Kūrybinė Dorado stovykla 2014

Šį savaitgalį praleidau "Dorado"* fantastų klubo kūrybinėje stovykloje, į kurią pakliuvau pasiūlius kūrybinio rašymo dirbtuvių vadovei, nes iki šiol tikriausiai nieko nefantastinio ten dar taip ir  neparašiau o_O

Stovykla vyko Kulionyse. Kulionys, tai tokia vieta ~15km nuo Molėtų. Juose yra observatorija, etnokosmologijos muziejus, akmenų sodelis, akmeninis saulės kalendorius (ar kažkas panašaus), poilsinių namelių kompleksas, ežerų, piliakalnis, visokių XVII amžiaus architektūros likučių (pvz.: malūno liekanos) slidinėjimo trąsa, ežiukų ir žalčių, laužaviečių, kavinė, viešbutukas, ir t.t. Prie to ir t.t. galima pridėti devynias galybes istorijų apie visokius Kulionyse nutikusius žmonių nužudymus, nuskendimus, pakorimus ir panašiai. Tipo ten vaiduoklių dar yra, ar kažkas panašaus xD

(va kaip ten gražu. Nuotraukos apačioje matosi šėrykla miško žvėrims, kad jie neeitų prie poilsiautojų ir nekaulytų čipsų.)

Sosnovskio barščių, kurie it tikri trifidai plečiasi palei Vilnius-Utena plentą, ten nėra.

Be pačios stovyklos man buvo labai įdomus šalia buvęs etnokosmologijos muziejis. Aš jį net nusipiešiau:

Iš pradžių mėginau į jį patekti penktadienio vakare, bet nepavyko, nes vyko kažkoks uždaras vakaras. Lauke pamačiau porą rūkančių buvusių dėstytojų, galvojau nueisiu pasisveikinti, bet neišdegė :D vieni į mane žiūrėjo pasimetę ir manęs neprisiminė, o kiti mestelėjo žvilgsnį į mano batus ir ignoravo. Ten matyt buvo labai prašmatnus vakaras**. Nors vakaras buvo uždaras, bet muziejaus darbuotoja vis tiek įsileido ir atsiprašiusi už nepatogus suteikė visą info kaip pas juos patekti.

O patekti galima taip:

a) pasiskambinti is sutari iš anksto.
b) atvažiuoji pas juos paskelbtu laiku, kai muziejus priima be išankstinio susitarimo. Aš tokiu ir atėjau, nes tas "be išankstinio susitarimo" šį šeštadienį buvo nuo 11-os kas 3 valandas iki vėlumos.

(Taip va atrodo muziejus iš arčiau. Jo rūsyje yra ekspozicijų salės. Pakilti į apžvalgos aikštelę galima arba liftu arba laiptais (~9 aukštas), dar yra teleskopas per kurį irgi galima pasidairyti)

Kaip vėliau supratau iš kitų fantastų, jei ten yra bent vienas darbuotojas, tai bet kada įleisti gali pasidairyti nuo apžvalgos aikštelės. Tik esksursijos nepraves (susimokėti irgi reikės, tik ne už eksursiją, kas be ko). Muziejuje leidžiadma fotografuoti be papildomo mokesčio.

(Muziejaus viduje laipteliai dailiai apšviesti. Jų gale yra salė filmų žiūrėjimui.)

Muziejuje pažiūrėjome filmuką apie kosminius mastelius. Filme tolstama nuo žemės iki ištyrinėtos Visatos ribų išlaikant dydžių ir atstumų santykius. Norint apžiūrėti objektus besimalančius apie šviešos šaltinius reikia pakankamai priartėti, kad šviesa jų nebeužstotų :)

Muziejuje davė palaikyti meteoritą ("nukritusią žvaigždę") iš beveik grynos geležies.
Jis svėrė ~1,1kg.

Pavyzdžiui ~99% viso Žemės planetoje randamo aukso irgi yra čia nukritę su meteorais. Tad, jeigu turite ką nors auksinio (ar kito tauriojo metalo), tai sveikinu - kaip koks Konanas rabarbaras, turite daiktą iš žvaigždžių metalo :D Dar smagiau tai, kad kadangi mūsų pačių kūnuose yra pilna gyvybei būtinų elementų, kurie susidaro tik žvaigdžėse (ir dažniausiai jų mirties pasekoje), tai vienoje ausyje esantys atomai gali būti iš kitos žvaigdžės, nei esantys kur nors kojos pirštuose! Na, ko mes ne žvaigdžių vaikai, ar ne? ;)

(rekomendavo nebandydi ragauti)

(Tipinis "Respublikos" skaitytojas.)

