Iš karto noriu pasakyti, kad šis įrašas yra tik patariamojo-šviečiamojo pobūdžio.
Jis negali būti laikomas konsultacija, jis negali būti laikomas pakaitalu konsultacijai ir negali būti laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau".
Antra, kadangi yra galimybė komentuoti šį įrašą, prašau nerašinėti su klausimais apie kitas ligas ar uždavinėti tokių, į kuriuos galėtų, o ir turėtų atrašyti jūsų ginekologė. Tai beprasmiška,, nes aš vis tiek negalėsiu atsakyti Jūsų nematydama, nežinodama visos istorijos, tyrimų duomenų ir t.t. O taip pat ir neturiu tam kompetencijos, nes mediciną tik studijuoju - nesu profesionali gydytoja. Dar būna klausiančių ką aš gaunu už šiuos įrašus. Atsakymas - nieko :) nebent Jūsų dėmesio ;D
Endometriozė - viena iš klastingiausių ligų.
Tai liga, kurios metu endometriumas ima augti už gimdos ribų.
Endometriumas yra vidinė gimdos sienelės dalis, kurios paskirtis yra sudaryti sąlygas įsitvirtinti besiformuojančiam gemalui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, tuomet endometriume esančios kraujagyslės ima smarkiai spazmuoti - taip smarkiai, kad atplėšia jį nuo miometriumo - giliau po juo esančios raumeninės gimdos sienelės dalies ir pasišalina laukan drauge su krauju - vyksta mentruacijos. Ciklas yra reguliuojamas pačio organizmo ir tik implantavęsis embrionas, jeigu spėja ir yra pakankamai stirpus, o motes organizmas geba reaguoti į jį, tik tada embrionas gali išskirti pats hormonų tam tikrų hormonų, kurie pasakytų motinos organizmui "stop - nenusikratyk manęs". Vėliau jis tą kartos visą likusį laiką įsčiose ir vertininat grynai iš statistinės perspektyvos - nesvarbu kas toliau vyktų jo gyvenime po gimimo, pavojingiausią laikotarpį jis jau bus praėjęs.*
Kai kurių gyvūnų endometriumas yra tiesiog rezorbuojamas. Tai reiškia, kad gyvūnas nemenstruoja, nes jo organizmas endometriumą suskaido ir perdirba jame esančias medžiagas. Nėra aišku kodėl vieni gyvūnai endometriumu atsikrato, o kiti jį perdirba, bet yra daug spėlionių - pradedant tuo, kad mėnesinės pačiam gyvūnui ir jo gentainiams padeda planuoti socialinį gyvenimą ir dauginimąsį iki tokių toerijų, kad čia toks būdas atsikratyti visokių virusų ir bakterijų, kurios minkštučiame ir puriame endometriume "pastringa" atneštos patino penio ir taip apsaugoti patelės organizmą. Vis dėl to kaip ten iš tiesų yra dar niekas neišsiaiškino/nesugalvojo.
Bet kartais endometriumas ima augti kitur, nei turėtų.
Jis gali išvešėti (peraugti į gimdos spindį) ir išsivystyti adenomiozė (augti gilyn į gimdos raumeninį sluoksnį) ir iš viso augti kažkur už gimdos ribų - išsivystyti jau minėta endometriozė. Dažniausiai endometriozės židiniai įsitaiso augti aplink ir pačiuose vidiniuose lytiniuose organuose ir jų raiščiuose. Bet gali augti bet kur.
Jie reaguoja į moters ciklą lygiai taip pat, kaip reaguotų jeigu būtų tikras vietoje augantis endometriumas. Iš pradžių auga, tada kurį laiką "laukia" ir tuomet spazmuoja juose esančios kraujagyslės, audiniai žūva ir atkrinta. Bet kur jiems atkristi? Niekur - endometriozės židiniai negali ištekėti laukan. Iš ląstelių atsipalaiduoja daug biologiškai aktyvių medžiagų, prasideda uždegimas - iš esmės organizmas turi susidoroti su yrančio audinio gabalu, kažkaip jį ištirpdyti ar apriboti nuo kitų audinių. Susidaro endometriozinės cistos, kurioms plyšus išsilieja juose buvęs skystis arba, jei jos auga pavyzdžiui ant kiaušidės/kiaušidėje organas taip dėl svorio pasisuka, kad sutrinka jo kraujotaka (nesijaudinkite, sveiką organą taip užsisukti praktiškai neįmanoma) - ūmiai prasideda į apendicitą panaši klinika - skauda, pykina, pakyla temperatūra. Endometriozė yra tarsi hidra, kuriai nukerti vieną galvą, o atauga dvi.
Iš kur atsiranda endometriozė?
Niekas nėra to išsiaiškinęs, nors yra keletas teorijų ir vis linkstama prie minties, kad endometrioze susergama kai susideda keletas dalykų - tai yra reikia turėti jai genetiškai nulemtą polinkį + išgyventi kažką, kas endometriozę "aktyvuotų".
Pati seniausia teorija buvo ta, kad endometrioze moterys susirgdavo dėl to, jog menstruacinis kraujas užtekėdavo retrogradiškai. Jeigu įsivaizduojate (o jeigu ne, tai pmėginkite :) ), kiaušintakiai nesibaigia aklinai - jie atsiveria tiesiai į pilvo ertmę iš kurios turi pagauti per ovuliaciją iš kiaušidės ar abiejų per ją išlindusį kiaušinėlį/-ius. Tam jie turi vadinamąsias fimbrijas - tokias kaip ataugėles, kurios godžiai čiupina kiaušidę. Per tą fimbrijomis apsuptą angą priešinga kryptimi (tai yra iš kiaušintakio į pilvo ertmę) išlenda patys stipriausi ir nagliausi spermatozoidai ir dalis menstruacinio kraujo - viskas organizmo imuninės sistemos yra suskaidoma ir perdirbama. ~90-100% moterų menstruacinis kraujas teka retrogradiškai, tad jeigu neteka yra įdomiau kodėl neteka, nei kad teka.
