2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Pasaulinės Širdies dienos įspūdžiai

Vakar savanoriavau Pasaulinei širdies dienai skirtame rentginyje Vilniaus Rotušėje.

Priklausiau arterinį kraujo spaudimą ir liemens apimtį matavusiai komandai.
Dirbti buvo įdomu, tik labai daug žmonių skundėsi dideliu triukšmu - ir iš tiesų, nekalbant apie tai, kad patys savanoriai ir lankytojai generavo pakankamai decibelų, tai šalia buvusios scenos garsai patys tikrai  visiems pridėjo kokius +20mmHg.

Akcijos menu mane labai žavėjo ketvirtakursių merginų jautrumas atėjusiems žmonėms - visas penkias  renginio valandas jos nė karto nepristygo jėgų stengtis kiekvieną išklausyti ir paguosti. 

Į tokias akcijas ateina nemažai žmonių, kurie gydytojų bijo, neturi galimybės pas juos nueiti, arba taip pergyvena dėl savo sveikatos, kad nepraleidžia nė vienos progos ją tikrintis. Nemažai medicinos studentų, nors asmeniškai yra labai geri, bet dažnai bijo parodyti savo gerumą (kai taip pradeda elgtis, neretai jiems imama aiškinti kaip jie sudegs, prapuls ir nusibaigs dėl jo, nors man dažnai kyla klausymų ar taip aiškinantys asmenys patys nors kada nors taip elgėsi (ką jie apie save galvoja yra jau kitas klausimas) ir ar žmogui, kuris užspaudžia savo emocijas yra tikrai geriau, nei žmogui, kuris nesusilaukia norimo kitų emocinio atsako į jas).
Nors dauguma atėjusiųjų buvo tiesiog smalsumo vedini, kas yra labai gerai. Flora pro-activ margarino* atstovai už spaudimo pasimatavimą pas jų atstovus duodavo indelį margarino (nežinau ar visiems), bet vis tiek visi eidavo persimatuoti po to pas mus, medicinos studentus, kad įsitikintų ar ten tikrai gerai pamatavo (tikriausiai ir atvirkščiai). :) Kai kurie labai pasipiktidavo, kad tarp matavimų išeidavo kokių 5mmHg skirtumas. Bežiūrint į tai man darėsi šiek tiek juokinga, kai pagalvodavau, kad kalbant apie širdininkus, visuomet labai akcentuojama, kad jie viską tikrai yra linkę "dėtis į širdį". Net kelių gyvsidabrio stulpelio milimetrų paklaida jiems turi būti paaiškinta ir įrodyta, nes kitaip - labai neramu. Kita vertus - man irgi neramu dėl dalykų, kurių aš nesuprantu ir negaliu kontroliuoti!

Po viso renginio su Lapinu prisikirtome šaldyto jogurto ir aš dar prsigėriau kažkiokios tai akcijinės kavos iš Vero Cafe - tipo kava americano (und kondensuotu pienu) su OmniID kortele tik trys litai.

:D 

Gyvenime daugiau tokios nepirksiu. 

*
Šis įrašas nėra minėto margino reklama. Asmeniškai esu prieš margariną apskritai :)

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Lėktuvų važiuoklių zuikiai

Šiandien kaip tik vyko dar vienas Teismo medicinos studentų mokslinės draugijos būrelio susirinkimas.
(Prieš jį dar spėjau užbėgti į šeimos medicinos būrelio susirinkimą, muahahah >:D aš vikri kaip chamekas! voverė) Kadangi pernai, vos pradėjusi lankyti šį būrelį, kiekvienam susirinkimui padarydavau po pranešimą (cielus 2 XD), tai nusprendžiau neatsilikti ir šiais metais. Tęsiant "elemental damage" alcheminę temą, man teko rinktis arba kažką sugalvoti su žeme ar su oru (nes ugnis, kaip karštis, jau buvo pasirinkta mano kursiokės dar pernai). Tai mąsčiau, mąsčiau, mąsčiau ir po 15 įtemptų smegenų stekenimo minučių sumąsčiau temą "iš oro" - "lėktuvų važiuoklių zuikiai" (terminu "zuikis", nenoriu juo nieko įžeisti, tiesiog naudojuosi kaip trumpu nelegalų keleivį apibūdinančiu terminu).

Tad čia pateikiu savo pristatymo blog'inę versiją visiems negalėjusiems/tingėjusiems ateiti, kurie vis tiek norėo pasiklausyti šio mano trumpučio pranešimo.

Besidomint paaiškėjo, kad visai neseniai vienas toks incidentas kaip tik buvo - netoli Hitrou oro uosto (Didžiojoje Britanijoje) rugsėjo 9 dieną. Nuoroda veda į straipsnelį, kuriame vienas sakinys man itin patiko: "Policija nurodė tirianti, ar žuvusysis skrido nelegaliai". Ką, galima ratą apsižergus skirsti ir legaliai?.. Labai jau ekonomiškos linijos būtų... Važiuoklės nėra aprūpintos šildymu, deguonies tiekimo ar žmogui komfortiško slėgio palaikymo sistemomis.

Įtraukiamąją lėktuvo važiuoklę pirmieji suprojektavo 1876m. Alphonse Pénaud ir Paul Gauchot amfibiniame lėktuve monoplane - pagal planą, kai toks lėktuvas turėdavo leistis ant žemės turėdavo išlįsti jo ratukai, o kai ant vandens - sulįsti, kad, gink dieve, lėktuvas dar aukštielnikas neapsiverstų su visais persigandusiais keleiviais. Įtraukiamos važiuoklės pradėjo rastis maždaug 1920-1930 metais.* Tada vargu ar kas labai norėjo bandyti laimę ir skristi įsikabinęs į tuos ratus, bet XX amžiaus 4 dešimtmetyje buvo pradėti gaminti didesni keleiviniai lėktuvai, su didesnėmis važiuoklėmis. O didesnė važiuoklė - daugiau vietos. Daugiau vietos - daugiau vilties, kad gal kaip nors ten tilpsi. Bet nebūtinai išgyvensi.

Minėtoji šiuolaikinė keleivinio lėktuvo važiuoklė yra ganėtinai didelis įrenginys - sudaro 4-7% lėktuvo masės. Dažniausiai ji būna įtraukiama į lėktuvą hidraulinės sistemos ir valdoma iš pilotų kabinos. Daugumoje lėktuvų yra bent 2 atsarginės sistemos važiuoklės valdymui ir įtraukimui/išskleidimui.

