5 patarimai norinties ar jau rašantiems blogus

:D Mano antra pusė irgi pradėjo rašyti blogą. Eikit paskaitykit. 

Ta proga nusprendžiau parašyti blogo įrašą apie blogų rašymą! Nes man atrodo, kad tokio dar nesu rašiusi. Bet gal tiesiog užmiršau.

Taigi, nusprendėte rašyti blogą? Ko gi jums reikės?
1) Pirmiausiai jums reikės pasitikėjimo. Šito reikės labiausiai ir jeigu jo turite, tai galite toliau nebeskaityti, kadangi ir taip viskas ką darysite bus awesome.

Kam tas pasitikėjimas reikalingas rašant blogą? O gi tam, kad pirmiausiai jį iš viso rašytumėte, kad turėtume drąsos rašyti tai, kas patinka jums ir kad asmeniškai ir jautriai neišgyventumėte visokių komentarų, kurie sakys "šūdas ne blogas". Toliau jums reikės kokio nors vardo, kuriuo galėsite pasirašinėti savo blogą. Tikras vardas ir pavardė visada tinka, bet jei jie yra tokie, kad galima liežuvį nusilaužti ar niekas jų neatsimena 3 minutės po to, kai pasakote visai pravartu susigalvoti slapyvardį (visokių madonų, lady gaga ir Eltonų Džonų sceniniai vardai irgi nėra jų tikrieji vardai). Tokio slapyvardžio turėjimas gali padėti pakelti pasitikėjimą savimi, nes bent jau atrodys, kad prisišiukšlinus ne taip nukentės "tikrasis vardas", nors dažniau gali nutikti taip, kad būtent slapyvardis išlįs iš internetinės erdvės į realų gyvenimą - pradėsite pasirašinėti juo atvirukus ar net knygas, o savo avatariuką, jei tokį turėsite originalų irgi pradėsite naudoti kaip kokį spaudą, kad kam reikia atpažintų, jog Petras Petrauskas yra SexyWolf999* :D Kai pradėjau rašyti po enorcos leilani slapyvardžiu susidūriau su bėda - žmonės galvodavo kad čia tikras vardas ir bandydavo pagal jį surasti kuo daugiau informacijos apie mane, arba pakviesavo į renginius/konferencijas būtent šiuo vardu ... xD

 Savo tikrąją tapatybę galite slėpti kaip žaidimo dalį, o jei rašysite apie tai dėl ko galite galvos netekti tai greičiausiai slėpsite tikrai, bet jei tokius dalykus rašysite tikrai vargu ar skaitysite mano blogą :)

Dar yra tokia paaugliška tendencija prie slapyvardžio ar vardo pridėti žodelį "tiesiog", "nesvarbu", "kažkoks" ir panašiai. Tai menkos savivertės požymis ir dažnai tokius slapyvardžius turintys žmonės gali labai greitai savo skaitytojams nusibosti, nes tiesiog nebus įdomūs arba dar blogiau, imti kitus kaltinti dėl savo bėdų - pvz.: kažką nesuvokiamo parašę imti ant kitų širsti, kad tai neva jie durni, kad nesupranta koks jis šaunus.

Jei pasitikintis savimi blogeris ir taip žino, kad jis šaunus, tai tokiam žinoti reikia ir bet koks komentaras, kad toks nėra (arba net tokie dalykai kaip lankomumo mažėjimas ir t.t.) kerta tiesiai į paširdžius.

(Internetinis anonimiškumas ir slapyvardžiai yra ne kas kitas, kaip kaukių žaidimas - vieni po jomis slepiasi, kiti jomis paryškina savo išskirtinius bruožus).

2) Turint pasitikėjimo ir slapyvardį reikia sugalvoti apie ką rašyti. Lengviausia yra rašyti apie tai, kas jums įdomu ir patinka. Jei pačiam norisi skaityti savo blogą - sveikinu, jus jį rašote nuostabiai ir jis niekada jums nenusibos ir bent vienas tokio blogo skaitytojas jums atneš daugiau laimės ir džiaugsmo, nei dešimt tūkstančių blogo, kuris jums nepatinka (čia nekalbu apie blogus skirtus užsidirbti pinigų, bet vėlgi - prisivilioti 1 skaitytoją kuris iš jūsų kažką nusipirks už 1000 Lt yra lengviau nei 1000 skaitytojų po 1 litą, ypač dėl to, jog tas pirmasis atvilios tokių ir daugiau (čia gal kada pašnekėsiu apie paveikslų pardavimą ir tai, kaip sunku parduoti pirmus keturis, o po to kaip sunku išsirinkti kuriuos ir kam parduoti :) ).

Kadangi dauguma mūsų yra ganėtinos savimylos tai labai lengva rašyti apie save ir savo gyvenimą. Toks blogas gali būti arba labai populiarus arba visiškai nepopuliarus. Tarpinių variantų nebūna, nebent kažkaip priverstumėte pažįstamus skaityti apie tai, ką apie juos rašote (kaip taisyklė jūsų draugams ir pažįstamiems jūsų blogas bus kaip tik mažiausiai įdomus. Kam gi jiems jį skaityti kai gali tiesiogiai su jumis pabendrauti? :) ).

Šiaip galima rašyti apie bet ką. Pvz.: apie kulinariją. Yra trys blogų kategorijos, kurios veisiasi kaip tarakonai - blogai apie naująsias technologijas, receptus ir politiką/istoriją (apie paaugliškas kančias greičiau veisiasi kaip kokios bakterijos, bet dažnai neilgai ir tempia). Galima rašyti bendrai, bet galima rašyti konkrečiai. Imkite kad pvz.: kulinariją. Kaip atrodytų blogai, kurie būtų tokių tematikų?

• Visi receptai iki 10Lt.
• Visi receptai tik iš geltonos spalvos produktų.
• Visus receptus gali pagaminti 3 metų vaikas.
• Visuose receptuose yra nuodingų produktų, kurie patampa valgomais tik dėl konkrečios recepte naudojamos gamybos technologijos. Autorius už mirtis neatsako.

Ir t.t. Jei esate įdomus ir jums pačiam įdomus galite rašyti blogą apie taip, kokia mediena kaip kibire plaukioja ir galite turėti milijonus skaitytojų. Galite rašyti apie tuos pačius kompus ir mobiliuosius telefonus kiekvieną iš jų nusipirkdami, su jais eksperimentuodami, juos lygindami ir žaisdami, o galite tik teoriškai ar iš viso svarstydami verta tokį pirkti ar ne, populiarus jis ar ne. Neapsigaukite galvodami, kad jei rašysite apie kažką madingo ir populiariaus, tai ir pats dėl to tapsite šaunesnis - tai dalykas apie kurį rašote gali tokiu tapti dėl jūsų, bet ne atvirkščiai :)

(Apie ką šiandien rašysite?)

3) Tada reikia sugalvoti kur ir kada rašysite. Tas kur tai daugumai internautų labiau siejasi su blogo patalpinimu "kažkur". Kai pradėjau rašyti blogą tai labai daug komentarų susilaukdavau dėl to, kad mano blogas nėra koks nors enorca.lt o buvo blogas.lt svetainėje. Bet man ten rašyti patiko - jei kas nors neišeidavo ar neveikdavo užtekdavo parašyti laiškelį pagalbos emailu ir viską sutvarkydavo už mane xD Šaunus adresas gali būti tikrai labai įmantrus dalykas darantis įspūdį tam tikriems asmenims (kaip kad yra tokių žmonių, kurie su jumis nesišnekės jei nemūvėsite tokio ir tokio dizainerio kelnių, neatvažiuosite su tokia ir tokia mašina, taip yra ir tokių internautų, kurie jus nuvertins ar išaukštins priklasomai nuo to kur jūsų blogas bus patalpintis, jis bus su ar be flashinių elementų ir t.t.), bet svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai ar jūsų blogas ten kažkur kabos saugiai (ar nedings per naktį), ar lengvą jį bus redaguoti, kitiems pasiekti ir kiek iš jūsų atims laiko visokie techiniai su blogu susiję dalykėliai.

O šiaip rašyti tai galite bet kur ir bet kada, kai tik galite tą padaryti ir turite noro. Tik, žinoma, rašant nereikia pamiršti, kad šalia yra kitų žmonių ir kažkas vyksta :)

Jei tik turite ką rašyti galite rašyti kad ir penkis kartus per dieną. Kai kuriems blogeriams yra amžina diskusija ar dažniau po mažiau ar rečiau po daugiau. Absurdėlis su absurdžiukų pabarstukais. Kaip jums atrodo tinkamai taip ir rašykite, nes greičiausiai rašysite taip, kaip pats skaitote. O žmonių yra įvairių - vieni gali per naktį perskaityti 800 puslapių knygą per naktį ir liūdėti, kad baigėsi, o kitiems ir vieno puslapio, jei nėra paveiksliuko su papais ar mielu kačiuku per daug. Taigi - rašykite taip, kaip rašosi, o skaitytojai skaitys kaip jiems skaitosi.

5) Parašius blogą galima susilaukti lankytojų.

Šie gali būti atsitiktiniai arba atėję skaityti būtent jūsų blogo. Kaip suprantate pats lankytojų skaičius nieko nereiškia. Juk negalvotumėte kad 2000 draugų turintis žmogus yra kažkuo "draugiškesnis" nei turintis 8? Tikriausiai taip yra arba dėl to, jog pirmasis arba turi mažesnius reikalavimus draugams/pats yra labai plastiškas chameleonas arba iš jo galima kažką gauti, o antras turi didesnius reikalavimus/pats yra sunkiau manipuliuojamas, nedalina visko visiems iš eilės arba pats neturi daug ko pasiūlyti. Laimėkite milijoną ir pamatysite kiek "draugų" susirasite, pradėkite rašyti įrašus su surinktomis juokingomis ar naudingomis nuorodomis ir pamatysite kiek "skaitytojų" susirasite ;)

Skaičiuoti lankytojus, apsilankymus, "like" mygtukų paspaudimus gali būti smagu, bet iš esmės tas pats, kas skaičiuoti su kiek partnerių ar kiek kartų šiais metais pasimylėjote, kiek ryžių grūdelių suvalgėte ar kaupti sako nukarpytus nagus į stiklainį. Pastarąjį dalyką mėginau daryti, bet labai greitai vyras su mama stiklainį atėmė bo per daug makabriška.

5) Parašius blogą galima susilaukti komentarų.

