Šeimos gydytojų audito ataskaitos įdomybės

Sugalvojau pradėti vaikščioti - kasdien po valandą, dvi. Nelabai turiu noro sportuoti klube ir panašiai, bet manau, kad vaikščiojimas man visai tinka. Bent iki tol, kol koks nors Vilniaus baseinas vėl pasiūlys akciją-atrakciją ir nebrangų abonimentą :D yeah.

Štai vakar į ėjimo maršrutą įtraukiau Jeruzalės skulptūrų parką, šiandien apžiūrėjau viename iš tų apleistų-pastatų-griaučių kažkieno įrengtą karvelidę (namuką auginti balandžiams). Kai buvau maža tokiose vietose galėdavai rasti tik kakučių, penkių centimetrų stiklo duženų sluoksnį ir prastų grafičių šešis su puse sluoksnio. Dabar grafičių tiek pat, nors jie atrodo kiek geriau, bet užtat stiklo - nepalyginamai mažiau ir pavyksta pamatyti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: urban-garden (tokio pastato aukštas užpiltas juodžemiu ir gretimo namo gyventojai augina bulves ar paprikas) ar ką nors panašaus.

Kai tokius dalykus apima beveik religinis pojūtis, supranti, kad žmogus yra daug įdomesnis padaras, nei galėtum pagalvoti iš pradžių. Ir tada džiaugiesi, kad su savimi nepasiėmiai fotoaparatao ar mobilaus telefono, nes nufotografuodamas tarsi suterštum visą paslaptį, tarsi išduotum tuos žmones, kurie išnaudoja tokius vaiduoklius mažytiems nuosaviems zoo ir botanikos sodams. Ir tuo pačiu metu nusipurtai nuo minties, kad, o, blyn, taigi jei kas iš nugaros pripultų, pagalbos nei prisišauktum, nei spėtum paskambinti, jei ištrūktum nors trumpam.

Nors šiandien dėl tokio badziojimosi per kardiologijos pratybas man labai pavargo kojos ir neiškentusi iš jų pasiploviau pusvalandžiu anksčiau (kas labai išgąsdino porą mano grupiokių, nes kažkaip aš patapau tuo žmogumi, kuris lanko "visas paskaitas" (ė, yra tokių ir daugiau U_U)... ...šiandien labai knietėjo naglai įlįsti ne į savo kurso laisvo dalyko paskaitą, kurios ir dalykas labai įdomaus, ir skaito charizmatiškas dėstytojas, bet visai džiaugiuosi, kad neėjau, nes eidama namo dar vieną katuką ištraukiau iš duobės (durnelis įkrito tikriausiai gaudydamas tuos jau minėtus balandžius), toks visas sulysęs buvo, bet nesustiręs (kas man labai keista atrodė, nes lauke apie -4), bet jis nudūmė savo reikalais, vos padėjau jį ant žemės. Gal ir gerai, Tapkius (mūsų kica) dar užpavydėtų. Gerai, kad neapdraskė/neapkramtė/neapseiliojo :D)

Sometimes I am so stupid. 

Taip, apie ką aš čia. A, taip, išėjau iš pratybų (ach, kokia išpažintis), bet tą likusį pusvalandį nusprendžiau kaip nors vis tiek išnaudoti, tik laaabai tingėjau skaityti ką nors apie tą pačią kardio (antra išpažintis!), bet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės puslapyje aptikau įdomų pranešimą spaudai, kad baigtas auditas dėl šeimos gydytojų. Tai be le kaip sėdau jo ataskaitos skaityti, bo noriu rinktis šeimos medicinos rezidentūrą.

(Čia va labais dailios moters nuotrauka visiems tiems, kuriems įdomu skaityti tik antrą įrašo dalį ir pirminė blevyzga "exciting wanderings of enorca" yra visai neaktualūs :P Skirtukas čia, skirtukas!)

Jeigu turite laiko labai rekomenduoju paskaityti išvadas (jos yra ataskaitos pradžioje) ir permesti akimis priedus (jie yra ataskaitos pabaigoje). Iš to, kas yra per vidurį, išrankiojau man asmeniškai įdomesnes pasirodžiusias dalis:

11 ataskaitos puslapis: „Šalies gyventojų, pasirinkusių šeimos gydytojus, skaičius pamažu didėja: 2006 m. šeimos gydytojai paslaugas teikė 64 proc. gyventojų, 2012 m. birželio mėn. – 83 proc. gyventojų. Likusieji gyventojai tebėra pasirinkę vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojus. Pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje 2011 m. buvo suteikta 68 proc. visų ambulatorinių paslaugų“

Labai įdomus tas augimas, bet kaip vertinti tuos 68% net nežinau. Kai kas teigia, kad tai turėtų būti 90%... Reikės sekti ateities ataskaitas ir žiūrėti kaip keisis šitas skaičiukas.

12 psl: „Jeigu vienas šeimos gydytojas aptarnautų daugiausiai 1 550 pacientų, tai 10-čiai tūkst. pacientų reikėtų 6,6 šeimos gydytojo. Šalyje 2012 m. birželio mėnesį 10-čiai tūkst. pacientų vidutiniškai teko 7,4 šeimos gydytojo. Todėl šiuo metu šeimos gydytojų skaičius Lietuvoje yra pakankamas.

 Šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10-čiai tūkst. pacientų, tarp daugiausia ir mažiausia šeimos gydytojų turinčių savivaldybių skiriasi daugiau kaip tris kartus: mažiausias šeimos gydytojų skaičius yra Šilalės rajono savivaldybėje – 4,1, didžiausias Jurbarko rajono savivaldybėje – 13,6.“

Oba, pakankamas skaičius? Kažkaip įtartina, skaitome toliau:

13 psl: „12 proc. šeimos gydytojų apylinkių turėjo du kartus mažiau pacientų nei numato minimalus normatyvas (mažiau nei 500 pacientų). 7 proc. visų šeimos gydytojų apylinkių turėjo daugiau nei 2 tūkst. pacientų – tokios apylinkės, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos nuomone, yra per didelės. Buvo atvejų, kai šeimos gydytojų apylinkių dydis nesiekė 100 arba viršijo 3 tūkst. pacientų. Daugiausiai mažų apylinkių suformuota miestuose (Vilniuje, Kaune), o didelių apylinkių – rajonuose (Šalčininkų r., Pakruojo r.).“

A, tai nors gydytojų yra, bet dalis jų turi labai mažai pacientų. Bet iš kitos pusės - turėti 100 sunkių pacientų gali būti sunkiau, nei turėti 1000 "normalių". Bet su tomis didelėmis apylinkėmis, tai tikrai kažkaip įtartina - juk net jeigu tie žmonės ir neserga, bet jie vis tiek turi gauti profilaktinius patikrinimus  ir konsultacijas sveikatos klausimais: jie negali kažkur "kaboti".

15 psl: „Mažesnis nei nustatyta šeimos gydytojo aptarnaujamų pacientų skaičius nesudaro prielaidų pacientams suteikti daugiau paslaugų, bet priešingai – gali apsunkinti paslaugų prieinamumą, nes gydytojai dirba trumpiau ar rečiau (pavyzdžiui, 2 val. per dieną, 4 val. Kas antrą darbo dieną, 4 val. vieną kartą per savaitę). Pacientams, kurių šeimos gydytojai turi daugiau nei nustatyta pacientų, sudėtinga patekti pas gydytoją dėl eilių.„

Hmm.... Ne visai į temą, bet netoli mano namų yra privatus ANG (LOR) gydytojo kabinetas, kuris dirba darbo dienomis 17-19 - gydytojas jame aiškiai darbuojasi po "pagrindinio" savo darbo. Kaip suprantu šitas auditas aiškinosi ir privačių šeimos medicinos "centriukų" darbą, tai gal dėl to tokie keisti darbo laikai ir išėjo (kai gydytojas dar kažkur prisiduria, jei tik fiziškai pajėgia). O gal ir ne. 

Privati praktika nėra blogai ir negali tokia būti, bet kažkaip paskutiniu metu vis pasigirsti kosminių pasiūlymų LT ją panaikinti vietoje to, kad geriau sutvarkyti teisminę bazę ir panašiai. ... ... njo :D Ar pastebite kiek daug sprendimų mes lietuviai bandome spręsti pagal principus "uždrausim ir nebebus" ir "tegul daro ką nori, bet man į akis nelenda"? :D

18 psl: „Taigi, Sveikatos apsaugos ministerija neturi tikslios informacijos apie laisvas šeimos gydytojų darbo vietas savivaldybėse ir (ar) gydymo įstaigose ir duomenų, kiek šeimos gydytojų turėjo būti 2010–2012 m. Lietuvoje, kad būtų patenkintas pirminės asmens sveikatos priežiūros poreikis. Taip pat neturi duomenų, koks šeimos gydytojų poreikis bus po penkerių, dešimties ir t. t. Metų. Nors pagal mūsų apskaičiavimus šiuo metu šalyje pakanka šeimos gydytojų, tačiau ilgalaikis šeimos gydytojų planavimas būtinas, nes 2010 m. 40 proc. šeimos gydytojų buvo 55 m. amžiaus ir vyresni, vidutinis šeimos gydytojo amžius 2010 m. buvo 50 metų, o 2025 m. 70 proc. šių gydytojų bus pensinio amžiaus. Be to, reikia vertinti ir tai, kad profesinę veiklą nutrauks ne visi 66 metų sulaukę gydytojai.“

Wow. Ok, tai gana akivaizdu, bet vis tiek wow, kai pamatai konkrečius skaičius ant popieriaus kompiuterio ekrane. Su tuo "niekas nieko nežino ir niekas nieko neskaičiuoja" tai nieko naujo (dėl tokių neskaičiavimų kai kurios Skandinavų šalys dabar labai noriai ir laukia medikų iš Lietuvėlės xD). Bet... o kaip tu suskaičiuosi? Ir jeigu suskaičiuoti įmanoma, tai kokia atsakomybe turėtų atsakyti tie, kurie suskaičiuotų blogai?..

21 psl. „Baigusių rezidentūrą šeimos gydytojų skaičius 2012 m., palyginti su 2010 m., išaugo daugiau nei dvigubai: 2010 m. baigė 23, o 2012 m. – 52 šeimos gydytojai (2011 m. jų buvo 30). 2010–2012 m. šeimos medicinos rezidentūros studijas nutraukė arba sustabdė 68 gydytojai rezidentai (90 proc. šių rezidentų – Lietuvos sveikatos mokslų universitete).

Jauni gydytojai, baigę rezidentūros studijas, nelinkę įsidarbinti rajonų gydymo įstaigose.

