Tikės transportinis narvelis

Pasibaigė mano du mėnesiai pašto dėžutės nuomos. Per tą laiką gavau:

• atvirukų nuo mamos.
• du atvirukus nuo draugo, kuriam zyziau apie savo dėžutę kiekvieną kartą, kai susitikdavome.
• vieną atviruką iš blogo skaitytojo Motiejaus.

Štai ir viskas. 

Grįžus į Vilnių išsinuomuosiu pašto dėžutę vėl.

Su telefonu šiek tiek įdomiau. Nebuvo nė vieno kvailo skambučio, nors galvojau, kad tik tokie ir tebus.

(Klaipėdoje tokio pobūdžio laivų tiuningas labai populiarus. Su šitu laivu nieko bendro neturiu.)

Planuoju prieš grįžimą į Vilnių pirmiau į jį parvežti žiurkėnę Tikę (paliksiu akylai sutuoktinio globai). Ta proga šiandien veterinarijos vaistinėje nupirkau jai mažuliuką transportinį narvelį, kuris atsidaro iš šono ir iš viršaus:

(Vienoje pusėje šiukšlynas, o kitoje jau kažką blogo nujaučianti Tikė)

Narvelis kainavo 25 LT. Jame taip pat buvo kokių tai visiškai beprasmių priedų:

1 - gertuvė, kurios veikimo principo niekaip nesuprantu. Joje nėra ratuko, kuris užkimštų vamzdelį ir neleistų vandeniui nutekėti, kai žinduoliukas jo neknibina gauti vandens.

2 - mažas bėgimo ratelis (manau tinka pelei).

3 - mandras gėlytės formos indelis maistui.  Šitas gal kažkiek ir prasmingas.

(Užtat spalvos suderintos!)

Prie progos dar nupirkau gražiausiai atrodžiusio graužikų pašaro (14LT už kg):

(Čia koks gazilionas maistinių dažiklių)

Ir pakabinamų skanėstų sudarytų praktiškai vien tik iš džiovintų žiedlapių (vnt. kainavo 3,5 Lt), bo Tikei kartais užeina ir ji susikaupusi per naktį tokio tipo skanėstą gražiai nuvalo ir sistemiškai sudėlioja jo sudedamąsias dalis.

(Įkišau ranką į narvą ir nufotografavau skanėstą maždaug iš Tikės pozicijos)

Prie išlaidavimo progos nustvėriau ir kviečių želmenų (4LT), kuriais Tikė džiaugėsi labiausiai - juos graužė, kniso, lankstė, pasikasė po dėžute ir t.t. 

(Papuošiau kiaulpienėm. Jos Tikės dantų rūstybę patyrė pirmiausiai)

(Tiesiog džiūgauju savo fotografavimo gabumais)

Klaipėda - 26 diena - turiu pašto adresą ir telefono numerį

Šiandien budėjimas praėjo ramiai. Buvo paskutinis kartas, kai budėjau ne viena. Nors kita internė didžiąją nakties dalį miegojo. Vėliau už tai atsakingas asmuo bandė juokais ar ne duoti jai velnių, tai pasakiau, kad mes sutarėme į iškvietimus eiti po vieną - aš einu, o jei būtų antras tuo pat metu, eitų ji. Čia tokia optimizacija. Pakraipė galvą, ir paliko taip.

Su naktiniais budėjimais yra vienas didelis pseudominusas - kai viskas gerai, tai tiesiog sėdi ir lauki. Ir nelabai gali kažkuo užsiimti. Negali veikti nieko labai įtraukiančio ir negali veikti kažko, kam reikėtų daug jėgų (pvz.: mokytis), bo nuvargsi ir tokia tad tada nauda iš tavęs bus.

