2012 m. liepos 27 d., penktadienis

Drakono galvos projektas - 2 dalis: žiobturas

1 dalis štai čia

Pavadinau drakono nasrus žiobturais, nes skamba pakankamai tikroviškai, kad būtų panašu į realiai egzistuojantį žodį :) ... hehe

Pirmiausiai ant drakono galvos pagrindo suklijavau dar vieną sluoksnį popieriaus ir klijų: tam sunaudojau maždaug 85 A4 formato popieriaus lapus, 3 stiklines lipalo ir 2 stiklines vandens, bei 2 valandas laiko. Jau po visko pagalvojau, kad gal nereikėjo, nes labai jau storas tas pagrindas išėjo -> dėl to ir pati galva bus gerokai sunkesnė :/ Bet, jau vėlu :D

Dar su markeriu pasižymėjau per kur pjausiu, kad padalinčiau pagrindą į viršutinį ir apatinį žandikaulį - nusprendžiau padaryti juos abu vienodo dydžio: tokiu būdų kur viršus, o kur apačia galėsiu nuspręsti darbo eigoje, kaip jau man patogiau.


(visos nuotraukos ant jų paspaudus pasididina. Šioje nuotraukoje matomas galvos pagrindas, paruoštas peiliukas, Tapkiaus kojos ir mano klijais apmurzintas kelias. Beveik meninė kompozicija!!!)

Tada atsargiai prapjoviau "lukštą" ir ėmiau iš vidaus traukti prieš tai į gniutulus susuktus laikraščius:


(Beveik kaip Atėnė. Tik iš drakono galvos.)


(1 gniutulas išluptas)

Visus 3 gniutulus išlupau, iš jų pačių popierių išėmiau, kiek palyginau ir susidėjau į krūvelę tolimesniam naudojimui, pasilikau ir gniutulų išorinius kietus dangalus iš dažymo juostų... labiausiai dėl to, jog labai tingėjau nešti išmesti XD


(Jeigu aš šitus popiergalius vėl panaudosiu ar tą būtų galima laikyti jau nebe antriniu, o tretiniu perdirbimu? :B)

O štai ir pats, nuo savo celiuliozinių žarnokų išvalytas pagrindas:


(Matosi koks storas o_o ...)

Dantims nusipirkau 112 gramų balto aukštoje temperatūroje kietėjančio modelino (?), kad ir kaip jis ten vadinasi, kainavo 13,98Lt:


(Folija tam, kad nekepčiau ant skardos. `Cause you know, I'd like to make food on it later)

Su dantų lipdymu ir kepimu viskas užtruko trumpiau nei valandą:


(22 drakono dantys. Gal pieniniai?)

Po to, net nežinau kodėl, bet sunaudojau dar 10 baltų A4 popieriaus lapų ir vieną stiklinę lipalo, bei visą valandą laiko tam, kad burną išklijuočiau baltu popieriumi. Vėliau pagalvojau, kad išklijuoti balta medžiaga būtų paprasčiau, nes ir taip jau storas kaip agurkas ant nitratų, tas mano drakonas...

(Katino mano idėja irgi nesužavėjo)

Galų gale nusprendžiau jau to popieriaus nebekrapštyti, o pereiti prie dantų klijavimo. Tam reikalui įsigijau klijų šautuvą (13,99Lt) - parduotuvėje jų buvo visokiausių galingumų, tai paėmiau patį pirmą.



Šitas įrankėlis veikia labai paprastai - į vieną jo galą kiši klijų pagaliuką, spaudi gaiduką, ir iš kito galo lenda skysti klijai, kurie greitai kietėja. Dabar pirkau patį pigiausią, bet, jei ateityje darysiu ką panašaus ir šitas jau bus sugedęs, tikrai nepagailėsiu pinigų ir brangesniam. BAISIAI PATOGUS DAIKTAS 8U


(Puikūs dantų protezai Jūsų drakonui šiandien už pusę kainos)

Prišaudžiusi dantis išėjau ieškoti baltos medžiagos, kurią radau... pas mamą, ir begėdiškai atėmiau >:3

 I am so evil.

(Praktiški žmonės drakono galvų iš senų laikraščių nedaro!)


(Susikarpiau mažesniais gabalėliais.)

Ir ėmiau klijuoti ant drakono gerklės ir liežuvio - viskas užtruko maždaug 3 valandas ir sunaudojo ~3 stiklines klijų :) Liežuvio darymo nuotraukų neturiu, bet jį padariau labai nesudėtingai - ant dviejų vielų privyniojau klijuose išmirkyto laikraščio ir ant viršaus dar to audinio:


(Dabar drakonas bus su gleivine! :D)

Kai klijai išdžiuvo sėdau dažyti akrilu (tūta ~8Lt):


(maždaug taip atrodo mano darbo vieta - dažomos detalės - matosi stiklinė vandeniui, teptukas ir dažų tūta, kompas, vandens man pačiai atsigerti (šalia guli suvalgytų datulių sėklos) ir Tapkius žaidžiantis su kompo laidu.)

Kai išdžiuvo, sėdau klijuoti viršutinio žandikaulio su apatiniu - vėlgi naudojau karštus klijus. Tiktai dantų klijavimui buvau sunaudojusi visą šautuvo pakuotėje buvusių skaidrių klijų pagaliuką, o pati nusipirkau raudonų (skaidrių dažų pagaliukų pakuotė kainuoja 3Lt, o spalvotų 2Lt). Kai tokių detalių klijavimui tai absoliučiai jokio skirtumo, nes viskas arba užsidažys, arba užsiklijuos, bet kai jau baiginėsiu reikės nusipirkti dar skaidrių ir iš klijų padaryti drakono seiles - pastebėjau, kad klijus teka, kol karštas jį galima temti ir jis kietėja :) awesome.


(Atrodo kaip guminukai :Q)

(o_o koks tai pokraupis vaizdelis...)


