2013 m. spalio 6 d., sekmadienis

Augalas vertapliotas

(Nuotrauka iš internetų. Nežinau kas jos autorius)

Visa praeita savaitė kaip iš šeško šiknos traukta :D

Gerai, jau gerai, ne visa. Bet didžioji jos dalis tai tikrai. Ypač ketvirtadienis. Dabar bus šito blogo įrašo dalis, kuri atitiks šeštokės verkšlenimus, kaip jos niekas nemyli, tad jeigu neturite nukrypimo tokių dalykų skaitymui, siūlau iš karto pereiti prie dalies apie augalus (nugi tiesiog pa'scroll'inkit žemyn, tingyniai jūs -o-)

Ta niūri ir nelaiminga diena prasidėjo nuo to, kad sužinojau, jog iš vieno atsiskaitymo savo grupėje gavau mažiausią pažymį. Na, aš šiaip pagal pažangumą visada buvau ne pirmoje studentų pusėje, bet ir ne taip jau baisiai gale. Žiūrėdama į tą savo pažymį jau ėmiau šį tą nujausti. Ką ten ši tą - aš tiksliai ir labai aiškiai pajutau.
Šeštas jausmas* man niekada nebūna aptakus. Kaip tik - jis būna labai labai konkretus ir dažniausiai negali jam pasipriešinti. Pvz.: reikia važiuoti į paskaitas, bet apima tas keistas jausmas, kad turi sėsti į visai kitą pusę važiuojantį troleibusą, važiuoti į gatvę X ir eiti prie namo Y. Nueini, o ten guli tavo draugė su plyta per galvą gavusi. Va toks tas jausmas.

(vėlgi - nežinau iš kur)

Apie ką aš čia rašiau.

A, taip apie tą prastą ketvirtadienį.
Taigi, keliaujant namo kažkoks nevykėlis bandė mane apiplėšti, bet išėjo tik itin atgrubnagiškas ir netgi kiek juokingas apgraibymas. Grįžus namo dar tobulinau skaidres tai dienai turėjusiam vykti teismo medicinos studentų mokslinės draugijos būrelio susirinkimui. Prisikroviau dar į jį nunešti arbatos, kavos, sausainių, o atėjus, paaiškėjo, kad man (aš jo pirmininkė) taip ir nepavyks jo padaryti, nes mūsų auditoriją užėmė savo pratyboms vieni dėstytojai.**
GAH.
Tai čia dar nebūtų taip blogai, bet kad į būrelio susirinkimą atėjo +20 žmonių, kai aš tikėjausi max 7 :/ tai teko paskirti kitą laiką tam susirinkimui ir visus paleisti namo.
Nu ir žinoma dabar man niežtės rankos tas skaidres perdaryti naujai visiškai nuo nulio.
Kokio velnio aš taip darysiu tai niekaip nesuprantu :l



Beliūdint  pasitikrinau email'us ir gavau iš vieno daikto, kuriam rašau straipsnius, kad blogai darau, nes juos verčiu iš anglų kalbos, nes labai matosi angliškos sakinių struktūros. SDFDSGDFSGHDFGHDF prieš tai buvo blogai, nes rašau ilgais sudėtingais sakiniais, tai kai pradėjau rašyti trumpais ir paprastais, pasidarė blogai, kad jie yra "versti iš anglų kalbos". Bjauriausia, kad atrodau kaip visiška nevykėlė plagiatorė, kai realiai neplagijuoju. Teks daug ką taisyti ir kažkokiu tai būdu rasti tą vidurį.
Jeigu kas šitą skaitote ir netyčia mokotės kokios lietuvių filologijos (ar jau baigę) - hey, va kaip tik žmogysta, kuri Jums duotų $$$****, jei tik išaiškintumėte jai kaip rasti tą vidurį.

Po to stūmiau laiką iki ketvirtadieninio protmušio kavinėje skaitydama "Literatūrą ir meną" ir pavydėdama visiems pažįstamiems, kurie ten prasipublikuoja >:l 
O kai sulaukiau protmušio laiko, paaiškėjo, kad kadangi pasikeitė jo lokalizacija, tai komandas reikėjo iš naujo užregistruoti (protmušio FB puslapyje rašė "pageidautina"), ko mes nepadarėme, dėl ko neliko mums staliuko ir galėjome nebent susigrūsti kaip kokie vargšiukai maži labradoriukai pakampėje arba išeiti iš žaidimo.
Ką ir padarėme, o mano šlykštus jausmas apvylus į susirinkimą atėjusius studentus galėjo šlykščiai transformuotis į šlykštų jausmą apvylus draugus, kad tiek nedaug tebūtų reikėję padaryti, kaip užregistruoti komandą.
Nulindome į šalią buvusią aludę ir žaidėme stalo žaidimus, nors ir tai po to per savaitgalį gavau net iš kelių žmonių žinutes, kad "pasikėlusi, matei mane ten ir net nepasisveikinai" :/

Eidama miegoti galvojau, kad jeigu naktį atsibusiu kraujo klane, tai jau nieko nesistebėsiu :l Laimė to nenutiko.

