2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

Pradėjau vartoti odos emolientą

Šio mėnesio pradžioje pradėjus studijuoti dermatologiją (mokslą apie odos ligas ir sutrikimus) ir kone prie kiekvienos ligos gydymo ar profilaktikos būdavo nurodomi emolientai - tam tikri odos drėkinimui, o tuo pačiu ir jos barjerinei (nuo infekcijų apsaugančiai funkcijai) skirti kremai ir tepalai.
Toeriškai turint sveiką odą ir gyvenant idealiomis aplinkos sąlygomis jokio emoliento nereikėtų. Tačiau idealiose sąlygose visi žmonės galėtų vaikščioti nuogi be baimės nudegti, nušalti, išdžiūti ar sudrėkti, apsipleiskanoti ir taip toliau ir panašiai...

Taigi nusprendžiau ir aš išmėginti emolientą, juk praktiškai ir šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti sausos odos ar "sausų odų" rizikos grupėje esančiam pacientui pamėginti jį naudoti, bet kaip galima rekomenduoti profilaktinę priemonę jos pačiam neišbandžius? Būtų kažkas panašaus į raginimą skiepytis pačiam nepasiskiepyjus, drausti rūkyti pačiam rūkant, ar kalbėti apie abortų ir kontracepcijos draudimus neįsivaikinus ar net nepagimdžius nė vieno vaiko :)

Iš pradžių emoliento užsukau į vaistinę, bet ten dauguma buvo brangūs, o taip pat turėjo man visiškai "nereikalingų" medžiagų - papildomų riebiųjų rūgščių, vitaminų odai, antioksidantų, kai kurie buvo su antiseptinėmis priemonėmis, vienu žodžiu, kaip ir dera vaistinėje, jie daugiau buvo skirti jau realiai su odos problemomis susiduriančiais žmonėms, o ne tokiems, kaip aš "kas bus, jei aš...?".
Tuomet užsukau į kosmetikos parduotuvę ir ten radau man patikusį emolientą su konservantais ir kvapikliais :D (tikriausiai ir su dažikliais, nes anas yra keistai gelsvos spalvos). 
Kitas, ir Lietuvoje gana populiarus variantas, yra gamintis emolientą namuose, mat taip būna žymiai pigiau, bet tai gana "teplus" procesas, o aš tinginė su ilgąją y.

Tepiausi kaip nurodyta instrukcijoje - po kiekvieno maudymosi nepraėjus 3 minutėms padengdavau visą kūną, išskyrus galvą.

Pastebėti pliusai:
  • Maudantis vakare po jo vartojimo yra lengviau užmigti, nes nebėra odos "tempimo" pojūčio. Bet jo ir šiaip nesijaučia, kol jis nedingsta. Kažkas panašaus į dantų akmenis, kai pajunti, kad jų turėjai tik po to, kai juos pašalina ir supranti, kad nebėra to keisto pojūčio dantenose, dėl kurio su ilgesiu žiūrėdavai į kuo mandresnius dantų šepetėlius...
  • Sumažėjo blauzdų pleiskanojimas. Tiksliau visai išnyko, tai visai malonu.
  • Praktiškai išnyko po kojų skutimosi kamuodavęs blauzdų ir šlaunų bėrimas mažais pūlinėliais (folikulitų skaičius). (Tokio efekto tikėjausi pirkdama skutimosi putas, bet jos niekada juo nepasižymėjo).
Minusai:
  • Kaip tingisi tą emolientą teptis.... x_x
  • Nors brangesniuose emolientuose būna gryni sintetiniai hidrofobiniai naftos produktai ir panašūs bakterijoms neskanūs dalykėliai, bet mano pasirinktame pigiasniame variante buvo kakavos sviestas, todėl jis kvepia šokoladu... ir siaubingai skatina apetitą. Ir nors jame yra privaryta gausybė konservantų, bet tai neapsaugo nuo ant mano odos natūraliai gyvenančių mikrobiukų, kurie jį skaniai vartoja ir ilgiau nesiprausus atsiranda saulėje pagulėjusio šokolado kvapas :D
  • Visuomet išlieka klausimas "ar man to tikrai reikia"? :)

Tai va tiek va šiandien :) Ketinu pamėginti ir toliau jį vartoti (tik išmėginti ir kitas firmas), tai gal vėliau apaugsiu kokiom karpom ar man nusilups visa oda ir tada jūs visi turėsit labai liūdėti... arba bent jau apsimesti >:0


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą