Labai meniškas savaitgalis

Oh yeah, baigėsi sesija. Po jos turėjau tris laisvas dienas (va šiandien kaip tik ta trečioji) ir tada mėnesio vasaros praktika :)

Penktadienį nusprendžiau aplankyti ARTVILNIUS. Kas skaitot ne vilniečiai, tai Vilniuje yra toks diiiidelis pastatas parodomos ir kongresas skirtas pasatas Litexpo. Jau kelintus metus iš eilės jame padaroma ir meno paroda - joje nebūtinai rodomi labai geri darbai, bet jų rodoma daug, todėl paprastas žmogus už santykinai nedidelę kainą vienu metu gali pažiūrėti daug skirtingų menininkų darbų ir netgi pats sudalyvauti meninėse dirbtuvėse :> O patiems menininkams ir meno entuziastas tai gi kuo daugiau tokių renginių tai tuo geriau - blogiausiu atveju bent jau yra proga paburbėti, hehe ;D

Paroda buvo taip plius minus padalinta po du pastatus - į vieną sudėti senesni dailininkai, į kitą naujesni (nebūtinai amžiaus prasme). Man labiau patiko jaunesnių dailininkų salė, nes ten buvę patys dailininkai ir galerijų atstovai labiau reagavo į tokius užklydėlius kaip aš. Kitoje kaip tik - vieni kitiems ir pirkėjai su kuriais jau buvo iš anksto susitarta buvo nepalyginti įdomesni...

Šiek tiek mano kreivų komiksiukų apie įspūdžius iš parodos:

(Mėginimas nufotografuoti jauno menininko kūrinį.)

 (Hehe. Paveikslo nepavogiau. Bet paėmiau reklaminį atviruką. Kadangi jokios kainos ant jo nebuvo, tai kaip suprantu jis buvo nemokamai. Tikiuosi.)

(Negi aš taip šnopuoju?...)

O čia keletas gerulių darbų nuotraukų:

(Tokių daugiau galima pamatyti čia)

(Šitas tai man labai patiko. Įdomu tai, kad kai įdėjau į FB į G+ atsirado žmonių iš karto puolė komentuoti apie paveiksle pavaizduotos moters kūno plaukus. Ten prikabinta kaina ne tikra - ji kūrinio dalis. Bet kai pagalvoju tai tie komentarai taip nuostabiai derinasi su tuo pseudo nupiginimu.
(xD aš kadangi gauruotesnė, tai gal dėl to prieš įkeldama į soc tinklus tų plaukų net nepastebėjau...)

(Jono Aničo instaliacija. Man tai patiko - ji tokia visiškai paprastutė.)

Sudalyvavau šaltos emalės workshop'e, bet mano kūrinėlis neišgyveno kelionės namo :( Vis dėl to dabar esu labai optimistiškai nusiteikusi ateityje kada nors sukurti diiiiidelį darbą tokia technika x3
Dar mane nufotografavo su didelio formato potoaparatu (maždaug taip atrodančiu):

Šeštadienį Aistė Paulina suorganizavo pasivaikčiojimą po "Kūną" - Lietuvių 1980-2013 grafikos parodų ciklą. Grįžusi po visko iš karto kritau į lovą miegoti ir ne tiek dėl to, kad būčiau labai daug vaikščiojus, bet dėl to, kad tiesiog smegenys labai nuvargo nuo tiek daug meno!

(Centre Asta Vasiliauskaitė)

Šiaip grafika kaip dalykas yra labai įdomus, nes tikriausiai iš visų meno rūšių labiausiai kenkia sveikatai (neskaitant vitražo ir skulptūros). Ir tuo pačiu, bent jau Lietuvoje, yra viena nuosaikiausių ir tyliausių. Toks kontrastas, kad net nežinai ar juo mėgautis, ar nuo jo bėgti.

Apie tingėjimą

Yra toks labai keistas žodis "tingėjimas". Kai įstojau į mediciną jį girdžiu vis rečiau ir rečiau.

