, o apie tai, kad dalis žmonių jam gali ryžtis nelabai suvokdami ką daro.
Dėl tų, kurie suvokia ką daro/nedaro (arba nelaiko embriono žmogumi, arba, nors ir laiko, mano, kad žmogžudystė yra pateisinama tam tikrais atvejais*) diskusijų nėra, bet va - yra tokie, kurie atlieka nėštumo nutraukimą kaip problemos pasekmių sprendimą, problema lieka (ar pasunkėja) ir tada jiems būna blogai. Prasideda tokie dalykai kaip išperkamieji nėštumai, skaičiavimai kokio amžiaus dabar būtų vaikas ir ką jis darytų, savigraužos ir t.t. (beje, panašūs dalykaip tai taip pat vyksta ir nėštumą norint atlikti, bet neturint jam galimybių).

O vat kur glūdi problemos šaknys, čia va ir prasideda religijos medicinoje įdomybės. 

Katalikų bažnyčia labai akcentuoja dauginimąsį. Tiesiog taip į jį koncentruojasi, kad jeigu esi netikintis ir su tuo susiduri, tai tiesiog susigėsti savo kukliu ir naiviu sekso naudojimo malonumui, ryšių sutvirtinimui ar, kaip liaudis sako, vaiko darymo klausimui.


Paskaitoje žmonės buvo suskaidyti į tuos, kurie nori daugintis, į tuos, kurie nenori, ir į pasimetusius, kurie nei nori, nei nenori, arba planuoja norėti/nebenorėti.
Nereliginiu požiūriu tai čia nieko tokio, bet religiniu jau problema. Analogija su lytimi - jeigu tikintysis kartais dar nusileidžia  minčiai, kad žmogaus lytis tarnauja jam, o ne jis jai, ir, kad jis gali ją sąmoningai rinktis, ar formuoti pagal savo socialinius/biologinius įgeidžius, tai tie, kurie penktadienį nori būti vyrais ir aiškina, kad tikrai tikrai tokie bus visą likusį gyvenimą, ir daugiau nieko jiems nereikia, o sekantį antradienį aiškina kokią siaubingą klaidą padarė, po to pirmadienį nori vėl būti vyrais, tai čia jau galintį nusileisti tam tikintįjį sunku rasti. 

Trumpai, tikintiesiems viskas ok, jei tu nori daugintis, ok, jei tu nenori, bet ne ok, jei šiandien nenori, nes planuoji norėti rytoj. Jeigu nori ir šiandien negali, tai turėk sąžinės bent jau pasikankinti dėl to, o jeigu nenorėjai ir tai įvyko, tai aukokis arba, atrask, kad visgi visada norėjai, tik anksčiau nesupratai

Pavyzdys gal ir nelabai į temą, bet tinkamas yra prostitucija - prieš ją pasisako tiek tikintieji, tik radikalais įvardijami feministai. Priežastys visiškai priešingos (nors gilinantis paviršutiniškai galima pasiekti kažką ale panašaus, pvz.: kad nė viena pusė nelaiko žmogaus daiktu), o vat tikslas lyg ir tas pats - ne seksualiniam žmonių išnaudojimui. Tik pirmiems ne, nes išnaudojimas seksualinis, antriems, nes seksas išnaudojimo tikslu.

Paskaitoje buvo ir dalis apie genus, bei apie tai, kad mažinant abortų skaičių galima pasinaudoti emocine manipuliacija rodant moteriai aukštos rezoliucijos vaizdus, kaip atrodo jos vaisius. Auditorijai per rankas net buvo paleistas vaisiaus modeliukas. 

Man tai atrodė visiškai nelogiška - iš vienos pusės šie žmonės siekia, kad žmonės suvoktų, kad ir ląstelių gumuliukas yra žmogus, iš kitos pusės abortų skaičių mėgina mažinti ne didindami suvokimą kas nulemia, kad pagal juos ten žmogus, o ne tiesiog kažkoks auglys, o mėgindami įrodyti, kad jis yra žmogus, nes atrodo/elgiasi kaip žmogų suvokia tie, kurie abortą sutinka darytis dėl embriono nelaikymo žmogumi - rodo jo rankytes, kojytes, kad jis juda, sapnuoja ir jaučia. Blogiausiu atveju bent žada, kad jis tą darys. Žmogus ne todėl, kad esi žmogus, o dėl to, jog esi žmogumi laikomas ar tavimi tikima, kaip žmogaus potencialu. Hipokritizmas, kuris puikiai paaiškina, kodėl tie patys tikintieji nelaiko ne tikslingai sukeltos kelių savaičių ar dienų embriono žūties žmogaus mirtimi.



Paskaitoje nebuvo kalbama apie evoliuciją tiesiogiai.
Buvo tik jos potekstės, pvz.: kad kontraceptikus vartojančios moterys į partnerius renkasi genetiškai artimesnius asmenis ir dėl to, jei su jais vėliau susilaukia palikuonių, mažina genetinę įvairovę. 

Evoliucija tikriausiai yra toks didelis katalikų Bažnyčios priešas dėl to, jog abu jie remiasi gana panašiais principais - jei gyvensi pagal teisingas taisykles, tai gyvensi laimingai ir amžinai. Na argi tai gali pasiūlyti, tarkime, gravitacija? Juk tikinčiųjų, kuriems sunku patikėti gravitacija nerasite daug. Kažkaip Jėzus nepažadėjo, kad jeigu būsi doras nenuskriesi į kosminę tuštumą.

Kartais pastebiu, kad dalis ateistų supeikdami katalikų Bažnyčią vis tiek toliau skleidžia jos vertybes ir idėjas, tik pasiremdami evoliucija. Kartais net iki kraštutinimo, kur atsiranda "evoliuciškai teisingas" elgesys, ar "evoliucijos tikslai". Netgi kaltė, kai jaučiamasi neišpildžius evoliucijos "reikalavimų".

Tarp evoliucijos, kaip tikėjimo, ir katalikų Bažnyčios vyksta savotiška kova dėl kliento, kur du tiekėjai gali pasiūlyti labai artimus dalykus. 

Tai tiek norėjau šiandien. 


* jeigu jums nekliūna tokie dalykai, kaip mirties bausmė, kariuomenių buvimas ir panašiai, tai jus visgi galima priskirtti prie tų, kurie naudojamasi socialiniai priimtinomis žmogžudystėmis).
** spėju Iveta blogo nerašo tik dėl to, kad ji yra per krūta blogams. 

Ir taip, žvaigždelės irgi nuo ano galo :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą