[Šis
įrašas yra mano asmeninė nuomonė, nenukreiptas nei už, nei prieš
konkrečią firmą ar jos produktą. Jis negali būti laikomas konsultacija,
jis negali būti laikomas pakaitalu konsultacijai ir negali būti
laikomas šaltiniu. Jis yra to lygio, apie kurį žmonės vėliau sako "o aš internete skaičiau". Tekste išdėstomus faktus ir šaltinius tengiuosi grįsti bendromis žiniomis, visuomet esu atvira diskusijoms ir jūsų nuomonei. Vienu žodžiu - nežiūrėkit į viską per daug rimtai :) ]
Prieš pradedant kalbėti apie tai, ar sąnariams skirti maisto papildai veikia ar ne, reikėtų pakalbėti apie tai, kam jie yra skirti. Teisingai, apie sąnarius.
Tai kas tas sąnarys ir kodėl jie traška?
Kalbant labai abstrakčiai sąnarys yra ta vieta, kurioje viena dalis yra sunerta su kita. Žmogaus atveju sąnariais yra vadinamos kaulų formuojamos jungtys tarpusavyje.
Vieni sąnariai yra labai mažai judrūs - pvz.: dantis ir žandikaulis formuoja įkalo (gomfozės) tipo jungtį. Jeigu dabar suimtumėte kokį nors savo dantuką ir jį pajudintumėte, tai pajustumėte, kad jis šiek tiek juda. Kai kramtote šis menkas judėjimas neleidžia taip lengvai išsilaužti dantų. Kad dantys neišsikraipytų juos iš burnos pusės globoja ir šiek tiek spaudžia liežuvis, o iš "išorinės" skruostai ir lūpos (išsikraipę priekiniai dantys dažniau būna dėl atvėpusios apatinės lūpos, nei kad atvėpusi lūpa dėl išsiklaipusių dantų. Kai kurie žmonės yra pasmerkti "amžinoms" kabėms, vien tik todėl, kad rydami liežuvį atremia ne į kietąją gomurio dalį, bet į priekinius dantis ir juos stumia lauk :( ).
Kiti, kaip tik - esti neįtikėtinai judrūs, tik pagalvokite į kiek daug pusių galite sukti ir kelti savo žastą. Peties sąnarys pasižymi tokiu dideliu judrumu, kad jeigu rastumėte žmogų be sąmonės ir sugalvotumėte į saugią vietą jį nutempti laikydami jį tik už vienos rankos, tai jam tą sąnarį greičiausiai išsuktumėte, nes būtų atsipalaidavę sąnarį supantys ir nuo tokių nelaimių apsaugantys raumenys (todėl, jei tik turite jėgų, visuomet žmogų be sąmonės tempkite už abiejų rankų, arba už kojos)
Jeigu negalvosime apie tam tikras organizme esančias sąnarių išimtis, o apsiribosime tik tais sąnariais, kurių dėka mes judame (išskyrus stuburą), tai sudaryti tokiam "įprastam" sąnariui reikia:
1) Dviejų arba daugiau kaulų (pvz.: alkūnės atveju).
Jie sudarys atramą judėjimui.
Jeigu turite su kuo pamėginti, galite patys įsitikinti, kad jeigu formuotumėte sąnarį iš dviejų plokščių paviršių, tai reikėtų labai didelės jėgos juos pajudinti vienas kito atžvilgiu, nes reiktų įveikti didelę trinties jėgą. Jeigu turėtumėte du išgaubtus paviršius, tai juos judinti vienas kito atžvilgiu būtų labai lengva, bet kiek reikėtų jėgų norint juos išlaikyti nejudant! Ir nors mūsų kūne yra tokių sąnarių, kuriuos sudaro ir du plokšti paviršiai, ir tokių, kuriuos sudaro išgaubti, bet visgi daugumą sudaro tokie, kurie, na, liaudiškai tariant "susineria" - vienas turi iškilimą, o kitas įdubimą. O dažnai ir ne po vieną, kad užtikrintų geresnį "sukibimą".
2) Sąnarinio tarpelio.