Pseudominusas todėl, kad, žvelgiant plačiau, tokie budėjimai yra patys geriausi - tai reiškia, kad pacientai ramiai miegojo ir nieko netikėto nenutiko. Iš netikėtų dalykų realiai netikėti yra tik vadinamieji "buitiniai įvykiai". Butiniai įvykiai tai gali būti bet kas, kas nesusiję su medicina - nuo žaibo smūgio į ligoninę (vienas darbuotojas pasakojo, kad sykę per naktį net du kartus trenkė :o ), iki kažkieno dievai žino kaip atboginto ir paleisto krokodilo rūsyje. Teoriškai personalas turėtų būti apmokytas ką daryti jų atvejais, būti atsakingi asmenys (tokie laimė dažniausiai yra), bet visko nenumatysi. Pavyzdžiui hipotetinis pavojingo gyvūno atvejis - jo gaudytojus išsikvieti, bet ką su juo daryti kol atvyks? :D Stovėti kokiam internui su šluotkočiu ir baksnoti, kad nesugalvotų lįsti toliau nuo šilto radiatoriaus?

Dar šiandien užbaigiau vieną savo rankdarbėlių skirtų lavinti smulkiąją rankų motoriką.

Nežinau kiek ten jinai palavėjo, bet manau šitas pūstaakis ešerys visai gražiai išėjo:

Toliau klijuosiu popierinį tanką, o po to gal pamėginsiu padrožinėti. Jūra išmeta įdomių medgalių, kurie kai išdžiūna būna lengvi ir minkšti.

Dar laisvalaikiu skaitinėju apie žiurkėnų anatomiją ir fiziologiją.  Šitoje knygoje (laisvai prieinama skaitymui) radau kelias įdomias iliustracijas:

Žiurkėnai maistą į urvą nešasi jį užsikišę už žandų. Ten daug telpa. Čia retgenograma, kur žiurkėnui už žandų buvo suleista kontrastinio skysčio.

Žiurkėnai neturi tokio krūtinkaulio kaip žmogus. Žiurkėnų krūtinkaulio atitikmuo yra sudarytas iš gyvenimo eigoje kaulėjančių atskirų kauliukų. Dėl to žiurkėno krūtinės ląsta paslankesnė, nei žmogaus ir jis gali smarkiai išsiriesti (ar pralįsti pro mažas angas - jeigu prakiša galvą, tai krūtinė irgi pralenda).

Kaukolės rentgenograma. Žiurkėnų dantys auga visą gyvenimą, nes jie nudyla jiems graužiant įvairius daiktus. Žiurkėnams graužimas teikia daug pasitenkinimo ir jie gali graužti ką nors tiesiog, nes patinka ir smagu. 

Jei ką graužti nėra, tai dantys gali peraugti ir tuomet žiurkėnas nebegali išsižioti ir  mirti badu - reikia patrumpinti. Iš šono atrodo baisiai (imama dildė į vieną ranką, žiurkėnas į kitą ir dildoma), bet jų dantys nejaučia taip skausmo, kaip žmonių. Skausmo nejautimas kartais suveikia priešingai - žiurkėnas graužia kažką per kieto, dėl ko viršutinių kandžių šaknys pakeičia anatominę vietą ir gali pažeisti smegenis :< 

Skyriuje vienas vyresnis gydytojas pasiguodė, kad jam labai gaila, jog dabar chirurgijos rezidentai nebegali savo tobulėjimo tikslais operuoti šimtų kačių, šunų ir smulkesnių gyvūnų (pvz.: iš pradžių žarną nupjauti, tada prisiūti atgal).

Kai pasakiau, kad namie auginu žiurkėną pirkas klausimas buvo ką jam darysiu, atsakiau, kad rūpinsiuos ir mylėsiu. Vilniuje irgi dalis dėstytojų girdavosi, kaip studentaudami vieną operaciją atliko dešimčiai šūnų, kitą penkiolikai ir t.t. 

O mes dažniausiai žiūrim pakreipę galveles ir nesuprantame pudrina čia mums smegenį ar ne xD

Pafilmavau Tikės, bet video po kelis šimtus MB, o aš dabar naudojuosi internetu per mob tel ryšį, tai tie video palauks, kol nueisiu iki kiokios kavaskylės.

o bet tačiau, turiu dabar pašto dėžutę. Jos adresas:

Justei Latauskienei

Pašto dėžutė 22

Liepų g. 16

Klaipėda

Galite man atsiųsti visokių gėrybių ir smagybių, tik nesiųskite nieko didelio, bo dėžutė yra standartinio voko dydžio :) Dar turiu nr. kuriuo man galite atsiųsti kokį anekdotą ar paskambinti pakalbėti durnom ar rimtom temom.

