I piešimo pamokėlė - piešinio
elementai
Piešimo pamokėles norėčiau pradėti nuo piešinio elementų. Manau, jog "piešinio elementus" būtų
galima pavadinti ir kaip nors kitaip, bet žodis "elementas"
man labai patinka - jis reiškią kažką paprasto ir nesudėtingo,
kažką tokio iš ko galima vėliau konstruoti sudėtingesnius
junginius, darinius, na, o šiuo konkorečiu atveju - piešinius. Pamėginusi pakalbėti apie elementus pereisiu prie konkrečių piešinių piešimo žingsnis po žingsnio :)
Taigi, nuo ko prasideda kiekvienas
piešinys?
Jis prasideda nuo linijos.
Mano nuomone tuo
piešimas ir skiriasi nuo tapybos.
Jeigu paimate guašo ir teptuką, bet
kuriate linijomis - jūs vis tiek piešiate, o
ne tapote. Ir lygiai taip pat, jeigu naudojatęs pastelėmis, bet
tarsi ignoruojate linijos komponentą, jūs tapote. Labai norint
galima "tapyti" netgi spalvotais pieštukais. Ir piešti,
galima bet kuo, svarbu, jog būtų išskirta linija.
Čia greičiausiai papyksite ant
manęs, sakydami, jog tapyboje linijos irgi matomos. Bet čia tame ir
esmė - jūs matote linijas, kurių ten nėra! Jei prieisite arčiau
tapyto darbo, pamatysite, kad tai, ką palaikėte linija tebuvo
dviejų spalvotų masių susidūrimo riba, ir ji netgi niekada nebūna
griežta - tai jūsų protas jas atskyrė ir pats užpildė
susidariusią loginę tuštumą linija. Tuo tarpu piešinyje
atvirkščiai - kuo iš toliau žiūri, tuo daugiau dėmių (masių)
matai, kuo arčiau - tuo daugiau linijų. Tikriausiai būtent dėl to
vieni žmonės labiau mėgsta piešinius, o kiti paveikslus
("tapinius").
Žinoma, toks skirstymas yra grynai
teoretiškas ir realybėje rasti grynos formos tapytą paveikslą ar
piešinį yra labai sunku. Ir kodėl gi turėtų autoriai apsiriboti
vienu ar kitu "elementu", tiesa?
Linija yra atkarpa nuo vieno taško iki kito taško. Piešiant yra labai svarbu suvokti, kad, dar kartą kartoju, linija yra atkarpa nuo vieno taško iki kito taško. Juokiatės? Bet pasižiūrėkite, kiek daug pradedančiųjų "piešėjų" sakosi, kad nežino nuo ko pradėti piešti! Jie prideda pieštuką prie popieriaus lapo, ima brėžti liniją, bet gerai nežino kur tą linija turėtų baigtis! Ir kas tuomet nutinka? Jų nuomone Išeina kreivi ir "neproporcingi" darbai.
Jeigu galite nubrėžti vieną tiesą liniją, galite nupiešti bet ką, nes tai reiškia, kad jūsų smegenų žievės ir rankų raumenų koordinacija yra pakankamai gera. Belieka tik įveikti du barjerus - dar labiau "įgudinti" minėtąją koordinaciją ir perlipti per kompleksą, jog negalite kažko nupiešti. Jei galite tą įsivaizduoti - tuomet tikrai galite.
Iš kiekvieno piešinio galima padaryti vaikišką žaidimą "sujunk taškus".
Galime pamėginti. Štai per kelias minutes nupiešiau piešinėlį (>_> atrodo labai "sloppy", bet pamėginkite tai nuignoruoti):
O dabar, uždėjau kitą lapą ant viršaus ir pamėginau uždėti po tašką ant kiekvienos vietos kur, mano nuomone, linija "lūžo", pasibaigė ar prasidėjo:
Tuomet pamėginau sunumeruoti (skliausteliais pažymėjau taškus, kuriuose liija arba prasideda arba pasibaigia, kai kurie taškai yra gavę numerius du kartus :) (jei norėsite atsispausdinti, tai turiu pasakyti, kad kažkur pamečiau taškus nuo 122 iki 130, tai jų nieiškokite per daug :D)
Linijas sujungiau:
Taigi, kiekvieną kartą pradedami piešti liniją, įsivaiduokite kur link ta linija eis ir kur jinai pasibaigs! Visai netrukus pajusite, kad galvoti nebereikia - lygiai taip pat, kaip sunku pirmą kartą važiuoti dviračiu, o vėliau niekų darbas.