(O-nom-nom-nom)

Prie progos, dar pradėjau daryti ir drakono kaklą. Bent jau įsivaizduoju, kad šitą drakono galvą, tai nebent ant sienos kabinti. Tam, kad ją išeitų pakabinti reikia, kad ji turėtų plokščią pagrindą, tad galvą tiesiog pastačiau stačiai ir toliau dirbsiu apsimesdama, kad grindys - tai būsima siena :) Na, tikiuosi įsivaizduojate ;D


(Kaklą suformavau iš suglamžyto popieriaus (to paties, kurį prieš tai ištraukiau iš gniutulų) ir dažymo juostos. A, taip. Lygintuvas. Jis čia ne prie ko, iš studentiškos buities, taip sakant.)

Ir apklijavau (vėlgi, 30 A4 lapų iš tretinio panaudojimo, 2 stiklinės klijų ir 2 vandens):


Pabaigai dar ateičiai prisukau šiek tiek ataugėlių - ant vielučių privyniojau dažymo juostos :)


(Sakiau, kad tą dėžę kaip nors panaudosiu. Fone kampe matosi senas purvinas fotelis likęs nuo ankstesnių būsto savininkų. Dabar juo džiaugiasi Tapkius - bando sunaikinti savo nagučiais ir dantukais.)

Su jau anksčiau minėtomis laiko valandomis, likusiems darbams sugaišau dar 6 valandas.
Dabar sėdžiu ir laukiu olimpiados atidarymo.

Miegoti vis tiek per karšta `_`

2012 m. liepos 22 d., sekmadienis

Angry birdsų nachalevi guminukai

:o

ir aš gavau ... SALDAINIŲ.

Ačiū NePo.

Va taip va atrodė dėžė:


(Adresas uždengtas. Net nesimato kur jis galėtų būti, tiesa?)

Ne visi paukštukai buvo pikti:


(o_o kodėl jis šypsosi?)

Viduje buvo plunksnų, kurias aš neabejotinai sunaudosiu tolimesniuose savo rankdarbiuose (dėžė irgi pravers, ketinu į ją susmaigstyti džiūti drakono ragiukus), ir saldainių:


(Galėjo dar kokią varną įdėti. Ar bent varnėną.)

Va taip va atrodė saldainiai:


(CUKRUS....)


(Varnienos cukraus šiškebabas)


(o-nom-nom-nom) 

Sekančią dėžę siunčiu RAGAIŠIUI :D 

2012 m. liepos 20 d., penktadienis

Atspaudžiau cinko plokšteles

Pavyko atspausti plokšteles, kurias man davė Rūta :) Kaip atrodė plokštelės ir kaip aš jas raižiau galite paskaityti čia. Plokštelių paruošimo ir spaudimo procesas buvo labai įdomus, Rūta manęs pasigailėjo ir davė vandens pagrindo dažų, todėl vėliau galėjau visai neblogai išsiplauti rankas ir likusią dienos dalį praleisti poliklinikoje, be didesnio aplinkinių spoksojimo į jas :D

Iš pradžių atspaudžiau peliuką su krokodilu:


(Darbus fotografavau, nes skaneris šiuo metu yra kažkur prieblandos zonoje.... o_o Paspaudus vaizdas pasididina)

Pamėginau vieną spaudą padaryti ir su mėlynais dažais, bet dažus per daug "pervaliau", todėl išėjo taip šiaip sau:

(Man atrodo, kad išėjo gerai, bet taip atrodo todėl, kad aš nežinau kaip turėtų išeiti :D)

Kelis kartus atspaudžiau ir plaštakos darbelį, tad štai, mano nuomone, geriausiai išėjęs:


(Šitą darbas iš pradžių buvo ~30 sekundžių ėsdintas azoto rūgštyje, vėliau antras planas užteptas laku ir vėliau dar ~10 minučių paėsdintas - taip rankos linijos išėjo tamsesnės ir storesnės. Nuotraukoje to visiškai nesimato, bet realiai atrodo labai neblogai :) )

Tai va tiek va :) Viskas užtruko maždaug 3 valandas.
Vis dar esu skolinga Rūtai tortą ;P x)

2012 m. liepos 17 d., antradienis

Savaitės trupinukai VI


Savaitės trupinukai IV dalis (24 trupinukai)
Savaitės trupinukai V dalis (3 trupinukai)

1. Prieš kurį laiką vienas pažįstamas tiesiog pasibaisėjo, kad užėjęs į savo gydytojo kabinetą pamatė, kad jis googlin'a apie vieną ligą. Jį tas sukrėtė ir sužlugdė pasitikėjimą medicina, na, toliau istoriją tikriausiai įsivaizduojate.
Dar prieš pramoninę revoliuciją daug gydytojų būti geriau numirę, nei pripažinę, kad kažko nežino ar nemoka. Šiandien tai įprastas dalykas - informacijos Pasaulyje yra tiek daug, kad šiandien jau svarbiau ne tai, kiek daug esi į galvą susikišęs, bet kaip gerai žinai tai, ką žinai (neapgaudinėji kitų ir savęs, jog moki to, ko nemoki) ir kaip lanksčiai gali pirimti naują, įvertinti ir ją panaudoti. 

Taip, tiesa yra ta, kad gydytojai tikrai googlin'a apie ligas.
Jie ieško kaip rašosi konkretūs sudėtingi žodžiai ar visokių skalių ir vertinimo lentelių sudarytojų pavardės.
Jie ieško sraipsnių ir naujos informacijos apie tas ligas. Jie žiūri ar jau pasirodė ta ar ana nauja liga ar žurnalas apie kokią nors ligą ar gydymo metodą. Jie žiūri kada bus koks nors suvažiavimas ar konferencija.
Skaito apie mažai pažįstamas ir retas ligas, tikrina ar vis dar egzistuoja kažkokia apie kurią kažkada mokėsi, o gal toje sferoje atsirado naujų.
O svarbiausia - jie skaito tą, ką skaito jų pacientai, nes tokiu būdu geriau ir greičiau susidaro įspūdį apie tai, ką pacientai žino, ko tikisi ir ko jis ar ji nori.