Per 1947-2012 (iki rugsėjo pabaigos), tik 96 lėktuvų važiuoklių zuikiai buvo užfiksuoti (85 atskiruose skrydžiuose). Iš jų išgyveno 23 - dauguma jų buvo nelegalūs imigrantai norėję pasiekti JAV ar EU, bet buvo ir keli pokštininkai ar lindę ten iš lažybų. 
2010 metais 20-metis romunas išgyveno skrydį iš Vienos į Heathrow. Jam tikrai pasisekė, nes oras buvo prastas ir privatus lėktuvas, kuriame jis lindėjo, turėjo skristi net 7,2km žemiau, nei planavo (viso keleivis įveikė ~1256 km). Apskirtai tai daugiau zuikių įlenda į privačius lėktuvus, nes jie dažniau kyla iš mažesnių ir ne taip aršiai saugomų oro uostų, o po 2001 metų rugsėjo 11 įvykių, sustiprėjus keleivinių lėktuvų apsaugai zuikių spėjamai šiek tiek sumažėjo (bent jau vakarų oro uostose), bei pasidarė sunkiau prieinama informacija apie tai, kiek tokių žmonių būna, kaip jie į lėktuvus patenka, kaip išgyvena ir panašiai. Šiek tiek senesnių duomenų radau, galbūt jie jums bus įdomūs (jei ne, tai važiuokite žemyn kol baigsis juodi burbuliai):

  • 1997 m., jaunas vyras skrido iš Nairobio į Londonas. Žuvo sutraiškytas.
  • 1996 m., jaunas vyras - Naujasis Delis -> Londonas, skrydis 10,5 km aukštyje, išgyveno.
  • 1993 m., 19 m. a. vyras -> Bogota -> Niujorkas -> žuvo.
  • 1993 m., 13 m. a. vyras -> Bogota -> Majamis, 11 km aukštis -> išgyveno, bet buvo rastas pasidengęs ledo sluoksniu.
  • 1986 m., 35 m. vyras -> Panama -> Majamis, 12 km aukštis -> išgyveno.
  • 1975 m., lyties ar amžiaus nustatyti nepavyko -> Bogota -> Majamis -> žuvo iškritęs.
  • 1972 m., 18 m. vyras -> San Diegas -> NiuJorkas, 11 km aukštis -> žuvo mirtinai suašalęs.
  • 1970 m., 14 m. vyras -> Sidnėjus -> Tokijas -> žuvo iškritęs lėktuvo kilimo metu.
  • 1970 m., 13 m. vyras -> Lionas -> Abidjanas -> žuvo iškritęs nusileidimo metu.
  • 1969 m., 17m. vyras -> Havana -> Madridas, 9 km aukštis. -> Išgyveno, buvo pasidengęs leidu, jo teigimu jie buvo dviese, bet antras "kažkur" iškrito.
  • 1966 m. lyt. než. 21 m. -> Orly -> Marokas -> mirtinai sušalo.
  • 1966 m. 17 m. vyras -> Bogota -> Meksikas , 12 km aukštis -> išgyveno.
  • 1947 30 m. vyras -> Lisbonas -> Natalis -> išgyveno.
Galima pastebėti, kad didžioji dalis šių zuikių yra jauni vyrai vykstantys iš šiltų kraštų.

Kokie gi pavojai gręsia važiuoklėje įsitaisiusio žmogaus?


1) Jį gali sutraiškyti pati važiuoklė. 
Važiuoklė yra sukonstruota taip, jog lėktuvo ir jo keleivių saugumas visada būtų pirmoje vietoje. Kliūtys yra ne tik šalinamos ikiskrydinio patikrinimo metu, bet ir aparatūra dirba taip, kad dirbtų nepaisydama atsiradusių nesklandumų. Įsivaizduojant kokio dydžio ir svorio yra keleivinio lėktuvo padangos, nesunku įsivaizduoti ir su kokia jėga veikia jas kilnojantys mechanizmai. Vietos "pasislinkti" ten irgi ne per daugiausia, jei iš viso tokios yra.


2) Jis gali patirti akustinę (garso) traumą ir apkursti.
Lėktuvų skleidžiamas garsas dažnai būna virš 130-140dB stiprumo. Kad būtų lengviau įsivaizduoti: kvėpavimo garsas yra 10dB garsumo, buvimas roko koncentre prie scenos - kažkur 100dB, jei šalia trenktų žaibas ~110dB.
Dauguma žmonių negali pakelti garso stipresnio už 115-120dB - vos kelios sekundės dalys sukelia siaubingą ausų skausmą (dėl būgnelio plyšimo ir klausos kauliukų išnyrimo), sąmonės netekimą (dėl skausmo), o dažnai ir negrįžtamus klausos receptorių pažeidimus. Lėktuvo važiuoklės zuikis, net jei ir nebūtų "nuglušintas" tokio garso, tai po kelionės tikriausiai liktų kurčias visam likusiam gyvenimui (žinoma, kai kuriais atvejais galėtų padėti tokie dalykai, kaip kochleariniai implantai, bet čia kita tema).


3) Jis gali mirtinai sušalti.
Dauguma keleivinių lėktuvų skraido 10-12 km aukštyje.
Žemės atmosfera siekia net 100km (600km), tačiau 3/4 jos masės sutelpa maždaug iki 9-11 (20) km taip vadinamojoje troposferoje, o toliau atmosfera greitai retėja. Ir šaltėja - už lėktuvo langelio temperatūra dažnai būna -55°C ar net -75°C (krenta maždaug ~6,5 laipsniu kas kilometrą, aukštesniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra vėl keičiasi, bet ten ir kitokie lėktuvai jau skraido).
Lėktuvui kylant padangos dėl trinties įkaista - dauguma išgyvenusių teigė, kad kurį laiką ir šildėsi apsikabinę būtent jas. Kitiems pasisekė aptikti šiltus hidraulinės sistemos vamzdžius. Iš esmės skrydžio metu lėktuvo važiuoklės skyrelyje temperatūra yra ~20°C aukštesnė už išorę.
Įdomu tai, kad dėl hipotermijos ir hipoksijos (deguonies trūkumo) sutrikus aukštesniems smegenų žieviniams centrams ir kitaip pradėjus veikti kai kuriems pagumburio (čia tokia smegenų dalis) branduoliams, žmogus pereina į tarsi "poikiloterminę būseną" - kažką panašaus į gyvūnų hibernaciją-žiemos miegą: kūno temperatūra vos 27°C, širdies ritmas sulėtėja iki keliolikos ar net kelių dūžių per minutę, beveik nepastebimi kvėpavimo judesiai ir panš. Tik tokiu būdu paaiškinama, kaip kai kurie žmonės išgyvena 7 ar 12 valandų keliones tokiose žemose temperatūrose (dauguma gi zuikių būna apsirengę tik šortais ir sportiniais marškinėliais), bei neuždūsta dėl deguonies trūkumo. Apie tai sekantis punktas.