Oooo, tikrai ne todėl, kad medicinos studentai ar gydytojai nebūtų tinginiai. Kai kurie dar ir kokie, tik tas tingėjimas dažniau būna konstruktyvus. Gi pagalvokite - skalbimo mašinos, automobiliai, internetas ir dar bala kiek išradimų ir socialinių konstrukcijų - iš tingėjimo :)

Mediciniškai tingėjimas neegzistuoja - jeigu žmogus tingi, tai tam visada yra kažkokios priežastys (aišku viskam yra priežastys, bet tiesiog kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad tingėjimas tai yra labai sąmoningas žmogaus pasirinkimas nuo kurio nukenčia kiti žmonės, o tinginiautojas gauna naudos. Tai labai keistas įsvaizdavimas, nes jei kas nors nuo tingėjimo ir nukenčia, tai daugiausia pats tinginys, nes  ir pats kažko nepadaro ir tampa lengvu taikiniu išnaudojimui.)

Pirma - žmogui, kaip gyvam padarui yra natūralu siekti didžiausio rezultato su mažiausiomis sąnaudomis.

Taip yra, taip gamta sutvarkė, taip veikia mūsų pačių organizmas net molekuliniu lygiu.

Vienintelis pravalas su tokiais tingėjimas gali būti nebent tada, kai žmogus į savo ateitį žvelgia labai trumparegiškai ar yra naivus ir nesupranta, kad kažkokios veiklos išvengimas šiandien privers jį atidirbti/atkentėti daug daugiau ateityje.
Tam ir duotos smegenys, kad kažkiek pagalvoti kas iš viso to gali išeiti. Bet net ir labai protingiems kartais jos pakiša koją - gi azartas. O gal viskas bus gerai? Arba tiems, kuriems atrodo, kad kažkoks darbas ir triūsas atsipirks vien dėl to, kad tai darbas ir triūsas, nepriklausomai nuo to ar jis yra krytpingas ir kažką vertingo sukuriantis. Iš plytų galima sumūryti namą, o galima ir tiesiog daug padrikų sienų viduryje lauko :)

Antra - pastebėjau, kad labai dažnai žmonės tingėjimo neskiria nuo pervargimo, išsekimo ir depresijos. Jau nekalbėti apie nepavalgymą, neišsimiegojimą, dehidrataciją ir t.t.

Pavyzdžiui, žmogus atsikelia ryte iš lovos ir negali prisiversti išlipti, norėtų taip ir likti gulėti, kad ta akimirka tęstųsi visą dieną. Jeigu išlipa - tai dienos darbus nuveikia visai gerai ir jaučiasi neblogai. O sekantį rytą, ypač jei reikia eiti darban/į mokslus - vėl tas pats...

Tai ne tingėjimas, dažnai tai vienas ryškiausių endogeninės depresijos arba/ir laktatų, gliukozės apykaitos, miego, kvėpavimo sistemos sutrikimų požymių. Dar nemaloniau, kai žmogus įvardina save kaip tinginį, nes pavargsta greičiau už kitus arba tiesiog nemoka kažko ir negali padaryti taip gerai, kaip kažkas kitas... Jeigu žmogus negali kažko padaryti, nes turi užsiimti kita veikla, tai ar jis tinginys? Atsimenu mane mokykloje visada pribaigdavo mokytojai, kurie išvadindavo kai kuriuos moksleivius tinginiais, nes jie nesimoko ir nedaro namų darbų. Ir tik vienetai, pagalvodavo ir paklausdavo ar viskas gerai. Tada ir paaiškėdavo, kad tie vaikai namuose slaugo ligonį ar rūpinasi mažesniais vaikais, kad nuolatos pykstasi su tėvais, kad kasdien vis labiau bijo dėl savo ateities ir negali nustoti apie tai galvoti, arba, kad tiesiog nesupranta kokia iš viso to nauda (pastarasis dalykas prie pirmo punkto).