Komentarai gali būti kelių rūšių:

• Anonimiški. Šuns balsas į dangų neeina, taip ir anonimo komentaras dažniausiai patinka tik pačiam anonimui. Daugumoje kultūrų viena iš didžiausių bausmių yra būti palaidotam nepažymėtame kape, so think about it. 
• "Viskas labai šaunu" komentatoriai. Šie gali tikrai taip manyti, o gali būti lankytojų medžiotojai į savo pačių blogus - suprask aš pakomentavau tave, dabar tikiuosi, kad tu ateisi ir pekomentuosi mane. Tokius lengva atpažinti iš to, kad jie turi kantrybės tik kokiems 5-7 įrašams, o vėliau dingsta, kadangi jaučiasi nuskriausti tai dar gali numesti kokį komentarą "durnas blogas, iš karto buvo aišku".
• "Viskas labai blogai" komentatoriai. Šitie ateina stabiliai parašyti neigiamo komentaro arba rašo tik tada, kai turi pasakyti kažką blogą. Per daug dėmesio į tokius kreipti irgi nereikia, nes greičiausiai žmogus gyvena pasaulyje, kur žmogus pastebimas tik tada, kai nusikalto (nu pvz.: vaikas mokykloje gavo 10, nupiešė gražų piešinį tai čia "taip turi būti" 0 dėmesio, jei gavo 2 ar sudaužė vazą - visi rėkia).  Tokie komentatoriai gali prisigalvoti pačių keisčiausių dalykų - pvz.: pradėti jūsų įrašus vertinti net pažymiais, labai mėgsta 7 ir 8-utkus, nes duodami 10 jaustųsi kalti patys prieš save. Argumentai "man nepatinka", "iš mano patirties" jų labai mėgstami.
  Tokie komentatoriai gali turėti neišsenkiančios energijos ir piktumo, nes vis dėl to savo jausmus ir baimes tik projektuoja ant jūsų blogo.
• Normalūs komentatoriai - kurie tiesiog komentuoja. Kartais jiems jūsų įrašai patinka, kartais ne. Kartais jie prideda kokią nors istoriją į temą, kartais tik šypsenėlę papostina. Kartais nedaro nieko. Šie komentatoriai irgi yra jūsų blogo kūrėjai, nes savo komentarais praplečia blogą, pastebi klaidas, turi pasiūlymų ir panašiai. Juos lengva atpažinti, nes jeigu jie parašo neigiamą komentarą, o su juo jūs nesutinkate, jie niekada neima jūsų kaltinti dėl nesutikimo, nes mato, jei tik būtumėte supratęs ką darote blogai to nebūtumėte padaręs, o vien pasakymas, kad kažkas yra blogai neišmoko jūsų taip nedaryti (bent jau iš karto :).

* čia tik hipotetinis slapyvardis, nors pagooglinus...

11 dalykų apie mane ir knygų iššūkio sąrašas

Taigi, mane užtagyjo ir dabar turiu

1) sugalvoti 11 faktų apie save.
Tai va, galvoju:

1. Kai bandau parašyti kokį nors grožinį kūrinį dažniausiai viskas pasibaigia tuom, jog susilaukiu kritikos kaip viskas siaubinga o tik idėja labai gera, bet "per gera" todėl greičiausiai nuvogta. Todėl jau keleri metai kaip savo idėjų nebebandau paversti į grožinius kūrinius, o tik kam nors papasakoju nepasakiusi, kad tai mano idėja. Tuomet tas žmogus po kurio laiko grįžta, pasičiumpa mane už pakarpos ir niekaip negali patikėti, kad ta idėja nėra iš kokio nors filmo ar knygos, mat jis jau n laiko kaip stengiasi rasti pavadinimą to, iš kur aš tą papasakojau.
   Yes, I am evil >:)
2. Šiuo metu siaubingai noriu sintezatoriaus ir vis kniaukiu vyrui, kad mums jo reikia. Neįsivaizduoju kada tokiu gročiau, bet čia jau antras plano punktas.
   Vyras sakė, kad jei po trijų mėnesių atsiminsiu, kad sintezatoriaus vis dar "noriu" pamėginsime tokį įsigyti.
   Dabar svarbu nepamiršti.
3. Skaičius 3 man labai patinka, nes yra panašus į apsuktą raidę E. O gal man raidė E patinka, nes yra panaši į apsuktą skaičių 3?... Vienaip ar kitaip, kai turiu progą parašyti E didžiąją visada rašau kaip apsuktą 3.
   ƸƸƸƸ
4. Kai buvau maža niekaip nepagaudavau kai kurių filmukų esmės. Pvz.: "Coliukė" - kodėl ana turėjo susidėti su fėjažmogiais. Juk jinai pati nėra fėjažmogė (net sparnų neturi!) todėl jų visuomenėje, būdama tokia į juos panaši ir tokia skirtinga, niekada iki galo nepritaps, jau geriau būtų likusi su kurmiu ir jį nunuodijusi or something, kad gautų visus grūdus (=babkes), arba su ta kregžde. Arba kad ir "Gražuolė ir pabaisa" - vos tik ana pamilo pabaisą BAC ir jis pasikeitė į žmogų-princą. Kad ir princas, bet pabaisa būtų žymiai naudingesnė ūkio darbams - labai stirpi, feodalinėje viduramžių visuomenėje užtikrintų, kad niekas nelįstų prie jų, plius jos pilvas visada minkštas ir pūkuotas. 
   Keistas vaikas buvau, nieko nepridursi.
   
5. Kalėdom vyras padovanojo mankalą. Labai geras žaidimas, būtinai išmėginkite.
   Dar pradėjom žaisti Yatzy. Irgi labai geras.
6. Norėčiau, kad su Hario Poterio pasauliu įvyktų kažkas tokio, kaip kad yra su StarTreku - yra pasaulis, kanoniniai personažai, bet daugybė knygų su kanoninių personažų nuotykiais po originaliojo serialo (šiuo atveju tai būtų knyga) sukurta kitų autorių ir rašytojų.  
   Aš turiu kantrybės. Palauksiu.
7. Prieš kurį laiką pasižiūrėjau kiek kainuoja atspausdinti paveikslėlį ant puodelio. Dabar mąstau padaryti tokį prizą kuriam nors mano blogo skaitytojui. Anksčiau labai siuntinėdavau prizus ir buvo visai nieko, bet vėliau nustojau nes didžioji dalis neatrašydavo ar iš viso gavo ir negavo mano prizus :o Pvz.: supakuotas piešinys labai įtartinai atrodo kaip atvirukas+pinigėliai voke ir nors aš visiškai pasitikiu pašto darbuotojais, bet, kadangi siųsdavau neregistruotus laiškus, tai juos galėdavo nugvelbti kokie kiti ilgapirščiai. 
   Moralas - laiškus reikia registruoti :)
8. Jau visa savaitė kaip neįsijungiu mobilaus telefono. Internete tikriausiai irgi nesedėčiau, jei neviliotų burbuliukų šaudymo žaidimai o_o
   Ir japoniški komiksai.
9. Kalbant apie komiksus, tai manau, kad jrs0ul komiksai susilaukia per mažai dėmesio ir jam reiktų nagliau juos visur prastuminėti.
   (eikit paskaityti, jei dar neskaitėte)
10. Nieko nesugalvoju tai ta proga paveiskėlis:
    
11. Vakar nusipirkau lietuviškų ramen makaronų. Reikės išbandyti ar labai šlyktūs, nes kai valgiau paskutinį kartą tai buvo toks skonis, tarsi juos būtų apsmaukęs transformeris ಠ_ಠ
    Žinoma, pastorojo dalyko skonį galiu tik apytiksliai įsivaizduoti.

Tada reikia atsakyti į 3 jau sugalvotus klausimus:

• Vienas dalykas, kuriam niekada nepritrūksta laiko? 

Tinginiavimui.

• Judėjimas ar tinginiavimas? 

Šliaužiojimas.

• Vienai, dviese ar būryje?

Dviese  ])ಠ3ಠ([

Sugalvoti dar tris:

1. Ar esant reikalui žinotum kaip nusigauti iki artimiausios ligoninės, jos priėmimo skyriaus ir per kokį laiką sugebėtum tą padaryti?
2. Ar suvalgytum dar gyvą padarą (pvz.: besirangančią hipotetinę deliaktesinę sraigę)?
3. Kada bus sekanti "pasaulio pabaiga"?

Ir teoriškai turėčiau užtaginti dar tris žmones.

Vat ir negalvosiu tų Ƹ žmonių!

Pala, tai kokia buvo prasmė galvoti tuos 3 klausimus?
O, jeigu norite būti užtaginti, bet niekas jūsų netagina, apsimeskite kad aš užtaginau. Tada aš atrodysiu skaitanti daugiau gerų blogų >:D muahahaha.

Uoj, nejau tą parašiau? Dėmesio nukreipimui štai keletas atsitiktinių viduramžiškų rankraščių iliustracijų:

(koks tai gremlinoidas šauna strėlę undiniui į užpakalį...)

(luošių muštynės)

Dar sugalvojau sekančiais metais sudalyvauti knygų iššūkyje ir štai kokias knygas susidėjau:

1. Axel Munthe - Knyga apie San Mikelę 
2. Jared Diamond - Guns, Germs And Steel
3. Enkvistas Peras Ulovas - Išguitas angelas. Kapitono Nemo biblioteka
4. Joanne Harris - Džentelmenai ir žaidėjai
5. Flann O‘Brien - Trečiasis policininkas
6. Fiodoras Dostojevskis - Broliai Karamazovai
7. Jostein Gaarder - Cirko direktoriaus duktė
8. Haruki Murakami - Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas
9. Julian Barnes - 10 1/2 pasaulio istorijos skyrių
10. Levas Tolstojus - Ivano Iljičiaus mirtis
11. Eric Berne - Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija
12. Richard Dawkins - Dievo Iliuzija

Dar buvo galima susigalvoti 2 papildomas knygas, kuriomis būtų galima pakeisti kurias nors iš šių, tad ir susigalvojau tokias "atsargines":

• Anne Rice - The Tale of the Body Thief 
• Anne Rice - Memnoch the Devil

Gyvačiaus nugalėtojas

woooo 8U atostoga!
Va ką šiandien nupiešiau ta proga - viso užtrukau truputį daugiau nei 3 valandas, nuskanavau maždaug po kiekvienos valandos darbo:

Piešiau su juodu markeriu, flomasteriais ir spalvotais pieštukais.
Viena jo ranka išėjo kokia tai per ilga O_o oh, well :)

Balandžių dievas

Ė. Turiu jau 68 sekėjus.

Įdomu, kas bus 69? >:3 Ta proga nupiešiu grifą. hoho!

Kadangi praeitame įraše prisigyriau, kad čia mane taip baisiai mylite ir esate tokie nuostabūs, tai tokia Aurelija ieško Vytauto Stankaus "Vaikščiojimo kita ledo puse", va jos emailas - ajutelyte@gmail.com ir net mobilų davė, bet kad ir taip užspaminsite, tai gal užteks ir e-mailo.

Jau grįžote?

Pasiknisote knygų lentynose?

Žiūrėkite man.

Vakar mačiau labai keistą balandį.

(čia ne tas balandis, bet vienas toks, kuris prieš kurį laiką bandė mane savo begaliniai garsiu burkavimu sugundyti ir atplėšti nuo pulmonologijos. Neišdegs nedorėli! Aš ištekėjęs drakoniukas!)

Pirkau arbatos ir buvo kažkokia tai akcija-atrakcija, kad dar prie jos davė ir bandelę.