+37064567385

Jei neatsiliepiu, tai arba dirbu, arba nesu prie būtent šito telefono, arba tiesiog klaidžioju dimencijoje X. Nu miegu, begėdiškai griaunu ekosistemą šerdama kirus iš kambariokių atimta sužiedėjusia duona ir panašiai.

O jei šitą įrašą skaitote vėliau, nei 2014-04-20, tai nieko nesiųskite tuo adresu (dėžutę paėmiau tik kovui ir balandžiui, tą 20 dieną iš lempos rašau palikdama 10 dienų paštui) ir neskambykite, nebent blogo šone vis dar kabo, kad galite xD 

Klaipėda - antra diena - drakonai mieste ir žiurkėnas namuose

Vis dar be interneto ir nežinia ar pavyks jį įsivesti, nes mes negalime, kur gyvename, atsivesti laido ar sudaryti ilgalaikių sutarčių. Tai palieka nedaug pasirinkimų. Nepigių pasirinkimų. Gal ką sugalvosime, o kolei kas - vėl rašau įrašą iš kavinės.

Antrąja savo dieną Klaipėdoje prdėjau spėliojamu ar namuose, kuriuose gyvenu yra karštas vanduo ar visgi nėra. Po trijų minučių šalimo ir buko spoksojimo į tekantį vandenį visgi apsidžiaugiau - karštas vanduo yra.

Tai didelė laimė.

Tuo labiau, jog naktį porą kartų pabudau dėl vokų niežulio. Labi liūdnas LOL. Paklausinėjau kelių kitų kitose Klaipėdos vietose apsigyvenusių čia internetūrą atliekančių kursiokų - ne aš viena susidūriau su naujo regiono mikroflora ir mikrofauna. Pusei niežti akis, tarpupirščius, bėga nosis ar dar kas nors. Kas atvažiavo iš karto po paskutinio egzamino tai jau šiek tiek priprato. Tikiuosi ir man pasiseks ir akytės neišvarvės xD Ir labai labai tikiuosi, kad čia ne autoimuninis susirgimas. Labai labai labai tikiuosi.

Mano dėmesį patraukė buto šeimininkų paliktas radijo aparatas. Mums butą išnuomavusi moteris sakė, kad kažkoks jo giminaitis ją krapštė ir lyg veikė, bet po to vėl nebeveikė. Tokie daiktų veikimo apibūdinimai visada man skamba tarsi sakytų "ten tik atsiknojęs laidas ir laikosi ant seilių" - tai yra, nesunku pataisyti.

Taip ir buvo. Sunkiausia dalis buvo atlupti radijo aparato dėžės nugarėlę, nes dėžė sukalta iš daugiau nei centimetro storio medžio plokščių. Būtent, sukalta, nesusukta. Viduje teko ieškotis atsuktuvo, kad atsukčiau valdymo skydą. Ir labai greitai pasimatė, kad radijos neveikimo esmė buvo labai paprasta - ji buvo nustatyta AM bangoms, o ne FM. Kas nesunkiai pasitaiso (nors kambariokių nesužavėjo mano pasiūlymas pamėginti kaip anteną panaudoti radiatorių).

Tai dabar turime veikiančią radiją. Yeah. Prie progos apsižiūrėjau, kad ji iš viso labai juokingai padaryta - pvz.: yra dalių, kuriose judesiai (gi kažkaip reikia reguliuoti kokiomis bangomis sklindančio klegesio nori klausytis) perduodami per ŠNIŪRĄ. Taip. Šniūrelį/dirželį/virvelę/vištos susgyslę, kas ten žino. Bet jam susidevėjus ir nutrūkus, taigi pataisymas trunka kelias minutes, o jei nežinai, tai turi bogintis su visa dėže į taisyklą arba net pirktis naują aparatą :/ ...