Vienu žodžiu - gydytojai internetu naudojas lygiai taip pat, kaip ir bet kurios kitos specialybės atstovai.

Internete galima rasti daug ko - nuo beviltiškų nesąmonių iki tikrai aukšto lygio medicininės informacijos, kuriai pasiekti dažnai nereikia specialių priėjimų ar mokėti pinigų. Be jokios abejonės, kad laiko ir noro turintis pacientas apie savo ligą gali perskaityti absoliučiai viską ką ras internete, bet jo gydytojas padaryti to su šimtais skirtingų ligų, kurias turi gydyti, laiko tikrai neturi. Gydytojas turi kai ką kitą - jis geba atskirti patikimą ir nepatikimą informaciją, o turėdamas platų medicininį išsilavinimą frazės "gali būti" ar "00,3%" jam reiškia visai ką kitą, nei paprastam skaitytojui, jo nevilioja pažadai ir nekraupo gąsdinimai. Aš galiu pradėti skaityti lėktuvo, kuriuo skrisiu instrukciją, bet dėl to jo pilotuoti neišmoksiu. Tačiau, jam skrendant žinosiu, kad oro duobės nepavojingos, kad natūralu, jog man užguls ausų būgnelius kylant, ir kad iš tualeto nuotėkos neiškris laukan ir suledėjusios neužmuš jokio nelaimėlio pauktštelio.

Žmonės, kurie viena liga serga metai iš metų ir nuolatos ja domisi irgi labai padeda medicinai - tokie įkuria sergančiųjų draugijas, rengia stovyklas, kovoja dėl teisinių lengvatų, vaistų kompensacijų, gydymo būtinybės ir panašių dalykų, dėl kurių paprasti gydytojai neturi laiko ir jėgų kovoti, o neretai ir negali, nes kai mėgina, susilaukia atkirčio, kad bando būdi advokatais tų, kurie patys nesiskundžia (nors tai daugumai rankų nepakerta ir jie toliau taip energingai dirba socialinių darbuotojų darbą, kad norėtųsi, kad nors pusė socialinių darbuotojų irgi turėtų tokį užsidegimą).

 Ligos likimo draugai visada yra gydymo komandos dalis ir gali labai smarkiai padėti sergančiamaj, nes itin gerai jį supranta.

Bet kaip patarti pacientui, į ką jis turėtų atkreipti dėmesį skaitydamas straipsnį apie ligas. Pamėginau surąšyti tam tikras "raudonas vėliavėles", kurias pastebėjus geriau tokį puslapį uždaryti ir toliau jo neskaityti

-) Puslapyje nėra datos, kada jis buvo parašytas. Medicininė informacija sensta labai greitai. 2005 ir 2012 kai kurių ligų gydymo prasme gali skirtis kaip dviratis nuo bolido.
-) Nėra nurodyta puslapio autoriaus tapatybė.
-) Puslapyje informacija pateikiama tik kaip balta ir juoda. Nėra jokių tarpinių variantų. Nesvarbu apie kokią ligą ar būklę būtų kalbama. Geriausias pavyzdys tikriausiai yra su vėžiu - kiekvienas iš mūsų per gyvenimą turėjome ar turėsime vėžinių ląstelių - bet tik tie, kuriems jų nesunaikins imuninė sistema (dėl pačios silpnumo ar vėžinių ląstelių gajumo) susirgs onkologine liga. Žmonės dažnai sako "gėrybinis" ar "piktybinis" auglys, bet toks sakymas apgaulingas - net ir gėrybiškiausias augliukas turi tikimybę supiktybėti ir net ir pikčiausias auglys nėra mirties nuosprendis.
-) Puslapyje pateikiama labai konkreti informacija ir faktai, bet nėra mokslinių straipsnių nuorodų (tai ypač galioja, jei puslapis neva teigia, kad "mokslininkai" kažką naujai nustatė ir panašiai). Net jeigu nuorodas ir pateikia, jas visada yra labai pravartu patikrinti - pavyzdžiui neseniai skaičiau vieno jonizuoto vandens apratų gamintojo reklaminį straipsnį, kuriame gale buvo mokslinių įrodymų, kad jonizuotas vanduo veikia. Iš gal 20 straipsnių, kurie ten buvo norodyti net 2 buvo apie tai, kad jonizuotas vanduo yra šarlatanizmo viršūnė, dalis nieko bendro su gydymu neturėjo (buvo apie žuvų savijautą skirtingo šarmingumo tvenkiniuose), o tie, kurie tikrai kažką turėjo buvo leisti maždaug tokio lygio žurnaluose, kurie taip pat sėkmingai galėtų spausdinti ir srtaipsnius apie madas ar gėlių persodinimą. Straipsniai gali būti sudėti tik dėl "vaizdo".  Tas itin galioja visokiems naujienų portalams. Pavyzdžiui vos parirodžius šiam straipsneliui - http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1053810011002868 vietiniame naujienų portale iš karto pamačiau straipsnį, su antrašte skelbiančia, jog mokslininkai įdorė aurų buvimą ir tai, jog žmonės jas mato :/ 
-) Puslapyje nuolatos kartojasi skambios frazės, kaip "antioksidantai", "toksinai", "laisvieji radikalai", "detoksikacija", "rūgštinė terpė" ir panašiai. Tai nėra tušti žodžiai, bet kartais jais piknaudžiaujama arba jie naudojami iš viso nesuvokiant ką jie reiškia - pavyzdžiui koks nors aparatas neva organizmą išvalo nuo "visų toksinų". O nuo kokių? O kodėl juos valyti? Ar galiu į jį ikišti savo katę, ką pas ją toksinų nėra? O jeigu aš toksinų neturiu, ką tas apratas iš manęs ištrauks? O kur tuos toksinus jis padės?
-) Puslapyje yra pateikiamas vaistas drauge su jį vartojusių žmonių liudijimais kaip jis jiems padėjo. Antra, atliekant mokslinius tyrimus vaistai visuomet lyginami su kitais tai ligai naudojamais vaistais gydyti - tik, jei naujas vaistas pasižymi mažiau šalutinių poveikių ar stipresniu veikimu, jis turi finansinę perspektyvą (niekas vaistų iš idėjos negamina, nes, kaip ir kaip dėl to kai kurie pyktų, bet valgyti nori ir jų kūrėjai, gamintojai, išvežiotojai, pardavėjai ir panš). Jo reklamoje gali būti nurodyta su kokiu vaistu jis buvo lygintas, bet nerašoma kas nors tokio "su vaistu X" ar su "konkurentų produkcija" (kai rašoma, tai dažniausiai būna lyginimas su placebu). Jei vaistas visiškai naujas ar neturi analogų - taip, jis gali būti lyginams su palcebu, bet tai visuomet nurodoma aiškiai.
-) Puslapyje vaistas ar gydymas yra pateikiamas kaip neturintis šalutinių poveikių ir nepageidaujamų reiškinių. Jei jis tokių neturi, tai arba a) jo veikimas remiasi placebo poveikiu (nors ir placebas turi šaltuinį poveikį, kuris gali būti net mirtinas (prisiminkite voodoo)); b) jus apgaudinėja ir slepia šalutinį poveikį.
-) Puslapyje nurodomas tik vienas vaistas ir netgi yra nuoroda kaip jį įsigyti. Iš viso - kuo daugiau reklamų puslapyje, tuo reikėtų jo informacija mažiau pasitikėti. Jei tai yra koks nors blogas ar naujienų portalas, jame galim būti reklaminių skydelių, kurie tiesiog reklamą pritaiko prie puslapio konteksto, bet jeigu pastebite, kad ten yra daug, o ypač nuolatinių reklamų, reikėtų į puslapį žiūrėti itin atsargiai.
-) Puslapyje nėra komentarų skilties/adreso siųsti pastebėjimams arba jums parašius blogą atsiliepimą apie puslapį komentaras iš ten dingsta.