O tokio dalyko kaip poilsio reikia visiems žmonėms. Besiilsintis žmogus irgi nėra tinginys.

Vienas be poilsio gali dirbti ilgiau, kitas trumpiau, bet be jo negali niekas.

Kartais darbščiais žmonėmis pavadinami tokie, kurie poilsiaudami dar kažką veikia, kas jiems yra malonu - mokosi, keliauja, konstruoja ir t.t., todėl iš šono gali atrodyti, kad jie labai darbštūs. O realybėje gali būti, kad jie kaip tik labai dideli tinginukai - pvz.: vąšeliu laisvalaikiu neriantis chirurgas treniruoja smulkiąją rankų motoriką ir išlaiko automatizuotus judesius, iš šono labai darbštus, bet darbo metu jo smegenims (šitas organas mus vargina labiausiai ;) daug lengviau judesio norus realizuoti ir jis pavargsta daug mažiau už kolegas, kurie poilsio metu nieko neveikia.

Norint kažką padaryti gerai stengtis ir save lenkti reikia tik tada, kai mokaisi, o ne kai jau dirbti - tada jau panaudoji išmoktus dalykus (tada ne tiek mokaisi, kiek grynini ir tobulini tai, ką jau moki, renki tokį dalyką vadinama patirtimi. Jei dirbdami galėtume mokytis pačio darbo, nereiktų nei jokio kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, konferencijų ir panašiai). Stengimasis yra kažko davimas daugiau, nei reikia, daugiau, nei tau už tai moka, tai - investicija. Tai taip pat žaidimas variacijomis, eksperimentavimas už kurį kartais nudegi, kartais ne. Tai klaidų darymas.

Ir tą akimirką, kai žmogus supainioja stengimąsi su profesionalu prasideda greitas kelias link išsekimo, svaginimosi ar net perdegimo sindromo. Taigi - bet kuris geras darbuotojas yra didesnis tinginys už gerą studentą/mokinį. Geras tas prasme, kad darantis, kad jam pačiam gyvenime būtų geriau.

To tingėjimo paragavimas daug dažniau būna sunkumo vėliau gyvenime pradėti mokytis/tęsti mokslus priežastis, kurį kartais žmonės gina sakydami "jaunos galvos greitesnės už senas" ir panašiai :) Mūsų smegenys ne tokios jau beviltiškos, kaip norėtųsi iš tingumo ;D

Trečia - tingėjimas yra puikus būdas išvengti atsakomybės.

Jei kažko nedarai, tai ir įvertintas už darbą negali būti.

Jei negali būti įvertintas, tai negali būti ir apkaltintas.

O kai daryti kažką būtina, tai prioritetine tampa veikla, kurioje kuo mažiau rizikos - pavyzdžiui internetiniai žaidimai kuriami taip, kad sudarytų įspūdį, jog tu įdedi visai nemažai darbo, bet greitai tobulėji, mokaisi, kažką pasieki. Ir jokios rizikos. Tada gali žaisti valandų valandas, dienų dienas.  (tuom tokie žaidimai skiriasi nuo tikrų žaidimų, kurių metu žmogus tikrai mokosi (būtene, mokosi), o ne sudaro klaidingą tobulėjimo įspūdį. Čia daugiau skiriasi ne patys žaidimai, o žaidėjai. Nes mokymasis atima labai daug jėgų ir energijos ir tokio pobūdžio žaidėjai žaidžia nepalyginti trumpiau, nei "laiko stūmėjai".)
Šitas tingėjimas artimai siejasi su pirmu punktu, bet dar dažniau turi savarankiškas šaknis - tai nenorą sau pačiam pripažinti, kad nesi toks jau puikus, kaip apie save galvoji :)

Troleibusų mitingas

Ką tik grįžau iš šiandien vykusio mitingo dėl troleibusų išsaugojimo.