Šiose įstaigose norėtų įsidarbinti tik 3 proc. apklaustų medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų. Apklausoje dalyvavę jauni gydytojai nurodė šias pagrindines priežastis, kodėl nenorėtų dirbti rajone:

•  mažos profesinio tobulėjimo galimybės – 74 proc.;
• mažos karjeros galimybės – 69 proc.;
• blogesnės pacientų ištyrimo galimybės – 68 proc.;
• mažos gydytojų kompetencijų realizavimo galimybės – 67 proc.;
• mažas darbo užmokestis – 53 proc.;
• kitos priežastys (sukurta šeima, įsigytas būstas, neigiamas požiūris į darbą rajone) – 15 proc. /.../

Dauguma (84 proc.) apklaustų savivaldybių nurodė pagrindines taikytas priemones, siekiant išspręsti šeimos gydytojų trūkumą:

• didesnį darbo užmokestį – 52 proc.;
• transporto išlaidų kompensaciją – 35 proc.;
• būsto suteikimą – 35 proc.;
• tolesnio mokymosi, kvalifikacijos kėlimo finansinę paramą – 28 proc.;
• pagalbą įsigyjant ar atnaujinant medicinos įrangą – 26 proc.;
• apmokėtas rezidentūros studijas ir karjeros galimybes – po 24 proc."

Ok, nekreipiant dėmesio į visą tą "eikite dirbti į provinciją" dalį, tai tas "90 proc. šių rezidentų – Lietuvos sveikatos mokslų universitete" sukėlė štai tokią mano reakciją:

(Labai ironiška, nes man dabar tikrai beprasidedantis migrenos priepuolis (jeigu įrašas koks tai keistas, tai gal bent jau aišku kodėl :D)).

Ok, aš žinau, kad labai didelė dalis studentų renkasi šeimos mediciną kaip antrą rezidentūros variantą neįstoję į norimą specialybę (kokią kardiologiją ar neurologiją), galvodami, kad čia specialybė, kur reikia žinoti visko po truputį ir panašiai (visokie tarybiniai BPG=blogai paruoštas gydytojas, ar pašaipos, kad į šeimos mediciną eina tie, kurie nežino ko nori, ar mokosi per blogai kitiems dalykams irgi nepadeda), ir dėl to meta rezidentūrą vos kai gauna progą įstoti ten, kur nori ar emigruoti (nors apmaudu, nes dažnai turėdami gerus pažymius išstumia tuos, kurie, galbūt ir ne su tokiais gerais pažymiais, bet tikrai nori (ir gali) būti (gerais) šeimos gydytojais, bet čia nieko nepadarysi, visai suprantama yra stoti "kažkur", apsidraudžian)

Bet iš metusių 90% yra būtent Kaune?...

Something is fishy O_o.

:D jei įstosiu į rezidentūrą Kaune, joje būdama rašysiu knygą apie tai, kaip man ten seksis.

Net jei knyga bus penkių sakinių, ji vis tiek bus.

Tik priminkite man, jei pamiršiu, hehe.

25 psl. „Įvertinus 118-os šeimos gydytojų įrašus 368-ių suaugusiųjų asmenų ambulatorinio gydymo istorijose nerasta nė vieno įrašo, pažyminčio, kad šeimos gydytojas profilaktiškai patikrino paciento sveikatą dėl neinfekcinių ligų arba informavo pacientą apie tokius profilaktinius sveikatos tikrinimus. Rastas vienas įrašas, pažymintis, kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą kreipėsi pati pacientė“

O_O la wtf.. WTF. Žmonės, jei šitą skaitote ir dar nežinote, tai profilaktiniai tyrimai yra tokie, kurie atliekami, kai neturite visiškai jokių skundų ir tam tikrą jų skaičių per tam tikrą laiką Jūsų sveikatos draudimas dengia! :/

29 psl. „Keturi penktadaliai šeimos gydytojų, atsakiusių į klausimą, ar pas gydytojus specialistus pacientus konsultacijai siunčia pagrįstai, pažymėjo, kad tai daro nepanaudoję visų savo kompetencijų ligonių tyrimo ir gydymo srityje. Jie nurodė priežastis, kodėl pacientus siunčia pas gydytojus specialistus:

• nenori prisiimti atsakomybės – 30 proc. atvejų;
• pageidauja pacientai – 54 proc. atvejų;
• kompetencijos ir įgūdžių stoka – 22 proc. atvejų;
• „gydytojas specialistas dirba šalia“ – 17 proc. Atvejų. “

:/ Ataskaitoje netrukus pateikiamas ir atsakomybės vengimo paaiškinimas (vienas iš galimų, kas be ko):

30 psl. „Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos klinikų vadovai, lankytų gydymo įstaigų vadovai pažymėjo, kad šeimos gydytojai dalį pacientų siunčia pas specialistus, norėdami išvengti pacientų skundų, ginčų dėl žalos sveikatai. Mykolo Romerio universiteto 2011 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 86 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus ne dėl to, kad tikrai reikia konsultacijų, bet tik kad apsisaugotų nuo galimo teisinio persekiojimo. Tokie gydytojų veiksmai įvardijami kaip „gynybinė medicina“ – sveikatos apsaugos reiškinys, kai gydytojai siekia apsiginti nuo galimo teisinio persekiojimo iš paciento pusės.“

O va čia tai man patiko, kad ataskaita ta paminėjo. Apie tai būtų galima parašyti atskirą įrašą, bet nesijaučiu galinti tą padaryti asmeniškai su tuo nesusidūrusi - būtų kokie tai naivūs pasvaisčiojimai :)

34 psl. „Šeimos gydytojas apie 22 proc. savo darbo laiko skiria darbams, kuriems nebūtina gydytojo kompetencija (11 priedas), pavyzdžiui, įvairioms statistinėms formoms, pažymoms ir pažymėjimams pildyti, vaistų receptams pratęsiant anksčiau skirtą gydymą išrašyti ir pan.“

He, manyčiau, kad net dar daugiau...