"Žalios vėliavėlės"
-) puslapis turi galūnę:
 .edu - akademinių institucijų galūnė.
.gov - JAV valstybių organizacijų galūnė.
 .org - dažniausiai ne pelno siekiančių organizacijų galūnė.
 
Žinoma, tokias galūnes tokie puslapiai turi ne 100%. Kartais kokiame nors universtite ar klinikoje koks nors darbuotojas gauna "vietos" ir pradeda pats rašyti informaciją kolegoms, studentams ar tiesiog ją ten naiviai "pasideda". Nuorodų į tokias gėrybes galima rasti įvairiose specialistų forumuose arba konkrečia liga sergančiųjų asmenų draugijų puslapiuose/forumuose. 

-) puslapis yra skirtas specialistamas arba pacientams ir specializuojasi švietime. Tai būna dideli puslapiai, kuriuose pacientai dažniausiai nesilanko, nes atsidarę ir pamatę informacijos ir straipsnių kiekį išsigandę juos iš karto uždaro (pvz.:http://www.medscape.com ).  Ne visi tokie puslapiai leidžia skaityti juose esančią informaciją - reikia registruotis. Bet pamėginkite, greičiausiai ji bus trumpa ir daug asmeninės informacijos nepareikalaus.

-) Puslapį rekomendavo gydantis gydytojas. Tai reiškia, kad jis bus jame esančius straipsnelius perskaitęs pats ir pastikintis, kad juose jo pacientui nieko blogo neprimeluos. Gali būti, kad pats gydytojas tam puslapiui rašo straipsnelius. 

Gydytojai neretai rekomenduoja ir konkrečias knygas, duoda lankstinukų, atšviestų lapų ir panašiai. Nenumokite į tai ranka - joks gydytojas nepaims ir jums į smegenis informacijos nesugrūs.

Turite ir patys domėtis, stengtis suprasti kas ir kodėl su jumis vyksta. Žinoma, tai niekada nebus tokio aukšto lygio žinios, kaip kad specialisto, bet bent jau jausitęs ramiau ir jaukiau, kai gydytojas su jumis kalbėsis, daugiau suprasite to, ką jis jums nori pasakyti ir kodėl nori tą pasakyti, o į domėjimąsi savo liga įtraukę ir šeimos narius - pavyzdžiui supažindinę juos su savo dieta, ar miego režimu, padėsite ir jiems geriau suprasti jūsų poreikius ir galimybes. 

Žinios yra labai stiprus baimės priešas, o baimė dar niekam gyti nepadėjo. 

Paveikslėlis iš "internetų" :B Manau visai čia tinka ;D

[EDIT: Pasirodo org. domeną gali įsigyti bet kas, .edu dažnai būna ir koks nors studentų hostingas.]


2. Maurits Cornelis Escher'io paveikslas su planarijomis - tai tokios įdomios plokščiosios kirmelytės, kurios neturi suvokimo apie viršų ir apačią - kaip paversi, taip toliau ir plauks. Jos neturi gerai išvystytų regėjimo organų, bet skiria šviesą ir tamsą. Dauguma planarijų yra plėšrūnės, bet kaip jos tiksliai susigauna savo grobį yra ganėtinai mįslinga. Gyvena švariuose vandens telkiniuose, kur daugiausia minta dafnijomis, yra nesudėtingas akvariumo gyventojas - puikiai ryja kiaušinio trynį ar kepenų gabaliukus. Užauga maždaug per mėnesį ir ima daugintis (yra hermafroditės) bet dažniau subyra   į 4-5 gabalėlius (ar net daugiau) ir iš kiekvieno atauga nauja planarija.

Sėdžiu ir skaitau apie visas kirmeles iš eilės. Šiandien buvo net du pacientai su dėlių įkandimais, vienas teigė, kad jį užpuolė kokios tai mažos peršviečiamos dėlės - iš tiesų įkandimai kaip po dėlių, bet labai keista, kad labai ilgai po to kraujavo, taip pat hematomų atsirado ir kitose vietose, kur dėlės nekando (krešumo sutrikimų nėra) (nea, tai aišku, kad ten ne planarijos buvo, tiesiog jas idėjau nes paveikslas labai fainas), bet niekaip nerandu kas ten galėjo būti. Iš nusakymo (3-5 cm, atrodo kaip dėlės, balkšvai persišviečiančios), panašios į visokias moliuskų dėles, bet kad tos žmonių nepuola.

