Nors planavau
rašyti apie pleiskanas, bet kažkaip po vienos nesenos savo
facebook'o žinutės sumąsčiau parašyti apie hemorojų (apie pleiskanas parašysiu sekančiame medicininiame įraše).
Iš
karto noriu pasakyti, jog nesu gydytoja (dar tik studentė :) ) , o
tuo labiau proktologė (tai gydytojas gydantis tiesiąją žarną ir
išangę), todėl toliau esanti informacija negali būti laikoma
gydytoja konsultacija, jos pakaitalu, gydytojo nuomone ir panašiai.
Visą tai turėtumėte vertinti atsargiai, pasiremdami savo galva ir
lygindami su tuo, ką jau žinote (kaip ir bet kokią kitą
informaciją rastą internete). Visuomet pirmiausiai klausykite savo
gydytojo nurodymų ir patarimų.
Bet
tikiuosi tai vis tiek bus nors truputį įdomu ir naudinga tiems,
kurie šia liga serga, sirgo, turi sergantį draugą ar giminaitį.
Ar tiesiog yra smalsūs.
Taigi,
kas yra hemorojus?
Hemorojus - tai išangės (ir/ar tiesiosios
žarnos) kaverninių kūnų išsiplėtimas ir nuslinkimas žemyn.
Kas tie
kaverniniai kūnai ir kam jų reikia?
Kaverniniai
kūnai yra tiesiosios žarnos pabaigoje - iš esmės tai po žarnos
gleivine esantys veniniai rezginiai. Visi įsivaizduoja veną kaip
vamzdelį, kuriuo teka kraujas, dabar įsivaizduokite tarsi į
kamuoliuką susuktą vamzdelių tinkliuką - tai ir yra veninis
"rezginys" :)
Veninių rezginių ir kitokių veninių
struktūrų žmogaus kūne yra daug kur - jie yra skirti tam, kad
esant reikalui kraujas galėtų greitai ir lengvai nutekėti, tais
atvejais, kai staiga kraujo "padavimas" sustiprėja ir
tais, kai apsunkėja jo nutekėjimas - pavyzdžiui kas nors spaudžia
toliau esančią veną. O itin specializuoti venų dariniai atlieka
ir kitas svarbias funkcijas: pavyzdžiui galvoje esanti veninių
ančių sistema neleidžia taip lengvai kraujo pertekliui traiškyti
smegenų (jie turi kietas sieneles), penyje esantis kaverninis kūnas
leidžia vykti erekcijai (ten net ne rezginys, o tarsi "kempinė",
sugerianti kraują :) ), na o tiesiosios žarnos gale esantys atlieka
dar vieną labai naudingą dalyką - drauge su išoriniu ir vidiniu
išangės raukais (sfinkteriais) palaiko užtvarą nuo išorės ir
apsaugo nuo nevalingo išmatų pasišalinimo, kas itin aktualu mums,
kaip stačiai vaikštantiems padarams.
Dažniausiai
kaverniniai kūnai išangėje būna 3. Bet gali būti ir daugiau,
gali būti ir mažiau. Gali būti keli dideli ir vienas ar keli
mažiukai. Gamta nėra to itin griežtai "reglamentavus".
Kai pajuntame norą tuštintis, arterinio kraujo pritekėjimas
į šiuos kūnus suletėja ir/ar visai nutrūksta, juose esantis
kraujas išteka lauk ir jie "subliūkšta" ir išmatų masė
gali praslinkti.
Hmm.. gerai,
atrodo supratau. Kažką. Tai kodėl jie turi didėti ir kodėl turi
slinkti žemyn?
Hemorojinius
mazgus neigiamai gali veikti dvi grupės priežasčių: tos, kurios
neigiamai veikia visas kūno venas ir jų darinius, ir tos, kurios
lokalizuojasi išskirtinai išangės srityje.