Tai va tiek va įdomybių radau.

O dabar eisiu pabandysiu pamiegoti, antraip nusibaigsiu nuo tos migrenos visiškai @o@.

Pabaigai gražaus vyro nuotrauka, kad neburbėtumėte:

(Ta bučkio taturuotė labai juokinga :D)

Apie migreną

Kadangi gavau net kelis prašymus, tai rašau apie migreną :) Nes, o tu salamanrioke bruzgynuose, paskutinį kartą rašiau prieš mėnesį!
Iš karto noriu pasakyti, kad nesu profesionali gydytoja, o tik medicinos studentė. Šis mano blogo įrašas, jokiu būdu negali būti laikomas gydytojo konsultacija, rekomendacija, šaltiniu ir panašiai. Na, tikiuosi suprantate, kad viską, ką čia rašau turite taip ir vertinti - kaip rastą internete informaciją. Visuomet pirmiausiai tarkitės ir klausykite savo gydančio gydytojo, na o aš savo blogo įrašais tik stengiuosi sudaryti įspūdį, kad iš viso vienokie ar kitokie susirgimai yra ir maždaug kokie ir kaip gydomi jie yra. (gal, jeigu man pasiseks ir vėliau nuspręsite gydytis "pas mane", apie tai pakalbėsime plačiau :) )

Skaitykite ir domėkitės kuo daugiau, nesidrovėkite parašyti man komentaro ar laiško enorca@gmail.com su pastebėjimais, klausimais, pabarimais, patirtimi. Į blogą galite tą padaryti ir anonimiškai, emailų niekur neviešinu ir niekam nerodau (nebent patys to prašote ;D).

Gerai, o dabar - prie temos!

(Paveikslėlis iš čia*. Trepanacija yra didesnės ar mažesnės skylės kaukolėje padarymas. Procedūra laikoma viena iš  seniausių žmonių taikomų chirurginių procedūrų. Vis dar ją darančios žmonių bendruomenės jos reikšmę dažniausiai aiškina kaip piktų dvasių išleidimą iš galvos. Be daugybės ligų ir būklių, kurių metu ji atliekama, dažnai yra ir migrena.)

1. Kas yra migrena?

Tai yra tam tikra galvos skausmo rūšis, kuri kyla dėl kol kas mokslui gerai nežinomų priežasčių, tačiau turi tam tikrus būdingus požymius ir simptomus. Iš tikrųjų migrena yra pati dažniausia antra pagal dažnį galvos skausmo priežastis, bet ne pati nepavojingiausia. (Dažniausia galvos skausmo priežastis yra taip vadinamasis įtampos galvos skausmas. Čia tas, kuris "nuo nervų" :))

(Paveikslėlis iš čia.)

2. Kaip migrena pasireiškia?

Migrena turi keletą formų.
Nėra aišku ar migrena kol kas nėra vadinamos kelios atskiros ligos, kurios pasireiškia migreniniais skausmais, ar vis dėl to tai yra tokia pati liga/būklė tik su skirtingais simptomais skirtingiems žmonėms.

Pats žodis "migrena" yra sudurstytas ir suklijuotas iš senovės graikų kalbos ir reiškia pusės galvos skausmą. Iš tiesų būtent tik tiek migrena ir apima - pusę galvos. Dažniausiai. Gali ir dvi (abi), gali apimti ir kaklą. Kai kurie žmonės teikia, kad jiem skauda viską (net jei įsivaizduoja, kad turi kokią naują galūnę, tai tada skauda dar ir ją...). Praktiškai visuomet jis būna pulsuojantis ir labai dažnai lydimas pykinimo, nuo šviesos, garsų, judesių (šie dirgikliai gali sustiprinti ir patį skausmą). Kadangi trunka nuo kelių valandų iki net 72 valandų, tai migrenos priepuoliui užėję žmonės dažniausiai tarsi dingsta iš visuomenės - jie pasislepia namuose, užsitraukia užuolaidas, užsidengia galvą pagalve, susiriečia į kamuoliuką ir stengiasi užmigti, nes dažniausiai miegas būna pats geriausias vaistas. Dažnai aplinkiniai nesupranta migrenikų ir mano, kad jie tiesiog tinginiai ar pasimetėliai, gaila, bet tarp tokių žmonių užaugę kartais žmonės irgi nežino, kad migrenos jie visgi neišsigalvoja. Bent vieną migrenos priepuolį per gyvenimą patiria penktadalis visų žmonių. Oficialiai. Neoficialiai skaičiai tikriausiai daug didesni.

Labai svarbu suvokti, kad migrena - tai stiprus galvos skausmas. Įsivaizduokite tokį dalyką, kaip skausmo skalę - 0: tai jokio skausmo, o 10 - tai toks skausmas, nuo kurio pačio jūs jau numirtumėte (tiesiog negalite tokio įsivaizduoti). Migreniniai galvos skausmai dažnai būna 7-8 balų sunkumo. Palyginimui - žmonės su 6 balų skausmu, dažniausiai jau nebevairuoja ir negali skaityti, nes taip skauda, kad nebegali susikaupti ir nieko nenori, yra pikti ir nervuoti. (Jei patiriate 8 balų skausmą ir nežinote dėl ko (jei sergate migrena, tai greičiausiai jau žinote kas čia jums yra), skubiai važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą - jei skausmas pasieks 9, vargu ar liksite sąmoningas (o jei krisite ir nebus kam jūsų pagauti, tai dar ir galvą susitrenksite), ir "šiaip sau" ar dėl menkų priežasčių taip smarkiai neskauda. Būkite sąžiningas - neapsimeskite, kad skauda labiau, kai neskauda, ir kas neskauda, kai visgi skauda., bet čia jau nukrypau nuo temos).

