2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.
Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD
 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)
Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.
Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.
(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).
Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).
Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?
  • Visi receptai iki 10Lt.
  • Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
  • Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
  • Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.
Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.
O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)




Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.
Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)
Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.


5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.
Komentarai gali būti kelių rūšių:
  • Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
  • "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
  • "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
    Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
  • Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).





* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

11 dalykų apie mane ir knygų iššūkio sąrašas

Taigi, mane užtagyjo ir dabar turiu

1) sugalvoti 11 faktų apie save.
Tai va, galvoju:
  1. Kai bandau parašyti kokį nors grožinį kūrinį dažniausiai viskas pasibaigia tuom, jog susilaukiu kritikos kaip viskas siaubinga o tik idėja labai gera, bet "per gera" todėl greičiausiai nuvogta. Todėl jau keleri metai kaip savo idėjų nebebandau paversti į grožinius kūrinius, o tik kam nors papasakoju nepasakiusi, kad tai mano idėja. Tuomet tas žmogus po kurio laiko grįžta, pasičiumpa mane už pakarpos ir niekaip negali patikėti, kad ta idėja nėra iš kokio nors filmo ar knygos, mat jis jau n laiko kaip stengiasi rasti pavadinimą to, iš kur aš tą papasakojau.
    Yes, I am evil >:)
  2. Šiuo metu siaubingai noriu sintezatoriaus ir vis kniaukiu vyrui, kad mums jo reikia. Neįsivaizduoju kada tokiu gročiau, bet čia jau antras plano punktas.
    Vyras sakė, kad jei po trijų mėnesių atsiminsiu, kad sintezatoriaus vis dar "noriu" pamėginsime tokį įsigyti.
    Dabar svarbu nepamiršti.
  3. Skaičius 3 man labai patinka, nes yra panašus į apsuktą raidę E. O gal man raidė E patinka, nes yra panaši į apsuktą skaičių 3?... Vienaip ar kitaip, kai turiu progą parašyti E didžiąją visada rašau kaip apsuktą 3.
    ƸƸƸƸ
  4. Kai buvau maža niekaip nepagaudavau kai kurių filmukų esmės. Pvz.: "Coliukė" - kodėl ana turėjo susidėti su fėjažmogiais. Juk jinai pati nėra fėjažmogė (net sparnų neturi!) todėl jų visuomenėje, būdama tokia į juos panaši ir tokia skirtinga, niekada iki galo nepritaps, jau geriau būtų likusi su kurmiu ir jį nunuodijusi or something, kad gautų visus grūdus (=babkes), arba su ta kregžde. Arba kad ir "Gražuolė ir pabaisa" - vos tik ana pamilo pabaisą BAC ir jis pasikeitė į žmogų-princą. Kad ir princas, bet pabaisa būtų žymiai naudingesnė ūkio darbams - labai stirpi, feodalinėje viduramžių visuomenėje užtikrintų, kad niekas nelįstų prie jų, plius jos pilvas visada minkštas ir pūkuotas. 
    Keistas vaikas buvau, nieko nepridursi.
  5. Kalėdom vyras padovanojo mankalą. Labai geras žaidimas, būtinai išmėginkite.
    Dar pradėjom žaisti Yatzy. Irgi labai geras.
  6. Norėčiau, kad su Hario Poterio pasauliu įvyktų kažkas tokio, kaip kad yra su StarTreku - yra pasaulis, kanoniniai personažai, bet daugybė knygų su kanoninių personažų nuotykiais po originaliojo serialo (šiuo atveju tai būtų knyga) sukurta kitų autorių ir rašytojų.  
    Aš turiu kantrybės. Palauksiu.
  7. Prieš kurį laiką pasižiūrėjau kiek kainuoja atspausdinti paveikslėlį ant puodelio. Dabar mąstau padaryti tokį prizą kuriam nors mano blogo skaitytojui. Anksčiau labai siuntinėdavau prizus ir buvo visai nieko, bet vėliau nustojau nes didžioji dalis neatrašydavo ar iš viso gavo ir negavo mano prizus :o Pvz.: supakuotas piešinys labai įtartinai atrodo kaip atvirukas+pinigėliai voke ir nors aš visiškai pasitikiu pašto darbuotojais, bet, kadangi siųsdavau neregistruotus laiškus, tai juos galėdavo nugvelbti kokie kiti ilgapirščiai. 
    Moralas - laiškus reikia registruoti :)
  8. Jau visa savaitė kaip neįsijungiu mobilaus telefono. Internete tikriausiai irgi nesedėčiau, jei neviliotų burbuliukų šaudymo žaidimai o_o
    Ir japoniški komiksai.
  9. Kalbant apie komiksus, tai manau, kad jrs0ul komiksai susilaukia per mažai dėmesio ir jam reiktų nagliau juos visur prastuminėti.
    (eikit paskaityti, jei dar neskaitėte)
  10. Nieko nesugalvoju tai ta proga paveiskėlis:
  11. Vakar nusipirkau lietuviškų ramen makaronų. Reikės išbandyti ar labai šlyktūs, nes kai valgiau paskutinį kartą tai buvo toks skonis, tarsi juos būtų apsmaukęs transformeris ಠ_ಠ
    Žinoma, pastorojo dalyko skonį galiu tik apytiksliai įsivaizduoti.
Tada reikia atsakyti į 3 jau sugalvotus klausimus:
  • Vienas dalykas, kuriam niekada nepritrūksta laiko? 
Tinginiavimui.
  • Judėjimas ar tinginiavimas? 
Šliaužiojimas.
  • Vienai, dviese ar būryje?
Dviese  ])ಠ3ಠ([
Sugalvoti dar tris:

  1. Ar esant reikalui žinotum kaip nusigauti iki artimiausios ligoninės, jos priėmimo skyriaus ir per kokį laiką sugebėtum tą padaryti?
  2. Ar suvalgytum dar gyvą padarą (pvz.: besirangančią hipotetinę deliaktesinę sraigę)?
  3. Kada bus sekanti "pasaulio pabaiga"?
Ir teoriškai turėčiau užtaginti dar tris žmones.

Vat ir negalvosiu tų Ƹ žmonių!

Pala, tai kokia buvo prasmė galvoti tuos 3 klausimus?
O, jeigu norite būti užtaginti, bet niekas jūsų netagina, apsimeskite kad aš užtaginau. Tada aš atrodysiu skaitanti daugiau gerų blogų >:D muahahaha.

Uoj, nejau tą parašiau? Dėmesio nukreipimui štai keletas atsitiktinių viduramžiškų rankraščių iliustracijų:
(koks tai gremlinoidas šauna strėlę undiniui į užpakalį...)

(luošių muštynės)

  1. Axel Munthe - Knyga apie San Mikelę 
  2. Jared Diamond - Guns, Germs And Steel
  3. Enkvistas Peras Ulovas - Išguitas angelas. Kapitono Nemo biblioteka
  4. Joanne Harris - Džentelmenai ir žaidėjai
  5. Flann O‘Brien - Trečiasis policininkas
  6. Fiodoras Dostojevskis - Broliai Karamazovai
  7. Jostein Gaarder - Cirko direktoriaus duktė
  8. Haruki Murakami - Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas
  9. Julian Barnes - 10 1/2 pasaulio istorijos skyrių
  10. Levas Tolstojus - Ivano Iljičiaus mirtis
  11. Eric Berne - Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija
  12. Richard Dawkins - Dievo Iliuzija

Dar buvo galima susigalvoti 2 papildomas knygas, kuriomis būtų galima pakeisti kurias nors iš šių, tad ir susigalvojau tokias "atsargines":
  • Anne Rice - The Tale of the Body Thief 
  • Anne Rice - Memnoch the Devil

2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Gyvačiaus nugalėtojas

woooo 8U atostoga!
Va ką šiandien nupiešiau ta proga - viso užtrukau truputį daugiau nei 3 valandas, nuskanavau maždaug po kiekvienos valandos darbo:



Piešiau su juodu markeriu, flomasteriais ir spalvotais pieštukais.
Viena jo ranka išėjo kokia tai per ilga O_o oh, well :)

2012 m. gruodžio 18 d., antradienis

Balandžių dievas

Ė. Turiu jau 68 sekėjus.
Įdomu, kas bus 69? >:3 Ta proga nupiešiu grifą. hoho!