Visas kūno
venas, kaip ir kitas organizmo struktūras ir audinius veikia tokie
dalykai kaip rūkymas ir prasta mityba, miego trūkumas, stresas ir
t.t. Ką visi gerai žino, bet dažnai arba mano, kad tai yra
išsigalvojimas, arba jog šių dalykų duodama "nauda"
nusveria žalą. Ypač skaudu matyti, kai koks nors
keturiasdešimtmetis skundžiasi erekcijos nusilpimu, rytiniais
galvos skausmais, hemorojumi ir dar daugybe kitų skundų, ir mano,
jog dėl jų yra kaltas "amžius", o metęs rūkyti ir po
kelerių metų pasveikęs nuo visų šių ligų, vos ne verkia, kad
jei nebūtų pradėjęs rūkyti dvidešimties, tai gražiausiais savo
gyvenimo metais būtų galėjęs tikrai labiau mėgautis tikrais, o
ne tariamais ar pakaitiniais gyvenimo malonumais.
Kalbėti apie
hemorojų kaip amžiaus sukeltą ligą galima tik nuo 60-70 metų,
kai natūralus organizmo jungiamojo audinio tamprumas yra tikrai
kliniškai reikšmingai sumažėjęs. Jei žmogus turi gretutinių
ligų - nuo 50, na, o nuo 30-40 m - štai čia ir pakliūna jau
minėti rūkaliai, vakarėlių liūtai ir panš. Žinoma, galima rasti ir dvidešimtmečių sergančių hemorojumi ar net jaunesnių, bet jų yra nepalyginti mažiau.
Dažnai kaip
hemorojaus priežastimi yra pateikiamas ilgas sėdėjimas ar sėdimas
darbas. Deja, bet pats sėdėjimas ant kėdės hemorojiniams mazgams
niekaip nekenkia ir jo bijoti nereikėtų. Toks įspūdis, apie
sėdėjimo kenksmingumą kyla dėl to, jog daug sėdintys žmonės
dažnai mažai juda, o tai silpnina viso organizmo širdies ir
kraujagyslių sistemą. Arba jie jau turi hemorojų, o sėdint
padidėja hemorojaus komplikacijų rizika - arba, jie jau turi net ir komplikuotą hemorojų, todėl jiems skauda sėdėti ir kiti, matytdami kaip toks žmogus vengia prisėsti, ar nešiojasi pagalvėję, padaro išvadą.
Sėdėjimas sustingusia poza, kenkia lygiai tiek pat, kiek stovėjimas sustingusia poza, gulėjimas ir panašiai, nes trikdo viso kūno veninio kraujo ir limfos apykaitą. Tad, net jei dirbate sėdimą darbą kokiam ofise, bet vis malatės tiek po ofisą, tiek kėdėje, tikrai didelės žalos savo venoms nedarote.
Sėdėjimas sustingusia poza, kenkia lygiai tiek pat, kiek stovėjimas sustingusia poza, gulėjimas ir panašiai, nes trikdo viso kūno veninio kraujo ir limfos apykaitą. Tad, net jei dirbate sėdimą darbą kokiam ofise, bet vis malatės tiek po ofisą, tiek kėdėje, tikrai didelės žalos savo venoms nedarote.
Kitas, tikrai pavojingas sėdėjimas - tai
ilgas sėdėjimas tualete. Prisiminkite kaip sėdime ant unitazo sėdynės - mūsų svoris nuo
viso užpakalio ploto perkeliamas tik ant sėdynės "žiedo",
ir dėl to ten esantys audiniai daug labiau susispaudžia, o tuo
pačiu ir juose esančios venos. Taip ilgai sėdint ilgainiui
veniniai magai vėl prisipildo krauj, jei ilgai sėdima prieš tuštinimąsi - veninius mazgus tempia lauk slenkanti išmatų masė,
jei ilgai sėdima po, veniniai mazgai persipildo kraujo iš vidaus ir
tamposi jų sienelė - jie didėją. Taigi - jokių ipad'ų ir knygų
pas nykštukus būti neturėtų :) Beje, toks sėdėjimas taip pat kenkia ir vyriškajai potencijai.