(Paveikslėlis iš čia - labai gražus vadinamosios migreninės auros pavyzdys (jei dar nepaskaitėte pastraipos žemiau, tai tikrasis vaizdas turėtų būti šachmatų lenta)).

3. Ar žmonės žino kada priepuolis prasidės?

Dauguma nežino ir net nenutuokia.
Vieniems priepuolis gali būti tik kartą per metus, kitiems tarp 2-3 priepuolių būna tik viena ar dvi dienos be skausmo. Vidurkis yra 1-2 kartai per mėnesį. Vis dėl to tam tikra migrenų grupė - vadinamųjų migrenų su auromis, jomis sergantiesiems apie save "praneša"  auromis (ir kitais pojūčiais, nes kartais terminas aura naudojamas siaurąją prasme, apibrėžiant tik regėjimo sutrikimus).
Aura yra pojūčių rinkinys, kuris būna prieš migrenos priepuolį, dažniausiai trunkantis vos kelias minutes, gali ir valandą ar ilgiau (o priepuolis irgi prasideda valandos bėgyje). Kai kuriems žmonėms tai būna jausmas, tarsi kas "nusileistų ant jų iš dangaus", kitiems koks nors garsas (pvz. "kikenimas"), treti sako, kad jaučia, kaip šonkauliai trinasi į raumenis, bet dažniausios ir geriausiai žinomas visuomenei tikriausiai yra susijusios su regėjimu. Gali atrodyti, kad kažkokie konkretūs daiktai ėmė švytėti (pvz.: praskrendantys paukščiai), kad atsirado zigzagai regėjimo lauke, kad visi kampai "susidvigubino", kad  kažkokias spalvas ėmė keisti toks sniegelis, kurį rodo telikas, kai nėra signalo. Kas tik nori ir visiems tai gali būti skirtingai. Blogiausia, kai dėl kitų neurologinių ar psichinių sutrikimų auros sumaišomos su haliucinacijomis ar kliedesiais (ar pats žmogus nesupranta, kad tai ką mato ar jaučia - netikra, prisigalvoja, kad čia jį kokie demonai iš pragaro nori prigriebti ir panš.). 

Kartais auros būna ne tik sensorinės. Prieš migrenos priepuolį žmogus gali imti kalbėti kažkokius keistus dalykus, kažkaip keistai mąstyti, arba kaip tik - jam į galvą ateina genialios mintys. Tokie žmonės dažnai aplinkinių liūdnai sumaišomi, kaip sergantys psichinėmis ligomis, gali net patys taip apie save galvoti. 

Kai kuriais atvejais  žmogui su laiku migrenos priepuoliai silpnėja, o auros - ne. Galų gale pasikartoja tik auros, bet skausmo nebūna. Žmonės net pamiršta, kad kažkada sirgo migrena (pvz.: ankstyvoje vaikystėje) - netgi būna kuriozinių situacijų, kai vėliau klausia "tai ka, ne visiems būna, kad kartais mato, kaip žmonių akys švyti?" :)

Svarbu taip pat suprasti, kad žmogus nebūtinai turi sirgti tik vieno tipo migrena. Ir net jei serga vieno tipo, pvz. su aura, ne visada ji turi būti. Kažkada jau rašiau apie balsų girdėjimą - keistų vaizdų ir haliucinacijų matymas nieko bendro su psichine liga neturi, bet nesugebėjimas jų atskirti nuo tikrų daiktų, jau gali kažką tą linkme sufleruoti ;)

(Nuotrauka iš čia. Žiūr, kokios mielos jūrų kiaulytės! Beje, joms irgi gali būti migrenos priepuoliai.)

4. Ar yra kokių liekamųjų reiškinių?

Labai ginčytinas faktas ar migrena nekenkia žmogui. Pavyzdžiui yra pastebėta, kad migrena serga dažniau žemesnio intelekto ir/ar socialinio sluoksnio asmenys, bet čia klausimas ar taip yra dėl to, jog migrena sumažina protinius gabumus, ar tiesiog žmonės nespėja socialiai "kovoti už save", kai kas kiek laiko iškrenta keletui dienų iš gyvenimo. Taip pat kitas klausimas ar tiesiog nėra taip, kad žemesnio intelekto ir/ar socialinio sluoksnio  žmonės mažiau gėdijasi kalbėti apie savo galvos skausmą ir nelaiko jo silpnumu ar "prastumo" požymiu. Prisiminkite kai kurių žmonių požiūrį į depresiją, kad neva tai ne liga, o tiesiog "neturėjimas ką veikti", "dėmesio norėjimas" ir t.t. Jei žmogus dirba protinį darbą jis gali baimintis prisipažinti apie skausmą, kad jo bendradarbiai nesugalvotų, kad tas darbas jam yra neva per sunkus ir panašiai. Dar yra įsitikinimas, kad migrena - tai moterų galvos skausmas. Netiesa, migrena serga ir vyrai, tik jie apie tai mažiau pasakoja kitiems vyrams.