Kadangi praeitame įraše prisigyriau, kad čia mane taip baisiai mylite ir esate tokie nuostabūs, tai tokia Aurelija ieško Vytauto Stankaus "Vaikščiojimo kita ledo puse", va jos emailas - ajutelyte@gmail.com ir net mobilų davė, bet kad ir taip užspaminsite, tai gal užteks ir e-mailo.

Jau grįžote?
Pasiknisote knygų lentynose?
Žiūrėkite man.

Vakar mačiau labai keistą balandį.

(čia ne tas balandis, bet vienas toks, kuris prieš kurį laiką bandė mane savo begaliniai garsiu burkavimu sugundyti ir atplėšti nuo pulmonologijos. Neišdegs nedorėli! Aš ištekėjęs drakoniukas!)

Pirkau arbatos ir buvo kažkokia tai akcija-atrakcija, kad dar prie jos davė ir bandelę.

Stovėjau lauke su ta arbata ir bandele rankoje ir mėginau ją graužti, kai prieš mano akis pakibo baltas balandis. Iš pradžių išsigandau, kad čia vienas iš tų akiplėšų, kurie stveria maistą iš rankų. Bet po kelių sekundžių apsimetinėjimo nutukusiu kolibriu, jis nutūpė ant šalia buvusios palangės ir pradėjo į mane vėpsoti keistai gudriomis, iškrypėliškai balandžiui nederančiomis akutėmis. Nuplėšiau gabalą bandelės ir daviau jam, o tas jį iš karto nusviedė ant žemės. Kol mano mintyse bandė suktis mintis "Ot, šikna, duodi ir nelesa!", greičiau nei ji sukaupė pakankamai kalcio jonų* pereiti iš vienos mano smegenų dalies į kitą, suskrido pulkas balandžių ir ėmė lesti tą bandelės šmotą.
Taigi, stoviu aš, žiūriu į tuos, tarsi perbadėjusius paukščius, ir į juos žiūri tas pats balandis. Duodu jam dar vieną gabalėlį, jis numeta jį iš karto aniems ir stebi ne ką labiau už mane susidomėjęs. Kai bandelę suvalgiau, kiek pakilo pažiūrėti ar maišiuke nieko nėra ir nuskrido savo reikalais, o likę pilki balandžiai dar ilgai stipinėjo ir tikėjosi, kad gal susimilsiu ir kokį papildomą trupinį numesiu.

Pabaigai, youtubėje rastas filmukas su simpatišku meduzoidu iš žiurkės širdies raumens ląstelių:

* :l čia vaizdingas posakis :)


2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Iš kokio indo negalima nei pavalgyti, nei atsigerti?

Pirmiausia noriu padėkoti visiems mano blogo skaitytojams! Ar skaitote nuolatos, ar protarpiais, įdėmiai ar atmestinai, džiaugdamiesi ar pykdami, visiems noriu padėkoti už tai, kad skaitote :D Nors rašyčiau net jei ir teturėčiau vieną vienintelį skaitytoją*, bet kartais Jumis teisiog neįmanoma nesidžiaugti - praeitame įraše parašiau, kad norėčiau vienos knygos ir BAC gavau daugybę žinučių apie tai, kur tokią knygą galiu gauti! (ir net kelis pasiūlymus pasiskolinti, bei pačios knygos pdf'ų įvairiomis kalbomis). Blogo komentarų skaičius - labai apgaulingas dalykas... :)

Hm. Po tokio pasimaivymo kitą kartą tikriausiai nieko nebegausiu xD

Na, ką padarysi...

Šiandien mano gyvenime buvo nauja patirtis - tapau kraujo donore. 
Ką besutikau eidama namo ir pasigyriau tai visi juokėsi ir šiek tiek gėdino, kad kaip čia dabar - 5-am kurse ir tik pirmą kartą? Yra tame tiesos, nes tinginystė baisus dalykas ir neaplenkia ir dalinimosi audiniais**, bet leiskite man pasiteisinti, kad kartais ir pati apturėdavau per prastus kraujo rodiklius, kad tokio kraujo dar kažkam reikėtų :D Užvakar kursiokas pasiūlė, tai vakar dar iš tos paranojos pasidariau aparatinį kraujo tyrimą.
Net neįsivaizdavau kaip jausiuosi po kraujo davimo, nes fakultete dažnai vyksta tokios akcijos ir vėliau po jų dalis studentų ir dėstytojų vaikšto papilkėję ir pastiklėjusiomis akimis (manau, kad akcijoje dalyvaujantieji studentai turėtų būti atleisti tą dieną nuo pratybų-paskaitų su pateisinama priežastimi, net jeigu ir jaučiasi labai gerai), tad šiek tiek nerimavau ir vaizdavausi kaip aš nualpstu ar "bent" apsivemsiu po kraujo davimo :D

