Išsprogusios taksisto akys

Šiandien važiavom taxi su beibinom. Nes nei aš, nei Lapinas nemokam vairuoti. Važiuojant į vieną pusę taksistas buvo toks wtf, kai pamatė mus su dviem naujagimiais kėdudėse, o važiuojant į kitą pusę pasitaikė visai fainas, kuris dar važiuojant pasvarstė, kad gerai, kol dar visai mažiukai, kėdutę-lopšiuką viens du ir prisegi, nes šiek tiek paaugus reikia sudėtingiau segamų kedučių ir pakėdučių, kurias reikia patiems keleiviams turėti, plius ne visi taksistai sutinka laukti ir dažnai tokius klientus išbrokuoja. Jam pačiam buvo keista kodėl net iš didžiųjų taxi firmų niekas neteikia paslaugos, kur su taxi gali važiuoti su vaikais, kai jau pačiam automobilyje būtų reikiama įranga jiems saugiai prisegti.

Kol važiavom aš prisiminiau, jog į antrą nėštumo pusę mečiau viešą transportą ir visur, kur reikia važinėjau su taxi. Iš pradžių labai pergyvenau, kad išleidžiu daug pinigų, bet tada per radiją išgirdau statistiką, jog vidutiniškai lietuvių šeima automobiliui per mėnesį, neskaitant kuro, išleidžia 1/6 savo pajamų. Tada pasiskaičiavau kiek aš išleidžiu taxi, pafantazavau kiek galėtų kainuoti tie degalai ir man pasidarė šiek tiek ramiau, kad mano išlaidos transporto klausimu nėra kažkokios neįprastos ar nepagrįstos. Nors, jei man pačiai reiktų išleisti 1/6 nuolat automobiliui, tai aš to automobilio vis tiek neturėčiau, nes neturiu atliekamų disponuojamų 1/6 išlaidų :P ...

Dar prisiminiau kaip sykį, jau iš viso į nėštumo pabaigą, važiavom kartu su Lapinu ir kažkaip skaudžiau paruošiamasis sąrėmis suėmė, tai aš pasakiau "ai" ir ėmiau glostysis pilvą. Lapinas tada ramiai manęs klausia "Jau gimdai?". O taksistas į mane pasižiūrėjo tokiom akim, kaip kad išsprogdina akytes guminiai maigomi žaisliukai. Mums išlipinėjant anas buvo labai lamingas, kad visgi niekas čia jo automobilyje nesiskeryčios :v