(nuotrauka ne mano. Iš internetų)

He, dabar kai viską aprašiau viskas atrodo ne taip jau baisu. Tiesą sakant, atrodo visai nebebaisu o_o

Telefone turiu garsinių įrašų, kuriuos padarau, kai neturiu galimybės užrašyti savo sugalvotų dalykų (ar kada bandėte rinkti tekstą telefone? Tiesus kelias į tunelinį riešo kanalo sindromą x_X) - po to juos galima perklausant suvesti kaip tekstą, bet tą labai (labai (labai labai)) retai kada padarau, nes dažniausiai perklausant antrą kartą reakcija būna "what was I thinking!?".
Tai va kaip tik iš ten dabar iškrapščiau šitą vieną 5 min trukmės įrašiuką, kuris juokingas dabar jau dėl dviejų priežasčių ir dėl to yra vertas pamatyti internetinę šaltą šviesą:


Tiep.
Dabar kai jau išsiveblenau galima rašyti apie tai, apie ką norėjau rašyti šitą blogą, kai prisėdau to daryti.
Apie du mūsų namų augalus!

(Smurfai drąsiai gina augalą nuo katino)
Ponsetija (Euphorbia pulcherrima).

Šitą suktą daiktą gavau iš vyro per Kalėdas. Nu gražus augalas nors ką nori sakyk. Dalis jo lapų per Kalėdas būna ryškiai raudoni! Ir jų daug. Tų lapų.
Bet praėjo Kalėdos ir ponsetija ėmė džiūti, kol numetė visus lapus. Norėjau išmesti, bet kažkaip pagailo. Gal dar atsigaus.
Taigi, toks akis katinui badantis, o mums tik akį perkeltine prasme, stagarinčius ant palangės išbuvo visą pavasarį, vasarą ir dalį rudens, o dabar žiūrim - pilna naujų mažų spėriai augančių lapelių! :0 Litthe Christmass is here!

Jinai pasirodo vasarojo žiemojo.

Negaliu atsistebėti. Augalu ir savo žioplumu, nes euforbijos yra sukulentai - augalai prisitaikę gyventi sausose ir itin sausose vietose. Kaktusai yra geriausiai žinomi sukulentų pavyzdžiai. Bet nebūtinai visi sukulentai vandenį taupo jį kaupdami. Kiti tiesiog "meh, don't care. Will go to bed nao. Wake me up when there iz more water, pls".

(EVIL EVIL PLANT)

Ponsetijai į kaimynus atsikraustė draugų man per gimdatienį padovanota jos giminaitė Euphorbia leuconeura.

Čia tai tikra šmikė - ne tik kad labai spėriai ir noriai auga (per kelias savaites jau 3 lapus užaugino), bet pasirodo, kad subrandinusi sėklas jas šaudo į orą (po kelis metrus).

Tos sėklos nuodingos.
Nuodingi ir jos lapai, nuodingos jos pieną primenančios sultys (patekusios ant odos pasižymi dar ir kancerogenišku (vėžį sukelenčiu poveikiu). Kai kuriuos žmones beria vien tik nuo lapų pačiupinėjimo.

Tai tiek va.

(via Linas K.)


* Šiaip tas jutimų skirstymas tik į penkis yra labai jau keistas. Jei skaičiuoti tikrai priekabiai tai žmogus jų turi netgi keliasdešimt.
** Čia stebėtis nereikia. Neretai auditorijos nugvelbia ne tik dėstytojai iš studentų, bet vieni iš kitų ir tada stebint iš šono viskas atrodo kaip "kas krūtesnis" katedroje varžybos. Arba net viena katedra VS kita.
**** Dar taip gerai nerašau, kad tai gelėtų būti $$$$, o ne $$$ :)

7 komentarai:

  1. Zinai ka? As su mielu noru paklausyciau audio knyga su tavo balsu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jei butu galima pamatyti straisni, tai gal galeciau ka nord patarti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš vaikystėj visai kankindavau Euphorbia leuconeura namie. Tai mano rankelės visos būdavo aplipusios tuo kancerogenišku skysčiu :/

    AtsakytiPanaikinti
  4. "pasikėlusi, matei mane ten ir net nepasisveikinai" . Kaip mane, atsiprašant, užp... toks mąstymas! Daugybę kartų patekau į panašias situacijas. Aš suprantu, kad sveikintis reikia, bet kai mintys klaidžioja kažkur kitur, labai skubi, ar šiaip žmogus išsiblaškęs esi, jei kažkaip ne taip pasisveikini, ar neduok Die išvis nesisveikini, tave sumaišo su pamazgom. Nors galbūt visai neketinai taip "siaubingai apsikiaulinti", paaiškėja, kad esi arogantiškas pasipūtės savimyla. Nesuprantu kokio velnio taip sureikšminamas tas suknistas "labas". O gal aš vietoj to šiltai, be žodžių, nusišypsočiau.

    Tai va. Išsiliejau.

    AtsakytiPanaikinti
  5. nu būna dienų kaip tyčia...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ups, what have we done.. :D bandysiu šmikį augaliuką truputį pateisinti: spartus augimas pasireiškė dėl to, kad visai neseniai iš gana skurdžios aplinkos buvo perkeltas į nuosavą vazoną. Truputį pasidžiaugęs turėtų apsiraminti. Kitos problemos turėtų išsispręsti nulaužant "žiedus" prieš subręstant sėkloms ir laikant augaliuką vaikams nepasiekiamoje vietoje :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. P.S. Žiedai atrodys štai taip: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/09/Euphorbia_leuconeura_002.JPG

    AtsakytiPanaikinti