AHAHAHAH. 
Ką tik grįžau nuo stacionaraus telefono - paskambino žmogėnas, prisistatė tikriausiai išgalvotu vardu  ir pavarde, ir kad yra iš "Finansinių nusikaltimų skyriaus", neva kažkokios tai panelės X į mano sąskaitą gruodžio 5-ą dieną buvo pervesti 5000Lt. Išklausiau jį ir labai rimtu balsu pasakiau - "Gal panelė X žino už ką ji man šitus pinigus pervedė?", sunervino, tada pradėjo mane gąsdinti. Kai pakankamai prsigąsdinau, paklausiau kokiu numeriu galėčiau perskambinti ir pasiklausti ar toks tikrai ten dirba, kad *dramtiška pauzė*, juokdamsi: "jūs kartais nebūtumėte telefoniniai sukčiai?". Aišku numetė ragelį.
"Reportinau" šitą skambutį policijai, vargu ar jie ką nors padarys, bet gal bent jau kažkur statistikoje bus vienu vienetuku daugiau, kur rašoma ar žmonėms ši problema aktuali ar ne.
Arba galėčiau įstiraukti į šitą apgavystę ir apgauti patį apgaviką! Bet tai jau būtų ganėtinai emociškai iškrypėliška >o>

Apie ką aš čia rašiau... A, taip, kraujo davimas. Tai va, daviau kraujo, bloga nebuvo. O kadangi eidama namo gal 10 minučių bandžiau nuspręsti ar aš labiau noriu mėlynos ar raudonos spalvos vonios konfeti (visiškas buržuiškas išpindėjimas, bet negalima kažkaip ypatingai nepažymėti 12-12-12, plius, jei po dviejų savaičių bus ta Pasauluo pabaiga, tai numirti kosminės ugnies pliūpsnyje prieš tai neišbandžius vonios konfeti yra kažkaip nerimta U_U), tai manau, kad kokių tai  itin ryškių šalutinių poveikių nepajutau (šypsenėlių gausa nerišliame įraše nesiskaito!)

Už kraują "davė" mineralinio, šokoladukų ir bilietą į Druskininkų vandens pramogų parką (arba buvo galima imti du bilietus į kiną).
Nooooriu į Druskininkus :0
Ten taip gražu (miestelyje, ne parke. Parke tiesiog gražu, be "taip").

Beje, čia labai faini komiksiukai apie žmonių asmenybes ir elgesį pagal jų kraujo grupę. Tai, jei žinote savo, gal atrasite artimas situacijas :) (Pagal šitus komiksiukus esu tipiška "O" Praeitą pirmadienį radau 100Lt kupiūra savo šiukšlių krūvoje, kurioje, atsimenu ją pasidėjau, kad "gal kada ateityje reikės, o po to pamiršau. Šitas man ypač patiko - kraujo grupės negyvenamoje saloje.)

Kalbant apie fakultetą, tai šiandien jame pasijutau kaip kokiame Hogwarste - kol knibinėjausi prie kavos aparato į holą buvo įvilkta didelė eglė! Fakultete bus tikra eglutė, nieko sau! Kadangi buvo per didelė tai viršūnę teko nupjauti ir girdėjau kaip nuspręsta nunešti Fiziologijos katedrai. Koks tai aukojimo avinėlis ta eglė išėjo...*** Kažkodėl man buvo labai gražu žiūrėti kaip apsaugininkas drauge su studentais vaikinais aiškinosi kaip ją stabiliai pastatyti ir aiškino, kad negalima nupjauti ir apatinių šakų, nes tada eglė atrodys negražiai. Beje, išeidama mačiau, kad šakos liko ir eglė tikrai atrodo labai gražiai!