Tarpelis leis kaulams judėti vienas kito atžvilgiu. Jei tarpelis bus per mažas sąnarys greičiau dils, jei per didelis, bus mažiau stabilus ir dažniau išnirs. Visai mažas ir be galo didelis tarpelis neleis sąnariui judėti :(
3) Kremzlių, padengti tas kaulų dalis, kuriomis jie trinsis vienas į kitą.
Tai apsaugos kaulų galus nuo susitrynimo vienas į kitą ir lūžimų dėl smūgių susitrenkus. Plačiau apie kremzles šiek tiek vėliau.
4) Sinovinio ("sąnarinio") skysčio, kuriuo užpildysime sąnarinį tarpelį.
Jis dar labiau sumažins trintį (dėl jo bus slidžiau), o taip pat maitins kremzles.
5) Sinovinės membranos, kurios apgaubsime visą sąnarį.
Ji apribos tiek sąnarinį tarpelį, tiek ir dar šiek tiek ertmės aplink sąnarį, kur galės "teleškuoti" sinovinis skystis. kai jį iš sąnarinio tarpelio jį spaudys judantys kaulai. Ši membrana taip pat gamins patį sinovinį skystį.
6) Skaidulinio audinio kapsulės, kuria apgaubsime gležną sinovinę membraną ir apsaugosime nuo sužalojimo.
Ši kapsulės turės būti pakankamai tampri, kad šiek tiek išsitemptų, jei pradėtų į sąnario ertmę kraujuoti, bet pakankamai stipri, kad neplyštų.
Ar kada susimąstėte kodėl sąnariai traška? Tikriausiai žinote, kad mažindami slėgį mažinate ir skysčio virimo temperatūrą - jeigu Everesto viršūnėje užsimanytumėte išsivirti kavos, tai užtektų vandenį pakaitinti ir iki 70 laipsnių pagal Celcijų temperatūros. Tiesiog kylant nuo žemės paviršiaus mažėja atmosferos spaudimas, nes mažėja atmosferos storis, kuri gaubia visą mūsų planetą ir po kuria mes kasdien vaikštome net nesusimąstydami. Slėgį galite sumažinti arba mažindami tam tikroje ertmėje esančių dalelių skaičių, arba tam padidinami tūrį, kurį užima tos dalelės.
Kai sutraškinate sąnarius, tai staiga padidinate sąnarinio tarpelio tūrį tam tikroje vietoje. Jeigu sąnarinis skystis yra pakankamai skystas ir turi kur nutekėti ar iš kur atitekėti, tai jis tą padaro be vargo, bet jeigu jis yra sutirštėjęs (pvz.: senstant) arba jo yra mažiau ir/ar sąnario kapsulė yra sustandėjusi (pvz.: mažai judinant sąnarius), tai ir sinovinio skysčio judėjimas po sąnarinę kapsulę yra sulėtėjęs. Todėl kai du sąnariniai paviršiai staiga atsitraukia vienas nuo kito ir į jų ertmę nespėja atitekėti reikiamas sinovinio skysčio kiekis, jau ten esantis staiga užima didesnį tūrį, užverda ir susidariusio dujų kamuoliuko sprogimas sukelia sąnarių trakšėjimo garsą. Netgi ir visiškai sveikas jaunas žmogus gali išprovokuoti sąnarių traškėjimą judindamas savo sąnarį neįprastu būdu arba sukeldamas tą judesį išorinių jėgų pagalba (pvz.: kai viena ranka traškinami kitos rankos krumpliai).
Jeigu mėgstate traškinti sąnarius, tai gali atsitikti keli dalykai - gali labai išvešėti sąnarį gaubiančios kapsulės (tik ne pati kremzlė!) ir po nuolatinio traškinimo turėsite gumbuotus ir didelius sąnarius (pvz.: krumplius), spogstantys burbuliukai gali sužaloti kremzlę, kuri, deja negyja (apie tai vėliau). Jeigu jums labai traška sąnariai nebijokite, tiesiog juos daugiau judinkite ir gerkite daugiau skysčių - tai pagerins sinovinio skysčio gamybą ir jį suskystins. Vis dėl to, jeigu nerimaujate, kreipkitės į savo daktarą, nes sąnariai gali skleisti daugybę įvairių garsų ir ten gali būti visai net ne traškėjimas - yra siaubingas mitas, kad sąnarių ligos yra išimtinai senų žmonių ligos. Jei taip galvosite, tai senatvėje tikrai "jomis" sirgsite.