(Naikintuvo piloto deguonies kaukė. Nuotrauka iš čia)

4) Jie gali mirtinai uždusti.
Keleivinių lėktuvų skraidymo aukštyje slėgis yra 2-3 k mažesnis, nei Žemės paviršiuje, o parcialinis deguonies slėgis gali būti iki 4 kartų mažesnis (parcialinis slėgis nurodo kokią dujų mišinio slėgio dalį sudaro tam tikros konkrečios to mišinio dujos. Kylant aukštyn oras ne tik retėja, bet ir mažėja santykinė deguonies dalis tame ore.)

Pavyzdžiui:

0 km aukštis: 9 km aukštis:
Slėgis: 760 mmHg Slėgis: 226 mmHg
Pa(O2): 160 mmHg Pa(O2): 47 mmHg
Temperatūra: 15ºC Temperatūra: -45ºC

Plaučių alveolėse parcialinis deguonies slėgis nebūna toks, kaip žmogų supančiame ore dėl jose vykstančius dujų apykaitos tarp oro ir kraujo - Žemės paviršiuje jis būna maždaug apie 105 mmHg. Kurį laiką dar veikia kompensaciniai mechanizmai ir leidžia žmogui kvėpuoti, bet viskam yra ribos. Po tam tikro laiko, ir virš tam tikro aukščio, deguonies žmogui teisiog nebeužtenka. Jis uždūsta.

  • Pasiekus 2,5 km - zuikio kvėpavimas sutankėja, jam ima temti akyse, nes kraujo oksigenacijos lygis nukrenta nuo 97% iki 92%. 
  • 5,5 km - kvėpavimo dažnis padidėja 65%. Atsiranda sumišimas, lengvi traukuliai, nyksta spalvų ir perfirenis matymas. Su zuikiu būtų neįmanoma susikalbėti dėl liežuvio letargijos (pynimosi) arba euforijos (vepliantų kokias tai nesąmones, nes rėkti oro plaučiuose neužtektų).
  • 6,7 km išlikti sąmoningam yra praktiškai neįmanoma: deguonies saturacija nukrenta iki 50%. Teoriškai  per keliolika minučių miršta visi, kurių organizmas neprisitaiko pereidamas į savotišką hibernaciją, būseną, kurią būtų galima pavadinti tarp gyvybės ir mirties.
  • >10km aukštyje plaučiai negali funkcionuoti fiziškai dėl per mažo slėgių skirtumo juose ir išorėje.

(Nors yra žinomas vienas zuikis išgyvenęs 12km aukščio kelionę)


5) Lėktuvui kylant ir leidžiantis zuikiui gręsia ir embolija azoto dujų burbuliuku. 
Na, ne tik azoto, bet ir kitų inertinių dujų, kurios šiaip prie normalaus slėgio yra tolygiai pasiskirsčiusios po kūno audinius. Slėgiui labai smarkiai svyruojant (krentant ar didėjant) šios dujos yra suspaudžiamos ar kaip tik "ištampomos" iš jų buvimo vietos, ir staiga grįžtant į normalų slėgį jos gali susimesti į burbuliuką (nu čia labai primityviai aiškinu, tai nepykite, jei kas iš fizikų dabar vartotės iš piktumo už tokius aiškinimus :D). Jei toks burbuliukas susidaro kraujyje, jis gali nukeliauti į gyvybiškai svarbią kraujagyslę ir joje užstrigti sudarydamas "kamštį", arba dėl tokių burbuliukų patekimo į širdį joje kraujas gali imtis plaktis ir ten užgimti krešuliai, kurie gali būti nunešti į tas pačias kraujagysles ir jas irgi užkimšti.
Jei sunku įsivaizduoti kodėl taip yra, paimkite visiškai naują gazuoto vandens buteliuką ir suplakite. Nieko nesidaro, tiesa? Dabar atsukite. Sukite, sukite. Ir kol valysitės nuo savęs tą gardų mineralinį, kurį būtumėtę galėję išgerti, jei nebūtumėte manęs klausę, suprasite, kodėl staigūs slėgio kitimai yra tokie pavojingi sistemoms, kuriose dujos yra ištirpusios skysčiuose.
(Jei įdomu, tai dekompresiniai susirgimai dažniausiai gydomi palaipsniniu grąžinimu į normalų slėgį ir blogomis patapusių dujų išstūmimu iš kūno kitomis (arba tokiu stumdymu prieš nardymą po slėgius)).
Staigūs slėgio skirtumai taip gali lemti spontaninius kaukolės kaulų lūžius - kai kurie žmonės tam tikrose kaukolės vietose turi tam tikras anatomines variacijas - kaulai, kurie šiaip būtų kelių mm storio, ten yra milimetro dalių ar iš viso yra skylė (pasidengusi membrana, gleivine, dangalu ir panš.) Šiaip tai ir nugyvena visą gyvenimą ramiai, bet patekus į tokias ir panašias situacijas kaulai gali lūžti. Dar blogiau, jei toks zuikis dar turėtų ir vidinių kaklo ar kaukolės arterijų anatomines variacijas - teoriškai būtų įmanomas mirtinas nukraujavimas iš nosies. Nors tokio nė vieno atvejo neradau, bet pamąstyti galima.

(Nuotrauka iš čia)

6) Acidozė.
Dėl slėgio kritimo ir plaučių ventiliacijos mažėjimo žmogus iškvepia mažiau CO2. <čia įterpkite sudėtingas organizmo homesotazes palaikymo sistemas, kurios yra pakanakmai neįdomios, kad jomis domėtųsi žmonės besidomintys lėktuvų važiuoklių zuikiais ir pakankamai įdomios, kad jomis galėtų manipuliuoti kai kurie alternatyvios medicinos specialistai, pateikiantys trumpus ir aiškius, bet neteisingus aiškinimus> - toeriškai žmogui dėl to gali sustoti širdis. Lėktuvo zuikis greičiau pirmiau dėl acidozės prarastų sąmonę ir žūtų nuo kitų priežasčių, nei dėl jos jam spėtų sustoti širdis.