1 Pratimas: Raskite jums labai patinkantį piešinį. Uždėkite ant viršaus ploną popieriaus lapą ir vietoj to, kad iš karto perpieštumėte pamėginkite pieštuku pažymėti esminius taškus (galite numeruoti). Nuimkite lapą nuo piešinio ir pamėginkite dabar jį perpiešti naudodamiesi taškais kaip orientyrais. Atkreipktie dėmesį į tai ar pridėjote per daug ar per mažai taškų. (apie perpiešimą naudojantis geometrinėmis figūromis pakalbėsiu kitoje pamokėlėje).
Dabar pamėginkime kažką perpiešti vien tik žiūrėdami į tą daiktą (šiuo atveju į žirafos nuotrauką iš vikipedijos :) ):
Pirmiausiai nuspręsiu kiek tiksliai vietos mano lape turi užimti žirafa. Nes piešiniai "įkalinti" lapuose atrodo taip pat blogai, kaip storuliai vilkintys 2 dydžiais per mažus marškinius ;) Dar blogiau, kai dėl to pesronažai netenka kojų ar viršugalvio ir panašiai.
Gerai, dabar vėl žiūrime į piešinį.
Nuspendžiau, kad kairiausia žirafos snukio dalis bus A, o pakaušis B ir pamėginau nutaikyti, kokio maždaug kampu žirafa laiko savo galvą nuleidusi - tam man prireikė nupiešti dar vieną liniją (žirafos kaklą), einančią už lapo ribų.
(tos raidės piešinyje atsidūrė aiškinamaisiais sumetimas :) )
Toliau ties snukučiu nupiešiau vieną liniją, kad aiškiau matyčiau kokiu kampu užsibaigia žirafos snukis ir kokio pločio jis yra, taip pat ties galvos ir kaklo jungtimi nupiešiau dar vieną - kad žinočiau kur galva prasidės ir kur baigsis (įskaitant ir ragučius).
Tuomet sujungiau apatinį snukučio linijos tašką su apatiniu galvos aukščio linijos tašku. Viršutinį snukučio linijos tašką sujungiau su galvos aukščio linijos tašku maždaug taip, kiek įsivaizduoju, kad liktų dar vietos ir ragiukams.
Burnytė. Akytė. Ir Kaklas.
Toliau, eidama nuo snukio galo, link kaklo, kiekvieną kartą pridedu vis daugiau detalių:
Ir štai - turime žirafą, nupieštą pieštuku:
Bet šiandienos tema yra linija. Linija gali būti paprasta. Taigi, pirmiausiai pačia paprasčiausia linija ir apvedžiojau žirafą:
Na, ji galbūt ir neišėjo visiškai tiksli, kaip kad ta žirafą, kurią bandžiau piešti, kadangi neišvengiamai šį tą pridėjau nuo savęs:
Snukio proporcijas pataikiau ganėtinai gerai, tik snukutį padariau kiek "nuolankesnį", kažkaip šiandien agresijai visai neturiu noro... ;) taip pat kiek "stačiau" pakėliau ragiukus ir padariau juos kiek didesnius - visuomet taip darau, nesvarbu kokį gyvūną bepiesčiau. Jau nuo 8 metų... Taip pat šiek tiek atgal atitraukiau ausytę - man patiko galvos ir kaklo raukšlėta jungtis, pasistengiau ją labiau parodyti, taip pat ir pačią ausį labiau atsukau į piešinio žiūrovą. Juk ne veltui savo bloge nesu išjungusi komentarų rašymo funkcijos ;) Didžiausią klaidą kurią padariau - tai smarkiai pastorinau kaklą ir nupiešiau žirafą su nuleisa galva. Manau, jog kaklą nesąmoningai nuleidau dėl asmeninio nuovargio (sunki savaitė), o kodėl pastorinau tai pati gerai nežinau, mat kol piešiau tai man visą laiką rodėsi, kad kaip tik tas kaklas yra per plonas! Čia jau kažkas giliau, bet gal skaito koks nors psichologas ar ją studijuojantis/besidomintis ir turėtų idėjų.
2 Pratimas: raskite kokio nors gyvūno nuotrauką ir ją perpieškite. Vėliau sulyginkite nuotrauką su piešiniu. Atkreipkite dėmesį į skirtumus. Kai piešėte viską ką pakeitėte pakeitėte ne todėl, kad negalėjote to nupiešti, o todėl, kad vienas ar kitas kūno dalis piešėte skirtingai, o taip piešėte todėl, kad matėte skirtingai, matėte todėl, kad jos jums turi skirtingą reikšmę. Yra žmonių, kurie tobulai gali nupiešti akį ir pripiešia jų visas krūvas. Kiti gali piešti tik moteris arba tik vyrus.
Prieš pereinant prie tolimesnio žirafos piešimo dar šiek tiek pakalbėsiu apie linijas.
