Mumiai

Šiandien man rankos niežti dviems dalykams.

Pirmiausia aš noriu ką nors parašyti. Ne, ne blogo įrašą. Kokį nors... apsakymą. Bet tuo pačiu mąstau ir kitą variantą - pasikasyti ne tuo pasakymu, o geriau sukurti istoriją D&D žaidimui ir stropiai sekti ką joje veiks žaidėjai. Ir tada aprašyti jų žaidimą kaip atskirą kūrinį.

Tai būtų taip nedora.

Aš tą bedievišką sutvėrimą kur prapublikuočiau ir pažiūrėčiau per kiek laiko žaidėjai pastebės kas čia nutiko.

O po to, kai užsišiktų ir su manimi nebebendrautų parašyčiau tęsinį. 

Antras dalykas - noriu dar ką nors nutapyti. Pabandyti nutapyti kokį portretą ir pažiūrėti kaip man gerai ar nelabai tas išeitų. Linkstu prie išgalvotų personažų, kad nebūtų paskui "ėėė... kodėl tu mane nupiešei? Išimk". 

Vakar nutapiau paveikslą su mumiais:

Na, jo dar nebaigiau. Liko M raidę užrašyti ant banknotų. Ir nulakuoti.
Taip, čia paveikslas su mumiais. Dviem.
Bet kas čia vyksta? Pavadinkime dešinėje esantį mumį su odine striuke Butsmaugdu Greitpuodinsku, o kairėje Betongirdu Blusinsku.*

Variantas 1:

Ponas Butsmaugdas G. rado musmirėse sumuštą ponaitį Betongirdą B. ir bandė jį įkalbėti važiuoti į mumių ligoninę, bet jis nenori. Jo šeima jo atsisakė dėl to, jog jis parsidavinėja gatvėje ir vartoja naują mumiukų narkotiką fėjų dulkes (gaminamas sumalus tikras fėjas). Taigi, piktas B. G. bent jau bando įkišti pinigų.

Variantas 2:

Ponas Butsmaugdas G. nusipirko Betongirdą B., o būdamas visiškas psichopatas jį dar ir sumušė. Dabar, kad Betongirdas tylėtų ir nieko nepasakotų kitiems mumiams prostitutams siūlo jam už tai pinigų. Betongirdas B., labai išsigandęs ir sutrikęs, bet vis dėl to tie pinigai jį labai vylioja. Jis gyvena drauge su kitais mumių visuomenės atstumtais mumiais ir vienas iš jų jau nebegali eiti dirbti į gatvę - nuo krokodilų ašarų (gaminamas virkdant krokodilus) šis jau visiškai nebeiorientuoja aplinkoje, nevaldo kojų ir valgo tik persikinį jogurtą. Tik Betongirdas B. nežino, kad tai Butsmaugdas G. sulaužė nelaimėliui nugarkaulį vieno iš savo išpuolių metu.

Variantas 3:

Butsmaugdas G. nori iš Betongirdo B. nusipirkti šitą musmirių lauką.

O jei rimtai, tai paveikslas skirtas Suomijos mumiukų išnaudojimui. Mumiukai toks nuostabus ir skandinaviškos melancholijos pilnas kūrinys. 

(Mumiukų kūrėja Tove Jansson (dešinėje), su savo gyvenimo partnere Tuulikki Pietilä. Tai... jo, jeigu norite kokio homofobo vaikams nupirkti dovanėlę - trolių mumių knyga ar pliušinukas būtų visai neblogas patrolinimas...) 

Dauguma personažų paremti tikrais asmenimis, šauniai aprašomas bohemos gyvenimas.

Šaunūs, bet man jie asmeniškai niekada nepatiko, ypač vaikystėje. Dabar jau galiu atsiriboti ir į mumiukus žiūrėti iš šono, bet vaikystėje mane jie kone siutindavo. Kaip galima tai atsainiai žiūrėti į artimuosius, kaip galima taip nesirūpinti jų jausmais? (viena iš esminių mumių idėjų yra, kad tikra laisvė pasiekiama tik atsiribojus nuo materialinių vertybių ir neprisirišant prie žmonių, vietos, politinių pažiūrų ir t.t.).

Dabartinis mumių merčandaizas visiškai kertasi su mumių idėjomis ir man tas nepatinka net dar labiau, nei patys mumiai. Nes mumiai man nepatinka ne dėl savo savybių, o dėl asmeninių priežasčių. Ar kada bandėte pasisvečiuoti Suomijoje? Ne? Nuvažiuokite, suprasite apie ką kalbu.

Taigi paveiksle sumuštasis mumis yra mumių idėjos - išprievartautos, atstumtos, pamirštos. Piktasis mumis - tai iš mumiukų daroma komercija. Viskas vyksta musmirių lauke. Jos tokios gražios, bet niekas ten pas jas nelenda.

....

....

....

Jeigu dabar labai susirūpinote mumiais, sveikinu, Jūsų gyvenime nedaug problemų.

Šiandien ryte dar patobulinau vieną atviruką:

Čia buvo atvirukas su kvietimu į kažkokias krikščioniško jaunimo dienas ar kažką panašaus. Atvirukas siaubingas. Ne, ne todėl, kad nespalvotas ir ne dėl tų visų palapinių. O dėl to, kad man atrodjo jis yra tarsi vienas tų laimės laiškų - "jeigu neišsiųsi 10 kopijų tai rytoj nustips tavo žiurkėnas". Kelias. Kaip kryžius. Kaip kryžkelė. Ir. Tu. Turi. Nuspręsti. Kur. Juo. Eisi.

Nusprendžiau nupiešti ant atviruko žmogėdrą chtuloidą su priklijuotomis akytėmis.
Gaila, kad neturėjau tokių, kurios judėtų nuo judesio.
Tada būtų iš viso nuostabu.

Kalbant apie festivalius, tai šį savaitgalį važiuosiu į pilefe**, o kitą savaitgalį į toksikologų konferenciją.
Nors aš ne toksikologė, bet jis prie jūros 8D

JŪROS.

Nebuvau šiemet prie jos.

Šiaip tai norėjau parašyti ilgą įrašą visai apie kitus dalykus.
Bet tiek to.
Parašysiu kitą kartą.

* Vardai sugeneruoti puikiojo lietuviškų vardų generatoriaus.

** Piktų lesbiečių festivalis.