Ano nenufotografavau, nes buvau labai excited taisymu ir ne tas buvo galvoje, o dabar vėl blogą rašau iš kavinės xD

Paslampinėjom po senamiestį, kuris buvo visiškai tuščias. Savaitgalis, o žmonių tik kur ne kur. Mašinų irgi tiek nedaug, kad gatvę gali kirsti apsidairęs daugiau dėl vaizdo... :D kur visi? Man visai nieko, vaikštai ir kaip koks drakoniukas gali bėgioti nuo namo prie namo klykaudamas "šitas mano!" ir "ŠITAS TAI TOTALIAI MANO!!! Tik bet balkono. Tą gali kas nors pasiimti sau.".

Kalbant apie drakoniukus, tai štai kokį puikų drakoną pavyko aptikti senamiestyje:

(UGNIES SLIEKAS)

Šalia šito puikaus raudonuodegio dar kabo lentutė su štai tokiu teksu:

Legenda apie KlaiPĖDOS vardo kilmę

Legenda pasakoja, kaip prie Akmenos vidupio įskurusi Ugnį ir Saulę garbinusi gentis išsiuntė du narsiausius giminės medžiotojus - šviesiaplaukius mėlynakius Elnią ir Vilką - tinkamesnės vietos gyvenimui ieškoti. Broliai laukinių gyvūlių takais per miškus ir ąžuolais apaugusias kalvas keliaudami pamatė nuo aukštumos mėlyną didingą jūrą. Norėdami ją pasveikinti ir nuo jos skiriančią klampią balą aplenkti, broliai pasirinko skirtingus takus.

Sėkmingai pasiekęs pakrantę Elnias pagalvojo, jog čia, kur geltonos smiltys ir beribė jūra, atves savo giminę. O pagal Akmenos upę ėjęs Vilkas pradingo amžiams. Kiek Elnias šaukė, kiek ieškojo - tik klampią pėdą, pelkės ryjamą, terado. Sugrįžęs Elnias atsivedė savo giminę ištirton vieton gyventi. Apie jo notykius ir bergždžią klaidžiojimą pradingusio Vilko pėdomis dar šimtmečius buvo pasakojama genties vaikams, kol istorija pasimiršo ir likto tik tos vietos, kur Vilkas pražuvo pavadinims - "Klai(džiota)pėda".

Klaipėdos varas (Caloypede) pirmąkart paminėtas Vytauto laiške 1413 m.

Prie ko tas drakonas neįsivaizduoju.

Bet turiu sutikti, kad su drakonais bet kas geriau. Taip, net Klaipėda.

Drakonų niekada nebus per daug.

Šiandien pietavome vietiname Čiliake. Ir niekaip negalėjome suprasti kaip čia taip pasisekė, kad picos ne tik buvo panašios į tas, kurios nupieštos meniu, bet dar ir nebuvo sugudrauta su produktais. Ožkų sūris tikrai buvo ožkų sūris, o špinatai - švieži tikri špinatai ir panašiai.

Čiūdų čiūdai. Į Čilį apskritai ėjome tik todėl, kad visos kitos vietos arba buvo per brangios, arba .. nedirbo. Taip. Savaitgalis, bet nedirbo :D Figure it.

(PLĖŠK MEILĘ. Tarkuok neapykantą. Pagruzdink pasimėgavimą.)

Antrą dieną tęsėm savo buities gerinimą ir prie progos įsigijau sirijos žiurkėnę, kuriai kambariokė padėjo pavadintu Tike. Prisivežė čia mergos visokių drabužių, kosmetikos ir panašiai. Aš irgi bandžiau atsivežti mandro šampūno, bet per klaidą pasiėmiau kondicionierių dažytiems plaukams :D (ir pusę ryto mąsčiau kodėl mano šampūnas neputoja)... Tai va. Aš graužiką turėsiu. Logikos nėr, sutinku.