:) Vakar buvo laisvesnė diena, tingėjau kažkuom užsiimti ar labai mokytis, tai nusprendžiau paskaityti.

Perskaičiau Hino Hideshi "Gaki Jigoku" mangą - trumpa archetipinė istorija apie naujagimį-monstrą:


Ir dar vieną, kiek ilgesnę (11 tomų) - Kazou Umezu "Drifting Clasroom" - iš pradžių istorija ne labai kabliuojanti, bet vėliau skaitosi pagal principą "Dar vienas puslapis ir po to tikrai jau eisiu pasisioti. Nu gerai, dar po vieno puslapio.". Tad, jei mėgstate ekologines idėjas, keliones laiku, ar "Musių valdovą" šita manga tikrai patiks.


...Ir šį tą Kiaulėdiško - T. Pratchett'o "Hogfather'į" (ačiū prie namų esančiam skudurynui, kuris siūlo puikias knygas anglų kalba po 1-3 Lt :D vat tik reikia spėti, kol kiti gerų knygų neišsirinko xD).


* wait a second... kadangi pati perskaitau ką parašau bent vieną kartą (medicininius įrašus ir po kelis sykius), tai išeina užburtas ratas. Vaikai, nepradėkit bloginti! xD
** kraujas yra "skystas" audinys :) Dalinimosi skysčiais tinginystė kažkaip neveikia, *nudge*nudge*
*** Kas visiškai nieko jums nesako, nes nežinote anei kas ta fiziologijos katedra, anei kodėl vieni MF'o studentai jos nemėgsta, o kiti tiesiog dievina.... :l
PS - iš tučio indo.

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Be kojų, be sparnų į medį įskrido

(Nežinau iš kur paveiksėlis, bet man patiko.) 

Jei galėčiau, tai kasdien parašyčiau po blogo įrašą!

Su didžiausiu malonumu, kas be ko, tik gaila, kad taip retai kada pavyksta tam rasti laiko. Na taip, taip, jeigu labai nori visada viskam visur gali rasti laiko. Tik kad dažnai norisi veikti dar kažką ir taip jau išeina... Ir ėhė, mano knyga jau turi 4 puslapius! Kaip tai nedaug?..

Penktadienį buvau konferencijoje skirtoje žmogaus teisėms.
Niekada nebuvau buvusi tokio tipo konferencijoje, labai keista buvo. Jos dalyvių nebuvo daug, o ir tie laikėsi ganėtinai atskiromis grupelėmis.

Šeštadienį pirmą kartą vedžiau anamnezės rinkimo grupelę (kol kas geresnio termino nesugalvojame) - trečio kurso studentams padedu mokytis kaip rinkti pacientų pasakojimus apie jų esameas ar įtariamas ligas ir susirgimus. Manau, kad man tų grupelių vedimas bus ne ką mažiau prasmingas, nei trečiakursiams, o aš labai tikiuosi, kad jiems jis bus labai naudingas. Apskirtai tai, nežinau kaip kituose universitetuose, bet VU MF'e man truputį trūksta papildomų pratybų ar paskaitų, kurias vestų studentai-studentams ar neoficialiai dėstytojai-dėstytojams (ar studentams), kurių metu būtų galima pasivyti kitus, arba išmokti to, ko nėra oficialiose programose, bet norisi, kad būtų.
Užsienyje studijuojantys draugai yra pasakoję, kad ten (tuose super-duper unv.)  tai gana populiaru - pvz: penktadienio vakarais kokie nors ketvirtakursiai skaito pirmakursiams tokius mokslo pagrindus, kuriuos jie turėjo įgyti vidurinėje ar savarankiškai (kaip naudotis mikroskopu, kuo alelių dominavimas skiraisi nuo kodominavimo, kas yra Gauso kreivė ir t.t.) - taip tikrų paskaitų ir pratybų metu taupomas laikas, pirmakursiai geba mokytis pagal savo tempą, o užsiėmimus vedantys pasikartoja ką moka ir patys užglaisto savo mokslo spragas.

Bet aš tikiu, kad reikalai taisysis.