Ėjau į jį ne kokios politinės partijos ar net labai argumentuotų idėjų genama, o tiesiog iš susirūpinimo ir abejonės, kad Vilniuje įvedus tramvajų būtų labai jau ten gerai ir pigu/nuostabu/modernu.
Pavyzdžiui ir taip yra bėda, kad trūksta žemagrindžių transporto priemonių (jos reikalingos ne tik žmonėms invalidų vėžimėliuose ar su vaikų vėžimėliais, bet ir sergantiems judėjimo ir pusiausvyros aparatų ligomis, senyviems, pervargusiems. Ir net sveikiems jie sumažina riziką lipant troleibusui trūktelėjus susiplėšyti kryžminius raiščius. Ok, krypstu ne į temą... Sužinojau, kad nauji tramvajai būna žemagrindžiai :) 

Apskritai tai lietuviai labai mažai mitinguoja. Gal jie iš mitingų tikisi nežinia ko? Juk mitingas nėra problemos sprendimas, o tiesiog dėmesio atkreipimas, kad štai šitiems žmonėms, kurie yra tikras gyvas kraujas ir kaulai (ir dažnai piktas kraujas ir kalai), o ne tiesiog skaičiukai statistikos lentelėse kažkas rūpi. Daugiausia tai yra skirta parodyti sau patiems ir aplinkiniams kad problema ne tik kabo kažkur debesyse. Jeigu į mitingą susirenka nedaug žmonių, tai gal nelabai daug kam problema ir rūpi, m? Jei pavyzdžiui padidina šildymo kainas iš lempos, bet vietoj šiknos pakėlimo tau lengviau sumokėti tą pakėlimą, tai matyt gali dar kelti. Ir dar. Ir dar.

Į šį mitingą susirinko mažiau žmonių, nei tikėjausi. Aišku jis vyko trečiadienį ir vidurdienį, bet nemanau, kad jei būtų vykęs kitu metu būtų atėję daugiau žmonių. Kažkaip paaukoti darbo laiką (mano atveju mokymosi) nėra taip skausminga, kaip paaukoti asmeninį ar šeimai skirtą laiką, pvz.: kokį nors pyrago kepimą su antra puse savaitgalį ar pažadėtą stalo žaidimą vaikui (nors kai kuriems žmonėms atvirkščiai... o_O).

Tie, kurie rinkosi buvo su įvairių politinių organizacijų ir panašiai vėliavomis, todėl aš tiesiog nežinau kur man atsistoti - daug kas nežinojo. Tai šian pastovėdavau, tai ten. Kai susirinko blogerių tai bent jau buvo su kuo stovėti ratelyje xD 

Mačiau nemažai kas atėjo, išsigando ir pabėgo - jei ateini dėl troleibusų, tai nesinori būti išnaudotam būti už ar prieš kažką kitą :/ ... Dauguma žmonių nežino gerai nei kas vyksta, nei kas ką daro, nei ką. Jiems įdomu tik ar nepanaikins jų naudojamų stotelių ir nepakels važiavimo kainos. O kad čia kažkoks -uokula blogas, ar -vatoriai ir -alai tipo baisiai geri, tai tikrai antroje vietoje ir šiandien jie gali palaikyti vieną, rytoj kitą, nes jiems ne tai svarbiausia.

Taip pat nebuvo greitosios pagalbos mašiniuko ar geriamo vandens dalintojų, kas irgi labai atbaido senyvus ar žmones su mažais vaikais (ironiška, bet kiek tenka dalyvauti tokiomis smulkmenomis geriausiai pasirūpina pankų ir medikų organizuojami susibūrimai o_o Medikus suprantu, bet pankai? Jie aiškiai gudresni, nei bando apsimesti xD ).

