Rūbinės dilema

Atėjusi į ligoninę (Santariškes) turiu du pasirinkimus kur palikti striukę.
a) studentų rūbinėje.
b) rezidentų kambaryje.

Rezidentų kambarys tai toks dalykas, kuris ne visada būna. 

Priklausomai nuo ciklo.

Nes gali būti taip, kad man, kaip šeimos medicinos rezidentei kokios nors lipidologijos* rezidentai, kurios ciklas tuo matu yra, gali neleisti naudotis savo kambariu. Ne iš piktos valios, bet vien dėl to, kad ir jiems patiems ten sunku sutilpti arba dėl to, jog ten jau yra kažkokia tai tvarka ir gink dieve, kažkoks naujas nekrikštas** atsigers iš kokio labilių emocijų rezidento puodelio, kurį, iš kartos į kartą, jam perdavė pats pirmasis lipidologas* visatoje. Tai nors būti teoriškai ten ir galima trintis, bet yra kažkiek nejauku.

Šeimos medicinos rezidentai kambarėlio sau neturi. Seniūnė ėjo ne kartą prašyti, bet jo kaip nėra, taip nėra.

Yra toks dalykas, kaip rūbinė skirta tik rezidentams. Nes nu gi darbuotojai, tai kažkaip priklauso.

Didelė ir su spintelėmis, bet jos niekas netvarko normaliai ir nėra taip, kad atėjęs į darbą pasirašytum darbo sutartį ir gautum raktelį nuo kokios 1751C#45 spintelės. Ta spintelė yra, bet ją gali gauti tik jei atrasi, kad jos savininkas jos nebenori ir jis perleis tau raktelį. Spintelių gerokai mažiau, nei rezidentų apskritai, dalis spintelių turėtojų jų niekada niekam neatiduos xD Rugsėjo pradžioje labai ieškojau kam nebereiktų spintelės, tai gavau pasiūlymų išsipirkti spintelę... :[ Paklausiau ar galėsiu išsipirkimą kaip nors įforminti kaip su darbu susijusias išlaidas, tai mano juodo humoro nesuprato ir pabėgo siūlytojai.

(Nuotrauka ne mano)

Taigi, lieka studentų rūbinė. Šiuo metu cikle, kuriame esu, yra visiškai normalus rezidentų kambarys - turi nuo kompiuterizuotos darbo vietos, iki sofos pagulėti, bei mikrobangės maistui pasišildyti.
Ir netgi yra kur striukę pasikabinti, bet kabinuosi tik budėjimų metu, nes kažkaip vis tiek maloniau, kai nereikia dėti savo lauko drabužių šalia savo ar kažkieno kito vidaus rūbų. Taigi, studentų rūbine šiuo atveju naudojuosi ne iš būtinybės, bet priešingai - iš galimybės.

Tik būdėjimų metu reikia kabintis, nes studentų rūbinėje, kur palieku striukę kitomis darbo dienomis, po 17:00 striukės dažnai dingsta į mistinę "jūsų drabužiai pas apsaugą" šalį. Gal būtų ir nieko, jei ne tas faktas, kad rūbinė veikia savitarnos būdu.

Kai buvau pirmam kurse ir iš viso dar nežinojai kur ir kaip ligoninėje palikti striukę, po n rūbinių pagaliau buvau nukreipta į studentų rūbinę ir jos rūbininkė politkorektiškai liepė kabintis striukę pačiai. Ji kabina tik atvykusių į konferencijas ir panašiai. Tuo metu rūbinės gale buvo pora eilių kabliukų be žetonų kur striukę ir palikau. Dalis kursiokų vis tiek kabindavosi rūbus per rūbininkes (jų dvi), jei jų nuotaika būdavo gera, arba, jei jie būdavo tokie reti paskaitų lankytojai, kad rūbininkės jų neatpažindavo, kaip studentų XD Atpažinimą, kaip studentus buvo galima išgirsti iš kreipinių berniukai/mergaitės, net jei tau 38-eri.

Bėgant metams kabliukų eilės be žetonų vis plėtėsi, plėtėsi, plėtėsi, kol pasiekė dabartinę ~80% visų rūbinės kablių skaičių. Iš pradžių rūbininkės dar pykdavo, kad batai voliojasi, šalikai nukritę ir reiškiasi kitokie studentiškų daiktų saugojimo ypatumai, bet vėliau nustojo. Tiesą sakant, po trumpo chaoso periodo iševoliucionavo daug geresnė, nei jų mėginta palaikyti tvarka, tikriausiai labiausiai nulemta solidarizacijos. Kai kurie studentai netgi įsigudrindavo kasdien kabintis savo daiktus ant to paties kablio ir jei pakabindavai jų nusižiūrėtoje vietelėje, savo striukę vėliau rasdavai perkabintą.

Rūbininkės netgi atsiribojo nuo savitarnos rūbinės dalies pasistadydamos neperžiangiamą barjerą simbolizuojančią kėdę ir nustojo rėkauti, kad darinėtume rūbinės vartelius išeidami.

Ir visgi, drabužiai nesaugūs. Užtrukus ilgiau, nei 17:00 (o vienos rūbininkės atveju jau ir po 16:00), gali tekti ieškoti savo palto net mašinų aikštelės sargo namelyje.

*šiuo atveju išgalvotas dalykas.

** šeimos medicinos rezidentai neturėjo krikštynų, kas kai kuriems kitų specialybių rezidentams kėlė kognityvinį disonansą. Vienas rezidentas, baigęs ne VU, teigė, kad nesirinko tęsti mokslų savo Alma mater jau vien dėl to, jog jo senojoj aukštojoj norimos rezidentūros programos krikštynos ne tik, kad privalomos, bet dar ir kainuoja krikštijiemiems po ~1000Lt, ir jei užsimeni, kad nenori dalyvauti prasideda "o žinok, mes atsiminsim" ne tik iš bendramokslių, bet ir rezidentūros vadovų. Sako, kad ir atsimena.