Dažniausiai hemorojaus
priežastimi būna elementariausias vidurių užkietėjimas - juo
sergantys žmonės ne tik praleidžia daugiau laiko ant unitazo sėdynės,
bet ir tuštinasi kietomis išmatomis, kurios gali fiziškai
traumuoti žarnos gleivinę, įskaitant ir mazgus, bei pačios
stipriau stumia juos lauk. Moterims hemorojus dažnai pasireiškia
nėštumo metu, nes be vidurių užkietėjimo, kuris irgi dažnai
vargina moteris šiuo laikotarpiu, augantis vaisius sutrikdo veninio
kraujo nutekėjimą. Kai kurios moterys skundžiasi dviem hemorojaus
"epizodais" nėštumo metu - antrasis būna vėlyvais
mėnesiais, kai vaisius jau didelis, bet niekaip negali paaiškinti
pirmojo, būnančio praėjus vos kelioms savaitėms ar mėnesiaims
nuo nėštumo pradžios - šis hemorojus kyla dėl nėštumo
pradžioje padidėjusios estrogeno koncentracijos - šis moteriškas
hormonas plečia visas venas ir veninius rezginius (fiziologinė šio plėtimo paskirtis dar nėra aiškiai žinoma). Tas pats ir alutį gertį mėgstantiems vyrams - nuo alaus didėja estrogenų, o ir pilvas auga :) ..
Neretai
internete randu žmonių pasisakymų/nuomonės, kad hemorojų sukelia
analiniai lytiniai santykiai, nors tokią nuomonę dažniausiai
išsako žmonės, kurie nei patys yra juos bandę, nei kažką
daugiau girdėję, o vien matę porno filmuose (o dažniausiai kaip tai
vyksta, grindžia tik savo vaizduote).
Per savo studijų laiką iš
3 gydytojų, gydančių tiesiąją žarną girdėjau jog tai (o taip
pat ir su kitomis tiesiosios žarnos ligomis) neturi nieko bendo
(vienas net labai juokėsi, kai paklausiau ir pats klausė iš kur
tokią "durną mintį paroviau", ir tik iš 1, jog jo
nuomone turi, bet visi jo pateikti pavyzdžiai-ligos istorijos buvo
susijusios su smurtiniais aktais.
Ir
nors tikrai nesiginčyčiau su tuo, jog nesaugių analinių lytinių
santykių metu grėsmė užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis
ligomis yra didesnė, bet visgi - juk net makšties plyšimai,
iškritimai, pūliniai ir panašiai, dėl santykių su grubiais ir
nepatikais partneriais nėra retenybė.
Man pačiai iš pradžių buvo gana sunku tą įsisamoninti, bet tada pagalvojau apie tai, kad žmogaus su užkietėjusiais viduriais tiesioji žarna
visą laiką yra gana panašiame "būvyje", kaip analinio
lytinio akto metu :) Taigi, tikriausiai analiniai lytiniai santykiai tikrai didina riziką, bet palyginti su tuom, kaip tą riziką didina nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai, rūkymas, knygų skaitymas ant unitazo ir panašiai, tai tampa pikto katino lyginimas su piktu tigru.
Visgi, jei kas šitą blogo įrašą skaitote ieškodami atsakymo tik į šį klausimą - jei jums kyla nors menkutis klausimas, kad tai gali jums ar jūsų partneriui pakenkti - nedarykite to (to sėkmingai nedaro 30-40% visų homoseksualių vyrų porų ir neatrodo, kad dėl to labai liūdėtų :) ), nes jausti kaltę už mylimo žmogaus sužalojimą tikriausiai yra 100 kartų baisiau, nei pačiam patirti tą sužalojimą. Na, o matyti kaip kitas jaučia kaltę, irgi ne pyragai...