Gal skaito koks gamtininkas ir turi kokių minčių?

[EDIT: vėliau paaiškėjo, kad tai buvo mažos jaunos dėlės ir kokios tai nupušelės žuvinės]


3. Žalioji hidra (Hydra viridissima) yra labai dažnas akvariumo parazitas (kita žalia hidra - Hydra circumcincta dažna Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose), kuris atkeliauja į akariumą kaip "zuikis" - ant augalų, žuvų ar su gyvu maistu.
Šiaip tai ji nieko blogo nedaro, bet jei prisiveisia daug, tai kai kuriems akavariumistams gadina "švarumo" įvaizdį akvariume.
Hidra yra žalios spalvos dėl to, jog ji gyvena simbiozėje su Zoochlorella parasiticavienaląsčiais dumbliais - šie fotosintezės būdu gamina jai dalį maisto ir suteikia kamufliažinę spalvą, o hidra tampa jų "namučiais" ir duoda jiems dalį medžiagų, kurias jai susiintetinti nesunku, o dumbliams reiktų pavargti.

Šias hidras akvariume galima išnakinti tokiais būdais:
-) nustoti šerti žuvytes gyvomis dafnijomis ar kitu smulkiu gyvu maistu (galima pakeisti į uodo lervas ir panš.), tada hidra nebeturės ko gaudyti ir mirs badu, nes dumblis nepagamins jai užtektinai maisto. Bet tada liks hidrų kiaušinėlių (juose irgi būna dumblio ląstelių), iš kurių pradėjus šerti gyvu maistu vėl išsiperės nauja hidrų karta. Žuvyčių dieta bus beprasmė :(
-) labirintinės žuvys ėda hidras (todėl jei jūsų akvariumas susideda tik iš vieno gaidelio ir vienos elodėjos iš ežero prie namų, tai hidros ten jau turėtų būti išniomnytos :) o jei dar su ta elodėja ir kokią tai kūdrinukę parsinešėte, na tai iš viso hidroms apokalipsė).
-) galima iš akvariumo iškrausyti žuvytes ir augalus, ir akvariumą pakaitinti iki 42 laispnių pagal Celcijų ar daugiau (vadinamasis Vienos metodas).
-) įdomu dar ir tai, kad hidras galima išnaikinti antihelmintiniais vaistais (pavyzdžiui - flubendazolio pasta (yra veterinarijos vaistinėje šunims (pigiau nei žmonių antihelmintai XD)) - maždaug 2 g vaisto/pastos į 100 mL akvariumo vandens. Bet tada išdvesia ir visos sraigės ir kiti panašūs vandens mažyliai, o jei jūsų žuvytės visgi maitinasi ne tuo maistu, kurį joms metate, bet tais padarėliais, kurie tą maistą suėda, tai ir žuvytėms gali būti tiu-tiu. Plius, labai jau lėtai tie antihelmintai iš vandens išsiplauna su laiku.

Ir iš viso - turint akvariumą įdomiausia yra prie jo įsigyti ir lupą ar mikroskopą ir vienodai mylėti kiekvieną jo gyvį :) net jei atėjęs giminaitis ir nesupranta kas tame "maure" tokio gražaus ir kodėl neauginate tiesiog neonų su plastmasine gėle. ;D

Nuotrauka iš čia - http://trialx.org/2012/04/26/chlorohydra-viridissima-or-green-hydra-information-and-images/ nuotraukoje hidra kaip tik pumpuruoja vaikutį :)
Minėtas dumblis parazituoja ne tik hidras, bet ir kitus jai giminingus gyvūnus - jie būna tokie žaviai žali tada -http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a9/Anthopleura_xanthogrammica_1.jpg :D

'
4.  Prieš porą dienų rašiau, kad mielės yra vitB12 šaltinis.
Linas (rašantis labai įdomų blogą http://senbeiten.wordpress.com ), paklausė ar tikrai tos mielės tą vitB12 gamina?
Tai va, išsiaiškinau, kad mielės vitB12 negamina.
Tačiau - laisvėje jos gyvena simbiozėje su tam tikromis bakterijomis, kurios joms šį vitaminą gamina, o pramonėje auginamoms mielėms šio vitamino, o tiksliau sintetinio jo primtako cianokobalamino, kuris, skirtingai nuo "laukinio" vitB12 turi didesnę ar mažesnę cianido priemaišą (vid apie 2%) įpilama į augimo terpę, nes leidus augti minėtoms bakterijoms, šios imtų konkuruoti dėl maisto ir vietos.

Rūkantys žmonės ir taip būna lengvai apsinuodyję cianidu, dėl to yra labai diskutuojama ar jiems galima skirti maisto papildus su vitB12 (cianokobalaminu), kad jo negautų dar daugiau (mėsoje ir kituose natūraliuose šaltiniuose cianido būna priklausomai nuo to, kur ir kaip gyveno jį gaminęs padarėlis :) ).

Taigi - mielės gali būti vartojamos kaip vitB12 šaltinis, bet tas vitB12 jose nėra pačių mielių produktas :)

Vit B12 (kobalaminas, bet kartais juo pavadinami visi kobaltą turintys junginiai, kuriuos iš bėdos ląstelės naudoja :) ) yra vandenyje tirpus vitaminas, būtinas geram nervinės sistemos funkcionavimui ir eritrocitų formavimuisi. Bet jį naudoja ir kiekviena kita gyva žmogaus ląstelė - DNR sintezėje ir reguliacijoje, riebiųjų rūgščių apykaitoje.

Jei žmogaus organizme trūksta vitB12 daugiausia sutrinka dvi biocheminių procesų grandys:
1) homocisteino vertinas į metioniną.
2) metilmalonil-CoA vertimas į sukcinil-CoA.