(Tikė labai drąsi. Mus apžiūrinėja daug daugiau, nei mes ją. Bet bijo juodų daiktų (pvz.: mobiliojo telefono, todėl pasitraukia nuo jo toliau. Spėju dėl to, jog parduotuvėje, iš kurios buvo nupirkta, prižiūrėtoja ją mums pagavo su juoda apsaugine pirštine)

(Tikei nupirkau didžiausią narvą ir dubenėlį papuoštą žiurkėniškais motyvais. Kiti su Tikei susiję pirkiniai niekuo nesiskyrė nuo bet kokių kitų nulemtų žiurkėno atsiradimo namų ūkyje)

Žiurkėnei iš pradžių davėme tik jos kombikorno, obuolio ir morkos. Kol kas mieliausiai ėda pirktinį maisto mišinį.

Tiek šiandienai :) Ryt ketinu parašyti vėl.

Rokiškio Rabinovičiaus portretas

Tik be lazerių.

O čia va pačio Rokiškio blogas.

Mielinės bandelės

Šiandien nusprendžiau išsikepti bandelių. Pempės dienos proga :D sakoma, kad kuo ši diena gražesnė ir šviesesnė, tuo ateinantys metai bus turtingesni ir gausesni visokių materialinių gėrybių. Kadangi vienu metu atrodė, jog žemė su dangumi maišosi ir mano kaimynėliai berods neteko dar vieno savo balkono "stogelio" (priskaltų or something...), tai panašu, kad ateinančiais metais krizė nesibaigs :'( *sniff*

(u-hu-hu-hu.... )

Taigi. Bandelėm (~20 vnt.) reikia:

• 3 kiaušinių (2 į tešlą, vienas aptepimui);
• 1 stiklinės pieno;
• 125g sviesto;
• 50g mielių; 
• kvietinių miltų;
• 2 šaukštelių cukraus;
• pusės šaukštelio druskos;
• mandrų madingų pribumbasų, pvz.: sėklų mišinio.

Kepiau taip:

1. Pirmiausiai keptuvėje ant silpniausio kaitinimo išlydžiau sviestą. 
2. Tuomet jį supyliau į dubenį, kuriame maišysiu tešlą. Po to supyliau dar ir pieną, išmaišiau.
3. Tuomet patikrinau, kad nebūtų karšta, ir sutrupinau į minėtąjį dubenį mieles, supyliau cukrų ir druską. Viską maišiau tol, kol mielių gniutulėliai visiškai ištirpo ir išsisklaidė.
4. Tada įmušiau 2 kiaušinius ir vėl išmaišiau iki vientisos masės, kad nebūtų trynio šlakelių.
5. Tuomet viena ranka pyliau miltus, o kita vis minkiau, kad išeitų tešla :) Nežinau kiek tiksliai dėjau miltų.
6. Dar įpyliau 1 pakelį parduotuvinio sėklų salotoms mišinio, bet čia jau visiškas buržuiškas išpindėjimas :D
7. Tuomet iš tešlos suformavau dailų rutulį, viršų pabarsčiau miltais, užklojau ir palikau, kad augtų. Auginau tik pusvalandį, pakankamai gerai išsipūtė :) jeigu norite puresnių bandelių paauginkite ilgiau, jei mažiau - trumpiau. Auginimo laikas labai priklauso nuo to, kokios firmos ir šviežumo mielės - svoris jų gali būti ir toks pats, bet gyvų mielių tiesiog mažiau likę :(
   Pastebėjau, kad mielės labai gerai auga, jei klausausi kokio nors pagan world radio :) lol
   
   
    
   
   
8. Kai tešla išaugo, suformavau 18 bandelių, aptepiau kiaušinio plakiniu ir pašoviau į 200C įkaitintą orkaitę.
   
   
   
   

   ( sugrūdau ant vienos skardos, dėl to kepant kai kurios sulipo, bet šis kosmetinis defektas jų skonio nepakeitė).
9. Kepiau 20 minučių. ir voila:

Pradėta viena graužti:

Tik nevalgykite kol šiltos. Nes po to pilvelį skaudės.

BYE BYE

SEE YOU LATER