Stovėjau lauke su ta arbata ir bandele rankoje ir mėginau ją graužti, kai prieš mano akis pakibo baltas balandis. Iš pradžių išsigandau, kad čia vienas iš tų akiplėšų, kurie stveria maistą iš rankų. Bet po kelių sekundžių apsimetinėjimo nutukusiu kolibriu, jis nutūpė ant šalia buvusios palangės ir pradėjo į mane vėpsoti keistai gudriomis, iškrypėliškai balandžiui nederančiomis akutėmis. Nuplėšiau gabalą bandelės ir daviau jam, o tas jį iš karto nusviedė ant žemės. Kol mano mintyse bandė suktis mintis "Ot, šikna, duodi ir nelesa!", greičiau nei ji sukaupė pakankamai kalcio jonų* pereiti iš vienos mano smegenų dalies į kitą, suskrido pulkas balandžių ir ėmė lesti tą bandelės šmotą.

Taigi, stoviu aš, žiūriu į tuos, tarsi perbadėjusius paukščius, ir į juos žiūri tas pats balandis. Duodu jam dar vieną gabalėlį, jis numeta jį iš karto aniems ir stebi ne ką labiau už mane susidomėjęs. Kai bandelę suvalgiau, kiek pakilo pažiūrėti ar maišiuke nieko nėra ir nuskrido savo reikalais, o likę pilki balandžiai dar ilgai stipinėjo ir tikėjosi, kad gal susimilsiu ir kokį papildomą trupinį numesiu.

Pabaigai, youtubėje rastas filmukas su simpatišku meduzoidu iš žiurkės širdies raumens ląstelių:

* :l čia vaizdingas posakis :)

Iš kokio indo negalima nei pavalgyti, nei atsigerti?

Pirmiausia noriu padėkoti visiems mano blogo skaitytojams! Ar skaitote nuolatos, ar protarpiais, įdėmiai ar atmestinai, džiaugdamiesi ar pykdami, visiems noriu padėkoti už tai, kad skaitote :D Nors rašyčiau net jei ir teturėčiau vieną vienintelį skaitytoją*, bet kartais Jumis teisiog neįmanoma nesidžiaugti - praeitame įraše parašiau, kad norėčiau vienos knygos ir BAC gavau daugybę žinučių apie tai, kur tokią knygą galiu gauti! (ir net kelis pasiūlymus pasiskolinti, bei pačios knygos pdf'ų įvairiomis kalbomis). Blogo komentarų skaičius - labai apgaulingas dalykas... :)

Hm. Po tokio pasimaivymo kitą kartą tikriausiai nieko nebegausiu xD

Na, ką padarysi...

Šiandien mano gyvenime buvo nauja patirtis - tapau kraujo donore. 

Ką besutikau eidama namo ir pasigyriau tai visi juokėsi ir šiek tiek gėdino, kad kaip čia dabar - 5-am kurse ir tik pirmą kartą? Yra tame tiesos, nes tinginystė baisus dalykas ir neaplenkia ir dalinimosi audiniais**, bet leiskite man pasiteisinti, kad kartais ir pati apturėdavau per prastus kraujo rodiklius, kad tokio kraujo dar kažkam reikėtų :D Užvakar kursiokas pasiūlė, tai vakar dar iš tos paranojos pasidariau aparatinį kraujo tyrimą.

Net neįsivaizdavau kaip jausiuosi po kraujo davimo, nes fakultete dažnai vyksta tokios akcijos ir vėliau po jų dalis studentų ir dėstytojų vaikšto papilkėję ir pastiklėjusiomis akimis (manau, kad akcijoje dalyvaujantieji studentai turėtų būti atleisti tą dieną nuo pratybų-paskaitų su pateisinama priežastimi, net jeigu ir jaučiasi labai gerai), tad šiek tiek nerimavau ir vaizdavausi kaip aš nualpstu ar "bent" apsivemsiu po kraujo davimo :D

AHAHAHAH. 

Ką tik grįžau nuo stacionaraus telefono - paskambino žmogėnas, prisistatė tikriausiai išgalvotu vardu  ir pavarde, ir kad yra iš "Finansinių nusikaltimų skyriaus", neva kažkokios tai panelės X į mano sąskaitą gruodžio 5-ą dieną buvo pervesti 5000Lt. Išklausiau jį ir labai rimtu balsu pasakiau - "Gal panelė X žino už ką ji man šitus pinigus pervedė?", sunervino, tada pradėjo mane gąsdinti. Kai pakankamai prsigąsdinau, paklausiau kokiu numeriu galėčiau perskambinti ir pasiklausti ar toks tikrai ten dirba, kad *dramtiška pauzė*, juokdamsi: "jūs kartais nebūtumėte telefoniniai sukčiai?". Aišku numetė ragelį.

"Reportinau" šitą skambutį policijai, vargu ar jie ką nors padarys, bet gal bent jau kažkur statistikoje bus vienu vienetuku daugiau, kur rašoma ar žmonėms ši problema aktuali ar ne.

Arba galėčiau įstiraukti į šitą apgavystę ir apgauti patį apgaviką! Bet tai jau būtų ganėtinai emociškai iškrypėliška >o>

Apie ką aš čia rašiau... A, taip, kraujo davimas. Tai va, daviau kraujo, bloga nebuvo. O kadangi eidama namo gal 10 minučių bandžiau nuspręsti ar aš labiau noriu mėlynos ar raudonos spalvos vonios konfeti (visiškas buržuiškas išpindėjimas, bet negalima kažkaip ypatingai nepažymėti 12-12-12, plius, jei po dviejų savaičių bus ta Pasauluo pabaiga, tai numirti kosminės ugnies pliūpsnyje prieš tai neišbandžius vonios konfeti yra kažkaip nerimta U_U), tai manau, kad kokių tai  itin ryškių šalutinių poveikių nepajutau (šypsenėlių gausa nerišliame įraše nesiskaito!)

Už kraują "davė" mineralinio, šokoladukų ir bilietą į Druskininkų vandens pramogų parką (arba buvo galima imti du bilietus į kiną).
Nooooriu į Druskininkus :0
Ten taip gražu (miestelyje, ne parke. Parke tiesiog gražu, be "taip").

Beje, čia labai faini komiksiukai apie žmonių asmenybes ir elgesį pagal jų kraujo grupę. Tai, jei žinote savo, gal atrasite artimas situacijas :) (Pagal šitus komiksiukus esu tipiška "O" Praeitą pirmadienį radau 100Lt kupiūra savo šiukšlių krūvoje, kurioje, atsimenu ją pasidėjau, kad "gal kada ateityje reikės, o po to pamiršau. Šitas man ypač patiko - kraujo grupės negyvenamoje saloje.)

Kalbant apie fakultetą, tai šiandien jame pasijutau kaip kokiame Hogwarste - kol knibinėjausi prie kavos aparato į holą buvo įvilkta didelė eglė! Fakultete bus tikra eglutė, nieko sau! Kadangi buvo per didelė tai viršūnę teko nupjauti ir girdėjau kaip nuspręsta nunešti Fiziologijos katedrai. Koks tai aukojimo avinėlis ta eglė išėjo...*** Kažkodėl man buvo labai gražu žiūrėti kaip apsaugininkas drauge su studentais vaikinais aiškinosi kaip ją stabiliai pastatyti ir aiškino, kad negalima nupjauti ir apatinių šakų, nes tada eglė atrodys negražiai. Beje, išeidama mačiau, kad šakos liko ir eglė tikrai atrodo labai gražiai!

:) Vakar buvo laisvesnė diena, tingėjau kažkuom užsiimti ar labai mokytis, tai nusprendžiau paskaityti.

Perskaičiau Hino Hideshi "Gaki Jigoku" mangą - trumpa archetipinė istorija apie naujagimį-monstrą:

Ir dar vieną, kiek ilgesnę (11 tomų) - Kazou Umezu "Drifting Clasroom" - iš pradžių istorija ne labai kabliuojanti, bet vėliau skaitosi pagal principą "Dar vienas puslapis ir po to tikrai jau eisiu pasisioti. Nu gerai, dar po vieno puslapio.". Tad, jei mėgstate ekologines idėjas, keliones laiku, ar "Musių valdovą" šita manga tikrai patiks.

...Ir šį tą Kiaulėdiško - T. Pratchett'o "Hogfather'į" (ačiū prie namų esančiam skudurynui, kuris siūlo puikias knygas anglų kalba po 1-3 Lt :D vat tik reikia spėti, kol kiti gerų knygų neišsirinko xD).

* wait a second... kadangi pati perskaitau ką parašau bent vieną kartą (medicininius įrašus ir po kelis sykius), tai išeina užburtas ratas. Vaikai, nepradėkit bloginti! xD

** kraujas yra "skystas" audinys :) Dalinimosi skysčiais tinginystė kažkaip neveikia, *nudge*nudge*
*** Kas visiškai nieko jums nesako, nes nežinote anei kas ta fiziologijos katedra, anei kodėl vieni MF'o studentai jos nemėgsta, o kiti tiesiog dievina.... :l
PS - iš tučio indo.

Be kojų, be sparnų į medį įskrido

(Nežinau iš kur paveiksėlis, bet man patiko.) 

Jei galėčiau, tai kasdien parašyčiau po blogo įrašą!

Su didžiausiu malonumu, kas be ko, tik gaila, kad taip retai kada pavyksta tam rasti laiko. Na taip, taip, jeigu labai nori visada viskam visur gali rasti laiko. Tik kad dažnai norisi veikti dar kažką ir taip jau išeina... Ir ėhė, mano knyga jau turi 4 puslapius! Kaip tai nedaug?..

Penktadienį buvau konferencijoje skirtoje žmogaus teisėms.

Niekada nebuvau buvusi tokio tipo konferencijoje, labai keista buvo. Jos dalyvių nebuvo daug, o ir tie laikėsi ganėtinai atskiromis grupelėmis.

Šeštadienį pirmą kartą vedžiau anamnezės rinkimo grupelę (kol kas geresnio termino nesugalvojame) - trečio kurso studentams padedu mokytis kaip rinkti pacientų pasakojimus apie jų esameas ar įtariamas ligas ir susirgimus. Manau, kad man tų grupelių vedimas bus ne ką mažiau prasmingas, nei trečiakursiams, o aš labai tikiuosi, kad jiems jis bus labai naudingas. Apskirtai tai, nežinau kaip kituose universitetuose, bet VU MF'e man truputį trūksta papildomų pratybų ar paskaitų, kurias vestų studentai-studentams ar neoficialiai dėstytojai-dėstytojams (ar studentams), kurių metu būtų galima pasivyti kitus, arba išmokti to, ko nėra oficialiose programose, bet norisi, kad būtų.

Užsienyje studijuojantys draugai yra pasakoję, kad ten (tuose super-duper unv.)  tai gana populiaru - pvz: penktadienio vakarais kokie nors ketvirtakursiai skaito pirmakursiams tokius mokslo pagrindus, kuriuos jie turėjo įgyti vidurinėje ar savarankiškai (kaip naudotis mikroskopu, kuo alelių dominavimas skiraisi nuo kodominavimo, kas yra Gauso kreivė ir t.t.) - taip tikrų paskaitų ir pratybų metu taupomas laikas, pirmakursiai geba mokytis pagal savo tempą, o užsiėmimus vedantys pasikartoja ką moka ir patys užglaisto savo mokslo spragas.

Bet aš tikiu, kad reikalai taisysis.

Kad ir dabar, kai aplankau fakultetą, stebiuosi kaip jis pasikeitė per porą metų.