Man atrodo, kad vėliavų ir visokių plakatų ten buvo daugiau, nei žmonių. Ir su tom vėliavom buvo taip įdomiai - vienam krašte stovi Frontas, kitam kažkokie su raudonomis svastikomis, o per vidurį su trispalve... Tik kažkodėl visi plakatai buvo nukreipti nuo savivaldybės pastato ir nuo pagrindinio praeivių srauto. Kai pranešėjai ėmė kalbėti apie tai, kad reikia saugotis infiltruotų provokatorių (mano politinis kretinizmas neleido man tokių išskirti minioje), tai net nupaišiau keletą komiksiukų (buvau pasiėmusi eskizų albumą, jei būčiau atvažiavus anksčiau laiko :>) :

Geriausia mitingo dalis buvo kavos gėrimas su G+'iečiais po mitingo :) Daug buvo kalbėta apie alų (nors nedaug jo gerta ;) ). Iš Lietuvos 2.0 gavau ženkliuką, kaip visada Leo Lenox vėl kalbėjo tuo savo nuostabiu ir hipnotizuojančiu balsu (mitingo metu viena Lietuvos radijo žurnalistė iš jo paėmė interviu. Aš tikiuosi jis pateks į eterį. Aš išsišaugosiu tą intervių >:D), Rokiškis Robinovičius davė idėją labai šauniam piešiniui (po sesijos tikiuosi jį piešti lygiagrčiai su vienu kosminiu darbu) ir šiaip blizgėjo išmintimi, kurią kas nors turi kada nors surinkti ir jo pasekėjams išleisti šventą knygą, S. Tumelis dabar yra koks tai daugiabučių bendrijos pirmininkas (aš turiu hipotezę, kad jis iš tikrųjų yra du klonai, nes kitaip nesuprantu kaip jis viską spėja). Buvo ir daugiau blogerių, bet nežinau ar jie labai norėtų, kad apie juos rašyčiau, juos realybėje sutikau pirmą kartą :}

 Iš FB nieko nesutikau :( 

PS Mitinge dalyvavusiu Manto Adomėno kostiumas nuostabiai jam tiko. Nuotraukos neatskleidžia to nuostabaus jo ir jo asmenybės suderinamumo, kuris matomas realybėje. Aš čia nesityčioju, aš rimtai kalbu. Asmeniškai M. Adomėno nemėgstu (nieko asmeniško, nes mes asmeniškai gi nepažįstami, čia grynai kaip politiko) nu bet tas kostiumas tikrai ant jo gerai atrodė. Nu rimtai.

Ok, dabar einu skaityti apie sepsį :) man ryt egzaminas.

Palikau knygą ir įsigijau eskizų albumą

Ketvirtadienį, kaip ir žadėjau, palikau knygą :) Išgėriau pusę litro labai kažkokios tai irisinės frapės (kad ir kas tai bebūtų), kas buvo skaniau nei tikėjausi. Su savimi taip pat buvau pasiėmusi visą krūvą markerių ir flomasterių tam atvejui, jeigu kas nors būtų atėjęs (free drawings :D).

(Tas tigrinis daiktas tai mano kasdienis parkeris. Labai geras. Niekas niekada nenori jo pasiskolinti, hehe ;D)

Bet niekas neatėjo, tai tiesiog paišiau sau ramiai drakončiko galvą.

(Viršuje dešinėje matosi ir minėtos knygos kampas :3 )

Vėliau, jau kitoj vietoj dar pripiešiau super-lazy foną ir štai jau namie nuskanavau:

(Dabar nežinau kur jį dėti. Jaučiu kai prisikaups 10+ tokių, padarysiu aukcioną.)

Moralas man pačiai:

Sekančią dieną nusipirkau albumą eskizamas ir visą krūvą juodų želinių rašiklių (nors po to pagalvojau, kad gi paprasčiau būtų nusipirkti vieną rašiklį ir krūvą širdelių jam... nesu iš protingiausių).