7) Iškritimas lėktuvui leidžiantis.
Lėktuvui leidžiantis važiuoklė vėl išskleidžiama ir jei zuikis nėra prišalęs ar nesilaiko už važiuoklės mechanizmų jis gali iškristi ir užsimušti. Žinoma, jis gali iškristi ir dar lėktuvui kylant.

Tikriausiai didžioji dalis zuikių niekada nepaaiškėja, nes ne visuomet radus lavoną įtariama, kad jis galėjo iškristi iš lėktuvo važiuoklės (čia kaips su retom ligom - retospektyviai labai lengva aiškintis :) ), ir ne visi greičiausiai ir randami...

Tai va toks buvo mano trumputis pirmasis pranešimas šiais metais :D Kitas gal bus ilgesnis >:3


PS - čia keletas šaltinių, kurie net keliomis versijomis guli internete ir juos nesunku rasti googliaus pagalba, jei norite pasiskaityti:
S.J.H. Veronneau,S.R. Mohler, "Survival at High Altitudes; Wheel-Well Passengers", 1996, Office of Aviation Medicine, Federal Aviation Administration.
PerryG."Wheel-welland cargo compartment temperatures of large aircraft in flight:implications for stowaways.",2002, AviatSpace Environ Med.

* Dėkoju Justinui Ž. už pastebėtą klaidą mano įraše. Dabar įrašas jau pataisytas :)

2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis

Gavau dovanų

Wilika nupiešė mano personažą Holmą :D


Weeee :D Jis patapo... mėlynu! Užtat Wilika jam užmovė daugiau žiedelių ant uodegos (Holmas mėgsta puoštis) ir taip simpatiškai nupiešė jo išsišokusius kupros slankstelius - net keista į kokius dalykus žmonės atkreipia dėmesį žiūrėdami į kitų piešinius. Kai pati piešiau Holmsą, net nemaniau jo nugarą nupiešti kaip nors "pabrėžiančiai".

Vistiek, piešinys vertas 10/10 ir, kad to dar būtų mažą, Wilika netgi nepatinėjo nufilmuoti kaip ji jį spalvino:


Būtinai pasižiūrkite!
Žiūrėkite sakau x0

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Marimo kamuoliukas

Šiandien jaučiausi labai prastai, dar to neskaitant namie ir vaistus nuo skausmo palikau T_T

Bet pakeliui namo gyvūnėlių parduotuvėje aptikau labai fainą augalą - marimo kamuoliuką :D Dar jis vadinamas akvariumo samana. Labai panašiai jis parduotuvėje ir vadinosi "samanų rutuliukas" :) Sumokėjau visus 10Lt ir parsinešiau namo :D

Iš tiesų tai čia visiškai ne egzotinis ir ne mandras augalas - tai paprasčiausi dumbliai Aegagropila linnaei, kurie geba augti susiraizgę į tokį štai bumbulą. Šie dumbliai yra paplitę visame šiaurės pusrutulyje, jie gali augti trimis formomis - kaip kamuoliukas, laisvai plaukiojantys vandenyje po vieną siūlelį ir prisitvirtinę prie akmenų - tokią dažniausiai galima pamatyti Lietuvoje, nors kitų formų irgi yra :) Laisvėje tokie kamuoliai užauga iki 30 cm diametro ir jais gali būti nuklotas visas ežero dugnas, jei jame susidaro juos "ridenančios" srovės. Tai labai madingas naminis augalas - kai kurie žmonės augina tik marimo akvariumuose ar tiesiog stiklainiuose, o kai kurių akvariumistų nuomone tai iš viso kone lengviausias akvariumo augintinis-augalas. Jam užtenka kambario šviesos ir švaraus vandens. O jeigu šviesos jam užtenka net per valias, tai tada augalas ima plūduriuoti dėl išskiriamo deguonis. Jį "paplukdyti" galima virš akvariumo įjungus lempą :D.

Auga ~5-10 mm per metus ir reikia kas kiek laiko pavartyti, kad išliktų apvalus :) Kažkas panašaus į kaktusą ant palangės - auga lėtai, mažai prižiūrimas, tik žiūrėk kažko jau į akvariumą nebetelpa XD
Tada jį galima sudraskyti į mažesnius gabaliukus, suapvalinti ir išdalinti draugams :D (marimo, ne kaktusą XD ;P  )


Nors aš manau, maniškį suės mano akvariumo sraigytės (Physella acuta>:3 Feed, feed ma' preciuos!

(1 - minėtas dumblių kamuolėlis, 2 - gaidelis (Betta splendens), vardu Gvazdikėlis. Jam jau 3 metai :) ir visai neseniai jis buvo sukrovęs dar vieną burbuliukų lizdą :D 3 - amkenys iš Lietuvos pajūrio 4 - viena iš minėtų sraigių.)

Štai trumpas video su marimo kamuoliukais:


Kada nors turėsiu diiiiiiideli akvariumą su daaaaaaug žuvų.

2012 m. rugsėjo 16 d., sekmadienis

Citrusų mergelė

Per pastarąsias kelias dienas manęs net keli žmonės prašė parašyti apie medicinos studijas ir gydytojo darbą, kad padėčiau jiems lengviau apsispręsti studijuoti ar ne. Net kelis kartus buvau prisėdusi pamėginti rašyti, vieną kartą bandžiau net 4 valandas, o kitą elektrą eikvojau šitk tiek mažiau - tik tris... Tiek daug galėčiau pasakyti (o dar daugiau norėčiau), bet viso to tiesiog per daug. Gal kitą savaitgalį rasiu laiko ir visą tą sutrauksiu parašysiu iš naujo trumpiau, kai būsiu geriau apgalvojusi kaip galėčiau visas savo jausmus, mintis ir potyrius išreikšti žodžiais.

13 dieną buvo mano gimtadienis. Turiu pasakyti, kad dar niekada nebuvau gavusi tiek daug sveikinimų! Gal nebent pirmoje klasėje, kai mokytoja liepė visai klasei paišyti atvirukus ir man juos padovanoti (nes mano gimtadienis buvo pats pats pirmas iš visų vaikų). Vėliau tais atvirukais išsitapetavau kambario sieną (su geriausios draugės pagalba, tik jau nepamenu, kurios ši puiki mintis buvo), o kiek liko laisvų plotų tai apipaišiau akvarele didžiulėmis guašinėmis širdimis. Mama aišku liko nelabai patenkinta tokiais ekstramaliais mano kambario pokyčiais, bet man pačiai tai labai patiko :) ... jei ką kabini ant sienos, tai reikia prilipačinti su klijumi arba, dar geriau, prikalti. Visokios ten "plakatų juostelės, kurios nepalieka žymių" galbūt labai tinka žmonėms, kurių sienos - kaip jų mintys - keičiasi priklausomai nuo nuotaikos.