Kai kurie migrena sergantys asmenys teigia, kad po priepuolių dar keletą dienų jaučia mąstymo sulėtėjimą ar keistus pojūčius. Kiti kaip tik - kad po priepuolio tarsi perkrauti ir naujai atgimę. Vis dėl to nėra įrodyta, kad migrena sukeltų kažkokių tai liekamųjų reiškinių (kai nesikomplikuoja) ir tai yra viena iš didžiausių medicininių paslapčių. **

(Paveikslėlis iš čia. Kokia graži schema... Kad viskas būtų taip paprasta!)

5. Tai kas darosi su smegenimis, kai būna migrena?

O vat to, tai niekas ir nežino!
Yra daug hipotezių ir greičiausiai visos jos yra teisingos tam tikriems atvejams, arba visose po truputį yra tiesos.

Pati madingiausia yra kraujagyslinė teorija. Pačiose smegenyse skausmo receptorių nėra, bet jų yra stambiose kraujagyslėse galvoje ir jos dangaluose (tokiose kaip ir plėvese, kuriose smegenys minkštai guli). Kažkodėl toms kraujagyslėms kažkas užplaukia ir jos užspazmuoja - susitraukia. Tada kraujas per ten nebegali pratekėti ir dalis smegenų jo gauna mažiau (kurią maitina tos užsiraukėlės kraujagyslės), tuo tarpu kitos - kaip tik: staiga gauna antplūdį deguonies ir skaniosios gliukozės, nes likęs organizmas nelabai supranta kas čia užplaukė toms kraujagyslėms ir ne itin entuziastingai dalyvauja kraujo skirstyme. Šiuo metu kyla auros fazė. Bet užsiraukusios kraujagyslės nuvargsta ir tada jų ląstelės pasiduoda - tada kraujagyslė kaip tik labai išsiplečia, staiga per ją plūsteli kraujas. Staga smegenyse  kaip ir apsiverčia kas gauna kraujo daugiau, o kas mažiau. Nenuostabu, kad nuo tokių revoliucinių nuotaikų pykina. O dar blogiau, kad kraujo srovė tampo pervargusių kraujagyslių sieneles ir jas siaubingai skauda. Ir ne tik jas - pulsacija gali netgi persiduoti per likvorą (smegenų skystį) ir kitoms smegenų struktūroms. Smegenys tada iš tiesų įspūdingai pulsuoja.
Kraujagyslinė teorija naudingiausia aiškinant, kodėl viena iš migrenos komplikacijų yra migreninis infarktas (kai smegenų kraujagyslės igliau negauna reikiamo kraujo kiekio ar iš viso jo negauna, tai tiesiog ima nusibaiginėti). 

Kita madinga teorija yra neurogeninė-depresinė (aaaaa - sujungiau dvi teorijas į vieną, bet jūs nerodykite mano blogo jokiam neurologui ir gal Kalėdoms angliukų gauti man nereikės). Ji teigia, kad tos kraujagyslės - tik vargšės durnelės klaidinančius mokslininkus, mat pasimeta tik todėl, kad pirmiausiai pačios smegenys yra pasimetusios. Smegenys, kaip po organas daro klaidas lygiai taip pat, kaip ir visi kiti organai. Kai klaida pasireiškia staigiu neuronų užsidegimu darbui, kurio niekas iš jų neprašo: kyla epilepsija, mat vieni neuronai sugundo daryti bele ką, kad tik daryti ir kitus. Nu tai va iš t padriko daro priepuoliai ir kyla.
O kai jie dirbti tingi?
Ši teorija aiškina, kad čia ir yra migrena. Teorija irgai labai logiška, nes specialių tyrimų metu galima matyti, kad priepuolio metu plinta taip vadinamasis smegenų slopinimas. Nėra mirties be agonijos*** - o migrena atrodo kaip agonija be mirties! Taip pat depresija sergantys žmonės irgi gana dažnai skundžiasi sunkiai suvokiamu ir neišsakomu skausmu - kadangi depresijos metu smegenys taip pat "nuslopsta", tai gali būti, kad tolygus jų nuslopimas tiesiog nesukela tokios audringos simptomatikos, kaip prie migrenos. (čia nejuokinga, stiprūs galvos skausmai yra dažna savižudybių priežastis, net yra toks medicininis terminas kaip "savižudžio skausmas", nes jei jo nenutrauksi ir žmogaus prie lovos nepririši, tai po 2-3 dienų jau bus vėlu).

Ir dar yra koks zelionas teorijų, bet, kaip matote, vienos bendros nėra - tad arba vienos ar kitos yra teisingos tik prie tam tikrų atvejų, arba visose yra po dalelę tiesos :) 

6. Kaip sužinoti ar žmogus gali susirgti migrena?

Niekaip.

Kartais galima stebėti, kad ji yra labiau būdinga tam tikroms šeimoms, yra įtariamas genetinis polinkis.

Bet egizstuoja toks dalykas, kaip migrenos trigeriai - tai įvykiai ir būklės po kurių migrena sergantiems žmonėms dažniau būna priepuolis, o kartais po stipraus trigerio migrena iš viso "užsiveda".