Dėl to vystosi:
-) megaloblastinė mažakraujystė (praktiškai visuomet turi būti dar ir folio rūgšties trūkumas, antraip tokia mažakraujystė nebūna kliniškai reikšminga), nes trūkstant metionino mažėja S-adenozilmetionino, kuris yra didelis purinų ir thiamidinų sintezės pagalbininkas, kurie reikalingi DNR sintezėje: eritrocitų ląstelė primtakė auga, auga, jau nori dalintis, bet neturėdama įrankių negali padvigubinti savo DNR - dėl to mažėja eritrocitų kraujyje (vystosi anemija), o minėtos ląstelės vis tiek dėl natūralių priežasčių išlenda į kraują (migruoja tarp kaulų čiulpų) (anksčiau tiriant kraują buvo matomo didelės būdingos ląstelės (mega reiškia didelis, o blastas - kažką "pumpuruojantis/dauginantis":)), dabar dažniau jas sugaudo aparatas).
-) virškinimo sutrikimai - DNR sintezės įvykdyti ir pasidalinti negali ir virškinamojo trakto ląstelės, dėl to jos pasensta ir gamina mažiau gleivių, fermentų, joms nusilupus, o naujoms neatsiradus palengvėja įvarių patogeniškų mirkoorganizmų patekimas į audinius - gali net susidaryti opelės, prasidėti kažkokie tai viduriavimai nei iš šio, nei iš to, pūsti pilvą ir t.t.
-) neurologiniai simptomai - sutrinka mielino sintezė, kuris sudaro tarsi "izoliaciją" neuronų ataugėlėms (ne visi neuronai būna mielinizuoti). Priklausomai nuo trūkumo sunkumo tai gali būti nuo lengvo regos susilpnėjimo, nerimo, depresijos, apatijos, jėgų ir apetito nebuvimo, iki labai rimtų problemų - žmogus gali atrodyti visiškai fiziškai ir protiškai neveiksnus. Jei pažeidimas rimtas ir neuronai žūva - jis yra nebeatstatomas.

VitB12 gali trūkti:
-) kai jo negaunama su maistu. Jo yra visuose gyvūliniuose produktuose, todėl toeriškai jis gali būti tik veganams, bet ir šie - labai greitai pajunta norą valgyti produktus, kuriuose gyvenančios bakterijos šito vitamino prigamina. Reikia labai jau pasistengti, kad smegenimis nugalėti prigimtį sakančią "žiūrėk, kaip šitas skaniai atrodo. Davai suvalgom?" Taip pat į visokius veganams/vegetarams gaminamus pramoninius maisto produktus (pvz.: sojos pieno gėrimus) šito vitamino neretai būna dosniai pripumpuota.
-) jei yra sutrikęs jo pasisavinimas:
a) sergant lėtine skrandžio liga (arba yra pašalintas visas ar dalis skrandžio), kai pažeidžiamos vidinį Kastlio faktorių sintetinamos ląstelės ir jo trūkstant suvalgytas kobalaminas susivirškina arba iškeliauja laukan su išmatomis, nes plonajame žarnyne glevinės ląstelės "gaudo" ne patį kobalaminą, o būtent tą vidinį faktorių, prie kurio vitaminas būna prisikabinęs.
b) kai yra pažeistos plonojo žarnyno ląstelės, kurios tą Kastlio faktorių atpažįsta - vėlgi sergant lėtinėmis žarnyno ligomis, jei dalis jų yra pašalinta, ir panš. 
c) vartojant vaistus skirtus rūgštingumui mažinti (didelėmis dozėmis) arba jei žmogus serga achloridija - HCL reikalingas atskirti kobolaminą nuo tų baltymų į kuriuos suvalgytame padarėlyje ar jo audiniuse jis buvo "įkinkytas", jei neasiskiria, negali prisikabinti prie Kastlio faktoriaus.
d) vartojant kai kuriuos vaistus (visada ant jų būna nurodyta ar net į jų sudėtį iš karto įeina papildomas vitB12);
e) sergant kai kuriomis parazitozėmis ar turint itin gausią bakterijų populiaciją žarnyne, kuri šį vitaminą susirenka greičiau, nei žarnyno ląstelės.
f) sergant alkoholizmu - iš esmės tai pati dažniausia vitB12 priežastis.

Trūkumas visuomet nustatotas tik atlikus specifinius tyrimus. Jei nėra sutrikęs pasisavinimas vartojamas tabletėmis (arba balansuojama dieta, jei kalta būtent ji, prieš 30 metų daugiau nei 90% veganų sirgo vitB12 trūkumu, nes nebuvo jo tiek daug "paslėpta" jiems skirtuose prekybcentrių produktuose (o gi kaip skanu, kai jo trūksta. Skanu ir perki.)), jei sutrikęs - ledžiamos formos arba psecialūs pleistrai.

Per dieną vitB12 reikia ~2-3µg (tiek jo yra maždaug 4 kiaušiniuose ar viename normalaus dydžio kespnyje :) ). Šiokios tokios jo atsargos yra kaupiamos kepenyse, todėl net nevalgant mėsos kasdien vitB12 trūkumas neišsivysto - kai gauna organizmas pakaupia, kai negauna, naudoja sukauptą.

Perduozuoti vitB12 maisto papildų sveikam žmogui yra labai sunku, nes reikia tikrai daug jo suryti - tiesiog sujugiamos visos laisvos Kastlio faktoriaus molekulės, o likusi vitamino dalis suvirškinima ar nukeliauja "žuvytėms".
Jis yra negalimas gerti/leisti sergant tam tikromis ligomis (pavyzdžiui pagreitina Laberio ligos progresavimą), todėl jei manote, kad sergate kažkokia tai egzotika, paklauskite gydytojo/vaistininko ar galite vartoti vitB12.

Kartais žmonės nurodo, jog yra alergiški B grupės vitaminams - dažniausiai tai paaiškėja po pirmos leidžiamos tokių vitaminų dozės. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus yra alergiškas visiems B grupės vitaminams, o taip pat, jog yra alergišas būtent jiems, o ne priedams, kurie buvo tirpale.