Visgi, jei kas šitą blogo įrašą skaitote ieškodami atsakymo tik į šį klausimą - jei jums kyla nors menkutis klausimas, kad tai gali jums ar jūsų partneriui pakenkti - nedarykite to (to sėkmingai nedaro 30-40% visų homoseksualių vyrų porų ir neatrodo, kad dėl to labai liūdėtų :) ), nes jausti kaltę už mylimo žmogaus sužalojimą tikriausiai yra 100 kartų baisiau, nei pačiam patirti tą sužalojimą. Na, o matyti kaip kitas jaučia kaltę, irgi ne pyragai...
Bet grįžtame prie temos.
Na. Ir
kas iš to, jei jie dideli ir išlindę?
Iš
esmės dažniausiai nieko.
Galima būtų pasakyti, kad kiekvienas
žmogus vaikšto su 0 laipsnio hemorojumi (nes tokius mazgus turi :)
) ir vargu ar rastum tokį, kuriam nors kartą gyvenime nebūtų
buvęs I° hemorojus - mazgai padidėja ir juos "užkliudo"
slenkančios išmatos, tuomet jos nudreskia gleivinės gabalėlį ir
ant išmatų pasirodo raudonas kraujo lašelis (arba toks matomas
nusivalius išangę ant popieriaus). Daugumos žmonių hemoroidiniai
mazgai yra visiškai neskausmingi ir taip nutikus žmogus nejaučia
jokio diskomforto, skausmo ar ko nors panašaus. Išsigąsta, o kitą
dieną jau pamiršta.
II° hemorojus laikomas tada, kai šie mazgai išlenda lauk
tuštinantis, bet vėliau savaime sulenda patys atgal. Vėlgi,
kadangi tai nėra skausmingas procesas, žmogus tą pastebi nebent
jei staigiai po tuštinimosi valosi užpakalį arba jei jį stebi
kitas žmogus. Na, būna ir taip. Iš esmės pusė žmonių virš 50
metų turi tokį hemorojų.
III° yra tuomet, kai mazgai išlenda lauk, bet juos galima
sukišti atgal ranka.
O IV
- kai jau net nebėra kaip sukišti - jie būna išlindę taip visą
laiką. Atrodo maždaug taip.
Kaip
jau minėjau, hemorojus pats nėra skausmingas. Daug žmonių vaikšto
jį turėdami ir net nenutuokia. Kai kurie turi III-IV laipsnį ir,
kadangi nei skauda, nei niežti, nei gyventi trukdo, tai net
negalvoja eiti pas gydytojus. Kartais jį lydi keistas "nejaukumo", nenusakomo skausmo, "blogos nuojautos" ir panašūs pojūčiai. Jie kyla ne todėl, kad būtų dirginami skausmo receptoriai, bet todėl, kad dėl persiduodančio tempimo netiesiogiai dirginamas žarną gaubiantis nervinis rezginys.
Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei skauda ar raižo išangę, tai jau yra hemorojus.
Taip
yra todėl, kad hemorojiniai mazgai yra ganėtiniai "švelni"
struktūra ir jei valgote pistacijas su lukštais, tai tie lukštai
lįsdami lauk gali lengvai juos įplėšti. Žinoma, dažniausiai
užtenka mažiau skaidulų turinčio maisto (tuomet išmatos būna
kietesnės), vidurių užkietėjimo ir panašiai, kad susižeistumėte
hemorojinius mazgus ir sukeltumėte jų uždegimą (tuomet skauda) ar
pačiame išangės gale esančia anodermą - tai keli centimetrai
odos nuo išangės (į "vidinę" pusę), kuri yra skausminga.