Griaunamos kažkokius tai pokvailės sienos, kurios skirdavo katedrų koridorius ir dabar fakultete žymiai šviesiau ir ne taip klaustrafobiška, studentai ima vaikščioti su universiteto/fakulteto atributika, net skelbimų lentoje atsiranda įvairesnių pranešimų be knygų pardavimo ir butų nuomos - dabar būna ir apie Afrikos kalbų pamokas, gitaros kursus (dažniausiai studentai bando prisidurti iš kitų studentų mokymo, kas yra labai awesome) ar netgi tokių, kur gali nuplėšti piktam aštuonkojui kojytę (ar priklijuoti protezinę, jei turi lipnios juostelės).

Dar šeštadienį buvau jungtiniame psichoterapijos, psichiatrijos ir vieno Kauno SMD (berods irgi psichiatrijos) būrelių susirinkime.

Nepriklausau nė vienam iš jų, bet kai temos būna įdomios, tai visada įlendu pažiūrėti (kažkaip labai jau dažnai pastaruoju metu tai būna, bet, kadangi niekada nepasirašau po narių sąrašu, tai manau nieko baisaus).

Šį kartą tema buvo apie miegą, jo sutrikimus ir sapnus, bei jų interpretaciją. Be galo įdomu, ypač dėl to, kad aš labai daug sapnuoju. Norėčiau vesti sapnų dienoraštį, bet kad net nespėju pildyti savo komiksų blogo, kurį žadėjau pildyti kasdien, tai ką čia dar sapnų dienoraštis! ;D Kartais kokį nors sapną kam nors papasakoju, bet pamirštu pasakyti, kad tą istoriją sapnavau, o po kurio laiko žmogus mane vos ne už pakarpos pagauna, kad neranda tos įdomios knygos/filmo apie kurį pasakojau. 

Nebūtų taip juokinga, jei ne tai, kad kai man kokia nors paskaita būna labai neįdomi ar aš per daug pavargusi, kad sugebėčiau klausytis, leidžiu savo vaizduotei man mintyse rodyti kokį nors filmą, tik vargas, kai tai būna komedija. Tuomet imu nei iš šio, nei iš to, kaip nevisprotė šypsotis, ar net garsiai susijuokti. Išdavikiškas day-dreamingas!

Kalbant apie knygas, tai šiandien net nusipirkau knygą apie sveikatos psichologiją.

 Kažkaip supratau, kad labai mažai raukiu apie pacientų emocinius poreikius ir tai mane kažkiek gąsdina ir neramina. Pabandysiu bent teoriškai pagilinti žinias ir, kitąmet apsilankyti gydytojams skirtuose seminaruose šia tema (į šiuometinius jau nebelabai spėju, nes tik šiandien sužinojau, kad tokie iš viso vyksta!). Dar labai norėčiau paskaityti šitą knygą, tik kad nerandu jos knygynuose:

Tai tiek va.
PS - įrašo pavadinimas yra mįslė, o jos atsakymas - sniegas :D

Rašysiu knygą

Žinot ką, o vat imsiu ir parašysiu knygą.
Gal net dvi.

Bet vieną tai tikrai, nes jau derinuosi su leidykla ir, kai galutinai susiderisniu, pasimaivysiu su kokia. Ta knyga bus daugiau mokslo populiarinimo ir tokio stiliaus, kaip mano blogas. Tik krūtesnė. Nu nes knyga.

O kita bus siaubo pasakėlių rinkinys. Tai tą iš pradžių parašysiu, o tada žiūrėsiu ką su ja daryti.

Dabar tik reikia sugalvoti kokioje Vilniaus kavinėje vakarais sedėti su laptopu, gerti perbrangią latę su penkiais cukraus* ir poniškai rašyti savo knygas. Pasiūlymų?

Papildymas 2012-02-03
* nes visi žino, kad cukrus tai matavimo vienetas - vienas cukraus būna patogiai supakuotas į mažą pailgą popierinį maišiuką ir apsimeta, kad jis yra tiek pats cukraus, kiek yra šaukštelis cukraus. Visai kaip su tom bitėm.

4 trolių rūšys

Sakau parašysiu apie trolius!

Kadangi dabar labai madinga visokius internetinius ir kitokius veikėjus kažkaip klasifikuoti, tai ir aš pamėginau suklasifikuoti trolius remdamasi išskirtinai savo asmenine patirtimi :D

Trolių grupė nr 1 : "durneliai"

Net nesiverčia žodis jų pavadinti troliais, nors šita grupė labiausiai save identifikuoja kaip trolius ir nepraleidžia nė vienos progos, kai gali save jais įvardinti (dar ir daiktus perka susijusius su trolinimu, kas daug ką pasako...).

Jų "trolinimas" pasireiškia juokingų paveikslėlių kaupimu ir pateikimu kitiems, ypač išskirtinis bruožas yra pridėti nuosavo puslapio adresą uždengiant tikrojo paveikslėlio autorystę (arba adresas turi būti bent didesnis už autoriaus nuorodą, dar geriau, jei yra šlykštus watermark'as per visą paveiksėlį). Bergždžia yra ką nors sakyti tokiems troliams apie tai - jiems tikrai nuoširdžiai atrodo, kad tai ką jie daro yra sunkus darbas (ilgiau pašnekėjus imi surpasti, kad gal su tokiais protiniais resursais tai iš tiesų ir yra..)

Dar jie reiškiasi forumuose ir socialiniuose tinkluose, bet turi labai ribotą komentarų bagažą - gali vadinti kitus skaitytojus įžeidžiančiais žodžiais, nervuoti komentarų kiekiu (kokybės nėra, tai belieka kiekybė). Iš tikrųjų labai baikštūs ir lengvai palaužiami, kartais to net specialiai nenorint. Geriausia tokių vengti ir juos ignoruoti kaip galima, nes vienas vienintelis taiklus pastebėjimas jų ir taip trapią emocinę pusiausvyrą gali labai lengvai pažeisti, o bet koks dėmesio skyrimas juos džiugina ir skatina. 

Trolių grupė nr 2: "troliukai"

Kartais lengvai supainiojami su "durneliais", bet visgi turi vieną esminį skirtumą - bando ir patys kažką padaryti siekdami patrolinti, bet trolinimas apsiriboja tik internetine erdve. Būdingiausias požymis: tapatybės atskleidimo baimė: dažniausiai internete pasirašo tam tikru vardu, naudoja tą patį paveikslėlį ir savo anonimiškumą laiko pranašumu. Realybėje po šiuo anonimiškumu slepiasi gėda: arba žmogus suvokia, kad internete visgi elgiasi kvailai ir kalba nesąmones (toks trolis gali pats sau meluoti, kad taip tikrai nėra, kad čia jis taip elgiasi dėl savaime suprantamų saugumo sumetimų ir panš), arba jo realusis "aš" yra toks neįdomus ir lievas, kad jis bijo, jog sugadins jo internetinio "aš" šaunumą.
Forumuose dažniausiai tik kiršina puses - pvz.: užveda temą apie abortus, visus kursto tol, kol kažkas lepteli kokią nors nesąmonę. Tada labai savimi džiaugiasi. Šitų irgi geriau vengti, nes kartais sunku pasakyti ar čia trolis ar ne (nors per kelioliką minučių pokalbio tiesa dažniausiai visgi paiškėja), labai lengvai įveikiami pademonstravus, kad pats dėl savo klaidų nepergyveni ir sieki iš jų mokytis - tokiam troliui, ypač jei jis dar ir veikia po anonimiškumo kauke, tai kaip druskos bėrimas ant žaizdos, mat čia jo didžiausia silpnybė - jis pats sau savo klaidų neatleidžia ir nepamiršta, kitų graužimas švelnina savo paties skausmą ir vienišumą.

Labai neturint ką veikti tokius trolius galima smagumo vardant versti trolinti (vaizduojant, kad labai išgyveni, arba juos palaikant) - jie gana ilgai to nesupranta.

Trolių grupė nr 3: "troliai"

Klasikiniai troliai, kurie realiai internete yra naudingi, nes veikia kaip tas mažas vaikas iš pasakos "nauji karaliaus drabužiai". Dažnai jie parodo situacijų absurdiškumą ir papurto maišus, kad visos ylos išlįstų. Jų siekiamybė emocinis asmenų atsakas - nesvarbu kokios emocijos, kad tik būtų didelė, kad tik būtų ryški. Vieniems žmonėms tokie troliai labai prikenkia, kitus gi net iš depresijos išveda. Toks trolis ras silpną žmogų ar sritį, prieš kurį/kurioje gali būti stiprus ir reikšis.

Šie troliai dar įdomūs tuom, kad tai nėra išskirtinai internetinis reiškinys - greičiau internetas tik leido tokiems žmonėms tapti labiau žinomiems. Jų trolinimas visada vyksta ir realybėje. Pvz.: toks trolis gauna spalvotą printerį, tai prsispaudina spalvotų kupiūrų piniginėn, kad jei vagis pavogtų apsidžiaugtų, o vėliau nusimintų (veža mintis apie tai, kokius emocinius amerikietiškus kalnelius vagis pajus), jei dėstytojas pasako atnešti kursinį bet nepasako kaip apipavidalintą, toks trolis jį parašo ant kreminio popieriaus ir kiekvieną raidę kita spalva (veža tai, kad dėstytojas vis tiek turės skaityti ir nervuosis visą laiką, kad pats kaltas ir jį čia "pričiupo" . Ir troliui visiškai nesvarbu, kad pats sugaišo 10 kartų daugiau laiko tam darbui, nei būtų, jei būtų rašęs normaliai, neretai jo rašinys dar gali būti ir geriausias kurse (tuo tarpu "troliukas" džiaugtųsi vien momentine reakcija ir jausmu "I got you!").

Trolių grupė nr 4: "Belua crudelis"*
Čia prasideda creepy dalis. Jei pirma grupė dažniausiai yra tiesiog gudresni forsiukai, antra grupė kažkokie tai "nedastumti", trečia kūrybingi, bet niekur nenukreipti ar patys emociškai trumuoti asmenys, tai į ketvirtą grupę pakliūna tie, kuriuos populiariai būtų galima pavadinti psichopatais**. Tokie troliai dažniausiai iš pradžių atrodo kaip paprasti internautau ir laukia, kol ant jų pačių kas užkibs - jiems net nereikia ieškoti aukos. Anksčiau ar vėliau juos atranda koks trolis ir net nežino, kad iš tikrųjų jo auka yra parazitas, kurio nusikratyti bus labai sunku...

Master trolių trolinimas visada turi siekį paveikti kito žmogaus ar žmonių asmeninį gyvenimą. Jei auka stengiasi ignoruoti tokį trolį, jis nepasiduoda. Jam nėra sunku apsimesti kitu žmogumi, jis netgi gali remti savo auką psichologiškai ir materialiai, ją tarsi augindamas "pjovimo" dienai. Net jei auka visiškai pasitraukia iš interneto toks trolis ją randa - seka, filmuoja, persekioja (neretai viską įkeldamas į internetą), netgi užpuola, išprievartauja ar net nužudo. Jiems nėra sunku perskristi ir per vandenyną dėl savo tikslo,neretai kriminalistams belieka tik stebėtis kokiais atgamtiniais greičiais tokie žmonės gali susiruošti tą padaryti ir pavydėtinu tikslumu nustatyti aukos buvimo vietą, kai net atitinkamos tarnybos to nesugeba. Ale wikipedijos puslapių kūrimas apie savo auką, yra žiedeliai, ką gali šie troliai padaryti.

O kaip jums? Kaip skirstytumėte trolius? :D

* - "nejautrusis monstras" :D kažkaip šovė į galvą toks terminas, visai tinka, manau. Lotyniškai moku prastai, tai jei turite pasiūlymų terminau "trolis' lotyniškai, labai laukiu :)

** - terminą "psichopatas" čia naudoju žargoniškai.

Apie migreną

Kadangi gavau net kelis prašymus, tai rašau apie migreną :) Nes, o tu salamanrioke bruzgynuose, paskutinį kartą rašiau prieš mėnesį!
Iš karto noriu pasakyti, kad nesu profesionali gydytoja, o tik medicinos studentė. Šis mano blogo įrašas, jokiu būdu negali būti laikomas gydytojo konsultacija, rekomendacija, šaltiniu ir panašiai. Na, tikiuosi suprantate, kad viską, ką čia rašau turite taip ir vertinti - kaip rastą internete informaciją. Visuomet pirmiausiai tarkitės ir klausykite savo gydančio gydytojo, na o aš savo blogo įrašais tik stengiuosi sudaryti įspūdį, kad iš viso vienokie ar kitokie susirgimai yra ir maždaug kokie ir kaip gydomi jie yra. (gal, jeigu man pasiseks ir vėliau nuspręsite gydytis "pas mane", apie tai pakalbėsime plačiau :) )

Skaitykite ir domėkitės kuo daugiau, nesidrovėkite parašyti man komentaro ar laiško enorca@gmail.com su pastebėjimais, klausimais, pabarimais, patirtimi. Į blogą galite tą padaryti ir anonimiškai, emailų niekur neviešinu ir niekam nerodau (nebent patys to prašote ;D).

Gerai, o dabar - prie temos!

(Paveikslėlis iš čia*. Trepanacija yra didesnės ar mažesnės skylės kaukolėje padarymas. Procedūra laikoma viena iš  seniausių žmonių taikomų chirurginių procedūrų. Vis dar ją darančios žmonių bendruomenės jos reikšmę dažniausiai aiškina kaip piktų dvasių išleidimą iš galvos. Be daugybės ligų ir būklių, kurių metu ji atliekama, dažnai yra ir migrena.)

1. Kas yra migrena?

Tai yra tam tikra galvos skausmo rūšis, kuri kyla dėl kol kas mokslui gerai nežinomų priežasčių, tačiau turi tam tikrus būdingus požymius ir simptomus. Iš tikrųjų migrena yra pati dažniausia antra pagal dažnį galvos skausmo priežastis, bet ne pati nepavojingiausia. (Dažniausia galvos skausmo priežastis yra taip vadinamasis įtampos galvos skausmas. Čia tas, kuris "nuo nervų" :))

(Paveikslėlis iš čia.)

2. Kaip migrena pasireiškia?

Migrena turi keletą formų.
Nėra aišku ar migrena kol kas nėra vadinamos kelios atskiros ligos, kurios pasireiškia migreniniais skausmais, ar vis dėl to tai yra tokia pati liga/būklė tik su skirtingais simptomais skirtingiems žmonėms.

Pats žodis "migrena" yra sudurstytas ir suklijuotas iš senovės graikų kalbos ir reiškia pusės galvos skausmą. Iš tiesų būtent tik tiek migrena ir apima - pusę galvos. Dažniausiai. Gali ir dvi (abi), gali apimti ir kaklą. Kai kurie žmonės teikia, kad jiem skauda viską (net jei įsivaizduoja, kad turi kokią naują galūnę, tai tada skauda dar ir ją...). Praktiškai visuomet jis būna pulsuojantis ir labai dažnai lydimas pykinimo, nuo šviesos, garsų, judesių (šie dirgikliai gali sustiprinti ir patį skausmą). Kadangi trunka nuo kelių valandų iki net 72 valandų, tai migrenos priepuoliui užėję žmonės dažniausiai tarsi dingsta iš visuomenės - jie pasislepia namuose, užsitraukia užuolaidas, užsidengia galvą pagalve, susiriečia į kamuoliuką ir stengiasi užmigti, nes dažniausiai miegas būna pats geriausias vaistas. Dažnai aplinkiniai nesupranta migrenikų ir mano, kad jie tiesiog tinginiai ar pasimetėliai, gaila, bet tarp tokių žmonių užaugę kartais žmonės irgi nežino, kad migrenos jie visgi neišsigalvoja. Bent vieną migrenos priepuolį per gyvenimą patiria penktadalis visų žmonių. Oficialiai. Neoficialiai skaičiai tikriausiai daug didesni.

Labai svarbu suvokti, kad migrena - tai stiprus galvos skausmas. Įsivaizduokite tokį dalyką, kaip skausmo skalę - 0: tai jokio skausmo, o 10 - tai toks skausmas, nuo kurio pačio jūs jau numirtumėte (tiesiog negalite tokio įsivaizduoti). Migreniniai galvos skausmai dažnai būna 7-8 balų sunkumo. Palyginimui - žmonės su 6 balų skausmu, dažniausiai jau nebevairuoja ir negali skaityti, nes taip skauda, kad nebegali susikaupti ir nieko nenori, yra pikti ir nervuoti. (Jei patiriate 8 balų skausmą ir nežinote dėl ko (jei sergate migrena, tai greičiausiai jau žinote kas čia jums yra), skubiai važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą - jei skausmas pasieks 9, vargu ar liksite sąmoningas (o jei krisite ir nebus kam jūsų pagauti, tai dar ir galvą susitrenksite), ir "šiaip sau" ar dėl menkų priežasčių taip smarkiai neskauda. Būkite sąžiningas - neapsimeskite, kad skauda labiau, kai neskauda, ir kas neskauda, kai visgi skauda., bet čia jau nukrypau nuo temos).

(Paveikslėlis iš čia - labai gražus vadinamosios migreninės auros pavyzdys (jei dar nepaskaitėte pastraipos žemiau, tai tikrasis vaizdas turėtų būti šachmatų lenta)).

3. Ar žmonės žino kada priepuolis prasidės?

Dauguma nežino ir net nenutuokia.
Vieniems priepuolis gali būti tik kartą per metus, kitiems tarp 2-3 priepuolių būna tik viena ar dvi dienos be skausmo. Vidurkis yra 1-2 kartai per mėnesį. Vis dėl to tam tikra migrenų grupė - vadinamųjų migrenų su auromis, jomis sergantiesiems apie save "praneša"  auromis (ir kitais pojūčiais, nes kartais terminas aura naudojamas siaurąją prasme, apibrėžiant tik regėjimo sutrikimus).
Aura yra pojūčių rinkinys, kuris būna prieš migrenos priepuolį, dažniausiai trunkantis vos kelias minutes, gali ir valandą ar ilgiau (o priepuolis irgi prasideda valandos bėgyje). Kai kuriems žmonėms tai būna jausmas, tarsi kas "nusileistų ant jų iš dangaus", kitiems koks nors garsas (pvz. "kikenimas"), treti sako, kad jaučia, kaip šonkauliai trinasi į raumenis, bet dažniausios ir geriausiai žinomas visuomenei tikriausiai yra susijusios su regėjimu. Gali atrodyti, kad kažkokie konkretūs daiktai ėmė švytėti (pvz.: praskrendantys paukščiai), kad atsirado zigzagai regėjimo lauke, kad visi kampai "susidvigubino", kad  kažkokias spalvas ėmė keisti toks sniegelis, kurį rodo telikas, kai nėra signalo. Kas tik nori ir visiems tai gali būti skirtingai. Blogiausia, kai dėl kitų neurologinių ar psichinių sutrikimų auros sumaišomos su haliucinacijomis ar kliedesiais (ar pats žmogus nesupranta, kad tai ką mato ar jaučia - netikra, prisigalvoja, kad čia jį kokie demonai iš pragaro nori prigriebti ir panš.). 

Kartais auros būna ne tik sensorinės. Prieš migrenos priepuolį žmogus gali imti kalbėti kažkokius keistus dalykus, kažkaip keistai mąstyti, arba kaip tik - jam į galvą ateina genialios mintys. Tokie žmonės dažnai aplinkinių liūdnai sumaišomi, kaip sergantys psichinėmis ligomis, gali net patys taip apie save galvoti. 

Kai kuriais atvejais  žmogui su laiku migrenos priepuoliai silpnėja, o auros - ne. Galų gale pasikartoja tik auros, bet skausmo nebūna. Žmonės net pamiršta, kad kažkada sirgo migrena (pvz.: ankstyvoje vaikystėje) - netgi būna kuriozinių situacijų, kai vėliau klausia "tai ka, ne visiems būna, kad kartais mato, kaip žmonių akys švyti?" :)

Svarbu taip pat suprasti, kad žmogus nebūtinai turi sirgti tik vieno tipo migrena. Ir net jei serga vieno tipo, pvz. su aura, ne visada ji turi būti. Kažkada jau rašiau apie balsų girdėjimą - keistų vaizdų ir haliucinacijų matymas nieko bendro su psichine liga neturi, bet nesugebėjimas jų atskirti nuo tikrų daiktų, jau gali kažką tą linkme sufleruoti ;)

(Nuotrauka iš čia. Žiūr, kokios mielos jūrų kiaulytės! Beje, joms irgi gali būti migrenos priepuoliai.)

4. Ar yra kokių liekamųjų reiškinių?

Labai ginčytinas faktas ar migrena nekenkia žmogui. Pavyzdžiui yra pastebėta, kad migrena serga dažniau žemesnio intelekto ir/ar socialinio sluoksnio asmenys, bet čia klausimas ar taip yra dėl to, jog migrena sumažina protinius gabumus, ar tiesiog žmonės nespėja socialiai "kovoti už save", kai kas kiek laiko iškrenta keletui dienų iš gyvenimo. Taip pat kitas klausimas ar tiesiog nėra taip, kad žemesnio intelekto ir/ar socialinio sluoksnio  žmonės mažiau gėdijasi kalbėti apie savo galvos skausmą ir nelaiko jo silpnumu ar "prastumo" požymiu. Prisiminkite kai kurių žmonių požiūrį į depresiją, kad neva tai ne liga, o tiesiog "neturėjimas ką veikti", "dėmesio norėjimas" ir t.t. Jei žmogus dirba protinį darbą jis gali baimintis prisipažinti apie skausmą, kad jo bendradarbiai nesugalvotų, kad tas darbas jam yra neva per sunkus ir panašiai. Dar yra įsitikinimas, kad migrena - tai moterų galvos skausmas. Netiesa, migrena serga ir vyrai, tik jie apie tai mažiau pasakoja kitiems vyrams.

