my ecology level is over 9000

Šiandien su antra puse išėjome sekmadienio popietės pasivaikščiojimo. Ir, kaip visuomet būna, kai išeini pasivaikščioti, namo grįžome gavę/radę nemokamų dalykėlių.

Vienas iš jų buvo žurnalas apie ekologiją.
Grįžusi jį paskaitinėjau ir supratau, kad niekada negalėsiu gyventi ekologiškai.

Ekologiškai jau ir taip gyvename kiekvienas, nes ekologija yra mokslas apie gyvosios ir negyvosios gamtos sąryšį. Neekologiškai gyventi galėtų nebent antgamtinės būtybės. 

O štai ekologiškai aš gyventi negalėčiau. 

Ir tikėtį "į ekologiją" niekaip negaliu, nes dauguma jos šalininkų teigia, kad motulė Gaja yra didžiausias mūsų draugas, koks begali būti, o visos ligos, kuriomis susergame, mus užpuola tik dėl mūsų kaltės, kad cunamiai ir uraganai kyla tik dėl klimato kaitos ir taip toliau. Aš suprantu, kad gyventi suvokiant Visatos indefirentiškumą ir žmogiškosios meilės atstūmimą gali būti be galo sunku, kad gyventi Pasaulyje, kuriame geri dalykai gali nutikti blogiems žmonėms, o blogi geriems be jokios priežasties ir pasekmių gali būti skausminga, kad realiai priimti atsakomybę už savo veiksmus gali būti baugu, kad kartais be galo norisi tikėti atgamtinėmis galiomis ar teisingumo dėsniais, kurie paguostų, arba bent jau, na... ...ekologija.

Aš be galo gerbiu žmones, kurie kovoja ir stengiasi, kad kasdieniame mūsų maiste būtų kuo mažiau maisto priedų, kad iš vaistinių išnyktų nereceptiniai maisto papildai ir visokios "natūralios žolelės nuo kosulio iš Kinijos", kad moterys jaustųsi gražios ir be naftos perdirbimo produktų, o vyrai pajėgūs ir be tūkstančio arklio galių. Ir suprantu, kad su ekologijos mylėtojais šių žmonių kelio dalis sutampa, bet, jeigu dar nesupratote, šiandien aš kalbu apie tuos, kurie naktį miega ramiai tik dėl to, kad naudoja plaukų kondicionierių su žaliu lapeliu.

Negaliu būti ekologiška, nes tame žurnale išskaičiau šimtus dalykų, kurių aš niekaip negaliu sau pritaikyti. Jame vis buvo vardijama kokią ekologišką plaukų blizgesio priemonę pirkti, kokį keramininių plytelių valiklį ar netgi tokį daiktą, kaip kad "kilimų šampūną", mat naudojant įprastus "kilimų šampūnus" jūsų kūdikėliui nesivystytų alerginė astma ir taip toliau ir panašiai (iki 3/4 berniukų sirgusių astma vaikystėje po lytinio brendimo nuo jos "pagyja", nes pagaliau išsilaivinę nuo motinos, jie nebejaučia jos įdiegiamos kaltės ir suvaržymo - tokia astma tikriausiai būna psichosomatinis susirgimas, kurį greičiau išprovokuoja motinos, savo meilę išreiškiančios "kilimų šampūnu", hipergloba, nei kad anie chemikalai)*

Kaip žmogus, kurio visa grožio chemija apsiriboja "uniseksiniu" šampūnu, muilu ir deozodorantu, bei akių tušų įpatingoms progoms, skaičiau ir kraipiau galvą, kokio velnio man reikia tokių dalykų. Ypač prajuokino tas "kilimų šampūnas"...

O tada prasidėjo buitinė chemija... Beskaitydama patarimus apie indų ploviklio taupymą (pvz.: kad išgėrus vandens galima puodelio su indų plovikliu ir neplauti, kad geriau plauti tik pilnai pakrautą indaplovę ir panašiai), supratau, kad šioje srityje aš jau seniai turbo ekologiška, kadangi neturiu tiek lėšų, kad pirkčiau pigų indų ploviklį, ir naudoju tokį, kurio pakanka vieno lašelio visam indų tuntui suplauti (kaip bebūtų keista, bet jo reklama nemeluoja), o kai kurių indų su indų valikliu net neplaunu - pvz.: ilgą laiką man niekaip neišrūgdavo skani duonos gira (na, ji išrūgdavo, bet labai panašaus skonio, kaip kad būna 60% mugėse perkamų...), kol vieną dieną suvokiau, kad ką gi aš darau - ot "genijus" plaunu būsimą giros rauginimo indą su indų plovikliu. Ilgai juokiausi, kad ne veltui iš mikrobiologijos egzamino gavau tik šešetą... Nuo šiol tą indą plaunu tik soda ir gira būna fantastiška! 

Galų gale sekė skyrelis apie drabužių skalbimą... Žinot, aš niekada nesu pirkusi nei dėmių valiklio, nei skalbinių minkštiklio, nei kokio nors kito daikto, nei kad patys paprasčiausi skalbimo milteliai. Jokių automobilių netaisau ir panašiai, todėl visos mano drabužių dėmės būna tik buitinės, kurias puikiai išplauna ir paprasti skalbimo milteliai. Aš jų dedu kur kas mažiau, nei būna nurodyta ant dėžutės, nes taip man pigiau (išplauna taip pat gerai), o taip pat vėliau drabužiai nesmirda tų miltelių "gaiva". Švarūs drabužiai turi kvepėti švariais drabužiais, ir jeigu dar niekada neuostėte to nuostabaus virinamo medvilnės ir lino kvapo, daug ką prarandate... Čia tikriausiai antras pagal mistiškumą kvapas po petrchoro kvapo ;)

Apie visokius "pasidarykime papuošalų iš šiukšlių" straipsnius tai jau iš viso tyliu. Taip jau išeina, kad kiekviena fantazijos nestokojanti, bet pinigų pristygsanti paauglė esti tikra ekologijos dievaitė. O kai demonstruojami tokie straipsniai, kuriuose rašoma, kad kartais reikia ir pakentėti, pavaikščioti ir su pernykščiais, iš mados išėjusiais, bet dar gerais batais, kad padėtum motulei gamtai, tai norisi daužyti galvą į stalą. Kad tik stigmos nuo tokių aukų neatsivertų.

Ir taip toliau, ir panašiai :) manau mintį supratote. Nenoriu įžeisti žmonių, kurie perka "ekologiškus" produktus todėl, kad jie yra gerenės kokybės ar skanesni. Šitas straipsnelis buvo apie tuos, kurių viduramžių atitikmuo pirkdavo indulgencijas.

* - tai tik viena iš toerijų apie paauglystėje praeinančią astmą. Egzistuoja ir daugiau - kad paauglystėje subręsta imuninė ir nervinė sistema ir kitos. Tačiau psichosomatinis priėmimas prie šios ligos dažnai duoda puikių gydymo rezultatų - pvz.: tokių vaikų sanatorinis gydymas sumažina priepuolių skaičių ir intensyvumą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje yra sanatorija (gydo ne rami aplinka, bet poilsis, nuo nuolatos vaiką sekančių tėvų). Taip pat svarbu suvokti, kad nesvarbu, ar liga kyla dėl psichosomatinių priežasčių ar dėl tikrų alergenų, jos eiga, simptomai ir galimos komplikacijos esti identiškos!!!