Taigi senoji teorija aiškino, kad su tuo krauju keliauja ir dalis tokių pusiau kamieninių ląstelių - ten kur jas pilvo organus skalaujantis skystis nuneša, ten jos prisitvirtina ir ten jos dauginasi naujai. Dėl to buvo draudžiama moteris mėnesinių metu lytiškai santykiauti ir/ar sportuoti (nes tai padidina į pilvo ertmę patenkančio kraujo kiekį. Šiandien medikai irgi pataria mėnesinių metu vengti lytinių santykių, bet dėl kitos priežastis - jų metu daug lengviau pasigauti infekciją), maudytis vonioje, stovėti ant galvos ir daryti dar bele ką kitą, kas verstų tekėti kraują prieš gravitaciją. Šiandien į šitą teoriją žiūrima labai skeptiškai. Kodėl tada visos moterys nesuserga endometrioze? Kaip tada endometriozės židiniai susiformuoja smegenyse ar plaučiuose? Kaip gali būti, kad menstruaciniame kraujyje esančios ląstelės yra tokios potencialios ir t.t.
Šiandieniniai teorijos šalininkai aiškina, kad yra įrodyta, jog kuo didesnis retrogradiškai tekančio kraujo kiekis - tuo didesnė endometriozės rizika. Bet priešininkai klausia - o gal abu turi tas pačias priežastis?
Imunologinė teorija aiškina, kad dėl visko kalta imuninė sistema. Dėl tam tikrų defektų ji nekovoja su ne vietoje atsidūrusių audinių ląstelėmis, o kelios pavienės pasimetėlės visada pakliūna į kraujotaką, limfotaką ir panašiai. Kai randa kur prisiglausti per daug draugiškas organizmas sako "tai aišku, mažyte, gyvenk čia". O ji ir gyvena taip, kaip moka. Teorija grindžiama tuo, jog endometrioze sergančios moterys turi mažiau ar turi tingines tokias T žudikes ląsteles. Šitos ląstelės turi žudyti svetimas, virusų ar bakterijų apkrėstas ir vėžines ląsteles, dažniausiai jas "įkalbėdamos" nusižudyti pačioms (taip organizme susidaro mažiau šiukšlių nes besižudanti ląstelė sutvarko savyje viską taip, kad kuo mažiau po jos liktų). Sergant endometrioze T žudikės ne tokios įtaigios. Teorijos šalininkai aiškina, kad endometrioze sergančios moterys taip pat dažniau suserga onkologinėmis ligomis, dažniau serga virusinėmis (kad ir paprastais peršalimais ar herpes) ir t.t. O priešininkai sako dažniausia "ai, tai čia imunologija gi dabar ant bangos :P ".
(T ląstelė (geltona) apdovanoja vėžinę ląstelę (raudona) mirties bučiniu.
Nuotrauka iš čia.)
Metaplastinė teorija aiškina, kad endometriumas niekur nekeliauja. Tai jam giminingos ląstelės nusprendžia tapti endometrinėmis. Ši teorija grindžiama tuo, kad endometriozė elgiasi labai artimai onkologinei ligai ir leidžia paaiškinti kodėl kartais endometriozės židiniai ima formuotis taip spėriai, jų tiek daug ir tokiose įvairiose vietose. Taip pat leidžia paaiškinti kaip vyrai suserga endometrioze. Apie tai pačioje įrašo pabaigoje. Jai labai artima teorija aiškina, kad endometriozė susiformuoja tiesiog endometriumui augant ne vietoje dėl vystymosi ydos - lygiai taip pat, kaip ne vietoje gali užaugti pirštas, ar nesuaugti veido kaulai, lygiai taip pat gi gali ir atsidurti ar trūkti audinio dalies. Pagal šią teoriją endometriozė išsivysto, kai ne į tą vietą migruoja tokios Miulerio ląstelės arba užflegmuoja ir atsigauna, kad gi reikia "baigti kažkokius mokslus" jau po laiko. Teorija labai priimtina, kai reikia paaiškinti kodėl endometrioze gali sirgti net labai jaunos merginos ar mergaitės, dar net neturėjusios mėnesinių iš viso (endometriumas jau ima "treniruotis" keleri metai prieš tikrąsias mėnesines.).
Priklausomai nuo to kur ir kaip smarkiai išplitusi endometriozė ji yra stadijuojama - teoriškai kuo didesnė stadija, tuo sunkesnė endometriozė. TEORIŠKAI. Praktiškai gali būti visai kitaip. Taip yra dėl to, jog gali būti daug plika akimi neįžiūrimų ar histologiškai nepagaunamų židinukų. Taip pat kiekvienas organizmas į židinius reaguoja skirtingai (įsivaizduokite nudegimą saulėje - vienas nudega per 5 minutes ir yra raudonas kaip vėžys, naktį iš skausmo miegoti negali, oda lupasi, kitas guli valandą ir gražiai įdegęs demonstruojasi ryte darbe), o pats židinys gali būti labai skirtingose vietose (įsidurti adata į piršta ir į akį yra du skirtingi dalykai. Endometriozės židinys ant raiščio, dėl kurio lytiniai santykiai kažkuria viena poza patampa skausmingi ir su laiku raištis prisitaiko yra visai kas kita, nei židinys kiaušidėje, dėl kurio kiaušidė nebegali ovuliuoti, ir kuris zaraza dar ją užsuka sukeldamas skausmą ir pavojų gyvybei :/ ).