Kad ir dabar, kai aplankau fakultetą, stebiuosi kaip jis pasikeitė per porą metų.
Griaunamos kažkokius tai pokvailės sienos, kurios skirdavo katedrų koridorius ir dabar fakultete žymiai šviesiau ir ne taip klaustrafobiška, studentai ima vaikščioti su universiteto/fakulteto atributika, net skelbimų lentoje atsiranda įvairesnių pranešimų be knygų pardavimo ir butų nuomos - dabar būna ir apie Afrikos kalbų pamokas, gitaros kursus (dažniausiai studentai bando prisidurti iš kitų studentų mokymo, kas yra labai awesome) ar netgi tokių, kur gali nuplėšti piktam aštuonkojui kojytę (ar priklijuoti protezinę, jei turi lipnios juostelės).

Dar šeštadienį buvau jungtiniame psichoterapijos, psichiatrijos ir vieno Kauno SMD (berods irgi psichiatrijos) būrelių susirinkime.
Nepriklausau nė vienam iš jų, bet kai temos būna įdomios, tai visada įlendu pažiūrėti (kažkaip labai jau dažnai pastaruoju metu tai būna, bet, kadangi niekada nepasirašau po narių sąrašu, tai manau nieko baisaus).

Šį kartą tema buvo apie miegą, jo sutrikimus ir sapnus, bei jų interpretaciją. Be galo įdomu, ypač dėl to, kad aš labai daug sapnuoju. Norėčiau vesti sapnų dienoraštį, bet kad net nespėju pildyti savo komiksų blogo, kurį žadėjau pildyti kasdien, tai ką čia dar sapnų dienoraštis! ;D Kartais kokį nors sapną kam nors papasakoju, bet pamirštu pasakyti, kad tą istoriją sapnavau, o po kurio laiko žmogus mane vos ne už pakarpos pagauna, kad neranda tos įdomios knygos/filmo apie kurį pasakojau. 
Nebūtų taip juokinga, jei ne tai, kad kai man kokia nors paskaita būna labai neįdomi ar aš per daug pavargusi, kad sugebėčiau klausytis, leidžiu savo vaizduotei man mintyse rodyti kokį nors filmą, tik vargas, kai tai būna komedija. Tuomet imu nei iš šio, nei iš to, kaip nevisprotė šypsotis, ar net garsiai susijuokti. Išdavikiškas day-dreamingas!

Kalbant apie knygas, tai šiandien net nusipirkau knygą apie sveikatos psichologiją.
 Kažkaip supratau, kad labai mažai raukiu apie pacientų emocinius poreikius ir tai mane kažkiek gąsdina ir neramina. Pabandysiu bent teoriškai pagilinti žinias ir, kitąmet apsilankyti gydytojams skirtuose seminaruose šia tema (į šiuometinius jau nebelabai spėju, nes tik šiandien sužinojau, kad tokie iš viso vyksta!). Dar labai norėčiau paskaityti šitą knygą, tik kad nerandu jos knygynuose:



Tai tiek va.
PS - įrašo pavadinimas yra mįslė, o jos atsakymas - sniegas :D

2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

Rašysiu knygą

Žinot ką, o vat imsiu ir parašysiu knygą.
Gal net dvi.
Bet vieną tai tikrai, nes jau derinuosi su leidykla ir, kai galutinai susiderisniu, pasimaivysiu su kokia. Ta knyga bus daugiau mokslo populiarinimo ir tokio stiliaus, kaip mano blogas. Tik krūtesnė. Nu nes knyga.

O kita bus siaubo pasakėlių rinkinys. Tai tą iš pradžių parašysiu, o tada žiūrėsiu ką su ja daryti.

Dabar tik reikia sugalvoti kokioje Vilniaus kavinėje vakarais sedėti su laptopu, gerti perbrangią latę su penkiais cukraus* ir poniškai rašyti savo knygas. Pasiūlymų?

Papildymas 2012-02-03
* nes visi žino, kad cukrus tai matavimo vienetas - vienas cukraus būna patogiai supakuotas į mažą pailgą popierinį maišiuką ir apsimeta, kad jis yra tiek pats cukraus, kiek yra šaukštelis cukraus. Visai kaip su tom bitėm.