Todėl taip ir yra, kad vieni gydytojai sąnarių traškėjimą laiko muzika ausims, o kiti siaubingais mirties varpais. Čia kaip su stikline, kuri vieniems pusiau pilna, o kitiems jau pusiau tuščia.
7) Įvairių raiščių, kuriais sutvirtinsime sąnarį, kad jis neišnirtų - jie gali laikyti sąnarį sudarančius ir jį supančius kaulus ir tampytis sąnariui judant, jie gali būti suaugę su sąnario kapsule ar su sąnarį gaubiančiais ar jį judinančiais raumenimis. Vienu žodžiu jie jį "riša" :)
8) Raumenų, kurie sąnarį judins.
Raumuo turi prasidėti ant vieno kaulo ir baigtis ant kito, tai yra "peršokti" sąnarį. Paprastai toks raumuo prasideda šiek tiek toliau nuo sąnario ant to kaulo, kurio atžvilgiu sakome, kad sąnarys juda, ir pasibaigia šiek tiek arčiau sąnario ant to kaulo, kuris, kaip sakome juda - įsivaizduokite svertą ir suprasite kodėl taip yra.
Kad dar labiau sustiprintų savo jėgą, paprastai raumuo prie kaulo prasideda dideliu plotu (galva), o ten, kur baigiasi, būna jau susiaurėjęs (ten taip vadinama raumens uodega), kartais net ne pats raumuo baigiasi ant kaulo, bet sausgyslė į kurią jis pereina - tokiu būdu ir trintis sumažinama. Tik pagalvokite, kad kol skaitote šį įrašą ir maigote mygtuką "žemyn", tai jūsų pirštą judinantys raumenys yra dilbio viršutiniame trečdalyje, o kituose dviejuose ir pačiuose pirštuose tęsiasi tik tų raumenų sausgylės (žinoma, maža kuria kūno dalimi jūs ten tą darote ;) ).
Taip pat, kadangi raumuo gali tik susitraukti, bet negali pats išsitempti, vienos ašies judesiui atlikti (pvz.: aukštyn ir žemyn) reikia bent 2 raumenų.
Be šių pagrindinių elementų sąnaryje taip pat gali būti diskai, kurie įsterpia į sąnario ertmę kaip atskiri elementai ir dar labiau sumažina trintį ir apsaugo nuo suspaudimo, sąnarinėje kapsulėje gali būti įaugusių ar ją apaugusių riebalinių maišelių, kurie saugo nuo sumušimo, taip vadinamų bursų (tepalinių maišelių), kurie iš esmės yra uždaros sinovijos ertmės, pripildytos sinovinio skysčio - jie gali būti savarankiškai įsiterpę tarp įvairių sąnarį gaubančių dalių, arba apgaubusios sausgysles, kad jos nesitrintų į kaulą, ką jau bekalbėti apie nervus, kraujagysles, ir dar daugybę daugybę įvairių dalių, apie kurias susimąstome tik tada, kai su jomis nutinka kažkas blogai...
Trumpai tariant sąnarys yra nuostabus evoliucijos išradimas. Ir nors nėra visiškai tobulas ir dėl jo trūkumų mums, kaip ir visiems kitiems stuburiniams gyvūnams, kyla tam tikrų keblumų, bet kokia nauda būtų iš kaulų, jei neturėtumėme sąnarių, tiesa?
Štai šiame trumpame video parodomas kelio sąnarys - atkreipkite dėmesį kaip juda kaulai. Ir į girnelę - ji pirmiausiai veikia kaip skridinys perduodanti šlaunies keturgalvio raumens jėgą, o taip pat, sulenkus kelį, jį puikiai uždengia atidengtą sąnarinį tarpą, kuris būtų lengvai pažeistas per odą ir po ja esančiomis kitomis minkštomis struktūromis. Girnelė nėra "tikras" kaulas - tai sezamoidinis kaulas. Sezamoidiniai kauliukai atsiranda sausgyslėse, kai atsiranda "skridinio" poreikis. Tokie kaip girnelė esti nuo pat gimimo (tiesiog kai kurių žmonių girnelė gali būti iš 2 ar 3 atsikirų kauliukų), o pvz.: riešo žirnis, gali būti, o gali ir nebūti.