Nuotraukoje - arbatos grybas (Tibeto žolė, Kombucha, arba koubo, kas išvertus iš kinų kalbos reiškia "mielių motinėlė") , kuris yra laukinių mielių pavyzdys - kelios mielagrybių rūšys gyvena drauge su acto rūgšties bakterijomis (šiaip tai ten gali gyventi visokios bakterijos, net E. Coli :D o tai tau!). Jis "virškina" jam pilamą saldžią arbatą, ir taip gaunamas gėrimas, turintis 0,5-1,5% alkoholio, visokių organinių rūgščių, o svarbiausia - B grupės vitaminų, priklausomai nuo konkrečios kambučios kultūros gali gaminti ir vit B12.
Šitas palangės augintinis yra visiškai nekenskmingas, jai ant jo neauga pelėsis ar jame negyvena pikta bakterija, o jo gėrimą geriantis žmogus neserga opalige, padidėjusiu rūgštingumu ir panš. Kažkada jis žmonėms padėdavo išvengti avitaminozės, ypač regionuose, kuriose mėsos visiems niekaip neužtekdavo, o dabar yra visai smagus užsiėmimas, o asmenims, kuriems reikia nuolatos gerti vitB12 papildus ir dėl įsitikinimų ar finansinių sumetimų negalintiems to daryti ar valgyti mėsos, tinka kaip pakaitalas.

Tai nėra vaistas. Tokie produktai yra vadinami funkciniu maistu - jie turi kažkokios tai medžiagos labai didelę koncentraciją yra dažniausiai būna skanūs tiems, kuriems tos medžiagos labai trūksta (arba tiems, kurie yra įsitikinę, kad jis turi būti skanus :)). Funkciniai maisto produktai nėra reikalingi sveikiems asmenims, bet sergant tam tikromis ligomis, dažnai įeina į dietą ir padeda greičiau sveikti. 



5. Vis populiarėjant gydymuisi visokiomis žolelėmis ligonių skaičius nemažėja, užtat daugėja apsinuodyjimų...

Tai galvoju karts nuo karto aprašyti kokią nors nuodingą žolę - gal pamatysite, kad koks nors giminaitis prisirinko ir jau ruošiasi arbatą virti, ar patiems kils mintis į kokią salotą jų pridėti.

Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare) yra dažnas pakelių augalas. Mėgsta augti šalia digėlių ar Sosnovskio barščių, nes tada gyvūnai aplenkia tokią augalų draugiją - digelės dilgina, Sosnovskis degina odą, kur kailiukas nuplikęs, o bikrėslė smirda. Bet šiaip augalas neišrankus ir auga kur gali.
Anksčiau medicinoje buvo naudojamas kirminių naikinimui, o kulinarijoje juo buvo barstoma mėsa, kad joje mirtų bandančios gyventi musių lervos.
Taip pat jis degina odą ir gali būti kontaktinio dermatito (odos uždegimo) priežastimi.
Šiandien juo kirmėlių jau niekas nebenaikina, nes cheminiai vaistai turi daug mažiau šalutinių poveikių, veikia greičiau ir nėra tokie šlykštaus skonio, kaip šita piktžolė :D Jei koks giminaitis turi kirminą ir sugalvos vietoje vaistų gerti tokias vat žoles, nes neva ekologiška, paaiškinkite, kad ekologiškiausia tai būtų iš viso tą kirminą palikti - gal tada biškį persigalvos :)

Kiti geltonai žydintys augalai, kurie yra nuodingi:
-) Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria) - atrodo kaip ramunė, tik geltonas ne tik žiedelio viduriukas, bet ir žiedlapiukai. Dažniausiai žmonės sumaišo, kad čia ramunė .http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e6/Anthemis_April_2009-1.jpg/509px-Anthemis_April_2009-1.jpg
-) Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) - labai dažnai žmonių renkama vaistažolė - naudojama kaip lengvas antidepresantas, bet tinka tik lengvai depresijai, kurią anot kai kurių gydytojų iš viso jokiais vaistais, anei cheminiais, anei žoliniais geriau negydyti, o ieškoti dėl ko ji yra, nes gydant simptomus vaistais apleidžiama priežastis ir galima apturėti sunkią. Žmonės dažnai apsinuodyja dėl to, kad vartoja labai didelį kiekį arba turi nesveikas kepenis, arba įvyksta reakcija su kitais vaistas, kurie išaktyvinami kepenyse ir panš. Labai norintiems jas vartoti rekomenduojama geriau pirkti vaistinėje tabletes ir gerti kaip nurodyta (mažesnė tikimybė apsinuodyti kiekiu), o jei norit patys rinkti - rinkite tik tokias jonažoles, kurių geltoni žiedlapėliai turi mažyčius juodus taškelius, džiovinkite tik jonažolės lapus (ne siebus!!!!!!! ir ne žiedus) ir būtinai tamsoje (vėliau tamsoje juos toliau ir laikykite), ir gerkite arbatą - 1 šaukštelis džiovintų jonažolių, užplikytas 1 puodeliu vandens. Arbata turi būti gelsva, ne tamsi, ne labai skani ir dažnai be jokio kvapo. Taip 2-3 kartus per dieną, ne ilgiau 3 savaičių. Jei nerimas nepraeina kreipkitės į gydytoją, ilgiau negerkite - kepenims nesveika ir apturėsite dar ir antrą ligą, o jei ir taip turėjote problemų su kepenimis, tai iš viso į bet kokį gydymąsi gydytojo nepaskirtomis žolėmis žiūrėkite skeptiškai. Jonažolė atrodo maždaug taip -http://www.dpi.nsw.gov.au/__data/assets/image/0010/372295/st-johns-wort-flowers1.jpg ir taip, su taškeliais gali tekti paieškoti.

Daugiau kažkaip šiuo momentu kitų geltonų augalų, kurie būtų tokie nuodingi nesumąstau. ;D Jei sugalvojate - pasidalinkite komentaruose (arba jei teko bandyti gydytis kuriuo nors iš šitų augalų - gerais ar blogais įspūdžiais).