Gavau daug puikių dovanų, vieną už kitą geresnių, iš jų viena, gauta nuo kursiokės Danguolės, dabar pasimaivysiu, nes ji kaip ir yra tolimesnio mano blogo įrašo kaltininkė:


(tušinukų rinkinys! ir va kaip tik pradėjau jais piešinį)

Namie baigėsi baltas popierius, tai paišau ant ko radau. Kažkaip man rodosi, kad aš vis noriu nupiešti kažkokį tai vieną piešinį, kuris man niekaip neduoda ramybės - čia tik dar viena jo inkarnacija -o- *ommmmmmm* Viskas, nuo rytojaus vėl pradėsiu kasdien keltis 5:00 ir iki 6:00 bandysiu tą piešinį iškrapštyti iš tos mano smegenų kertelės, kuri egzistuoja kiekvienoje save gerbiančioje erdvėje - štai mūsų namuose ji yra po šaldytuvu ir tik katinas, kaip ir pridera mistiniam tarpdimensines keliones pažįstančiam padarui, žino kaip ten patekti ir kokių įdomybių ten galima gauti ir kokias gėrybes ten paslėpti.

Na gerai, pasimaivysiu ir kita dovana - brolis man padovanojo trintuką:


(It's not because my mistakes are big, but because my hands ar not very small ;D hehe)

Ir štai galutinis naujųjų tušinukų išbandymo rezultatas:


Realybėje ta geltona ne tokia citrusinė >_>

Oh, štai ir Tapkius atėjo - panašu, kad dimensijoje X dabar kaip tik vasaros sezonas. Tik piktas, jog už bagažą nulupo papildomai...


PS
Ai, dar visai pamiršau - čia kažkada tai buvo Vilniaus dienos, tia per jas papaišiau ebro technika www.vyta.lt  paviljione ir dabar pasimaivysiu savo pirmu pikantišku svilėsiu:


(Menas čia, menas sakau!)

2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

Savaitės trupinukai VII


Savaitės trupinukai IV dalis (24 trupinukai)
Savaitės trupinukai V dalis (3 trupinukai)
Savaitės trupinukai VI dalis (7 trupinukai)

ŠIAME ĮRAŠE PATEIKIAMI MEDICININIAI PATARIMAI NEGALI PAKEISTI AR BŪTI LAIKOMI GYDYTOJO KONSULTACIJA. VISADA KLAUSYKITE SAVO GYDANČIOJO GYDYTOJO PATARIMŲ IR NURODYMŲ. Visa tai ką čia rašau - yra lygio "perskaičiau internete" ir negali būti laikoma rimtu šaltiniu. 

Ilgą laiką trupinukų nerašiau, tai gal visų susirinkusių ir nerašysiu :) Bet dalį tai įdėsiu :D



1. Pirmas šių metų ciklas - ANG (LOR).
Pierre Flourens 1824 metais atrado, kad gyvūnai turi organus, kurių dėka jaučia savo padėtį erdvėje. Šiaip tai jis tyrinėjo klausą baksnodamas, durstydamas ir nupjaudamas įvairias balandžių ausų dalis (taip, jie tokias irgi turi, tik nesimato), bet vieną dieną selektyviai nupjovė jiems pusratinius kanalėlius - vestibulinio aparato dalis. Tai vargšams balandžiams visiškai susisuko galvelės - jie net bandė gerti žemyn galva ir dėl to... prigerdavo.

[idėjau šitą paveiksliuką, nes man jis labai patiko - įdomiai tie balandžiai susisukę. Nors eksperimentas tai žiaurus, daug turėjo paukščiai dėl jo prsikentėti]



2. Berniukas nusprendė atsišaldyti limonadą skarbonkėj, bet atidrant ji sprogo.

Dar visai gerai baigės. Galėjo ir be akių likti.




3. :) hehe, ieškojau viduramžių medicinos pavyzdžių apie šlapimą, bet radau kai ką labai įdomaus - chiruginius nurodymus pgl zodiako ženklus, kokių operacijų ar pjūvių vengti gydant pacientą (čia pagal paciento zodiako ženklą, ne gydytojo XD):

Avinas - galvoje ir veide, jokiu būdu nepjauti ten venų.
Jautis - kakle, jokiu būdu nepjauti ten venų.
Dvyniai - pečiuose ir rankose, vėlgi jokių venų pjūvių.
Vėžys - krūtinėje ir šonuose, neoperuoti skrandžio, plaučių, nepjauti nė vienos venos einančios į blužnį.
Liūtas - nepjauti nervų, palikti kaulų lūžių gijimą likimo valiai, nepjauti jokių pjūvių ir nedaryti dūrių nugaroje.
Mergelė (ei, čia aš!) - pilve, nepjauti nė vieno vidaus organo.
Svarstyklės - nieko nepjauti aplink bambą, nepjauti venų nugaroje ir negalima statyti taurių.
Skorpionas - nepjauti sėklidžių ir neoperuoti išangės.
Šaulys - šlaunyse ir pirštuose, šiukštu nepjauti jokių nuospaudų ir karpų.
Ožiaragis - keliuose, nepjauti kojų sausgyslių.
Vandenis - keliuose, nepjauti kojų venų.
Žuvys - pėdose.

.... 

pagal ką jie tą sprendė?.. XD

[nepatikėsite, bet atsirado žmonių manančių, kad tai rimtas moksliniu požiūriu pagrįstas operacijų vadovas *faceplam*


4. Kai pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją dažniausiai skausmą būna malšinę vienu iš dviejų vaistų: paracetamoliu arba ibuprofenu (dažniausiai kažkodėl perka ibumetiną). 

Kaip šitie vaistai veikia ir kuom jie skirias? Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau.

Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo - jis sutrikdo organizme vieną į hormoną panašios medžiagos (prostagalindino) gamybą - ši medžiaga veikdama smegenyse pakelia kūno "termostato" rodyklę aukščiau (kūnas mažiau vėsinasi ir dėl ko kyla temperatūra), o audiniuose yra reikalingas, kad vystytųsi uždegimas (dėl uždegimo audiniai patinsta ir taip imuninėms ląstelėms būtų lengviau landžioti tarp ląstelių), bei dalyvauja skausmo perdavime. Taigi: ibuprofenas mažina kūno temperatūrą, mažina skausmą, ir slopina uždegimą.