Šiais atvejais be
skausmo iškyla ir kitokių nepatogumų - uždegimas gali plisti, kaip
komplikacija formuotis pūliai, o kandangi užpakaliukas pas žmogų
yra gana minkštas ir pilnas riebalinio audinio, kurį mikrobai itin
mėgsta, tai gali susiformuoti ir gyvybei pavojingas pūlinys, ypač
jei jis pratrūksta į pilvo ertmę (dažniausiai tokie pūliniai
pratrūksta į tą pačią tiesiąją žarną (tuomet išmatose
atsiranda pūlių), laukan (tada šalia išangės atsiranda
pūliuojanti žaizda) arba į makštį (tuomet iš makšties ima
tekėti pūliai)). Šie pūliniai turi bjaurią savybę - nesvarbu ar
jie kyla iš hemoroidinių mazgų, žarnos gleivinės liaukučių ar
kitų struktūrų, jie gyja lėtai, skausmingai, dažnai reikia
chirurginės intervencijos.
Kita komplikacija yra hemoroidinių
kūnų trombozė - dėl suspaudimo juose susilaiko kraujas, o jei dar
toks kūnelis kiek patraiškomos, tai tam kraujui "susišviečia",
kad jis yra išorėje ir jis elementariausiai sukreša. Tuomet,
dažniausiai vienas hemoroidinis mazgas staiga ima skaudėti, iš
pradžių pamėlsta, vėliau pajuoduoja. Šičia pavojus slypi tame,
jog tokie krešuliai gali lengvai iš ten atsikabinti ir būti
nunešti į plaučius, kur sukelti plaučių infarktą, o jei
skilveliuose turite pertvaros defektą ar neužsidariusią ovaliąją
angą (kai kurių mokslininkų duomenimis tokią mažulytę, šiaip
įtakos širdies darbui nedarančią turi ~40% žmonių), tai
krešulys gali nukeliauti praktiškai bet kur - net sukelti infarktą ar insultą.
Čia
svarbu paminėti, jog nereikia turėti hemorojaus, kad kiltų dvi
pastarosios komplikacijos. Užtenka ir pačių hemorojinių mazgų -
kartais netikėtas tokio mazgo uždegimas žmogui būna
skausmingesnis ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Tiesiog
hemorojaus turėjimas galimybę susirgti šioms dviem komplikacijom
taip padidina, kad tikriausiai būtent dėl to liaudyje jos imamos
tapatinti su pačiu hemorojumi.
O siaube! Noriu juos
išsipjauti!
Kaip jau
minėjau patys hemoroidiniai mazgai yra neskausmingi, todėl pjautis
juos vien "iš idėjos" yra nelabai protinga vien dėl to, jog nėra
tokios operacijos kuri būtų 100% saugi ir be galimų
komplikacijų.
Hemoroidiniai mazgai šalinami tik tais
atvejais kai yra III-IV laipsnio hemorojus ir kai jis žmogaus
gyvenimui trukdo, arba kai labai dažnai kartojasi komplikacijos ir
tiesiog būtų saugiau juos išpjauti, nei palikti. Taip pat tuomet,
kai organizmas pripranta prie vaistų ir šie
nebepadeda.
I-II laipsnio hemorojus gydomas pirmiausiai daug
skaidulų turinčia dieta - minkštesnės ir didesnės masės išmatos
mažiau traumuoja žarnų gleivinę, o taip pat labiau skatina jos
motoriką, dėl to žarnos labiau juda, "treniruojasi" ir
geriau apsirūpina krauju, dėl to geriau ir lengviau gyja, net jei
ir suvalgote kokį pistacijos lukštą :)
Antra - skatinama gerti
daugiau vandens. Vandens perteklius tiesiogiai išmatų neskystina,
bet jo trūkumas jas kietina (organizmas bando pasisaugoti nuo
vandens netekimo visais jam įmanomais būdais), o antra , tai
užtikrina pakankamą gleivių gamybą žarnose - daugiau gleivių,
geresnis išmatų masės slydimas.
Trečia - paprasčiausi pasivaikščiojimai yra tiesiog gėris sergant hemorojumi, ypač žemo laipsnio. Nereikia lieti prakaito sporto salėje ar ant treniruoklių, užtenka tiesiog 20-30 min per dieną neskubant paslampinėti ir pasidžiaugti aplinka.