[EDIT: čia prasidėjo diskusijos kam kaip gerai veikia jonažolė - vienam ja po 15 minučių stresą nuima, kitiems, kaip ir turėtų būti pagal visas teorijas - tik po dviejų savaičių poveikis pradėjo jaustis ;) ]


6. Tiesiog labai fainas paveikslėlis iš "internetų":


7. :D kaip jums toks ciucius, kuris maistą gali vogti ne tik iš šaldytuvo bet ir NUO šaldytuvo XD

Daugiau apie šį dogą - http://www.giantgeorge.com/home.html



2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Drakono galvos projektas - 1 dalis: pagrindas

Prieš kelias dienas kažkaip netyčiomis atradau Dan Reeder blogą. Visą perskaičiau, visus video pasižiūrėjau ir nusprendžiau pati kažką tokio pamėginti. Kiaulė visai išėjo, tai gal išeis ir drakono galva :D Arba bent jau kažkas panašaus. Žinoma, į D. Reeder meistriškumą net netaikau, bet, kadangi niekas negimė mokėdamas, kažkur tai pradėti reikia, tiesa? ;D

Nedėsiu viso kūrybinio proceso į vieną įrašą, nes pirmadienio trupiniukai ir taip jau būna baisiai ilgi... BAISIAI. (gal šią ir kitą savaitę jų nebus, nes laisvu laiku užsiimsiu drakono galvos lipdymu, hehe), geriau aprašysiu dalimis iš karto, po kiekvieno sąlyginio etapo.

Taigi - pradedam nuo pradžių:

(visos nuotraukos pasididina ant jų paspaudus)
1. Makulatūra. Iš esmės tai, ką atneša į pašto dėžutę - visas tas reklamas aš pasidedu į sandeliuką kampan. Vis mąstau, kad kai susikaups didesnė krūva nunešiu išmesti į popieriaus konteinerį, bet vis atsiranda koks nurautas užsiėmimas, kaip kad drakono galvos lipdymas >:3
2. Lipalas. 1kg. Pirkau "Senukų" prekybos centre, mokėjau 10,99 Lt (surašysiu ir kainas, gal kam padės nuspręsti ar apsimoka irgi ką panašaus pamėginti ar ne).
3. Vanduo. Iš krano.
4. Vienkartinė stiklinė klijų ir vandens kiekio matavimui.
5. Dubuo išsipilti klijams.
6. Dažymo juosta. 38mmx40m, iš tų pačių "Senukų" už 3,99Lt.
7. Vienkartinės pirštinės. Lateksinės. Būna labai daug kur parduodamos - vaistinėse ir medicinos prekių parduotuvėse būna pigesnės, taip pat pat įvairesnio tvirtumo, galima pirkti chirurgines (siekia toliau, nei riešus). "Senukuose" 5 porų tokių pirštinių pakuotė kainuoja 3,99, tai ganėtinai nepigiai...
8. Žirklės.
9. Smalsus katinas kompanijai palaikyti. Jei skaitote mano blogą pirmą kartą, katino vardas yra Tapkius :)

Pirmiausiai išsitraukiau šiek tiek didesnių lapų:


(Tapkius negali patikėti, kad filmas "Paveldėtojai" laimėjo du auksinius gaublius. )

Tuomet vieną lapą suglamžiau į gumulą, ant jo vyniojau kitą, vėliau dar kitą, ir dar kitą, kol galų gale gavau didelę popieriaus gniutulą:


(Neatrodo labai gniutuliškai :{)

Ir jį apvyniojau dažymo juosta:


("Ar čia naujas mano žaislas?" pagalvojo katinas)

Padariau tokius 3 burbulus, tik skirtingo dydžio:


(Dar demonstruoju kaip atrodo pirštinė po jų susukimo. Ganėtinai murzina, tiesa? Ir dar susidraskiau į kabę)

(ŠMIKĖS)

Ir tada juos sutvirtinau dažymo juosta:


(Man panašu į kosminį laivą o_O Jau po visko pagalvojau, kad būtų buvę protingiau padaryti vieną pailgą didelį cilindrą ir tada vėlesnėse stadijose "papūsti" galvą. Kitą kartą būtent taip ir padarysiu!)

Pagaliau atėjo įdomioji dalis - klijavimas. Dubenyje sumaišiau kilijus su vadeniu santykiu 2:1. Viso sunaudojau 4 stiklines klijų ir 2 stiklines vandens.


(1 stiklinė klijų įstatyta į dubenį. Nuotrauka buvo labai neįdomi, tai patobulinau.)

Kiekvieną A4 popieiriaus lapą sukarpiau į 4 dalis. Iš pradžių įmerkiau į klijus:


(Matai kaip, obuoliai po 1,89 lito.)


("MIRK! MIRK!" rėkė senelis, mirkydamas džiūvėsį puodelyje arbatos.)

Klijų perteklių nubraukiau pirštais:


(Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad šiame drakono galvos kūrimo etape sunaudojau 311 A4 formato popieriaus lapų (199 gniutulams ir 112 apklijavimui). Tiek puslapių turi šita knyga.)


(Tos knygos aš neskaičiau)

Ir pradėjau klijuoti apie tuos burbulus:


(Dar pasitieisau šiukšlių maišą, kad būtų mažiau valymo po visko. Kampe matosi girliandos kampas. Ta girlianda buvau apklijavusi duris, bet katinas jau nulupo vieną lemputę ir nebešviečia >:0 )


(Ir taip va gazilijoną kartų, kol baigsis popierius/klijai/kantrybė)

Pabaigus klijavimą beliko kažkur padėti šitą rankdarbėlį:


(Va šitas staliukas labai tinka, tik Tapkius buvo ant jo įsitaisęs klausytis muzikos. Labiausiai jis mėgsta Bachą.)


(Katinas nuvytas, nusisukęs ir užpykęs, drakono galva padėta džiūti.)

Bendrai užtrukau 3,5 valandos.
Kai išdžius pereisiu prie sekančio etapo >:3 yeah. Jį, aišku irgi aprašysiu.