Paracetamolio veikimas nėra visiškai aiškus. Įtariama, kad jis ne tiek sutrikdo skausmo perdavimą (kaip kad daro ibuprofenas), bet smegenyse padidina skausmo slenkstį - tai yra reikia didesnio skausmo, kad jis būtų jaučiamas. Jis taip pat smegenyse neleidžia prostaglandimas prisikabinti prie tos vietos, kur jiems reikia įlįsti, kad galėtų pekelti kūno temperatūrą. Taigi - paracetamolis mažina kūno temperatūrą ir panaikina silpną skausma, bet neslopina uždegimo (tik per placebo ir antrines reakcijas - kai mažiau skauda, tai viskas atrodo geriau :) ).

Tai kame skirtumas?
1) paracetamolis netinka slopinti uždegimui. Jei kažkas paraudę/patinę ir skauda geriau rinktis ibuprofeną. Jei skauda galvą - geriau paracetamolį. 

2) didelėmis dozėmis paracetamolis yra kenskmingas kepenims ir kuo žmogaus kepenys yra labiau pažeistos kitų dalykų, tuo ta "didelė" dozė yra mažesnė, kartais net mažesnė už tą, kurią reikėtų išgerti skausmui slopinti. Todėl, jei žinote, kad turite "silpnas" kepenis ar piknaudžiaujate alkoholiu geriau paracetamolio negerti ir neduoti žmonėms, dėl kurių kepenų sveikatos kyla... abejonių :) Taip pat ilgalaikis paracetamolio vartojimas padidina kai kurių inkstų vėžių riziką 0,5 karto. Jei giminėje buvo žmonių su tokiomis ligomis - tuomet stenkitęs ilgą laiką nevartoti šio vaisto. Jei ta rizika ir taip maža, tai turėkite omenyje, kad gyvenimas didina visko riziką :D

3) Ibuprofenas slopina prostaglandinų sitezę visame organizme, o skrandyje jie yra reikalingi apsaugoti skrandžio sienelę nuo tos piktos rūgšties, kuri padeda virškinti maistą. Jei žmogus vartoja ibuprofeną pripuolamai, tai nieko baisaus, bet jeigu vartoja nuolatos (pvz.: dėl lėtinės sąnarių ligos), jis nejaučia skausmo ir skrandyje, kuris kyla esant opai ir dėl to ne tik išsigraužia opą, bet dar ir nieko nedaro, jei ji nerandama atsitiktinio patikrinimo metu (arba komplikuojasi kraujavimu ar prakiurimu). Vaistų gamintojai žaidžia su reklama aiškindami, kad ibuprofenas įkištas į tokį ir anokį apvalkalą dėl kurio skrandžiui nekenkia (tokie apvalkalai naudojamii apsaugoti skrandį nuo paracetamolio), bet jie nepadeda, nes į kraują patekęs ibuprofenas skrandį pasiekia su krauju, o ne iš jo spindžio, tai tas apvalkalas tik kad pykinimą gali sumažinti, ne daugiau. Gydytojai skiriantys nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ilgesniam laikui dažnai juos skiria drauge su skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais (pvz.: protonų pompos inhibitoriais. su tokiais vaistais tabletės gali būti netgi iš karto integruotos, nors gerti kaip 2 atskiras dažniau būna pigiau) ir taip išvengia opų visiškai arba prailgina laiko tarpą iki jų atsiradimo. Šios opos yra "geros" tuom, kad skirtingai nuo daugumos kitų skrandžio opų gerai gyja ir pagyja, nes nutraukti vartoti vaistus ligoniams būna lengviau nei keisti mitybą, mažinti stresą, neberūkyti ir panš., ką jau bekalbėti apie tuos, kurie opomis serga dėl genetinių ligų.
Paracetamolis skrandžiui kenkia daug mažiau nei ibumetinas ar aspirinas.

4) asmenys alergiški aspirinui yra alergiški ir ibuprofenui. Tiek paracetamolis, tiek ibuprofenas yra siejami su galima astmos išsivytymo rizika, bet panašu, kad jau sergantiems ibuprofenas gali išprovokuoti priepuolį. Gali nereiškia, kad turi.

5) Ibuprofenas veikia ilgiau už paracetamolį - todėl jį gerti reikia rečiau. 

Yra įtarimų, kad nėštumo metu vartojamas paracetamolis gali sukelti vaisiaus nevasingumą jau jam suaugus, ibuprofenas - persileidimą. Taip pat yra spekuliacijų, kad gal ibuprofenas gali sukelti erekcijos sutrikimų, bet juk vaistai dažniausiai geriami dėl kažko - kai skauda ir kažkas kažkur dar ir tinsta, natūralu, kad gali būti erekcijos sutrikimų :)

Tai va, tikiuosi šiek tiek aiškiau kuo šitie vaistai skiriasi :) Abu vaistai yra geri, bet vieniems labiau patinka vienas, kitiems kitas. Trumpai, kad būtų lengva atsiminti:

1) jei tinsta ir raudona - ibumetinas.
2) jei nesveikos kepenys ar išgeriat - ibumetinas.
3) jei skauda galvą - paracetamolis.
4) jei tik karščiavimas - paracetamolis.

Jei per tris dienas skausmas nepraeina ar stiprėja, jei staiga pasikeičia skausmo vieta ar jis pradeda "pulsuoti", nuo skausmo pykina, temsta akyse ar atsiranda nepaaiškinama baimė, jei nėra aišku išvis kodėl ir ką skauda - tiesiu taikymu pas gydytoją.