Taigi stadijavimas yra skirtas daugiau sekti gydymą ir vykdyti mokslinius tyrimus nei kažką labai konkrečiai prognozuoti. Prognozė yra daugiau apytikslė.
(maždaug taip atrodo endometriozės stadijavimas)
Endometriozės rizikos veiksniai:
Kai kurie iš šių rizikos veiksnių toliau bus ir prie simptomų. Taip yra dėl to, jog dar niekam nepavyko paaiškinti ar tai jie sukelia endometriozė, ar endometriozė sukelia juos ar jie abu būna sukelti kažko to paties.
- Šeiminė anamnezė. Kuo moteris turi daugiau endometrioze sergančių kraujo giminaičių, tuo susirgti jai pačiai rizika yra didesnė. Didesnė rizika nereiškia, kad būtinai susirgs. Gali sirgti jos mama, močiutė, visos tetos ir visos jos dukros, o štai ji pati ne. Arba atvirkščiai.
- Ankstyvos mėnesinės. Organizme irgi galioja taisyklė - skubos darbą velnias veja.
Susirgus pirmosiomis mėnesinėmis yra labai protinga pirmą kartą pasirodyti ginekologui profilaktiškai (jeigu iki tol dar nebuvote, arba jeigu iki šiol ginekologinės ligos buvo, jei iš viso tokios buvo, nebent vulvovaginitai ir panašiai ir jų gydymui pilnai užteko šeimos gydytojo kompetencijos). Ankstyvos mėnesinės laikomos tada, kai jos prasideda anksčiau nei gyvenamosios vietos vidurkis, o dar svarbiau, nei konkrečios mergaitės ar merginos šeimos vidurkis. Vienoje giminėje moterys mėnesinėmis suserga ~10 metų, kitoje ~15. O dar dar dar svarbiau net ne konkretus amžius, o konkrečios merginos likęs fizinis ir protinis išsivystymas. Už per greitą ar atsilikusį vystymąsi neharmoningas yra dar blogiau.
Jeigu ikimokyklinukių lytinio brendimo pradžią (turiu omenyje krūtų augimą, plaukų atsiradimą ir panš., nes lytinė organizmo kaita vyksta, kaip ir visos kitos, tiek moterims tiek vyrams nuo gimimo iki pat mirties) tėvai pastebi ir sunerimę atveda pas gydytoją, tai dažniausiai jau po paauglystės, jeigu žmogus pats nesidomi (arba jam domėtis draudžiama) ir mano, kad taip ir turi būti, arba, kad viskas bus gerai, tai tada gydytojas netampa aplankomu asmeniu. Jeigu Jums 16 metų, o mėnesinėmis dar nesergate, ir ypač, jeigu jūsų kraujo giminės moterys sirgo jomis anksčiau, o Jums atrodo, kad ir krūtys nedidelės, klubai siauri, džiaugėtės kad nereikia skusti kojų, nes ant jų nieks neauga - tai nueiti pas ginekologą reiktų profilaktiškai ir nesulaukus pirmų mėnesinių (iki 16 metų einant pas gydytoją būtinas lydintis vienas ar abu iš tėvų/globėjas, vėliau jo nereikia, nebent dabar jau Jūs norite jį/ją pasiimti su savimi :) ).
- Trumpi ciklai (<27 dienos).
- Ilgos mėnesinės (>7 dienos).
- Gausios mėnesinės.
- Vidinių lyties organų anomalijos ar sutrikusi kiaušintakių veikla (čia daugiau tas nagrinėjama moksliniuose tyrimuose. Didžiąsias anomalijas kartais moterys jaučia ir dėl jų kreipiasi pačios, mažesnes sužino turinčios tik po ginekologinio ištyrimo. Jeigu skaitote ir turite kažkokią anomaliją - neišsigąskite, lyties organai yra labiausiai varijuojantys iš visų organų sistemų ir jų apsigimimai iš visų sistemų turi mažiausiai įtakos išgyvenamumui. Įsivaizduokite jei turėtumėte tik pusę širdies?.. Tuo tarpu moterys turinčios tik pusę vidinių lyties organų - vieną kiaušidę, vieną kiaušintakį ir įdomios formos gimdą dažnai sėkmingai susilaukia vaiko ar vaikų :) Dvi makštis turi ~1:500 moterų ir nemažai jų natūraliai arba po plastinės chirurgijos prisidėjimo (paliekant tik vieną arba kaip tik "sutvarkant" ir antrą) taip pat nesiskundžia gyvenimu. Anomalijos ar apsigimimo terminas dar nereiškia, kad kažkas yra blogai - viskas priklauso nuo to, kas ir kaip ir dar kam, kur ir kada, yra, o ne vien dėl to, kad yra.
- Geležies trūkumas, anemija ar bet kokios kitos kilmės deguonies trūkumas organizme. Taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, jonizuojanti spinduliuotė ir visas kitas rinkinys einantis prie visų onkologinių ligų....
(Moteris turinti dvi gimdas ir jos trys vaikai - du identiški dvyniai augo vienoje gimdoje, o vienas - kitoje. Taip nutinka maždaug 1:25 000 000 kartų. Dvi gimdas turi ~1:1000-1500 europiečių moterų.
Nuotrauka iš čia).
Endometriozės simtpomai:
- Dismenorėja - skausmas mėnesinių metu. Šiaip mėnesinių metu ar/ir kelias dienas prieš jas jausti diskomfortą ar skausmą yra visiškai normalu. Tačiau - mėnesinių metu neturi skaudėti taip smarkiai, kad tai trukdytų kasdienei veiklai. Jeigu trukdo, vadinasi jau kažkas negerai ir būtinai reikia pasirodyti pas ginekologą. Negalima klausyti jokių draugių ar giminaičių "ai, taigi visoms skauda, prisigalvoji", "pakentėk" ir panašiai. Niekas negali įlįsti Jums į galvą ir įvertinti kaip smarkiai Jums skauda - tik Jus pati. O galvoti, kad visoms moterism mėnesinės yra vienodos taip pat kvaila, kaip galvoti, kad kiekvienas gali tapti olimpiniu bėgimo čempionu (ir dar be treniruočių).
Kai kurios moterys kenčia tokią dismenorėją, kad vėliau po gimdymo tvirtina, jog gimdyti be nuskausminimo skauda dešimt kartų mažiau. Teko skaityti net medicininį straipsnį, kur skausmas prilyginamas atviram šlaunikaulio lūžiui ir dar stipresniam. Nėra kažkokio standartizuoto mėnesinių skausmo, bet jei jis Jums trukdo gyventi įprastą gyvenimą, vadinasi konkrečiai Jums ir Jūsų organizmui jis jau per didelis kentėti.
- Gausios ir/ar ilgos ir/ar nereguliarios mėnesinės. Gausios mėnesinės yra laikomos tada, kai netenkama daugiau 80 mL kraujo per visą vienų mėnesinių laiką. Kadangi pamatuoti yra labai sunku, dažniausiai ar mėnesinės gausios ar negausios yra vertinama kiek kitaip - tiriamas moters kraujas ir ieškoma geležies trūkumo mažakraujystės. Dėl mėnesinių kilusi mažakraujystė gali būti tokia stipri, kad moteriai ne tik silpna, bet ir blogėja mokymasis (anksčiau buvo toks dalykas, kaip mergaičių pažymių kritimas prasidėjus menstruacijoms, bet šiais laikais to būti jau neturėtų, gi mažakraujystė gydomas dalykas).
Mažakraujystė gali būti netgi pavojinga gyvybei - tiek pati, tiek dėl jos sukeltų alpimų, vangumo, susiplnėjusio imuniteto ir panašiai. Vienos moterys gali kraujuoti smarkiau ir jaustis gerai, kitos mažiau, ir jaustis jau blogai. 80 mL - tai tik išskaičiuotas vidurkis. Tas pats ir su laiku - 7 dienos. Vienos gali kraujuoti 9 dienas ir jaustis puikiai, kitoms jeigu nuo 3 pereina prie 5 jau darosi silpna. Su nereguliariomis mėnesinėmis yra lengviausia. Kai ciklas yra reguliarus jis moteriai yra geriausias kalendorius - jos gyvenime gali daug kas verstis aukštyn kojomis, ji gali išvykti į kitą laiko juostą, imti kitaip maitintis, rengtis, elgtis, bet jos vidinis pasaulis išlaiko savo ritmą. Daugumos moterų ciklas yra ~28 dienos, o individualūs ciklai tarpusavyje svyruoja tik po kelias dienas. <25 ir >35 dienų ciklai jau verstų sunerimti, bet vėlgi - daug svarbiau ciklo reguliarumas, nei trukmė. Tam, kad ciklas būtų nereguliarus reikia arba, kad kažkas būtų blogai su lyties organais - tuomet dažniausiai moteris apsigauna ir ciklu palaiko patį tikriausią kraujavimą (jeigu ciklai nereguliarūs ir skiriasi jų sunkumas, tai laaaabai didelis įtarimas, kad ten daug mažiau ciklų, nei atrodo), arba su smegenyse esančiu kontrolės centru - nors dažniausiai tai būna milžiniškas stresas (emocinis, fizinis, psichinis, koks tik nori), kuris kerta per visas smegenis, na o kartais gali būti ir kažkas kitokio, pavyzdžiui auglys.
- Dubens/pilvo apačios/nugaros skausmai. Iš tiesų tai sergant endometrioze teoriškai skaudėti gali bet ką, kur tik endometriozės židinukas susiformuoja. Tačiau šie skausmai dažnai būna nulemti ne tik mėgstamiausių endometriozės židinių buvimo vietų, bet ir to, kad imuninė sistema ėmusi kovoti su išsisėjusiu endometriumu, jo randa ir pačioje gimdoje.
- Skausmingi lytiniai santykiai (dažniausiai nulemti endometriozės sukelto randėjimo - traukiasi ir kietėja mažajame dubenyje esantys raiščiai, organų paviršiai pasidaro grublėti, mažėja trintis, atsiranda sąaugų.)
- Skausmas tuštinantis ar po pasituštinimoi. Dažnai jis sustiprėja mėnesinių metu. Sergančioms endometrioze moterims labai dažnai kaitaliojasi vidurių užkietėjimas su viduriavimu arba būna taip, kad viduriai tiesiogiai reaguoja į ciklo fazę - pavyzdžiui iš karto po mėnesinių viduriai užkietėja, po to to tarsi normaliai viskas, tada per pačias mėnesines - viduriavimas. Bet čia labai individualu. Žarnas veikia endometriozės užvestas uždegimas, bei randėjimo anatominiai pokyčiai.
Tas pats ir su šlapinimusi - jis gali pasidaryti dažnas, skausmingas, labai varijuoti. Kartais gali norėtis šlapintis labai nedaug ir pasišlapinti didelis kiekis šlapimo, kartais labai kaip norėtis, o pasišlapinti tik mažas kiekis.