(A4 formato. Kad tilptų į kuprinę/rankinuką :) )

Ir netgi iš karto pamėginau šį bei tą paeskizuoti:

(Jeigu įsivaizduoti, kad piešinį sudaro tik tas medžio kamienas esantis pirmame plane, tai gal dar visai ir nieko xD)

(Klevo nosių puokštė :) Kol piešiau manimi labai domėjosi balandžiai. Matyt tikėjosi, gal ką numesiu ;D)

(O kol šitą piešiau tai porą kartų priėjo turistų. Visų reakciją būtų galima sutraukti į vieno pasakytus žodžius: "This is very confusing. Practise more." >o>)

O bet tačiau, dar sekančią dieną nuvažiavome su antra puse į Trakus. Ten kiekvienais metais vis gražiau darosi :} plius, ledai pigesni ~30% lyginant su Vilniumi ;D. Ir mažiau turistų, kurie žiūri per petį ir prašosi nusifotografuoti drauge (Trakuose tokio nė vieno nebuvo. yes).

(Nesiorientuoju stotyse :D)

(Šitą nuostabų meno kūrinį atradome prie vienos valčių nuomos.)

(čia aš :>)

(O čia va mano teplionė iš arčiau :[ )

>:l bet aš išmoksiu. Jūs dar pamatysite.

PS Trečiadienį (26 dieną 12:00 Europos aikštėje Vilniuje vyks mitingas dėl viešojo transporto perturbarcijų. Ta ar ne ta proga, bet LeoLenox bloge taip pat yra kaip tik labai neblogas įrašas apie tramvajų. Jei man nenutiks kas nors baisaus ar atgamtiško būtinai ateisiu :> )

Nao I am on instagram 2

Nusprendžiau ir aš išmėginti Instagramą :) va mano profilis. "Enorca" vartotojo vardas jau buvo užimtas.

Taigi, pirma nuotrauka - apyrankė, kurią šiandien ryte išsiuvinėjau :D. Dabar VCUP'o penktame aukšte esančioje siūlų parduotuvėje ya akcija ir tokie apyrankių siuvinėjimo rinkiniai yra tik po vieną litą - į juos įeina pati plastmasinė apyrankė (su skylutėm praverti siūlams), neoninių siūlo rinkinys ir adata, bei lapelis su pasiūlymais kaip siuvinėti raides. Nors aš raides siuvinėjau primityvesniu būdu taip, kaip man išejo xD

Dar bandžiau išsiuvinėti kosminį laivą, bet išėjo kokia tai KEPTUVĖ.

Šitos knygos kelionė prasideda čia.

Vis niekaip neprisėdu nupiešti Salomėjai Misei paveikslėlio, kuriame ji iš konteinerio traukia knygas :D Kada nors aš tą tikrai padarysiu! Ta prasme nupiešiu tą piešinį. 

O ieškoti knygų konteineriuose pabandžiau.

Vieną dieną ėjau namo iš fakulteto ir pamačiau šalia vieno namo kaip tik labai gražų švarų konteinerį, kuris manęs neatbaidė fantazijomis apie visokias stabliges ir panašiai. Pakėliau jo dangtį pažiūrėti kas viduje. Šiaip abejoju ar būčiau tą padariusi, jei kažkur sąmonės kamputyje nesisuktų mintis, kad reikia nupiešti tą piešinį ir prieš tai nebūčiau skaičiusi iš vakaro apie fryganus - žmones, kurie maitinasi kitų žmonių išmestu maistu ne iš blogo gyvenimo, o iš kitų per daug gero. Išmetami ne tik sugedę, bet ir prekinės išvaizdos neatitinkantys produktai. Lietuvoje mes taip gerai tik po truputį pradedame gyventi - pas mus neretai ir parduotuvių lentynose voliojasi tokios prekės, kokias renka fryganai, o prie nukainuotų jau tokios, kokių fryganai neiima. Fryganai nuo šiaip šiukšlių rausėjų labiausiai skiriasi gal tuom, kad po savęs nepalieka netvarkos ir nelenda į pvz.: antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Nes teoriškai ten ne šiukšlės - ten perskirstytomos šmutkės ;D

("Fryganintas" maistas. Nuotrauka iš internetų.)

