Vakar su Lapinu nuėjom į now Japan'ą, kur prisipirkome visokiausių lipdukų ir panašių šūdžiukų. Aš labiausiai džiaugiuosi sexy furry plakatu, bet dabar nesugalvoju kur tą monstraciją kabinti. Visgi tikiu, kad anas užves daug gilių filosofinių diskusijų apie tai kodėl katė turi papus. Šiandien renginys vyksta toliau ir dar galite spėti nueiti, netgi pamatyti gyvai Geležinę lapę ir gal net ją paliesti.
Kai kurie autoriai tokį renginį kaip now Japan'as pavadintų religiniu, nes dauguma jame besilankančių ir įvairiams fandom'ams (tam tikro filmo, komikso, knygos etc super gerbėjų visumai) priklausančių asmenų elgiasi labai panašiai, kaip kad elgtųsi religingi asmenys (čia atskyrus religingumą ir dvasingumą, kaip dvi skirtingas galimas žmogaus veiklas).
Užvakar buvome Gabrieliaus Klimenkos renginyje apie postapokaliptinės zombių religijos kūrimą ir kažkokiu tai būdu mūsų sukurtas "Darvinizmas" laimėjo. Jis buvo pats paprasčiausias ir skurdžiausias, palyginus su kitom religijom. O gal mes tiesiog turime religinių fanatikų talento.
Reginyje nuskambėjo žodžiai, kad niekas nėra tiksliai apibrėžęs kas būtent yra per daiktas religija, bet, jei norėtumėte tokią turėti (ar padaryti patys), tai joje turėtų būti keli esminiai dalykai:
-) Mitas
-) Dievybė ar dievybės (nebūtinai)
-) Šventraštis (gali būti ir žodžiu perduodama tradicija)
-) Šventykla (nebūtinai)
-) Maldos susirinkimai ir jų tvarka
-) Nuodėmės samprata ir ribos (bent minimali)
-) Patekimo ir iškritimo iš religinės bendruomenės sąlygos (kas gali, o kas negali ir kaip būti?)
Buvo ir viena atskira zombių religija, kuri siekė visus paversti zombiais (ar bent jau pamaitinti zombius) ir taip pagreitinti didžiojo proto iškilimą iš Žemės gelmių. Toje religijoje visi labai norėjo suvalgyti smegenis.
Taip bendriau paėmus, tai pati zombio idėja į mass media atėjo iš voodoo, kuris irgi pakliūna į religijų sąrašą. Tik ten zombiai smegenų nevalgo.
Po renginio galvojau, kad yra tokia liga kuru. Ji laikoma endemine (būdinga tik ten) tam tikriems Papua Naujosios Gvinėjos regionams, bet šiaip tai sutinkama visame Pasaulyje ir, vertinant istorinius šaltinius, panašu, kad trumpų ir mažų jos epidemijų pasitaikydavo visur.
Ją sukelia specifinis prionas - tai toks baltymas, kuris radęs į save panašius perlanksto, kad jie būtų tokie patys, kaip jisai, o naujieji perlanksto naujus ir taip iki pat dugno. Visa to pasekoje nebėra nei originaliųjų kažkam naudingų buvusių baltymų, o taip pat pat pilna nenaudingų ir pavojingų šiukšlių. Jeigu laikyti, kad dauginimasis ir gaminimas į save panašaus yra būdinga gyvybei, tai taip išeitų, kad prionai yra gyvi. Bet šiaip tai niekas nėra to sutaręs. Prionas gali rastis organizme spontaniškai, pvz.: galbūt ir Jūs turite kokį nors neaktyvų geną, kuris dėl kažko pabustų ir sukeltų vieną iš prioninių ligų, o gal kokia nors kosminė spinduliuotė chirurgiškai preciziškai pataikytų būtent į tą vieną baltymuką, kuris yra normalus, bet vat sukvailiotų. Visgi labai bijoti, kad taip nutiktų nereikia, nes čia medicininiai atitikmenys "išėjau į lauką ir gavau per galvą su meteoritu" ar "ėjau Neries pakrante ir koją nukando ryklys". Įmanoma, bet ir fantastiška tuo pat metu.
Dažniau jais yra apsikrečiama - paprastai suvalgius. Nors baltymai virškinasi, bet užtenka ir vienam prasprukti iš virškinamojo trakto ertmės giliau ir jis gali prigaminti gazilionus savo kopijų. Bet tinka ir kiti būdai - nuo kraujo perpylimo iki spermos patekimo į gimdą (ar tą patį skrandį).
Konkrečiai kuru buvo aprašyta ~1950 metus, nors tuose regionuose žmonės gyveno jau senai, o ir "atrasti" vakariečių buvo jau keliasdešimt metų. Iš ~10 000 žmonių turinčio regiono kiekvienais metais ~200 pradėjo mirinėti nuo keistos ligos, kuri prieš tai maždaug vienerius metus reikšdavosi vis labiau progresuojančiu kūno valdymo sunkumu, nevaldomu juoku, drebuliu, asmenybės nykimu, ir šiaip kvailėjimu ir emociniu neadekvatumu. Bet vat kažkaip išskirtinai mirdavo tai praktiškai tik jaunos moteros ir mergaitės. Vyrai, jei mirdavo, tai tik berniukai, kurie iki tam tikro amžiaus gyvendavo su moterų, o ne vyrų bendruomenės dalimi. ~1960 buvo susieta, kad kalta yra laidojimo ceremonija - kadangi ten gyvenę žmonės skaitė, jog kur nors kūną padėjus jį suvalgo šlykštūs mylėti nemokantys kirminai, o kaip nors deginti irgi nei šis, nei tas, tai išsikepdavo ir suvalgydavo patys, būtent moterys ir vaikai. Taip jie gaudavo baltymų, o paaiškinimas kodėl vyrams negalima buvo per tai, kad vyrų sielos silpnesnės, tai suvalgius kitą žmogų dar jo siela perims valdžią (tuo tarpu moteriška lytis per nėštumą demonstravo sielos stiprybę, nes jos vaiko siela neapsėsdavo, vaikas per žindimą, nes valgydamas motiną irgi ja netapdavo). Ypatingas skanėstas skaitėsi keptos riebios smegenys, kuriose blogojo priono buvo tikra bomba - būtent neuronai labiausiai nuo jo ir kentėdavo.
Neseniai Lietuvoje spaudoje buvo aprašytas atvejis apie nuo kitos prioninės ligos mirusį vyrą ir jo giminaičiai negali suprasti kaip ir nuo ko jis galėjo užsikrėsti. Atmetus atvejį, kad liga galėjo kilti jame pačiame (kas šiaip gana retas dalykas) iš tiesų tai progų apsikrėsti prionais dabar yra labai daug. Pvz.: paėmus vieną makio mėsainį jame mėsytės galima rasti iš keliasdešimt ar net kelių šimtų skirtingų gyvūnėlių. Į visokias dešreles ir kitokius pufibrikačius irgi gi keliauja mėsytė po viską sumalančio ir susmulkinančio aparato. Ne visi prionai pavojingi gyvūnams gali užpulti ir žmogų, o taip pat, vos tik užėjus galimai prioninei ligai ūkiuose gyvūnai naikinami be gailesčio (pvz.: kempinligės atveju).