- Skausmas kirkšnų srityje. Skausmai pilve ir dubenyje atliekant fizinius pratimus ar staiga atsistojus - kažkur uždegimas ar randėjimas jau patraukė kažką ne taip, kaip tai turėtų gulėti anatomiškai.
- Pykinimas, silpnumas, vėmimas. Tai nespecifiniai požymiai, kuriuos lemia daugiau tai, kad endometriozė, net jeigu vystosi ir lokaliai, bet vis tiek priverčia organizmą reaguoti ir to reagavimo metu išsiskyrusios biologiškai aktyvios medžiagos pasklinda po visą organizmą. Įsivaizduojate kaip sergant gripu antrodo, kad laužo kaulus? Juos laužo ne gripas, o tai, kuo organizmas ginasi nuo gripo, kurio tuose kauluose ir sąnariuose dažniausiai nė trupučio nėra. Endometriozės židinukas gali užaugti net ant nervo ar jį spausti ir tuomet viskas priklauso nuo to, ant kokio nervo jis užaugo ir kas su juo nutiko - nuo pojūčio, tarsi pilve nuolatos skraidytų drugeliai iki nepraeinančio žagsėjimo.
- Gali būti ir kuriozinių simptomų, kurie yra labai reti, bet kartais išlenda pirmieji ir leidžia įtarti endometriozę. Pavyzdžiui moteris gali kosėti krauju dėl plaučiuose esančio endometriozės židinio. Gali prasidėti haliucinacijos ar staiga pasikeisti asmenybė dėl smegenyse užaugusio židinio. Ir t.t.
(Labai tipiška paciento poza sergant bent viena iš trijų ligų - naujai atsivėrusia skrandžio opa, kasos naviku/cista arba nuo dismenorėjas kenčiančiai moteriai.
Nuotrauka iš čia.).
Dažniausiai endometriozė pasireiškia tik labai neapibrėžtu ir nespecifiniu pilvo apačios skausmu ir tyrimais nieko nepavyksta rasti. Tiesiog endometriozės židinukai yra dar per maži, kad juos būtų galima užfiksuoti (pavienės ląstelės), bet organizmas jau į jas reaguoja. O priskirti to skausmo būtent endometriozei irgi neišeina, nes jį gali sukelti daugybė dalykų - nuo vidurių pūtimo iki emocinių dalykų, kurių išvengti organizmas bando tokiais būdais. Pvz.: vietoj to, kad žmogus pripažintų sau, kad negali kentėti lytinių santykių ir jų visiškai nenori, kiekvienų santykių metu ima jausti siaubingus skausmus . Bet jis tikrai juos jaučia ir tik kitas iš šono, dažniausiai psichoterapeutas po ilgo darbo, gali įvardinti ir padėti žmogui išvengti arba bent sumažinti tuos skausmus.
Diagnostika: Kaip ir dauguma kitų ligų endometriozė gali būti atrasta kaip visiškai atsitiktinis radinys tiriant dėl kitos ligos ar profilaktiškai. Dažniausiai taip nutinka, kai moteris skundų dėl endometriozės neturi, arba kai dėl kitų ligų ji turi skundų tiek daug, kad endometriozės neįmanoma išskirti (arba iš viso negali skųstis). Visgi daug dažniau endometriozės yra ieškoma kryptingai, kai moteris skundžiasi aukščiau išvardintais simptomais ar jų dalimi. Dažniausiai iš pradžių atliekamas bendras kraujo tyrimas (įvertinti ar nėra anemijos) ir bendras ginekologinis ištyrimas. Taip pat ištiriamas šlapimas (lėtinė šlapimo takų infekcija gali sukelti panašius simptomus), padaromi tyrimai dėl lytiniu keliu plintančių ligų.
- Laparoskopija yra invazinis tyrimas, kurio pagalba dažniausiai ir diagnozuojama endometriozė.
Jo metu į pilvo ertmę per pilvo sienoje padarytas skylutes įvedami specialūs instrumentai (viena skylutė gali būti daroma ir per makštį, nes makštis gyja geriau, nei pilvo siena (sėkmingas natūralus gimdymas visada gis geriau nei sėkminga cezario pjūvio operacija. Nesėkmingas natūralus gimdymas irgi visada gis geriau nei nesėkminga cezario pjūvio operacija. Tačiau sėkminga cezario pjūvio operacija gis geriau nei nesėkmingas natūralus gimdymas (o ir leis išgelbėti vieną ar net dvi gyvybes)). Instrumentų pagalba pilvo ertmė pripučiama oro - tai ta ertmė, kuri skiria organus vienus nuo kitų ir nuo pilvo sienos, yra pripildyta sutepančio ir slydimą užtikrinančio, bei plaunančio skysčio. Tuomet susidaro ertmė leidžianti apžiūrėti ir švelniai pastumdyti organus (kad pažiūrėti kas slepiasi tarp jų ar po jais). Jeigu randama kažkokių darinių jie dokumentuojami, paiimami mažulyčiai jų gabaliukai histologiniam tyrimui (atliekama biopsija), o jeigu išeina iš karto ir pašalinami.
- Ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną ir/ar makštį ir/ar tiesiąją žarną dažniausiai atliekamas dar bendraginekologinio tyrimo metu - kartais jame matomi spėjamai endometriozės židiniai, o kartais matomi anatominiai pokyčiai, kurie leidžia įtarti endometriozę ir skirti tolimesnius tyrimus. Magnetinis rezonansas, kurio metu galima ištirti ar pilve ir kokio dydžio yra židinių nusileidžia prieš laparoskopiją, nes nors galima juos pamatyti, bet negalima "pačiupinėti", tai yra paimti biopsijos - taigi moteris apturi kaip ir nereikalingą ir palyginti brangų tyrimą. Tačiau be magnetinio rezonanso ir/ar kompiuterinės tomografijos** yra labai sunku išsiversti, jeigu įtariama, kad židinių gali būti krūtinės ląstoje ar galvos smegenyse.
- Histologinis tyrimas reikalingas tam, kad būtų tiksliai pasakyta kas yra kas. Jo metu gabalėlis audinio apžiūrimas pro mikroskopą ir atliekami kiti tyrimai įvardinti kieno tai yra ląstelės. Jeigu endometriumo ląstelės randamos už gimdos sienos ribų - endometriozės diagnozė galutinai patvirtinama. Jeigu dariniai yra netoli odos paviršiaus ir tarp odos ir jų nėra nieko gyvybiškai svarbaus (aišku visi organai gyvybiškai svarbūs, bet manau Jūs suprantate :) ), tai jų gabaliukus tyrimui galima paimti ir dar paprasčiau nei laparoskopiniu būdu. Biopsinė adata duriama per odą ultragarso kontrolėje. Endometriozės židiniai gali būti labai trapūs ir lengvai kraujuoti.
(Villar'o mazgelis - taip vadinamas endometriozės židinys bamboje.
Nuotrauka iš čia.)
Kokios ligos gali apsimesti endometrioze?
Visos, kurių metu vyksta uždegimas arba kažkas žeidžia vidinius lytinius organus. Tai ir onkologinis procesas, apendicitas, ir divertikulitas, šlapimo takų infekcijos (ypač lėtinės), gonorėja, netgi ektopinis nėštumas ar kita nėštumo patologija.
Liga nebūtų klastinga, jei su ja viskas būtų aišku...
Gydymas:
Pats dažniausias endometriozės gydymas yra kontraceptinės tabletės (ir kitos hormoninės kontraceptinės priemonės). Šiaip tai jos buvo sugalvotos būtent tam tikrų ligų, įskaitant ir endometriozę gydymui, bet kadangi turi šalutinį poveikį - laikiną nevaisingumą (ir kaip medikamentas sveikam žmogui daro palyginti ne daug žalos), tai kaip mat buvo pradėtos pardavinėti būtent dėl to garsiojo šalutinio poveikio. Ir čia galima pasidžiaugti, nes dėl to ir jų kaina labai sumažėjo. Dar galima pasidžiaugti, kad jeigu moteris kreipiasi dėl į endometriozę panašių simptomų, įvertinus riziką jai galima patarti iš karto pamėginti kontraceptikus (žinoma, jei ji sutinka juos vartoti). Ne visose šalyse yra taip gerai ir moterys turi kankintis, kol tie nelemti endometriozės židiniai išbujoja pakankamai dideli, kad juos būtų galima dokumentuoti ir skirti kontraceptikus, ne kaip kontraceptikus :/ ...
Kadangi tablečių yra įvairių, ir skiriasi jose esantys konkretūs hormonai ir jų koncentracijos vienos tabletės geriau gydo endometriozę, kitos mažina spuoguotumą, trečios krūtų skausmą prieš mėnesines ir t.t. Nieko neįprasto išmėginti kelias skirtingas kombinacijas kol atrandama geriausia. Kaip šios tabletės veikia? Jos įveda griežtą karinę hormoninę diktatūrą, panašią į tą, kurią įvestų nėštumas (pastojimas yra pati seniausia ir efektyvi endometriozės gydymo priemonė. Viena iš tablečių sukūrimo priežasčių buvo ta, kad nebeišėjo kiekvienai nuo jos kenčiančiai moteriai sakyti - "tai tu tiesiog pastok"). Net nutraukus tabletes organizme dar kurį laiką išlieka kitoks hormonų balansas, kurį organizmas gali jau ir palaikyti (pvz.: mėnesinės nereguliaros -> moteris kokius 6 mėn. geria kontraceptikus -> mėnesinės reguliarios). Vartojant kontraceptines tabletes endometriozės židiniai negali spėriai vešėti. Svarbu, kad jie augtų lėčiau, nei organizmo imuninė sistema juos naikintų. O-NOM-NOM-NOM :) Kai kurie gydytojai pokštauja, kad dėl kontraceptinių tablečių Pasaulį išvydo daugiau vaikų, nei jo neišvydo, o kai kurios moterys baiminasi kontraceptikų, nes prisiklauso draugių ir giminačių, kaip tos pastojo iš karto po tablečių vartojimo nutraukimo. Žinoma, tabletės gali tapti nevaisingumo priežastimi, ypač kai vartojamos neprotingai ar kvailai ilgą laiką, tačiau nėra nė vieno vaisto, kuris neturėtų šalutinių poveikių. Visgi, jei vartojate jas ir jų nežinote ar svarstote apie tokių vartojimą - greitai metant šitą skaitymą ir einate skaityti apie jį/kreipiatės į savo gydytoją, kad paaiškintų. >:0 greitai sakau!