Ok, grįžtam prie konteinerio. 

Jame gulėjo krūva visiškai naujų, bet labai neįdomių knygų. Tokių, kurios iš pradžių knygynuose kainuoja po 45Lt o po to jas po pusmečio nupigina iki 4.99 ir vis tiek niekas neperka. Nes niekas jų neskaito ir tik dulkes renka. 

Dar gulėjo šūsnis kažkokių laiškų iš kurių aš kelis išsitraukiau ir pamėginau skaityti - tai buvo išmesti meilės laiškai. Pasijutau kaip tikra iškrypėlė, kai pradėjau juos skaityti ir greitai numečiau atgal (nors vėliau, kai papasakojau vienai pažįstamai sužinojau kad yra kolekcionierių, kurie tokius daiktus perka ir vėliau svečiams rodo pudrindami smegenis. Tarsi kokia dekoratyvinė giminės istorija sukuriama. Tik neįsivaizduoju kaip tokį daiktą reikėtų iškišti pirkėjui. Rašyti skelbimą: "Parduodu senus meilės laiškus. ~1930 metai. Veiksmas Vlnius-Berlynas. Visuose laiškuose yra meilių homoerotinių fantazijų."*).

Vieną iš mažesnių ir, pažiūrėti, ne beviltiškų nykių knygų vis dėl to parsinešiau namo. 

(TADAM)

Perskaičiau. Netgi. Nors nieko nesupratau.

Tada pagalvojau, kad reikia ją paleisti atgal į laisvę... Kad grįžtų pas saviškius atgal į gentį.

Bet prieš viską apsižiūrėjau, kad knyga išleista ant baisingai gero popieriaus, o tekstai joje užima labai mažai vietos. Tai atsiverčiau atsitiktinę vietą ir pripiešiau mažai su tekstu susijusę iliustraciją (būčiau nupiešusi susijusią, jei būčiau pagavusi apie ką tiek tekstai xD):

(JKarčius nuspalvinau su blizgiu želiniu šutinuku. Dabar galvoju reikėjo ir uodegytės galą apkutuoti -_- )

Bandžiau nufotografuoti, bet neišėjo geriau, nei bandant nuskanuoti:

Ir sakau paliksiu šitą knygelę kur nors viešoje vietoje. Pvz. kitą ketvirtadienį (20 dieną) ~17:00 nueisiu į VeroCafe esantį Gedimino prospekte (Vilniuje), išgersiu kavutės ir išeidama paliksiu šitą knygą ant staliuko. Tad, jei norite - ateikite paimti :) (jeigu turite pasiūlymų geresnei kavinei mielai laukiu. VeroCafe sugalvojau vien todėl, kad manau, jog ten tiesiog neišmes mano paliktos knygos praėjus dviem minutėms nuo mano išėjimo. O gal išmes, kas ten žino. Gyvenimas neteisingas ir nenuspėjamas. Ypač viešose vietose paliktai filosofinei literatūrai).

* Šitas skelbimas visiškai iš lempos ir neturi nieko bendro su tais išmestais laiškais. Konteineryje dar gulėjo ir šiaip buitinių šiukšlių. 

Kardauodegių karalius

:] "Verslo klasei" parašiau dar vieną mokslo populiarino straipsnį (tikiuosi išspausdins). Ir... nusprendžiau pamėginti nupiešti jam iliustraciją. Čia negalutinė versija, bet tiesiog noriu pasimaivyti šitu piešiniu XD
Argi nemielas šis kardauodegių karalius? :D Jo skeptras atrodo labai panašus į rožę!

Versija be užrašo ir dar animuota :D

Jei netiks straipsniui, tai pabandysiu iš jo padaryti atvirukų kur nors.
Nes jis to vertas ;D