Jos gali būti plonos, storos, sutrūkinėjusios, taškinės, vingiuotos, kampuotos ir dar bile kokios. Jei paimtumėte ploną ilgą popieriaus lapą ir pamėgintumėte nupiešti visų linijų, kokias tik galite sugalvoti po vieną ir tą lapą gražiai įrėmintumėte, tikrai gautumėte labai neblogą modernaus meno pavyzdėlį (ir dar galėtumėte prakišti kam, kai reikia extrinės dovanos, hehe ;) ):
Tikriausiai esarte girdėję apie grafiką? Taip pat, kaip ir su piešimu ir tapyba, ji neišsiskiria vien tuo, jog yra kažkaip kitaip daroma (pvz.: raižant linoliaumą/medį/metalą ir darant atspaudą), bet tuom, kad ji turi ypač mažai piešimo elementų - tai pozityvią spalvą (tarkime baltą), negatyvią (tarkime juodą) ir pozityvo ar negatyvo liniją kitime:
Taigi, jeigu norite suskurti klasikinį "grafišką" darbą, tai jame privalės būti baltų masių, juodų masių ir taip pat tarpinių masių, kurios bus sukurtos braižant susikertančias ar ne, trumpas ir ilgas, įvairaus atstumo viena nuo kitos nuotolusias linijas. Net jei darbe turėsite tik baltą, juodą ir vienodą "pilką" (tokio pat atstumo viena nuo kitos nutolusių linijų mases), tai jau atrodys labai neblogai.
Net kai piešiate ir su spalvotomis priemonėmis, nepamirškite, kad tarkime šešėlius galite kurti ne tik maišydami spalvas, bet ir, pvz.: rudomis linijomis užštricuodami geltoną spalvos dalį! :)
Kai kurie dailininkai mėgsta arčiau esančius daiktus piešti storesnėmis linijomis, kiti mėgsta apvedžioti išorinį piešinio personažų kontūrą storiau.
Aš asmeniškai labiausiai mėgstu paryškinti tas linijas, kurios žymi aštresnius kampus ar kampų sandūras. Pvz.: šiuo atveju akies viršutinį kraštą nupiešiau ryškesne linija, nes jai taip susirauktumėte jis atitiktų jau net ne viršutinį voką, o patį antakį ir, vienaip ar kitaip, būtų arčiau jūsų, kaip žiūrovo, nei apatinis. Taip pat suliejau apatinio krašto kraštelius su viršutiniu. Ir pirmas ir antras variantas iš tiesų atrodo vienodai gerai, bet man asmeniškai antras patinka labiau:
Skirtumą daro ir tai, kaip smarkiai spaudžiate piešimo priemonę, kokiu greičiu ją braukiate, ar piešiate daugiau judindami tik riešą, ar alkūnę, o gal piešiate net "iš peties". Nors tai irgi technika, bet labai dažnai daug pasako apie darbo kūrėją, todėl kartais galite ir sąmoningai "pažaisti" lengvabūdiškesnio siužeto darbus piešdami ir lengvabūdiškesne ranka :) Du lengvai nupiešti peliukai apžiūrinėja neaiškų daiktą, trečias yra paskendęs savo paties šizofrenijoje:
Nupiešiau žirafai dėmes, apvedžiojau storesne linija ir dar... pridėjau blakstienas. Nes čia žirafa, o ne žirafinas. Arba žirafinas su tuberkulioze. Sunku pasakyti, kai tik galva matosi. Man atrodo ta trečia pėlė į mane žiūri.. o_O
Tuomet fone nupiešiau atsitiktinai susikertančių linijų:
o ką? Jau neblogas fonas. Susidiariusias figūras galima nuspalvinti įvairiomis spalvomis, ar šachmatiškai:
Aš pamėginau kiekvieną plotelį "užspalvinti" vis kitokio raštu:
3 Pratimas: 2-ame pratime nupiešto piešinio fone arba naujame lape bet kaip subraižykite linijų - lenktų ar ne, su ar be liniuotės ir pamėginkite kiekvieną susidariusį plotą užpildyti vis kitokiu raštu.
Tai tiek šį kartą. Apibendrinant:
1. Piešinys prasideda nuo linijos.
2. Kiekviena linija turi pradžią ir pabaigą.
3. Kiekiena linija turi storį.
3. Piešiame ne tai ką matome, bet ką manome matą.
4. Mažos detalės tokios pat svarbios, kaip ir bendras vaizdas.
Tai tiek :) kitą kartą pamėginsiu parašyti pamokėlę apie mases. Laukiu bet kokių komentarų apie šią pamokėlę ir, jei atliksite bent kurį iš mano sugalvotų pratimų - būtinai pasidalinkite!