Be sezamoidinių kaulų gali būti ir tokių kaulų, kurie būna kaip evoliuciniai reliktai (pvz.: papildomos plokštelės virš krūtinkaulio, vadinamieji driežo kaulai), arba sukaulėjusios sausgyslių dalys dėl nuolatinio tempimo pažeidimų (pvz.: jojiko kaulas), kalcifikuotis ir kaulus priminti gali ir vėžiniai procesai, arba randiniai dariniai.
O kas tos druskos sąnariuose? Aš maniau, kad jie traška dėl jų?...
Sąnarių "druskos" yra tikriausiai pats populiariausias medicininis mitas, kurį neretai palaiko ir gydytojai, nes pacientams tada nereikia nieko aiškinti ir galima greičiau eiti valgyti to pačio paciento atneštų mandarinų.
Asmeniškai manau, kad "sąnarių druskų" mitas turi dvi pagrindines kilmes:
1) Podagra - tai viena iš dažnesnių sąnarius pažeidžiančių (ir ne tik) ligų, kurią sukelia purinų apykaitos sutrikimas. 1-2% Europos gyventojų serga podagra, o kur dar visi tie, kurie serga nesunkia forma, arba mano, kad čia tiesiog senatvinis procesas į kurį nereikia kreipti per daug dėmesio...
Skamba sudėtingai, bet iš esmės liga yra labai paprasta - ja sergantis valgo mėsą, kurioje yra gausu baltymų. Organizmas baltymus skaido, kad jų perteklių galėtų pašalinti, bet tą daro šiek tiek defektyviai ir organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Ji kristalizuojasi ir kaupiasi (ypač ant įvairių plėvių), jos kristalai patys mechaniškai drasko audinius (nors yra be galo maži, bet ir mažas aštrus kristalėlis geba pažeisti tokį mažą sutvėrimą, kaip ląstelė), o taip pat jų "suvalgyti" ateina specializuotos organizmo ląstelės makrofagai, kurie yra gana "nekantrios" ląstelės - jeigu ko nors nesugeba "apžioti", kad įtrauktu į savo vidų, tai visus tuos fermentus, kuriais norėtų tą kristalą ištirpdyti išskiria į išorę ant kristalo ir dalis tų fermentų ima ardyti ir visai nekaltas mūsų organizmo ląsteles. O jeigu tą kristalą suniomnima, tai arba patys nusibaigia, arba dar pitkesni pasidaro ir kviečiasi į pagalbą dar daugiau makrofagų, o kadangi tą daro išskirdami chemines medžiagas (citokinus), kuriuos išskiria esant uždegimui, tai ir prasideda tas uždegimas, nors nėra nei kokios bakterijos ar viruso, kuris šiaip turėtų jį sukelti :(
Tai taip ir nutinka, kad sergant podagra organizmui kenkia tiek šlapimo druskos kristalai, tiek ir pačio organizmo reakcija į juos. Anksčiau podagra buvo laikoma "ponų liga", nes paprasta liaudis tiesiog negalėdavo suvalgyti tiek daug baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių ir panš.), kad taip smarkiai ir gausiai sirgtų šia liga. Vis dėl to podagra gali sirgti ir priesiekęs vegataras ar veganas, o kitas, valgantis kone vien tik raudoną mėsą, nejusti visiškai jokių nesklandumų - šlapimo rūgšties kiekis organizme priklauso ne tik nuo suvartojamo baltymų kiekio, bet ir nuo to, kaip organizmas juos perdirba (metabolizuoja), kiek žmogus gauna vitaminų, kokios jo kepenys ir inkstai, ir dar nuo daugybės daugybės kitų priežasčių.