Vienas įdomiausių muziejaus eksponatų, tai etnoastromo Jono Vaiškūno tyrinėtas ir įrodytas, kaip lietuviškojo zodiako pavyzdys, kaušas. Tiksliau jo reprodukcija.

Tai - labai svarbus daiktas. Jis įrodo, kad senovėje lietuviai buvo pakankamai moksliškai išprusę, kad naudotųsi dangumi laiko skaičiavimui. Šiandien tokie daiktai, kaip horoskopai į šizotipizmą linkusių naudojami ateičiai spėti ar kažkokioms žmogaus savybėms priskirti. Bet senovėje jie buvo tiesiog dalis kalendoriaus ir padėdavo planuoti buities darbus, bei susikalbėti.
Dar daugiau - kaušas parodo, kad lietuviai neimportavo tokių žinių, o kūrė jas pakankamai nepriklausomai (tam tikri mainai vis tiek vyko, nebuvo gi jie izoliuoti laukiniai).

(O žinote ką reiškia gerti su saiku? Saikas yra šeši gorčiai. Vienas gorčius yra 3 litrai. Tai va.)

Lūžusi ietis – „Žuvys“
Išnara (kailis) – „Avinas“
Raitelis – „Tauras“
Du besikaunantys kariai – „Dvyniai“.
Gaidys žiūrintis į kairę saulę (rytinę)– „Vėžys“.
Gaidys žiūrintis į dešinę saulę (vakarinę) –„Liūtas“.
Gervė – „Mergelė“.
Abi saulės – „Svarstyklės“.
Elnė su elniuku – „Skorpionas“.
Ietininkas – „Šaulys“.
Ožka – „Ožiaragis“.
Žirgas – „Vandenis“.

(Dviejų saulių motyvas yra labai svarbus baltiškoje mitologijoje. Kartais sakoma, kad viena saulė šviečia mums, o kita mirusiesiems (tik nežinia ar ji šviečia čia paraleliai, ar kažkur kitur), kartais, kad viena saulė yra rytinė, kita vakarinė. Bet dažniausiai būna dvi - viena didesnė, kurios spindulėliai užsisuka, o kita mažesnė mažais tiesiais spindulėliais)

(Čia va mano jau minėtas saulės kalendorius. Jis labai įdomiai atrodo iš oro)

(Apžvalgos aikštelė iš vidaus)

(Vėl akmenų ratas)

Muziejaus ekskursiją vedė gidas, kuris, kaip supratau, yra labai suinteresuotas, kad lankytojai įsisamonintų, kad mes visatoje ne vieni xD Jeigu muziejus būtų ne apie etnokosmologiją, o tiesiog apie kosmoso tyrinėjimus ir galimas nežemiškas gyvybės formas, tai jis ten būtų idealiai tikęs. Bet ir dabar tiko labiau, nei kokie 85.98% muziejuose būnančių gidų.

Muziejuje, laukiant ekskursijos, galima pažaisti su viena jų kamera pakabinta lauke. Sėdi šiltai viduje, žiūri į ekraną ir su vairalazde ją sukinėji, priartini, atitolini ir supranti, kad stėbti ką kas nors veikia galima iš laaaaabai toli. Labai toli.

(hehe. UR ANUS Beje, lietuviškai planetos buvo vadinamos "žvėrynėmis" ir turėjo savus pavadinimus (visos iki Urano, nes tik tos matomos plika akimi). Dabar lietuviški nebenaudojami. Užtat mėnesius vis dar vadiname lietuviškai :D (Merkurijus - Vaivora, Venera - Aušrinė/Vakarinė, Marsas - Žiezdrė, Jupiteris - Indraja, Saturnas - Sėlija. Visos planetos, kartu su Žeme, buvo saulės dukterys, o Mėnulis, priklausomai nuo vietovės, brolis/tėvas/ar tiesiog žemės papuošalas/žaislas XD)

Nu ir užtenka apie tą muziejų.

Kadangi stovykla buvo kūrybinė, tai turėjome atlikti užduotį. Joje reikėjo sulipinti atsitiktinai išsitrauktą lietuvišką pasaką su tokiu pat atsitiktiniu japonišku motyvu. Čia artėjančio Lituanicono  (kasmetinis fantastų sauvažiavimas) proga, kuris šiais metais jungiasi su NowJapan'u (kasmetiniu otakų suvažiavimu), ko pasekoje bilietai į šitą chimerą tikriausiai bus biesbožnai brangūs.