Ketvirta - tai įvairūs tarpvietės raumenų stiprinimo pratimai - pvz.: sąmoningai keliolika kartų sutraukti išangės raumenis, po to vėl atpalaiduoti ir panašiai. Dauguma vyrų juos gerai žino, kaip būdą pagerinti lytinę funkciją, o moterys, kaip būdą sumažinti artėjančio gimdymo skausmus ar įvairių plyšimų ir iškritimų riziką, bet šie pratimai yra visiškai nekenksmingi ir net jei nesiruošiate artimiausiais metais gimdyti ar nesiskudžiate erekcijos sutrikimais - jie stiprina visus tarpvietės raumenis ir gerina jų kraujotaką.
Penkta - teisinga tuštinimosi padėtis (ne susigūžus ir panašiai), ir vengimas sėdėti ant unitazo, kai tai nebūtina :)
Trečia - paprasčiausi pasivaikščiojimai yra tiesiog gėris sergant hemorojumi, ypač žemo laipsnio. Nereikia lieti prakaito sporto salėje ar ant treniruoklių, užtenka tiesiog 20-30 min per dieną neskubant paslampinėti ir pasidžiaugti aplinka.
Ketvirta - tai įvairūs tarpvietės raumenų stiprinimo pratimai - pvz.: sąmoningai keliolika kartų sutraukti išangės raumenis, po to vėl atpalaiduoti ir panašiai. Dauguma vyrų juos gerai žino, kaip būdą pagerinti lytinę funkciją, o moterys, kaip būdą sumažinti artėjančio gimdymo skausmus ar įvairių plyšimų ir iškritimų riziką, bet šie pratimai yra visiškai nekenksmingi ir net jei nesiruošiate artimiausiais metais gimdyti ar nesiskudžiate erekcijos sutrikimais - jie stiprina visus tarpvietės raumenis ir gerina jų kraujotaką.
Penkta - teisinga tuštinimosi padėtis (ne susigūžus ir panašiai), ir vengimas sėdėti ant unitazo, kai tai nebūtina :)
Esant
hemorojaus komplikacijoms dažniausias gydymas yra vietinis ir
medikamentinis - tai įvairūs nuskausminamieji, priešuždegiminiai,
riebalinės klizmutės, gulėjimas šiltoje vonioje, ir panašūs
dalykai, kurie švelnina simptomus tol, kol organizmas pats išgyja. Kadangi labai dažnai skauda ne tiek, kiek dėl pačio uždegimo, bet dėl baimės ir psichologinio diskomformto - labai efektyvūs visokie placebo preparatai - jie nuramina "nervus", o ramus žmogus visada gyja greičiau ir lengviau. Visuomet reiktų atsargiai vertinti liaudiškus metodus - nors dauguma jų yra tas pats placebo, bet kiti tikrai veikia, o kas bjauriausia, kad prie to veikimo organizmas dažniau prisitaiko daug dažniau nei prie medikamentų iš vaistinės :( ...
Hemorojus turi savybę progresuoti - tai yra, jei turi I laipsnio
hemorojų, didelė tikimybė kad turėsi ir antro. Tik nežinia ar po
metų ar po penkiasdešimties. Antra, pamenate, pradžioje minėjau
mažus hemorojinius rezginiukus? Tai va, pašalinus didelius,
organizmas išaugina į didelius tuos mažiukus ir žmogus gali VĖL
sirgti hemorojumi.
Nuėjau.
Apžiūrėjo. Pasakė, kad hemorojus. Priskyrė visokių tepalų, ir
dar liepė pasidaryti kažkokius tyrimus. Nenoriu. Ar būtina? Gi jau
žino, kad man hemorojus!
Dauguma
gydytojų apžiūrėdami ligonį, visuomet įtaria labiausiai
tikėtiną ligą, bet niekada neatmeta pavojingiausios. Šiuo atveju -
tai kolorektalinio vėžio.