Manau kad kartais gydytojai šiuos kristalus pavadina "druskomis", kadangi neretai pacientai ateina pas gydytoją primiausiai ne skausmo vedami, bet radę taip vadinamą podagrinį mazgelį - tiesiog sukietėjimą aplink sąnarį, kuris atsiranda, kai druskos kristalų sankaupą apgaubia minėti makrofagai, o kad jų išskiriami fermentai kur nors "nenutekėtų" tai organizmas apaugina visą ta kompleksą kompaktiškais ir kietais jungiamaisiais audiniais (nors tokiu atveju tiek kristalai, tiek makrofagai lieka "įkalinti" tokiame guziuke, kas kartais sukelia jau kitų problemų - pvz.: organizmas gali labai "įsijausti" į apauginimo procesą ir užauginti didelius mazgus, kurie jau trukdo sąnariams judėti ar užspaudžia kraujagyslę ar nervą, arba gali taip aklinai užauginti, kad to mazgo centre ląstelės nabegauna maisto ir žūvą (dėl žuvusių audinių kalcifikacijos lieka kietas it akmuo mazgas visam gyvenimui), arba, kas yra žymiai pavojingiau, prasidėti bjaurūs uždegimai ir infekcijos (ką aš čia kalbu, pati podagra dažnai jau yra bjauri liga)).
Pamenate mano minėta sąnarinį skysti? Štai nuotrauka, kuriuoje nufotografuotas mikroskopinis sergančiojo podagra sinovinio skysčio vaizdas - atkreipkite dėmesį kokie aštrūs, tarsi tikros adatos, yra šlapimo rūgšties kristalai:
O štai čia - sergančiojo keliai - vienas visai gražus, o kitas kažkoks gumbuotas - tuos gumbus žmonės dažnai pavadina druskomis. Pati mėgstamiausia podagros vieta yra kojos dydysis pirštas.
2) Osteofitai - iš esmės "osteofitas" yra išgalvotas terminas, nes pažodinis jo vertimas reikštų kaulines ataugas, bet a) kaulai ir taip turi normalias ataugas, b) kai kaulai ima auginti ataugas, kurių prieš tai nebuvo, jos būna vadinamos visai kitaip ir dažniausiai būna susijusios su vėžiniais ar nekrotiniais procesais.
Tai kas gi jie tokie?
Čia mums reikia grįžti prie įrašo pradžios ir atsiminti sąnario sandarą. Minėjau, kad šiek tiek pakalbėsiu apie kremzles. Pasakysiu labai trumpai: iš esmės kremzlės negyja ir neatauga. Ir tai dažnai būna siaubinga pacientams, nes jeigu kaulas lūžta per kremzle nepadengtą dalį - tuomet jis sugyja gana sėkmingai, bet jeigu lūžta per kremzle padengtą dalį ir dar lūžta pati kremzlė - tai kaulinė dalis sugyja, o kremzlės gabaliukai kaip ne kaip susikabina jungiamojo audinio dalimis (kuris visai nepanašus į kremzlę) ir vietoj lygaus sąnarinio paviršiaus turime kokią tai "tarką". O kartais ta krezmlė nusprendžia užsispirti ir negyti. Ir daryk tu jai ką nori.
Taip yra todėl, kad kremzlę iš tos pusės iš kurios yra kaulas maitina iš kaulo ateinančios maistinės medžiagos (ironiška, bet kaulai, kurie yra ilgiausiai išliekanti mūsų kūno dalis po mūsų mirties, taip pat talpina pačią gyviausią mūsų dalį - raudonuosius kaulų čiulpus, o ir patys gali pasigirti visai nebloga kraujotaka), o ta dalis, kurią skalauja sąnarių skystis - ima maisto medžiagas iš jo. O ta likutinė vidurinė vargšelė dalis pasitenkina tuo, kas atlieka nuo jau minėtų apatinės ir viršutinės dalių, nors ir tos, kaip suprantate, yra "ant dietos". Kol augame ir mūsų kaulai dar nėra galutinai sukaulėję, tai ir kremzlės gali augti ir netgi gyti, nes tiesiog turi tam pakankamai gerą kraujotaką (pakankamai maisto) bet augimui sustojus kremzlės audinys pereina į režimą, kai jis tiesiog stengiasi išgyventi (kartais ir tas jam nepavyksta, ir tuomet žmogų ištinka taip vadinama diseminuojanti osteochondrozė - kai mažas kremzlės gabaliukas tiesiog miršta ir atšoka nuo kaulo (visas ar jo dalis)).