Aš išsitraukiau "Vieną kartą japoniškame sode..." + "Katinėlis ir gaidelis". Tos pasakos net nebuvau skaičiusi, tai man teko ją išsigūglinti. Va ką parašiau daugiau iš lempos, nei iš įkvėpimo, bet visai nieko gavosi:

- Kaip įdomu... - numykė Lapė žiūrėdama į naujausią Katino meninę instaliaciją ir gailėdamasi, jog net išgertos keturios šampano taurės nepadėjo atsiskleisti šio šedevro prasmei.
- Ach, matau Jus sužavėjo mano kūrinys, - sumurkė nežinia iš kur prisistatęs pats Katinas.
- Leiskite, aš jums parodysiu jį iš arčiau, - paėmęs Lapę už parankės Katinas ją prisivedė arčiau kūrinio. - pavadinau jį "Japoniškuoju sodu".
Lapė dalykiškai nusišypsojo. Ir ką dabar tam Katinui sakyti?
- Šie akmenys yra tobulumo ir absoliutaus grožio simboliai, - pradėjo porinti Katinas. - O juos supantis smėlis atskleidžia kaip visa tai beprasmiška. Juk viskas ir taip galų gale tik...
Katinas akimirkai nutilo, pasilaižė leteną ir pasiprausęs snukutį tęsė:
- Nereikšminga... O kaip Jūs pati manote, panele Lape?
- Pone Katine, ar dera kūrinio autoriui tatpi savo paties kritiku? Beje, o ką simbolizuoja šis juodas kubas sodo centre? Ar Jūsų kūrinys turi ir religinę potekstę?
- HAHAHA! - išsiviepė Katinas apnuogindamas aštrius baltus dantukus.
- Čia, panale Lape, - Katinas prisilenkė prie Lapės ausies. - Viso kūrinio tikroji prasmė.
- Tikroji prasmė? 
- Tikroji prasme, tikrai taip.
Lapė susidomėjo dar labiau. Apėjo kubą. Apžiūrėjo. Pačiupinėjo. Pastukseno. Net lyžtelėjo ir krimstelėjo kamputį. Galų gale pridėjo ausį.
- Viduje kažkas krebžda! - nustabusi Lapė net atšoko nuo juodojo kubo. - Ar ten... Ar ten prasmė, pone Katine?
- Ne, ten gaidys.
- Na, jau! Žinote, taip tyčiotis, pone Katine! Kur tai matyta?
- Ten tisiog poetas ir dramaturgas Gaidys. Aš ten jį uždariau jo paties prašymu.
- Aaaa, dabar supratau, pone Katine. Taip save įkalinęs ponas Gaidys atskleidžia, kad nepaisant laikinumo ir ribotumo suvaržymų savo pačių ribose mes galime pasiekti tokį tobulumą, kokio tik trokštame!
- Ne.
- NE???
Katinas krutstelėjo nosį.
- Ne, tiesiog Gaidys manęs paprašė jį nuo Jūsų paslėpti. Dėžės nespardykite ir nelieskite smėlio aplinkui.
Ir nuėjo sau, kaip moka tik katinai.

ZE END.

Va dabar dar ir iliustraciją padariau iš internetuose pavogtų nuotraukų:

Už kūrinį galėjau pasirinkti tiek senų Analog'o numerių, kiek norėjosi. Tai paėmiau septynis ar tai aštuonis. Dabar mąstau ar neužsiprenumeravus jo pačiai.

Stovykloje daug žaidėm stalo žaidimų, bet Dixit'as aiškiai buvo visų favoritas. Vartydama korteles pamąsčiau, kad reikia man pačiai nupiešti tų kortelių. Spausdinant baigiamąjį darbą įsitikinau, kad dabar spausdyklos tau gali ką nori atspausdinti, taigi, galėčiau atspausdinti Enorxitą draugams dovanų :D Dar pridėčiau žaidimo lentą, o figūrėles irgi būtų galima su 3D printeriu padaryti ar dar kaip nors mandriau.
Sėsiu planuoti kortelių po blogo šito blogo įrašo rašymo.

Kalbant apie savadarbius žaidimus, tai mane sužavėjo stovykloje buvęs fantastinis aliasas:

(Fantalias!)

Buvau komandoje su žmogumis, kuris savo fantastinės patirties stoką nuostabiai kompensavo kūrybingu ir greitu mąstymu. Nežinote, kas yra Persivalis? O juk tai Persija + valymas! :D

Ir pabaigai dar pareklamuosiu vienoa stovykloje dalyvavusioa dailininkės komiksą.

(Turėjome galimybę apžiūrėti visą komiksą gyvai ir gyvai atrodo dar penkis kartus geriau, nei kompiuterio ekrane)

Tai tiek :)
Jei turite pasiūlymų kortelių siužetams - rašykite į komentarus! :D

* nuorodos nededu, nes, kaip suprantu, šiuo metu konkretaus aktyvaus internetinio puslapio nėra. You'll have to google it out yourselves, guys...

** bent jau santykinai palyginus su iš miško išlindusia stovyklaujančia fantastų kūrybinės stovyklos dalyve :D