Taigi tam tyrimai ir yra reikalingi,
kad:
a) nustatyti ar diagnozė tikrai yra tesinga, nes simptomai
gali būti panašūs į kitų ligų;
b) nustatyti ar jūs nesergate ir tuo ir tuo
vienu metu - simptomai gali "persidengti";
c)
nustatyti ar jūs nerergate ir tuo ir tuo, kai vėžys yra labai
ankstyvoje stadijoje ir iš viso dar jokių simptomų jums dar nesukelia. Gi
jau atėjote iki kabineto, kodėl gi jūsų neištyrus dėl tokios
baisios ir ganėtinai dažnos ligos (šis vėžys yra 2-3 vietoje
pagal paplitimą iš visų vėžių).
Gerai,
aš sergu hemorojumi. Man jau nusibodo kankintis su tom žvakutėm.
Kaip vyksta operacija?
Hemorojaus
operacijos yra greitos ir dažniausiai neskausmingos. Dažniausiai
kitą dieną žmogus jau jaučiasi puikiai ir nori grįžti darban ar
prie įprastinės veiklos, bet visgi dauguma gydytojų rekomenduoja
2-3 dienas pailsėti, kad kiek apgytų žaizdelės ir žmogus
atsigautų nuo emocinio-psichologinio streso ir
diskomforto.
Operuojama dažniausiai labai paprastai - išorėje
ar viduje esantys mazgai gali būti tiesiog išpjauti skalpeliu ir
likusios žaizdos paliktos užgyti ( dažnai net nesiuvama, kai mazgai nėra labai dideli), jie gali
būti sunaikinti lazeriu, skystu azotu ar kitokiais "nuodais".
Dar prieš 2000 m. žmonės jau mokėjo tokius mazgus šalinti
perrišdami vilnoniu siūlu ir kas kiek laiko vis labiau sutraukdami
siūlą "numarinti" mazgą, kad jis pats sudžiūtų ir
nukristų - šis metodas, kaip labai pigus, greitas ir neskausmignas,
taikomas ir šiandien, naudojant spec. gumytes uždedančius
prietaisus ir panašius įrankius.
Kadangi
mazgai tįsdami žemyn tempia ir pačią žarnos gleivinę, tai labai
geras mazgų šalinimo būdas yra su spec. aparatu, kurį įkišus į
žarną gali būti išpjauta virš mazgų esanti gleivinės juosta,
ir susidaręs defektas užsiūtas (taip pasikelia mazgai ir grįžta
vidun), arba net išpjauta su visais padidėjusias ir galimai didėti
galinčiais mazgais ar "ataugti" galinčiomis užuomazgomis.
Šie du būdai brangesni, bet žymiai rečiau ar iš vis nebebūna
hemorojaus recidyvų.
Taigi, pasirinkimo yra į valias. Taip
pat, kadangi yra daugybė-galybė operacijos būdų, tai reiškia,
kad nė vienas nėra 100% veiksmingas ir pats geriausias.
Iš
visų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl hemorojaus tik apie dešimtadaliui gydytojai siūlo operuotis, nes, kaip suprantate, kiekviena operacija
turi savo riziką ir ją siūlo tik tada, kai mato, jog hemorojaus
komplikacijų rizika yra didesnė, nei operacijos. Bet, kiekvienas
pacientas turi teisę nuspręsti ar tas hemorojus jam tikrai trukto
taip, kaip teigia gydytojas ir nuspręsti operacijos atsisakyti, arba
manyti, kad visgi sukeliamas diskomfortas yra nepalyginamai didesnis
su rizika ir operacijos reikalauti (tik šiuo atveju reikia gydytojui
argumentuoti, kodėl būtent manote, jog operacijos reikia, o ne
todėl, kad kaimynas Petras pasidarė ir gavo 2 laisvadienius ar jums
kažkas sakė, kad jums to reikia).
Ligos,
kurias žmonės dažnai maišo su hemorojumi:
1)
Tiesiosios žarnos iškritimas - jo metu atrodo, kad žarnos galas
yra išlindęs laukan (taip ir yra). Tai - rimtesnė liga nei
hemorojus, ir reikalauja kiek rimtesnių operacijų (jų metu tenka
"pakelti" ne vien žarnos gleivinę, bet pačią žarną,
ją trumpinant ar prisiūnant pilve prie mažojo dubens struktūrų
(dažniausiai prie kryžkaulio vidinės pusės).