Pvz.: vaikams tai alkis (ar net saldumynų trūkumas, migrenikai vaikai negavę guminukų reaguoja tikrai... piktai...) (migrena daugiausiai serga vaikai ir jauni žmonės, spėjamai dėl to, kad vėliau organizmas išmoksta su migrena susitvarkyti (pvz.: dėl to vėliau lieka tik auros, bet be skausmo), o taip pat ir dėl to, kad pas juos ir galvoje neuronų daug daugiau! Deja, bet kad būtų su galva kažkas negerai, reikia, kad toje galvoje kažko būtų :) ), suaugusiems kone dažniausia yra miego deprivacija su sekančiu persimiegojimu - pvz.: visą savaitę žmogus išmiega tik po kokias 5-6 valandas, o po to savaitgalį bando atmiegoti. (kai kurių gydytojų nuomone vien no to galima susirgti migrena), kitiems tai - šokoladas, sūris su pelėsiu, kava, ypač raudonas vynas (ne jis pats, o tam tikros medžiagos, kurios į jį patenka į gerų vyno statinių, tad rašalas šiuo atveju pavojingas tik savo alkoholiu).
Egzistuoja ir toks dalykas, kaip priešmenstruacinė migrena - ji visada būna tuo pačiu moters ciklo metu (pvz.: 2 dienos prieš mėnesines), o jeigu dar eina kartu ir su sunkiu priešmenstruaciniu sindromu ir endometrioze, tai kartais belieka tik stebėtis kaip tokios moterys iš viso gyvos (kartą teko skaityti fainą straipsniuką, kur kaip tik buvo diskutuojama, kaip jų sveiką protą (jei nesergate nė viena iš šių trijų ligų ar neturite sergančių artimųjų gali būti sunku įsivaizduoti apie ką kalbu) ir pakantumą skausmui perkelti JAV super soldier'iams, tada tai va armija būtų).

7. Gydymas.

Migrena nėra išgydoma liga. Vienintelė viltis, kad ji silpnės ar net dings.

Tačiau migrenos sukeliamas galvos skausmas ir jo nulemiamas gyvenimo kokybės sumažėjimas dažnai negali būti toleruojamas, taip pat pavojinga, kad ilgai užsitęsę ar sunkūs priepuoliai gali komplikuotis (viena iš komplikacijų yra mirtis. Bet nesigąsdinkite, sloga irgi gali būti mirtina).
Todėl gydymo strategija susideda iš dviejų dalių - tai priepuolio skausmo slopinimo ir priepuolių retinimo. 

Skausmas slopinamas dažniausiai paprastais nuskausminamaisiais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) (tik didelėm dozėm). Čia su migrena yra labai įdomu, kad kai neveikia vienas visiškai, kartais labai gerai veikia kitas. Niekas kitas taip gerai nemoka visų NVNU, kaip migrenikai (tuo tarpu tiesiog nuo skausmo ar uždegimo NVNU perkantys pacientai dažnai giriasi, kad "tam buvo akcija, tai net tris pakelius paėmiau"). Dar kitiems jie veikia tik su kofeinu (ironiška, nes kitiems kaip tik - viską siaubingai pablogina). Gal yra tekę matyti vaizdelį kokioj kavinėje, kaip akis užsidengęs žmogus drebančiomis rankomis geria iš karto kokias 3 tabletkes ir usžigeria 3 puodeliais kavos... creepy, ne?

Dažnai skiriami ir skalsių alkalaidoidai - triptanai (5-HT receptorių agonistai). Šie preparatai, kaip ir NVNU yra nukreipti į kraujagyslių sieneles - tegul traukiasi, tinginės. Tik va, su jais kita bėda - kaip susitraukia, tai kai kuriuos gali ir numarinti, o nemaža dalis vėliau jų apsivartoję vaikšto raudonais veidais ar elgiasi kaip tai keistai (pvz: sako, kad jaučiasi taip, tarsi visą laiką vaikščiotų po vandeniu). Vis dėl to nėra įrodymų, kad be rausvų skruostų ir meninio priplaukimo jie būtų kažkuo nuodingi sveikiems žmonėms ar sukeliantys priklausomybę. Nors triptanai padeda daliai pacientų, bet daliai padažnina migrenos priepuolius! Kaip sakoma, kiekviena lazda turi du galus. Kartais vietoje triptanų skiriami ergotaminai - jie pigesni, bet yra senesnės kartos vaistai. Kai kuriems žmonėms tik jie padeda, todėl tikriausiai iš rinkos artimiausiu metu tikrai nedings.

O kaip retinami patys priepuoliai?

Toks gydymas taikomas tik tada, kai priepuoliai yra labai dažni arba, nors ir nedažni, bet labai sunkūs. Antraip  dėl vaistų patiriama žala pacientui tiesiog yra didesnė už pačio priepuolio skausmą ar riziką.

Ir kaip tik ten jie neretinami.

Jei tikėti kraujagysline teorija, tai vadinasi reikia kažkaip raminti tas pasiuteles neklaužadas kraujagysles.

Pavyzdžiui skiriami beta-2-blokatoriai****, kuriuos šiaip tai vartoja žmonės sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis. Čia kaip taisyklė reikia pataikyti į kuo selektyvesnį vaistą, nes "serga" kraujagyslės tik galvoje, o ne visame kūne.

Skiriami ir kalcio kanalų blokatoriai, ir tie patys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt. kuo šiaip gydomos kraujagyslių ligos. 

Visai kitas atvejis yra, kai remiamasi toerija, kad visgi kaltos yra smegenys.

Tai tada jos raminamos - pvz. tricikliais antidepresantais ar selektyviais serotonino receptorių antagonistais.

Be viso šito visuomet taikomas ir nemedikamentinis gydymas - reguliarus valgymo ir miegojimo režimas, stengimasis nesinervuoti ir panašiai dažnai padaro daug daugiau, nei gali padaryti medikamentai. Bet ne visada.

(Laimingasis serotoninas jums šypsosi!)