Kai kurie migrena sergantys asmenys teigia, kad po priepuolių dar keletą dienų jaučia mąstymo sulėtėjimą ar keistus pojūčius. Kiti kaip tik - kad po priepuolio tarsi perkrauti ir naujai atgimę. Vis dėl to nėra įrodyta, kad migrena sukeltų kažkokių tai liekamųjų reiškinių (kai nesikomplikuoja) ir tai yra viena iš didžiausių medicininių paslapčių. **

(Paveikslėlis iš čia. Kokia graži schema... Kad viskas būtų taip paprasta!)

5. Tai kas darosi su smegenimis, kai būna migrena?

O vat to, tai niekas ir nežino!
Yra daug hipotezių ir greičiausiai visos jos yra teisingos tam tikriems atvejams, arba visose po truputį yra tiesos.

Pati madingiausia yra kraujagyslinė teorija. Pačiose smegenyse skausmo receptorių nėra, bet jų yra stambiose kraujagyslėse galvoje ir jos dangaluose (tokiose kaip ir plėvese, kuriose smegenys minkštai guli). Kažkodėl toms kraujagyslėms kažkas užplaukia ir jos užspazmuoja - susitraukia. Tada kraujas per ten nebegali pratekėti ir dalis smegenų jo gauna mažiau (kurią maitina tos užsiraukėlės kraujagyslės), tuo tarpu kitos - kaip tik: staiga gauna antplūdį deguonies ir skaniosios gliukozės, nes likęs organizmas nelabai supranta kas čia užplaukė toms kraujagyslėms ir ne itin entuziastingai dalyvauja kraujo skirstyme. Šiuo metu kyla auros fazė. Bet užsiraukusios kraujagyslės nuvargsta ir tada jų ląstelės pasiduoda - tada kraujagyslė kaip tik labai išsiplečia, staiga per ją plūsteli kraujas. Staga smegenyse  kaip ir apsiverčia kas gauna kraujo daugiau, o kas mažiau. Nenuostabu, kad nuo tokių revoliucinių nuotaikų pykina. O dar blogiau, kad kraujo srovė tampo pervargusių kraujagyslių sieneles ir jas siaubingai skauda. Ir ne tik jas - pulsacija gali netgi persiduoti per likvorą (smegenų skystį) ir kitoms smegenų struktūroms. Smegenys tada iš tiesų įspūdingai pulsuoja.
Kraujagyslinė teorija naudingiausia aiškinant, kodėl viena iš migrenos komplikacijų yra migreninis infarktas (kai smegenų kraujagyslės igliau negauna reikiamo kraujo kiekio ar iš viso jo negauna, tai tiesiog ima nusibaiginėti). 

Kita madinga teorija yra neurogeninė-depresinė (aaaaa - sujungiau dvi teorijas į vieną, bet jūs nerodykite mano blogo jokiam neurologui ir gal Kalėdoms angliukų gauti man nereikės). Ji teigia, kad tos kraujagyslės - tik vargšės durnelės klaidinančius mokslininkus, mat pasimeta tik todėl, kad pirmiausiai pačios smegenys yra pasimetusios. Smegenys, kaip po organas daro klaidas lygiai taip pat, kaip ir visi kiti organai. Kai klaida pasireiškia staigiu neuronų užsidegimu darbui, kurio niekas iš jų neprašo: kyla epilepsija, mat vieni neuronai sugundo daryti bele ką, kad tik daryti ir kitus. Nu tai va iš t padriko daro priepuoliai ir kyla.
O kai jie dirbti tingi?
Ši teorija aiškina, kad čia ir yra migrena. Teorija irgai labai logiška, nes specialių tyrimų metu galima matyti, kad priepuolio metu plinta taip vadinamasis smegenų slopinimas. Nėra mirties be agonijos*** - o migrena atrodo kaip agonija be mirties! Taip pat depresija sergantys žmonės irgi gana dažnai skundžiasi sunkiai suvokiamu ir neišsakomu skausmu - kadangi depresijos metu smegenys taip pat "nuslopsta", tai gali būti, kad tolygus jų nuslopimas tiesiog nesukela tokios audringos simptomatikos, kaip prie migrenos. (čia nejuokinga, stiprūs galvos skausmai yra dažna savižudybių priežastis, net yra toks medicininis terminas kaip "savižudžio skausmas", nes jei jo nenutrauksi ir žmogaus prie lovos nepririši, tai po 2-3 dienų jau bus vėlu).

Ir dar yra koks zelionas teorijų, bet, kaip matote, vienos bendros nėra - tad arba vienos ar kitos yra teisingos tik prie tam tikrų atvejų, arba visose yra po dalelę tiesos :) 

6. Kaip sužinoti ar žmogus gali susirgti migrena?

Niekaip.

Kartais galima stebėti, kad ji yra labiau būdinga tam tikroms šeimoms, yra įtariamas genetinis polinkis.

Bet egizstuoja toks dalykas, kaip migrenos trigeriai - tai įvykiai ir būklės po kurių migrena sergantiems žmonėms dažniau būna priepuolis, o kartais po stipraus trigerio migrena iš viso "užsiveda".

Pvz.: vaikams tai alkis (ar net saldumynų trūkumas, migrenikai vaikai negavę guminukų reaguoja tikrai... piktai...) (migrena daugiausiai serga vaikai ir jauni žmonės, spėjamai dėl to, kad vėliau organizmas išmoksta su migrena susitvarkyti (pvz.: dėl to vėliau lieka tik auros, bet be skausmo), o taip pat ir dėl to, kad pas juos ir galvoje neuronų daug daugiau! Deja, bet kad būtų su galva kažkas negerai, reikia, kad toje galvoje kažko būtų :) ), suaugusiems kone dažniausia yra miego deprivacija su sekančiu persimiegojimu - pvz.: visą savaitę žmogus išmiega tik po kokias 5-6 valandas, o po to savaitgalį bando atmiegoti. (kai kurių gydytojų nuomone vien no to galima susirgti migrena), kitiems tai - šokoladas, sūris su pelėsiu, kava, ypač raudonas vynas (ne jis pats, o tam tikros medžiagos, kurios į jį patenka į gerų vyno statinių, tad rašalas šiuo atveju pavojingas tik savo alkoholiu).
Egzistuoja ir toks dalykas, kaip priešmenstruacinė migrena - ji visada būna tuo pačiu moters ciklo metu (pvz.: 2 dienos prieš mėnesines), o jeigu dar eina kartu ir su sunkiu priešmenstruaciniu sindromu ir endometrioze, tai kartais belieka tik stebėtis kaip tokios moterys iš viso gyvos (kartą teko skaityti fainą straipsniuką, kur kaip tik buvo diskutuojama, kaip jų sveiką protą (jei nesergate nė viena iš šių trijų ligų ar neturite sergančių artimųjų gali būti sunku įsivaizduoti apie ką kalbu) ir pakantumą skausmui perkelti JAV super soldier'iams, tada tai va armija būtų).

7. Gydymas.

Migrena nėra išgydoma liga. Vienintelė viltis, kad ji silpnės ar net dings.

Tačiau migrenos sukeliamas galvos skausmas ir jo nulemiamas gyvenimo kokybės sumažėjimas dažnai negali būti toleruojamas, taip pat pavojinga, kad ilgai užsitęsę ar sunkūs priepuoliai gali komplikuotis (viena iš komplikacijų yra mirtis. Bet nesigąsdinkite, sloga irgi gali būti mirtina).
Todėl gydymo strategija susideda iš dviejų dalių - tai priepuolio skausmo slopinimo ir priepuolių retinimo. 

Skausmas slopinamas dažniausiai paprastais nuskausminamaisiais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) (tik didelėm dozėm). Čia su migrena yra labai įdomu, kad kai neveikia vienas visiškai, kartais labai gerai veikia kitas. Niekas kitas taip gerai nemoka visų NVNU, kaip migrenikai (tuo tarpu tiesiog nuo skausmo ar uždegimo NVNU perkantys pacientai dažnai giriasi, kad "tam buvo akcija, tai net tris pakelius paėmiau"). Dar kitiems jie veikia tik su kofeinu (ironiška, nes kitiems kaip tik - viską siaubingai pablogina). Gal yra tekę matyti vaizdelį kokioj kavinėje, kaip akis užsidengęs žmogus drebančiomis rankomis geria iš karto kokias 3 tabletkes ir usžigeria 3 puodeliais kavos... creepy, ne?

Dažnai skiriami ir skalsių alkalaidoidai - triptanai (5-HT receptorių agonistai). Šie preparatai, kaip ir NVNU yra nukreipti į kraujagyslių sieneles - tegul traukiasi, tinginės. Tik va, su jais kita bėda - kaip susitraukia, tai kai kuriuos gali ir numarinti, o nemaža dalis vėliau jų apsivartoję vaikšto raudonais veidais ar elgiasi kaip tai keistai (pvz: sako, kad jaučiasi taip, tarsi visą laiką vaikščiotų po vandeniu). Vis dėl to nėra įrodymų, kad be rausvų skruostų ir meninio priplaukimo jie būtų kažkuo nuodingi sveikiems žmonėms ar sukeliantys priklausomybę. Nors triptanai padeda daliai pacientų, bet daliai padažnina migrenos priepuolius! Kaip sakoma, kiekviena lazda turi du galus. Kartais vietoje triptanų skiriami ergotaminai - jie pigesni, bet yra senesnės kartos vaistai. Kai kuriems žmonėms tik jie padeda, todėl tikriausiai iš rinkos artimiausiu metu tikrai nedings.

O kaip retinami patys priepuoliai?

Toks gydymas taikomas tik tada, kai priepuoliai yra labai dažni arba, nors ir nedažni, bet labai sunkūs. Antraip  dėl vaistų patiriama žala pacientui tiesiog yra didesnė už pačio priepuolio skausmą ar riziką.

Ir kaip tik ten jie neretinami.

Jei tikėti kraujagysline teorija, tai vadinasi reikia kažkaip raminti tas pasiuteles neklaužadas kraujagysles.

Pavyzdžiui skiriami beta-2-blokatoriai****, kuriuos šiaip tai vartoja žmonės sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis. Čia kaip taisyklė reikia pataikyti į kuo selektyvesnį vaistą, nes "serga" kraujagyslės tik galvoje, o ne visame kūne.

Skiriami ir kalcio kanalų blokatoriai, ir tie patys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt. kuo šiaip gydomos kraujagyslių ligos. 

Visai kitas atvejis yra, kai remiamasi toerija, kad visgi kaltos yra smegenys.

Tai tada jos raminamos - pvz. tricikliais antidepresantais ar selektyviais serotonino receptorių antagonistais.

Be viso šito visuomet taikomas ir nemedikamentinis gydymas - reguliarus valgymo ir miegojimo režimas, stengimasis nesinervuoti ir panašiai dažnai padaro daug daugiau, nei gali padaryti medikamentai. Bet ne visada.

(Laimingasis serotoninas jums šypsosi!)

8. Serotoninas?

Šita maža molekulytė labai intensyviai tyrinėjama pastaruosius 50 metų ir vis dar niekas tiksliai negali pasakyti anei ką ji daro smegenyse, anei kodėl. Jį gaminasi ne tik smegenys, bet panašu, kad kitose kūno vietose tik veikia šiek tiek kitaip.
Nematau reikalo varginti jūsų smegenų anatomija ar neuronų fiziologija, bet pamėginsiu paaišinti kas yra serotoninas kuo paprasčiau.