- Kartais renkamasis gydymas gonadotropinį hormoną atplalaiduojančio hormono agonistu. Kalbant labai buitiškai gydymas kontraceptinėmis hormoninėmis priemonėmis yra savų kareivių infiltravimas į priešišką armiją. O čia jau eina kalba apie armijos generolų pakeitimą savais, kurie priešiškus kareivius taip pareguliuoja, kaip reikia. Kodėl tada taip nedaroma iš karto? Todėl, kad kuo gydymas agresyvesnis, tuo didesnė šalutinių poveikių tikimybė ir tuo sunkiau nuspėti organizmo reakciją. Gydymas niekada neturi būti pavojingesnis už pačią ligą ir sudėtingesnis už pacientą :)
(paveikslėlis iš čia)
Kadangi endometriozės metu susidarantys židiniai auga panašiai kaip vėžys - tai yra į dydį ir dar nuo jų atitrūkusios ląstelės spėjamai gali keliauti tolyn ir ten auginti naujus židinukus, dažnai gydymui būna būtina ir chirurginė intervencija.
Ji gali būti konservatyvi, tai yra tokia, kurios metu šalinami tik pasiekiami endometriozės židiniai, bet neliečiami vidiniai lytiniai organai. Tokia operacija yra atliekama dar vaikų norinčioms susilaukti moterims. Vienoms endometriozės simptomai nebeatsinaujina, kitoms atsinaujina, bet tik po kelerių metų, per kuriuos jos spėja susilaukti vieno ar kelių vaikų.
Pusiau konservatyvi yra tokia, kai be židinių pašalinama ir didžioji dalis kiaušidžių - paliekama tik mažytė jų dalis, kuri gamina hormonus apsaugančius nuo ankstyvo kaulų retėjimo, mažinančius širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir dalyvaujančius kitur, bet tų hormonų yra per mažai, kad moteris galėtų natūraliai pastoti (o ir apmažintose kiaušidėse lieka labai mažai kiaušinėlių) ir, kas svarbiausia, endometriumas nebegali taip bujoti nei gimdoje, nei už jos ribų. Moteris nebevaisinga, bet be priešlaikinės menopauzės. Tik išlieka rizika, kad organizmas/endometriumas gali prisitaikyti ir vėl vešėti. Radikali operacija yra tokia, kai be židinių dar pašalinama gimda su priedais (kiaušintakiais, kiaušidėmis ir t.t.) - sukeliama menopauzė. Jeigu endometriumas už gimdos ribų nėra suvežėjas jis natūraliai sunyksta. Tai daroma kai moteris jau nebenori turėti vaikų ir yra nebetoli menopauzinio amžiaus, arba labai sunkios endometriozės atveju (sunki endometriozė tai liga tolygi onkologinei ligai).
Prognozė:
Visa laimė, kad apie trečdalis moterų pagyja nuo endometriozės pačios savaime ir be jokio medicininio įsikišimo. Medicina sudaro tik ~10% sveikatos - likusią liūto dalį nulemia genai, aplinka, prisižiūrėjimas ką valgote, ar reguliariai miegate. Netgi geros emocijos ar jautimąsis "krūtų" padeda****.
Iš likusių 2/3 ~90-95% padeda medicina. Kaip ir visur kitur yra atvejų, kai padėti neišeina.
Blogiausia kas nutinka sergant endometrioze - tai vaisingumo praradimas ar sumažėjimas. Kartais net išgijus nuo endometriozės vis tiek lieka jos padarinių - dubens organų anatomija taip išsiklaipo, kad lytiniai santykiai ir/ar tuštinimąsis ir/ar šlapinimąsis lieka skausmingi visam laikui ir reikia chirurginės korekcijos, kuri ne visada padeda. Taip pat ji gali pažeisti organų anatomiją taip, kad moteris lieka nevaisinga, net jeigu jos endometriumas yra puikus, ovuliacija vyksta, kiaušinėliai sveiki kaip jaučiai, o ciklui reguliarumo galėtų pavydėti pats mėnulis.
Kartais lieka nenusakomas nuolatinis dubens ar pilvo skausmas/diskomfortas, kurio nesumažina jokie vaistai. Moteris vis eina ir eina per gydytojus, bet niekas negali jai padėti, o jeigu endometrioze ji persirgo pati to nežinodama tai dar gali būti ir giminaičių ar gydytojų apkaltinta, kad išsigalvoja.
Na ir pačiai pabaigai žadėta dalis apie vyrų endometriozę.
Žinoma, jog vyrai gali sirgti endometrioze, nes jai susirgti reikia būti tik biologiškai moteriškos lyties. Medicinoje žmogus daug sudėtingesnis padaras, nei tik jo tarpkojyje esantys organai ir jo lytį apsprendžia labai daug dalykų, tiek įgimtų, tiek išmoktų, tiek jo paties nuspręstų. (Jei būtų taip lengva lytį skirstyti pagal XY ir XX, tai visa medicina palengvėtų per pusę :) ) Štai šio blogo autorė pagal kai kurių vietovių ir laikotarpių suvokimą jau būtų visuomenės traktuojama nebe moteris vien dėl to, jog įgijo išsilavinimą ir dar viešai reiškia savo nuomonę, turi teisę balsuoti, hehe :) Net nesigilinant į kitas lyties sudėtines dalis patys lyties organai gali turėti daug anomalijų neleidžiančių jų priskirti vienai ar kitai lyčiai, gali būti abiejų lyčių, jų gali nebūti iš viso. O jeigu dar ir genetiškai žmogus yra ne XY ar XX tai galima visai už galvos susimti klausiant ar pvz.: kokio XXY atveju papildoma yra Y ar X? :)
Nors gali atrodyti, kad labiausiai dėl lyties turėtų diskutuoti medikai, bet jiems kaip tik tai yra mažiausiai klausimų keliantis dalykas. Ir net ne kokiems homofobams ar seksualinėms mažumoms tai aktualiausia. Tai aktualiausia sporte, nes dažniausiai moterys ir vyrai varžosi atskirose grupėse.