8. Serotoninas?

Šita maža molekulytė labai intensyviai tyrinėjama pastaruosius 50 metų ir vis dar niekas tiksliai negali pasakyti anei ką ji daro smegenyse, anei kodėl. Jį gaminasi ne tik smegenys, bet panašu, kad kitose kūno vietose tik veikia šiek tiek kitaip.
Nematau reikalo varginti jūsų smegenų anatomija ar neuronų fiziologija, bet pamėginsiu paaišinti kas yra serotoninas kuo paprasčiau.

Populiariausia idėja yra, kad serotoninas yra "laimės hormonas", ir kai jo pusiausvyra smegenyse sutrinka, tai sutrinka ir žmogaus emocinė ir net psichinė veikla (pvz.: jam sunkiau mokytis), todėl jam reikia  tam tikrų antidepresantų, kad vėl jaustųsi gerai.
Galvojant apie tai, kad >90% serotonino gaminama ir panaudojama virškinamojo trakto nerviniame rezginyje žarnoms koordinuojant savo judesius, pasakymas, kad "pilviukas liūdi" viduriuojant ar jį pučiant, yra visai tinkamas. Dalis to serotonino pasprunka ir į kitus audinius, kur jį godžiai susirenka trombocitai - mažulytės ląstelinės "nuoplaišos" kurios yra labai svarbios krešėjime. Jei jas kas pakliudo, jos tą serotoniną pameta, jis sudirgina kraujagysles, jos susitraukia ir tai neleidžia nutekėti tiek daug kraujo susižeidus (arba kaip tik labai negerai, jei tuos trombocitus kas baksnoja ne vietoje). Serotoniną moka gamintis ir kai kurie grybai ir augalai. Pvz.: jo būna vaisiuose nuo kurių paleidžia vidurius: tai augalui naudinga, nes žarnoms "apsinešus" nuo serotonino pameta sėklas nesuvirškintas! :)
Vis dėl to teorija apie serotonino ir depresijos ryšį yra labai kritikuojama, ir kai kurių mokslininkų ir gydytojų nuomone yra laikoma baisiu šarlatanizmu.
Pavyzdžiui serotonino kiekis žmogaus organizme labai priklauso nuo dietos - valgyk daug papajų ir bananų ir turėsi to serotonino apsčiai, sako jie. Dar daug jo turėsi, jei būsi "krūtas" - tai yra galintis tas pačias papajas atimti iš silpnesnio, o šiandienos supratimu jei būsi "socialiai saugus" ir nejaučiantis materialinio nepriteklio. Taigi, nors vaistai neabejotinai tinka ūmiems periodams, ar kai visos kitos nemedikamentinės galimybės jau išsemtos, visgi pirmiausia depresija (ar ta pačia migrena) sergančiajam reikia padėti išvesti jo smegenis iš "does not compute" būvio, kai maisto daug ir labai gero ("jėėė sekretuojam serotoniną!"), o tuo pačiu socialiai jautiesi vieniškas ir silpnas ("niooo... nesekretuojam serotonino!"). Žmogus yra labai socialus sutvėrimas ir tikrai gali susirgti iš liūdesio ir vienišumo, ypač, kai su tuo vienišumu kontrastuoja materialinis perteklius. Tikriausiai didžiausia niūdienos problema yra ne tokių ligų ar vaistų buvimas (nes jei pvz.: žmogui serotonino gaminasi mažai ar pusiausvyra sutrinka dėl biologinių priežasčių, tai linksmink jį kiek nori, nieko nebus), bet tai, kad daliai žmonių tampa priimtiniau gerti vaistus, nuo kurių jaučiasi "laimingi", nei suvokti, kaip jiems reikia paprasčiausios draugystės, nuoširdumo, o kartais tiesiog išmokti pasidalinti šokoladuku su kolega  per pietų pertrauka *****:)

Tai va tiek va norėjau parašyti :)

* - paveikslėlius suieškojau su google'ium. Nesigilinau į tai, kas rašoma tuose puslapiuose, iš kur jie paimti. Jeigu čia matote savo paveikslėlį ir nenorite, kad jis būtų, prašau man parašyti ir aš jį kaip mat išimsiu! :D (tegu jus paguodžia bent tai, kad,  mano kuklia nuomone, paveikslėlis tikrai šaunus)
** - labai norint ten galima rasti tam tikrų pokyčių, bet jie nėra tokie dažni ir tokie ryškūs, kad būtų galima drąsiai pasakyti "nuo migrenos tūpėjama".

*** - aš labai dažnai sulaukiu labai tikrai durno klausimo - "ar galima nusižudyti be skausmo". Iš tiesų yra sunku pasakyti ką tiksliai žmonės jaučia prieš pat mirtį, o tie, kurie patiria tik taip vadinamąją "klinikinę mirtį", nelabai supranta, kad jie išgyvena ne mirtį, o tik gyvybinių organų, išskyrus smegenų, veiklos laikiną nutrūkimą. Vis dėl to yra ganėtinai, kad mirtis, ji ji nėra natūrali, yra skausmingas procesas, net jei trunka tik sekundės dalį. (apie "natūralią mirtį kada nors irgi parašysiu). Prašau atleisti man už žaidimą terminais, net jei jie kartais pavartoti ir ne vietoje, bet, hey, čia ne medicininis traktatas! ;D
***** - tingiu ieškoti graikiškos betos ;P
****** - kai kuriems žmonėms išgyti nuo depresijos padeda labai paprasti dalykai. Bet yra labai sunku prisiversti ir padėti žmogui juos padaryti.