Per tokią žarną žymiai lengviau "gauti" infekciją, trombozę ir kitas komplikacijas.
2) Tiesiosios žarnos
įplėšos - tai gleivinės įtrūkimai, kurie dažnai būna labai
skausmingi. Dažniausiai atsiranda lyg iš giedro dangaus, bet taip
pat ir dingsta. Gali supūliuoti, netgi formuotis proktitas ar net anorektalinės fistulės - tada reikia medikų pagalbos.
3)
Papilomos ar kandilomos - jos gali augti "ten", kaip ir bet
kur kitur organizme. Jas yra verta išsitirti, nes gali būti, kad
jos turi tikimybę suvežėti, arba, jog tai gali būti II sifilio
stadijos pasireiškimas.
4) Gėrybiniai ir piktybiniai augliai.
5) Krono liga - jos metu gana dažnai skauda išangę, iš jos pakraujuoja. Apie šią ligą ypač reikia pagalvoti, jei tariamas hemorojaus pacientas yra jauno amžiaus - tai ne tik galimai labiau tikėtina liga, nei homorojus, bet ir pavojinga mažajam žmogui dėl to, kad gali sukelti virškinimo sutrikimus ir sulėtinti fizinį ir protinį vystymąsi :(
5) Krono liga - jos metu gana dažnai skauda išangę, iš jos pakraujuoja. Apie šią ligą ypač reikia pagalvoti, jei tariamas hemorojaus pacientas yra jauno amžiaus - tai ne tik galimai labiau tikėtina liga, nei homorojus, bet ir pavojinga mažajam žmogui dėl to, kad gali sukelti virškinimo sutrikimus ir sulėtinti fizinį ir protinį vystymąsi :(
Tikriausiai sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, kaip ir rašyti apie patį hemorojų.
Pabaigai - visuomet geriau nueiti pas gydytoją ir išsitirti, jei kyla bet kokių įtarimų, jog kažkas negerai su išange ar su virškinamuoju traktu (ar bendrai su bet kuria kita organizmo dalimi) - pati esu skaičiusi tikrų ligos istorijų iš Lietuvos, kai storosios žarnos vėžys buvo įtartas (vėliau diagnozuotas ir sėkimingai išgydytas labai ankstyvose stadijose) dėl vienintelio simptomo - pvz.: išnykusio pasitenkinimo jausmo po tuštinimosi, padažnėjusio tuštinimosi (konkrečiam atvejį, tai buvo pasidaręs kas 2 dieną, nors žmogus prieš tai teigia >40m. tuštinęsis kasdien, nesvarbu kas), ar kelių kraujo lašelių išmatose.
PS - apsikirpau. Sekantis įrašas bus įvadinė blevyzga piešimo pamokėlėms :)
Pabaigai - visuomet geriau nueiti pas gydytoją ir išsitirti, jei kyla bet kokių įtarimų, jog kažkas negerai su išange ar su virškinamuoju traktu (ar bendrai su bet kuria kita organizmo dalimi) - pati esu skaičiusi tikrų ligos istorijų iš Lietuvos, kai storosios žarnos vėžys buvo įtartas (vėliau diagnozuotas ir sėkimingai išgydytas labai ankstyvose stadijose) dėl vienintelio simptomo - pvz.: išnykusio pasitenkinimo jausmo po tuštinimosi, padažnėjusio tuštinimosi (konkrečiam atvejį, tai buvo pasidaręs kas 2 dieną, nors žmogus prieš tai teigia >40m. tuštinęsis kasdien, nesvarbu kas), ar kelių kraujo lašelių išmatose.
PS - apsikirpau. Sekantis įrašas bus įvadinė blevyzga piešimo pamokėlėms :)