[šitas įrašas sulaykė ~60 komentarų G+'iuse ir ten buvo labai naudingų minčių ir papildymų, bei diskusijų :) ]



5. Kai vakar parašiau apie ibumetiną ir paracetamolį, tai susilaukiau prašymų parašyti ir apie aspiriną. Aspirinas yra acetilsalicilo rūgštis, kurią organizmas metabolizuoja į salicilio rūgštį. Šios rūgšties ir taip natūraliai susidaro organizme, jos taip pat yra ir maiste (įvairūs augalai, kurių arbatos geriama peršalus ir panašiai, dažniausiai turi santykinai daug šių ir panašių medžiagų). Aspirinas irgi yra priskiriamas nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, bet veikia šiek tiek kitaip nei jau minėtas ibumetinas - taikosi į kitą fermentą. Be skausmo, temperatūros ir uždegimo mažinimo jis taip pat mažina ir krešėjimą, todėl kartais naudojamas būtent taip, kaip nebrangus ir gerai toleruojamas vaistas. Taip pat yra įvairių tyrimų apie tai, jog galbūt aspirinas sumažina kai kurių vėžių riziką, tačiau vieni tyrimai teigia vienaip, kiti kitaip. Iš viso tai aspirinas yra vienas labiausiai tyrinėjamų vaisų ir vis ieškoma kur dar būtų galima jį panaudoti :)

Aspirinas turi nemažai šalutinių poveikių, bet sveikiems žmonėms jie paprastai būna menki ir rūpesčių nesudaro ar net nėra pastebimi. Didžiausias šalutinis poveikis - tai vėlgi tos pačios virškinamojo trakto opos, kurios yra pavojingesnės nei vartojant kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo: šiuo atveju ne tik, kad yra opa ir jos neskauda, bet ji dar ir blogai ar iš viso nekreša dėl aspirino vartojimo! Išsivysto lėtinis kraujavimas, kuris dažnai būna anemijos priežastimi ir gali būti mirtinas. Turbūs viena iš baisiausių aspirino vartojimo komplikacijų yra Rėjaus sindromas. Šio sindromo tikroji priežastis yra nežinoma, bet yra pastebėta, kad kai kuriems vaikams jis išsivysto po aspirino vartojimo esant virusinei infekcijai (itin bjauru tai, kad didžioji dalis virusinių infekcijų tai realiai jokiais simptomais nepasireiškia). Sindromo metu yra pažeidžiamos ląstelių mitochondrijos (kuo organo ląstelės turi daugiau mitochondrijų, tuo jis labiau pažeidžiamas, pvz.: kepenys): šios ląstelių organelės gamina ląstelėms energiją, bet esant jų pažeidimui ne tik, kad ląstelės staiga pereina prie bado dietos, dar blogiau - mitochondrijos yra tikri radikalų fabrikėliai ir joms žuvus visi tie įnagiai, kuriais jos gamina energiją, pasklinda po ląstelę ir ją labai smarkiai žaloja. Rėjaus sindromas dažniausiai prasideda viso kūno bėrimu, vėmimu, vaiko sąmonė pritemsta, jam gali pradėti rodytis haliucinacijos, viską skaudą, sindromui progresuojant vystosi traukuliai, koma ir vaikas gali mirti. Dėl to dalis gydytojų neleidžia aspirino ar daug salicilatų turinčių augalų vartoti jaunesniems nei 16 metų pacientams (salicilo rūgštis yra pagrindinė kremo nuo spuogų sudedamoji dalis, bet per odą ji niekur giliai nesiskverbia :) ).

Kadangi daug žmonių aspiriną geria kaip kraują skystinantį vaistą (jo niekada taip negalima gerti savarankiškai, tik su gydytojo nurodymu), jo galima nusipirkti dideliais kiekiais. Kartais filmų prisižiūrėję paaugliai nusprendžia nusižudyti "tabletėmis", nes filmuose tai kažkodėl rodoma kaip neskausminga ir rami mirtis (patikėkite, taip nėra), todėl nusprendžia išgerti visas aspirino tabletes kiek randa - dalis tikrai dėl to miršta (apie 2%), dėl plaučių edemos (patinimo), kai jie užspaudžia širdį, bet iki tol ir vemia ir viduriuoja, traukuliai, haliucinacijos ir panš... Lėtinis apsinuodyjimas dažniausiai būna vaikams, kurių tėveliai truputį "persistengia" su gydymu (pvz.: kas vakarą vaikui duoda gluosnio žievės nuoviro ir panš), ir jo mirtingumas jau siekia 20-30%, dažniausiai mirštama dėl smegenų edemos ar inkstų pakenkimo.

Taigi, kadangi niekas nieko neatsimins iš to ką parašiau, bet namų vaistinėlėje vis tiek tikriausiai guli ir aspirino ir ibumetino ir paracetamolio, tai pabandžiau sudėlioti šitus vaistus:

Galvos skausmui slopinti: tinka visi.
Migreniniam galvos skausmui: tinka ibuprofenas.
Mažina temperatūrą: iš esmės tinka visi.
Mažina uždegimą: ibuprofenas ir aspirinas.
Po fizinės traumos (pvz.: skauda mėlynę ar susimušėte sąnarį): tinka ibuprofenas.
Mėnesinių skausmui: ibuprofenas, mažiau tinka aspirinas, mažiausiai tinka paracetamolis.
Peršalimo simptomai: paracetamolis.
Triko skrandžio veiklą: Labiausiai aspirinas, mažiau ibuprofenas, mažiausiai paracetamolis.
Kam labiausiai kenkia: aspirinas - skystina kraują, vaikams gali sukelti Rėjaus sindroma. Ibuprofenas - kai kuriems žmonėms pablogina širdies ligas, netinka esant padidėjusiam kraujo spaudimui. Paracetamolis - nesunku perdozuoti, kenkia kepenims, jose skaidomas. Kiti skaidomi inkstuose.

2 ar daugiau nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vienu metu vartoti negalima, bet galima vartoti drauge su paracetamoliu, prieš vartojant bet kokį vaistą būtina perskaityti informacinį lapelį ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tie lapeliai ten ne šiaip sau idėti.