Populiariausia idėja yra, kad serotoninas yra "laimės hormonas", ir kai jo pusiausvyra smegenyse sutrinka, tai sutrinka ir žmogaus emocinė ir net psichinė veikla (pvz.: jam sunkiau mokytis), todėl jam reikia  tam tikrų antidepresantų, kad vėl jaustųsi gerai.
Galvojant apie tai, kad >90% serotonino gaminama ir panaudojama virškinamojo trakto nerviniame rezginyje žarnoms koordinuojant savo judesius, pasakymas, kad "pilviukas liūdi" viduriuojant ar jį pučiant, yra visai tinkamas. Dalis to serotonino pasprunka ir į kitus audinius, kur jį godžiai susirenka trombocitai - mažulytės ląstelinės "nuoplaišos" kurios yra labai svarbios krešėjime. Jei jas kas pakliudo, jos tą serotoniną pameta, jis sudirgina kraujagysles, jos susitraukia ir tai neleidžia nutekėti tiek daug kraujo susižeidus (arba kaip tik labai negerai, jei tuos trombocitus kas baksnoja ne vietoje). Serotoniną moka gamintis ir kai kurie grybai ir augalai. Pvz.: jo būna vaisiuose nuo kurių paleidžia vidurius: tai augalui naudinga, nes žarnoms "apsinešus" nuo serotonino pameta sėklas nesuvirškintas! :)
Vis dėl to teorija apie serotonino ir depresijos ryšį yra labai kritikuojama, ir kai kurių mokslininkų ir gydytojų nuomone yra laikoma baisiu šarlatanizmu.
Pavyzdžiui serotonino kiekis žmogaus organizme labai priklauso nuo dietos - valgyk daug papajų ir bananų ir turėsi to serotonino apsčiai, sako jie. Dar daug jo turėsi, jei būsi "krūtas" - tai yra galintis tas pačias papajas atimti iš silpnesnio, o šiandienos supratimu jei būsi "socialiai saugus" ir nejaučiantis materialinio nepriteklio. Taigi, nors vaistai neabejotinai tinka ūmiems periodams, ar kai visos kitos nemedikamentinės galimybės jau išsemtos, visgi pirmiausia depresija (ar ta pačia migrena) sergančiajam reikia padėti išvesti jo smegenis iš "does not compute" būvio, kai maisto daug ir labai gero ("jėėė sekretuojam serotoniną!"), o tuo pačiu socialiai jautiesi vieniškas ir silpnas ("niooo... nesekretuojam serotonino!"). Žmogus yra labai socialus sutvėrimas ir tikrai gali susirgti iš liūdesio ir vienišumo, ypač, kai su tuo vienišumu kontrastuoja materialinis perteklius. Tikriausiai didžiausia niūdienos problema yra ne tokių ligų ar vaistų buvimas (nes jei pvz.: žmogui serotonino gaminasi mažai ar pusiausvyra sutrinka dėl biologinių priežasčių, tai linksmink jį kiek nori, nieko nebus), bet tai, kad daliai žmonių tampa priimtiniau gerti vaistus, nuo kurių jaučiasi "laimingi", nei suvokti, kaip jiems reikia paprasčiausios draugystės, nuoširdumo, o kartais tiesiog išmokti pasidalinti šokoladuku su kolega  per pietų pertrauka *****:)

Tai va tiek va norėjau parašyti :)

* - paveikslėlius suieškojau su google'ium. Nesigilinau į tai, kas rašoma tuose puslapiuose, iš kur jie paimti. Jeigu čia matote savo paveikslėlį ir nenorite, kad jis būtų, prašau man parašyti ir aš jį kaip mat išimsiu! :D (tegu jus paguodžia bent tai, kad,  mano kuklia nuomone, paveikslėlis tikrai šaunus)
** - labai norint ten galima rasti tam tikrų pokyčių, bet jie nėra tokie dažni ir tokie ryškūs, kad būtų galima drąsiai pasakyti "nuo migrenos tūpėjama".

*** - aš labai dažnai sulaukiu labai tikrai durno klausimo - "ar galima nusižudyti be skausmo". Iš tiesų yra sunku pasakyti ką tiksliai žmonės jaučia prieš pat mirtį, o tie, kurie patiria tik taip vadinamąją "klinikinę mirtį", nelabai supranta, kad jie išgyvena ne mirtį, o tik gyvybinių organų, išskyrus smegenų, veiklos laikiną nutrūkimą. Vis dėl to yra ganėtinai, kad mirtis, ji ji nėra natūrali, yra skausmingas procesas, net jei trunka tik sekundės dalį. (apie "natūralią mirtį kada nors irgi parašysiu). Prašau atleisti man už žaidimą terminais, net jei jie kartais pavartoti ir ne vietoje, bet, hey, čia ne medicininis traktatas! ;D
***** - tingiu ieškoti graikiškos betos ;P
****** - kai kuriems žmonėms išgyti nuo depresijos padeda labai paprasti dalykai. Bet yra labai sunku prisiversti ir padėti žmogui juos padaryti. 

6 paveikslėlių psichologinis testas

Kuičiausi rankinuke ir atradau mažą sulamdytą lapuką su kažkada darytu trumpu psichologiniu testu. Po labai neilgų paieškų internete jį atradau:

Žinote ką čia reikia padaryti?
Reikia pabaigti piešti šiuos piešinius!

Tad paimkite lapelį popieriaus ir kibkite į darbą. Nupiešę prie kiekvieno paveikslėlio prirašykite dar po žodį būdvardį, kurį norisi prie jo parašyti.

Štai muzikytės, kad nebūtų taip liūdna:

Dabar bus atsakymai, keli paveikslėlis erdvės užpildymui, kad netyčia nebūtumėte pamatę atsakymų, nes tada neįdomu daryti testą ;D

(čia mano dabartinis desktopo paveikslėlis)

1. Pirmas paveiksėlis - apskrtimas reiškia jūsų seksualinį partnerį (esamą, įsivaizduojamą ar norimą).
   Aš savo burbulą pabaigiau iš jo padarydama žuvytę ir parašiau "vikri" :D Analizuok kaip nori. *žiūri į šalia kompo plaukiojantį gaidelį*
2. X'as reiškia lytinius santykius.
   Aš iš saviškiu padariau smėlio laikrodį ir prirašiau žodį "negrįžtamas".
   o_O *fone skamba x-failų muzika* Na, gal logikos ir yra - jei jau prisidarei vaiką, tai ir turėsi augintis, jei jau pasigavai kokią ligą, tai ir turėsi ją gydytis... Nors ne, visgi logikos nėra.
3. Status pagaliukas - gyvenimas.
   Iš jo nupaišiau gėlytę, o žodis buvo "gražus". Visai miela.
4. Taškas - tai aš.
   Aš nupiešiau spermatozoidą ir parašiau "laimėtojas". Oh yeah.
5. Įžambus brukšnys - darbas.
   Aš iš darbo nupiešiau paukštį didele galva ir parašiau "pabėgantis". Nes visada taip būna - jei kažko nepadarysi, tai žiūrėk jau ir nebereikia - kitas padarė :/
6. Horizontalus brūšnys - šeima.
   Aš nupiešiau horizontą - kylančią saulę ir parašiau "šviesus". Jei turi šeimą, kiekvienas rytas džiugus ir daug žadantis :)

Va kaip atrodo įrašo pradžioje minėtas lapukas.

O jums kaip testas išėjo? Gal kam jį irgi įbruksite padaryti? ;D

PS - kaip suprantate šitas testas yra grynai pramoginis žaidimas. 

Apie išpažintis ir porno filmus

Prieš kurį laiką su grupiokėmis kažkaip prikalbėjome temą apie išpažintis.

Papasakojau, kaip mano pradinės mokyklos klasė ėjo išpažinties. Nežinau kaip dabar, bet tada tėvai norėdavo, kad mokyklos tikybos mokytojos suorganizuotų ir nuvestų vaikus pirmosios komunijos. Tada man tai dar neatrodė keista, nes ėjome visa klasė, tik vėliau pamačiau, kad kai kuriuos tikinčius vaikus ir jų šeimas tai šiek tiek žeidė - juk masinių vestuvių nedarome! Tikintiems žmonėms visi sakramentai yra svarbūs, asmeniški ir nėra vien tik "reikalas", kurį atlikti yra būtina visuomenės akyse.

Nieko ten labai įdomaus su ta komunija nebuvo (gal nebent tai, kad aš sugebėjau šiek tiek užsidegti nuo žvakės. Che, ar galima "šiek tiek užsidegti?" XD ), bet įdomus buvo vienas dalykas prieš ją - tai išpažintis, kurios visi privalėjome prieiti. Tuo metu dalis mūsų kiek piktinosi, nelabai suvokdami kam ji yra iš viso reikalinga, kitus kamavo visai kitokia neganda - ką per ją sakyti. Nors buvome išmokyti visos išpažinties sakymo tvarkos, bet nuodėmes susakyti turėjome tai patys!

Mažai tokių dešimtečių, kurie galėtų labai kažką pasakyti nuodėmės klausimu.

Atsimenu kai kuriuos tėvai gudriai mokė, kad nuodėmė yra santykinis dalykas (čia galima prisiminti visus tuos filmus, kur visai rimtai rodoma, kaip kokia nors vienuolė per išpažintį sako, kad nusiminė, jog gavo lėkštę su nuskilusiu kampučiu (suprask puikybės nuodėmė)). Bet mes jau buvome nudegę su savo tikybos mokytoja ir "nuodėmės" sąvoka.

Dar prieš visus komunijos reikalus per vienas Kalėdas darėme tokią užduotį - per pamoką nusipiešėme eglutę ir ant jos tuščius baltus burbuliukus. Tuomet per atostogas turėjome kiekvieną kartą padarę gerą darbą burbuliuką nuspalvoti gražia spalva, o blogą - juoda. Vėliau, per pirmą tikybos pamoką po žiemos atostogų parodyti ir aptarti.

Atsimenu kaip sąžiningai aš savo eglutę spalvinau - buvau nupiešusi visai nedaug burbulių: tik kažkeliolika (kiti kai įsijautė, tai kokį šimtą užvarė XD), ir kiekvieną dieną labai labai galvodavau ar galiu nuspalvinti kurį nors. Jei mamai padėjau suplauti indus, tai čia juk nėra geras darbas, o jei nepadėjau - čia tikriausiai jau blogas? Paukščių lesinimas irgi nėra geras darbas.... Prisiveisia po to, ligas platina. Jei nelesini, tai nudvesia, kaip jau ir ant tavo sąžinės, nes tik dėl tavęs ir prisidaugino... Pasibaigus atostogoms, mano eglutėje buvo likę keli balti burbuliai, dar lygiai du spalvoti (atrodo mėlynas ir žalias), o visi kiti buvo juodi. Aš tada labai didžiavausi savo eglute! Per atostogas sugebėjau padaryti 2 gerus darbus. Įsivaizduojate? Net du geri darbai. Net jei vieną ir pritempiau, tai bent jau vienas geras darbas per dviejų savaičių bėgį - gana įspūdinga.