(2007 metais indė Santhi Soundarajan laimėjo pakankamai didelėse sporto varžybose, kad būtų pradėta vertinti kaip pasaulinio lygio sportininkų konkurentė. Nesvarbu kokius besišypsančius veidus matytumėte žiniasklaidoje ir kaip sportininkai aiškintų "už viską dėkoju savo močiutei, kuri man kepa skaniausus blynus", sporto pasaulis yra žiaurus ir negailestingas. Sportininkei, nors gimė moterimi ir gyveno kaip moteris teko
varifikuoti savo lytį - tai yra įrodyti, kad tikrai yra moteris. Ir BAC išlindo - genetiškai ji yra XY. Visi jos laimėjimai buvo atimti, ji patyrė labai didelį spaudimą iš gyvenamosios aplinkos ir bandė nusižudyti. Atrodytų kas čia tokio - bet moteris negali Indijoje ne tai, kad dirbti pagal specialybę, bet net įsidarbinti ne pagal ją, nes reikia nurodyti lytį - ten, kur nurodo, kad yra moteris prikaišoma, kad yra XY, ten kur kad vyras, sako, kad gi turi vaginą ir t.t.
Šiuo metu žurnalistai iškasė, kad ji rankomis lipdo plytas giminačio išrūpintame darbe už visiškus centus. Lipdo tiesiogine to žodžio prasme kruvinomis rankomis. )
Bet čia noriu pakalbėti apie vyrus tik biologine prasme, kaip kad iki šiol kalbėjau apie moteris visame įraše. Vyrai neturi nei makšties, nei gimtos, nei kiaušintakių, nei kiaušidžių ir t.t.
Tačiau, nėra taip, kad vyrai ir moterys yra kažkas labai skirtingo - visi mes pradedame vystymosi kelionę iš to paties taško (yra taip sutarta, kad jame visi embrionai yra moteriškos lyties. Taip yra dėl to, jog užsimiegojus ar esant defektyviam Y chromosomoje esančiam vienam genui, arba net jam esant, bet neesant ar esant irgi defektyviams genams, kurie turėtų reaguoti į tą Y'ą gemalas negauna nurodymų sukti kiton vystymosi kryptin - tai yra tapti berniuku).
Taigi tiek vyrai tiek moterys turi lytinius organus kilusius iš tų pačių struktūrų - pavyzdžiui sėklidės ir kiaušidės iš tų pačių pirminių lytinių liaukų, lytinio gumburėlio kraštai vyrams suauga ir sudaro kapšelio odinį maišelį, moterų lieka kaip didžiosios lytinės lūpos ir prisipildo riebalinio audinio ir t.t. neišimtis ir gimda. Tik vyrų ji yra visiškai visiškai rudimentinė - mažulytė kišenėlė atsišakojanti nuo prostatinės šlaplės dalies ar tai kartais tik maža ląstelių sąlelė prostatoje, apie kurią dauguma vyrų niekada nesužino, nes ji yra visiškai nereikšminga. Laaaaabai retai joje gali kilti gimdos vėžys, bet čia jau kazuistika.
Vyras negali sirgti endometrioze, nes nors turi gimdos rudimentą, neturi hormoninės sistemos, kuri sakytų jai "o davai tegul endometriumas suveša".
Tačiau kai kurie medikamentai naudojami prostatos vėžio gydyme imituoja šitą sistemą ir dėl to prieš juos skiriant vyrai įspėjami dėl galimos endometriozės, nes ji galima teoriškai, o nuo 1980 metų Pasaulyje net yra užfiksuoti keli atvejai...
Tai tiek va norėjau parašyti šiandien :)
* Čia eina kalba apie gyvūnus, įskaitant ir žmones, kurie naudojasi strategija susilaukti mažai palikuonių - jų lytinės ląstelės ir embrionai/vaisiai praeina atranką dar negimę. Laimi stirpriausias spermatozoidas. Ovuliuoja stipriausias kiaušinėlis. Išgyvena ir toliau vystosi tik stipriausios zigotos ir t.t.
** Dažnai žmonėms atrodo, kad vienas iš šių tyrimų yra geresnis už kitą ir jie supyksta, kai gydytojas skiria tik vieną - pvz.: kompiuterinę tomografiją (ypač, jeigu žino, kad ji pigesnė). Abu tyrimai yra geri - kompiuterinė tomografija geriau tinka apžiūrėti kietoms, kaulinėms struktūroms, magnetinis reznonansas - minkštoms, nekaulinėms. Taigi, viskas priklauso nuo to, ko ieškoma. Deja, bet pvz. smegenys yra minkšta struktūra pasislėpusi kaulinėje dėžutėje - tiriant jos ligas ar renkamasis pirmas ar antras tyrimas labai priklauso nuo to, kas būtent įtariama ir neretai atliekami abu tyrimai. Kompiuterinė tomografija turi dar minusą, jog jos metu žmogus gauna jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos).. Magnetas - jokios spinduliuotės nėra, bet yra siaubingas triukšmas ir ilgas gulėjimo laikas aparate. Jeigu galima dažnai prieš abu tyrimus padaroma ir paprasta rentgeno nuotrauka - šiuolaikiniai aparatų dėka ją besidarantis žmogus gauna palyginti labai ne daug radiacijos, ji yra greita, pigi, o informacijos ji suteikia tikrai daug.
*** Tai puikiai mažina streso metu išsiskiriančių hormonų kiekį organizme. Tad būtinai raskite kažkokią aplinką, ar realią, ar virtualią, ar susikurkite tokią mintyse fantazuodami - bet ką, kur jaustumėtės laimėtoju.