Kadangi artėja peršalimų sezonas, tai labai vilioti gali visokie milteliai nuo peršalimo ir panašiai. Jie yra geras dalykas (nors veikia tik simptomiškai ir realiai negydo (jei tik galite, geriau "išsigulėkite" su paprasčiausia arbata ir katinu ant kelių)), bet dažnai yra ganėtinai brangūs ir jų sudedamąsias dalis galima susipirkti atskirai. Pvz.: po ranka turiu vieną populiarų vaisto nuo peršalimo miltelių dėžutę, kurioje yra 10 pakelių ir ji kainuoja ~25Lt, bet realiai kiekviename maišelyje yra po 1,5 tab (500mg) paracetamolio tabletės, 1 tab (60mg) vitamino C, ir 1 tab (10 mg) fenilefrino hidrochlorido - tai kraujo spaudimą veikiantis vaistas, kurį geria hipotonikai (turinys per mažą) ir dar turintis savo vietą anestezijoje. Vietiškai jis naudojamas kai kurių akių ligų gydyme ir kaip purškalas į nosį, nes sutraukia kraujagysles ir dėl to mažėja paburkimas (sloga). Čia jis yra geriamos formos, žinoma, nepavojingas sveikiems žmonėms. Dažniausiai visi "vaistai nuo peršalimo" turi šiuos 3 pagrindinius ingredientus: vienas mažina temp., kitas padeda organizmui kovoti su virusais (60mg vitamino C yra viename-dvejuose apelsinuose/viename kivije/2 keptose paprikose/pusėje kantalupės meliono ir panš, ), o trečiasis sukelia energijos antplūdžio įspūdį (šiuo atveju per org. kraujagyslių sutraukimą, dažniausiai tam naudojamas kofeinas, kurio jau ir taip kiša kur netingi _).
Visa kita - tai kvapikliai, dažikliai ir "skonikliai" :) užtat pakelis ir pačiam nereikia tablečių trinti pasidaryti gėrimui ;) Rašau, nes kai kurie žmonės labai sveiksta kai geria DAUG vaistų ir jei jūsų namuose kaip tik toks vienas yra, tai netingėkite pasiklausti vaistininko, kas ten realiai į tokius miltukus ir panašiai įeina - jūsų dėmesys trinant paracetamolio tabletę tarp dviejų šaukštelių ir dar maišant su vitamino C miltukais gali suveikti kaip labai didelis placebo. O kitiems kaip tik - gal tai atmuš norą gerti visokius -oldrexus ir -flu po kiekvieno nusičiaudėjimo :)

Nuotrauka nežinau iš kur.

Apskritai tai aš ėjau priešpiečių darytis...

[Vėlgi - įrašas G+ sulaukė protingų komentarų]

6. 
Roger Hiorns užtvindė butą 75000 litrais įsotinto vario sulfato tirpalo ir viską užaugino jo kristalais :D 

Kurį laiką visi norintys galėjo pasivaikščioti po šį makabrišką pasaulėlį.

(Vario sulfatas arba "mėlynasis akmenėlis" dažniausiai buityje naudojamas naikinti grybelį nuo augalų šaknų ir žaizdų :) ))


7. Mureninės žuvys turi antrą porą žandikaulių, kuria pasinaudoja čiupdamos grobį :) Labai įdomus gyvūnas.


8. W. Eugene Smith nuotrauka, joje bendrosios praktikos gydytojas Ernest Ceriani 2 valandą nakties geria kavą ligoninės virtuvėje. Daugiau įdomių nuotraukų su šiuo gydytoju - http://life.time.com/photographers/life-classic-eugene-smiths-country-doctor/?iid=lb-gal-viewagn#1 .

Įdomumo dėliai pirmas 7 praktikos dienas skaičiavau pacientų srautą. 7, nes pamaina trukdavo 7 valandas, hehe. 

Viso buvo 184 apsilankymai - tai yra 26 pacientų vizitai į kabinetą vienai dienai, arba 4 valandai, arba po naują pacientą kas 15 minučių.

Taigi, visi tie verkšlenimai per TV, jog pacientams tenka po 15 minučių yra gryna tiesa - ką reiktų daryti, ar daktarų skaičių didinti, ar žengti kai kurių vakarų šalių pavyzdžiu ir nebegydyti "nereikšmingų" ar "beviltiškų" pacientų, o gal tieisog nukrauti nuo gydytojų popierizmą šiandien pasakyti negaliu. (Pvz.: dabar jau eina kalba apie tai, kad gal pradėti taupyti gydytojų laiką prie jų pastačius po sesutę dokumentų pildymui ir panš. Iš kokių pinigų tokiam darbuotojui būtų mokama alga niekas pasakyti tai negali :)...)

38% procentai visų pacientų buvo vyriškos lyties ir 62% moteriškos. ~35% vizitų buvo be išankstinio užsirašymo.

Užsirašinėjau ir tai, ko pirmiausiai norėjo pacientai. Dažniausiai pacientai norėdavo 2-3 dalykų, bet užsirašinėjau tik jų pirminę problemą, nes teoriškai turėtų būti viena problema = vienas vizitas. Teoriškai :D

36% pacientų norėjo tik prasitęsti kompensuojamų vaistų receptą/-us (maksimaliai šeimos gydytojas jį gali išrašyti 3 mėnesiams, tai reiškia, kad kiekvienas pacientas su kompensuojamais vaistais turi bent kas 3 mėnesius lankytis pas gydytoją).  Rekordas buvo žmogus atėjęs prasitęsti sau 9 receptų, nors mane nuramino, kad čia dar toli gražu ne rekordininkas.
40% kreipėsi, nes norėjo siuntimo, pažymos, reklamuojamų vaistų ar tyrimo apie kurį kažkas jiems papasakojo ir panašiai. Čia įtraukiau ir pacientus, kurie kreipėsi dėl tyrimų, kuriuos jiems turėjo atlikti specialistai, bet liepė pasidaryti mokamai pas savo šeimos gydytoją/polikliniką.

24% pacientai realiai norėjo šeimos gydytojo pagalbos ar konsultacijos. Iš šių pacientų:
-) 25% kreipėsi profilalktiškai/skiepų (visai didelis skaičius, kad tokių būtų >50% tai visai būtų nuostabu :) ), čia skaičiavau ir tuos, kurie atėjo norėdami pažymos, bet juos labiau domino jų sveikata, nei popierėlis.
-) 16% buvo sukandžioti vabzdžių/dėlių/gyvūnų (gi VASARA ;D)
-) 12% skundėsi nugaros skausmu;
-) 11% sirgo cistitu (nu aišku, jie nemanė, kad juo serga, bet diagnozė paaiškėjo iš karto arba po kelių dienų ;));
-) 9% skundėsi kojų skausmu/tinimu;
-) 7% skundėsi galvos skausmu;
-) 5% apčiuopė sukietėjimą minkštuosiuose audiniuse;
-) 4% skundėsi širdies permušimais, kraujospūdžio svyravimais ir panš.
-) 3% skundėsi rėmeniu;
-) 8% kita.

[Čia realiai turbūt įdomiausia šio laikotarpio nuotrupa]

Na ir gal užtenka :)

2012 m. rugsėjo 3 d., pirmadienis

Kas laimėjo piešinį?

:) Koralinį piešinį laimėjo Eridaa.


o čia nesusijusi nuotrauka - ta graži vaivorykštė, kuria prieš porą dienų grožėjosi visas Vilnius :)