 Kai atėjo įvertinimo diena, pakviestas vardu vaikas turėdavo nubėgti prie mokytojos stalo ir jai parodyti savo eglutę, kad gautų "įsk" arba "neįsk". Kaip aš bėgau, kaip džiaugiausi ir.... kokį moralą turėjau atklausyti. Neatsimenu ar apsiverkiau ar ne, bet atsimenu, kad kai grįžau su savo eglute vėl į savo suolą, mačiau kaip vienas klasiokas savo eglutę, tik su vienu juodu ir vienu spalvotu burbuliuku suplėšė po stalu, suikišo į kuprinę ir pakviestas pasakė, kad nepadarė namų darbų iš viso. Po pamokos, mane gudresni klasiokai pamokė, kad nesvarbu, kaip aš jaučiausi ar ką galvojau - man reikėjo spalvinti visus burbuliukus spalvotai, nes gi mes TURĖJOME per atostogas daryti gerus darbus, o ne GALVOTI kaip mes elgiamęs. Absoliuti dauguma burbuliukus nuspalvojo iš vakaro prieš pamoką, kai prisiminė, kad gi tikybos pamoka sekančią dieną.

Na, o dabar mums reikėjo blogų darbų - gi neesi ir per išpažintį nesakyti, kad buvau geras, nuodėmių nedariau - čia prieštarautų kaip ir visai išpažinties ar net visos religijos esmei.

Taigi, dauguma, kaip jau vėliau paaiškėjo besikalbant jau po išpažintis, buvome sugalvoję sau po tris nuodėmes (3 - geras skaičius. nei daug, nei mažai):

1) Vogėm. - juk kiekvienas buvome nors kartą paėmę saldainių, kai mama neleido. Ar radę centų klasėje ir mokytojai apie tai nepasakę. Aš pavyzdžiui buvau iš klasiokės nušvilpusi korektorių dar pirmoje klasėje. Labai rimta vagystė - galėjau sakyti ramia sąžine.

2) Žiūrėjome nepadorius vaizdus/galvoje apie juos - šitą daug kas lengvai sugalvojo, nes tikybos mokytoja dažnai aiškindavo, kad žiūrėti į nuodėmę ir apie ją galvoti taip pat blogai, kaip ją daryti. Kadangi visi buvome bent akies kampučiu matę nepadorų vaizdelį, šita nuodėmė irgi tiko. Viena klasiokė sakė, kad nusprendė, jog vienas disnėjaus filmas irgi tinka, nes jį bežiūrėdama suprato, kad jo personažams trūksta spenelių. Aš dar šiandien pavydžiu kokį nuostabų ir skvarbų protą turi ta mano klasiokė!

3) Trečia buvo kaip kam - vienam melavimas, kitam apsirijimas ir panš.

Kunigas vėliau visiems pasakė sukalbėti visiškai tą patį "Sveika Marija" skaičių, dėl ko dalis mano klasiokų labai pyktelėjo ir nusprendė, kad išpažintis visiškai nesąmoningas dalykas. Visi labai laukėme kokius "atpildinius" darbus turėsime padaryti. Jei vogėm - ar turėsim duoti labdaros? O jei melavom? Ar turėsime pasakyti kokį nors dalyką, kuris mums atrodo tiesa, bet jo niekas nesako, nes kažkodėl bijo. O kaip su nepadoriais veiksmais? Kaip juos turėsime atpirkti?

Pasirodo užteks penkių maldelių - mergaitėm prie kairio, berniukam prie dešinio altorėlio.

Kažkaip nesąžininga.

Aišku, galima daug svarstyti apie tai, kad gi svarbiausia yra pats sugebėjimas prsisipažinti kitam realiam žmogui apie padarytą blogą darbą ar kitą rūpestį, išgirdimas iš jo, kad tau atleidžiama, nuoširdus noras daugiau nebenusidėti ir taip toliau ir panašiai. Deja, kai esi dar vaikas norisi pasaulį matyti paprastesnį.

Persikeliant į niūdieną, viena grupiokė labai nusijuokė, kai pasakiau, jog sakėmė, kad žiūrėjome nepadorius vaizdus ir išreiškė savo skeptišką požiūrį į tai, kad iš viso galėjome žinoti ką reiškią "nepadorus" ar pornografija.

Žinot, aš visada galvojau ir galvosiu, kad esu užaugusi labai gerai. Nebuvo taip, kad badaučiau, kad mane kažkas diena iš dienos muštų ar prievartautų, kad nežinočiau ar dėl leukemijos sulauksiu sekančio ryto ir panašiai. Bet kartais man vis tiek būna sunku suprasti žmones. Kartais jie aiškina, kad šių laikų vaikai sugedę, nes jiems reikia tik iphonų ir bilietų į žvaigždžių koncertus. Žiūriu aš į tokius žmones ir prisimenu, kad kai aš buvau maža (o kalba taip mano amžiaus žmogus), mums visiems reikėjo segų ir norėjome į Disneylendą - ir lygiai taip pat, kaip ir šiandien, vieni tą turėdavo, o kiti ne. Kalba, kaip šiandien vaikai vartoja vienokius ar kitokius svaigalus ir pan, o aš prisimenu kiemo draugus, kurie rinkdavo kartoną ir butelius, pirkdavo klijus ir dabar jų antkapiai apaugę neskoningomis gėlėmis, kurias pasodino kiti buvę klasiokai, nes tėvai neišsiblaivo, o broliai ar seserys jau seniai emigravę.

Bet būdama 10 metų tikrai žinojau, ką reiškia žodis "pornografija". 

Taigi, apie pornografiją. (Weeee! Antroji, linksmesnė blogo įrašo dalis!)

Pirmą kartą pornografinį filmą pasižiūrėjau su vyru :D

Tik buvo taip juokinga, kad iki galo taip ir nepabaigėm jo žiūrėti.
O žiūrėjome ne kokį tai šlamštą, o vienos iš populiariausių JAV studijų filmą.

Man atrodo, didžioji pornografinių filmų bėda yra tame, jog juose labai mažai sekso ir labai daug filmo. Na taip - ten pats "veiksmas", kaip ir vyksta, bet jis yra toks graudžiai suvaidintas, o visa prasta graudi vaidyba patampa juokinga. 

Aišku, nelabai raukiu kaip vyksta pornografinių filmų filmavimas, bet įsivaizduoju, kad pirmiausiai režisierius sugalvoja kas bus filmuojama, tada randami aktoriai, sukviečiami, viskas nufilmuojama ir sumontuojama. Juk nesunku yra rasti skelbimų, kuriuose siūlomas toks darbas - ar kada atkreipėte į juos dėmesį? Vienokias sumas gauna moterys, o kitokias vyrai. Vyrai, panašu, kad gauna visada už moterį mažiau ir ten iš viso iš jų reikalaujama tik turėti gigantišką penį ir sugebėti "dirbti" pagal komandą. Visa kita nesvarbu/nereikalinga. Tuo tarpu moterims mokama skirtingai priklausomai nuo to, kaip jos atrodo ir ką darys - mažiau už paprastus vaginalinius santykius, daugiau už analinius ir panašiai. Skelbimas jau pats imponuoja, kad vieni iš šių "darbų" yra lengvesni, o kiti sunkesni, jei siūlomos skirtingos pinigų sumos. O juk žmogui, kuris mėgsta analinius lytinius santykius tai gal tas net lengviau, nei filmuotis darant tuos "tradicinius"? Ar nebūtų paprasčiau rasti tokį? Tada gal ir filmas neatrodytų toks perspaustai netikroviškas?.. Kitas dalykas yra tas, kad filmuojamos poros gi vieni kitų visiškai nepažįsta. Žmonės skundžiasi, kad sėdę prie kito automobilio vairo, jaučiasi nejaukiai ar jiems sunkiau vairuoti, o čia juk - lytiniai santykiai su kitu žmogumi! Atgrubnagiškumas tiesiog akis badyte bado ir dar pabaknsoja viršaus.

Nenuostabu, jog patys brangiausi pornografiniai filmai yra tie, kuriuose kinošnikai nepasivargina surasti realią porą, kuri sutinka būti nufilmuota. Ir kad internete tiesiog voliojasi jūros tokių, kur galima ir už dyką pasižiūrėti (ne todėl, kad filmai būtų nupiratinti, to todėl, kad žmonės patys savo noru juos yra idėję), nes visada yra žmonių, kuriems patinka, kai į juos kiti žiūri, komentuoja, pataria ir panš. (Lygiai taip pat, kaip yra tokių, kurie kaifuoja nuo savo užsislėpimo. "Normaliems" nei šilta nei šalta.)

Tik štai - dažnai tokiuose geruose arba, kaip tik, megėjiškuose filmuose viskas atrodo visai kitaip, nei žmogus įsivaizduoja. Vaidintuose masiniuose porno filmuose viskas, ar jie būtų apie iškrypusius ar neiškrypusius lytinius santykius, vaizduojama taip, kaip žmonės įsivaizduoja.  Jiems yra pataikaujama.

Kai filme yra nufilmuota reali pora, jų lytiniai santykiai yra nuspalvinti vienokių ar kitokių emocijų. Stebėti tokius - žymiai nejaukiau.

Nenuostabu, kad žmonės, kurie užauga žiūrėdami pornografinius filmus išsiugdo kažkokius tai keistus reikalavimus lytiniams santykiams. Žmogus, kuris matytų tik kokią nors Oliverio maisto gaminimo laidą, greičiausiai irgi patirtų šoką, kai sužinotų, jog kai kurie žmonės valgo duoną su pienu prie kompo ir labiausiai pergyvena dėl trupinių klaviatūroje, o ne dėl vėlyvo šparagų derliaus.

Tas pats galioja ir romantiniams filmams apie meilę... Filmams apie religiją. Apie karą. Tikriausiai visiems filmams. Gal tiesiog pornografiniuose filmuose tai labiausiai pastebima. Hm... nors ką aš žinau, net vieno nesugebėjau nesijuokdama iki galo pasižiūrėti :D 

Ech, gyvenimas gali būti šimtą kartų nuostabesnis, nei pats geriausias ir gražiausias filmas, ir šimtą kartų baisesnis, nei pats blogiausias. Tikriausiai jei tą supranti, tai imunitetą galima užsiauginti bet kokiam filmui.

O vat vakar buvome "Pasakos" kino teatre, animacinių filmų festivalio S filmų programoje. Pagal aprašimą, tai filmukai turėjo būti erotiniai, bet dauguma su erotika nieko bendro neturėjo. Užtat pusėje filmuką kažkas kažkam nukąsdavo, nuraudavo ar nupjaudavo galvas D: kodėl????

:) Tai va toks va ketvirtadienio vakaro įrašas. O kaip jums? Ką manote apie išpažintį, gal yra su ja nutikę įdomių dalykų apie kuriuos norėtume pasipasakoti? Ar gal turite minčių apie pornografinius filmus? Gal aš praleidžiu kažkokią tai esminę detalę juose? :D

PS - paveikslėliai iš internetų. Taip pat noriu pabrėžti, jog kalbėjau tik apie legalius pornografinius filmus, kurie yra filmuojami su žmonių sutikimu, o ne apie nufilmuotus slapta ar kuriuose yra užfiksuotas seksualinis smurtas.