Kokybė ne kokia, bet štai neblogas kremzlės pjūvio paveikslėlis:
Tie balti ploteliai su juodais taškeliais - tai kremzlės ląstelės, o visa ta rausva masė apie juos, tai tarpąstelinė masė (tiesiog preparatas dažytas rausvais dažnais, kad kažkas matytųsi :) ). Histologinis vienatvės kalėjimas.
Tačiau bėgant laikui kremzlės dyla. O tie maži kremzlės gabaliukai, kurie "atsizulina", tai niekur nedingsta - jie taip ir lieka plaukioti sąnariniame skystyje ir dar labiau greitina dylimo procesą. Tai visiškai normalu - kaip raukšlės veide, ar žylantis plaukai, sąnariai dyla visiems stuburiniams gyvūnams (nežinau kaip kramzlinėms žuvims...), tik ne visi taip ilgai gyvena, kad spėtų taip stropiai tuos sąnarius nudildyti. Kartais, kai iškrenta didesnis kremzlės gabalėlis, pacientas ateina pas daktarą skųsdamasis, kad sąnarys jam "stringa" - nes jis patenka tarp dviejų sąnarinių paviršių ir juos užstragdina (net nebūtinai skausmingai), o jeigu apauga sinovijos ląstelėmis (čia tos, kuriuos gaubia sąnarinio skysčio ertmę iš vidaus ir neatsisako galimybės apsigyventi dar kažkur, kur jų nesutrintų negyvai dvi besitrinančios kremzlės), tai atsiranda taip vadinamoji sąnarinė pelė - pacientui ne tik sąnarys stringa, bet ir jis randa apklink sąnarį lengvai stumdomą gumbelį ar ką nors panašaus.
Kai kremzlė galutinai nudyla, tuomet ima dilti kaulas (prasideda stiprūs skausmai, nors skaudėti dažnai pradeda anksčiau nei kremzlė galutinai sudyla - sumažėjus kremzlės storiui labiau traumuojamas kaulas po ja, jo ląstelės patiria diskomfortą, kai kurios žūva. Kartais kaulas netgi formuoja taip vadinamas kaulines cistas po kremzle - tiesiog tuščias ertmes, kuriomis dar gyvos ląstelės bando gintis nuo mechaninio krūvio (žinoma cistos susiformuoja jau žuvusių ląstelių ir nebesančios kaulo tarpląstelinės masės sąskaita), bet taip tik dar labiau greitinamas degeneracijos procesas (tokias cistas turintiems žmonės prieš oro permainas labai maudžia sąnarius, nes cistose esantis skystis negeba reaguoti taip greitai į atmosferos pokyčius kaip kad likęs kaulas ir dėl to sukelia maudžiančius skausmus (net ir visiškai sveiki gali jausti diskomfortą dėl sinovijos skysčio slėgio pokyčių). Žinoma yra ir pliusas - tokie žmonės lietų nuspėja tiksliau už bet kokius sinoptikus :) )).
Kai sąnarinėje ertmėje susikaupia labai daug kremzlės nuplaišų ir/ar net kaulo dalelių, jos turi kažkur pasidėti - dažniausiai jos paprasčiausiai judančių sąnarinių paviršių nustumiamos į sąnario ertmės kampus, kartais dar prisideda kažkas panašaus į gijimo procesą - kai sinovijos ląstelės ir jungiamojo audinio ląstelės šį mažą biologinį šiukšlynėlį panaudoja sau kaip namus ir suaugina pastovias struktūras sąnario kampuose ir kišenėse, o dar dažniau ant kaulo krašto, kai gali "pasivogti" sau kažką dar ir nuo jo
Šias struktūras dažnai galima pamatyti atlikus rentgeno nuotrauką - štai jas daktarai ir vadina osteofitais.
Dažniausiai osteofitai nedaro nieko blogo. Jie tiesiog yra ir gąsdina pacientus žiūrinčius į savo rentgeno nuotrauką, nes aplink sąnarius atsiranda koks tai "sniegelis", arba į grūdus panašūs prie kaulų prilipę dariniai...
Čia man labai patikęs paveiksliukas, kuris puikiai tinka iliustruoti tai, apie ką aš norėjau papasakoti - čia yra juosmeninės stuburo dalies dalies iliustracija (vaizdas iš šono). Tie melsvi diskai - tai tarp slankstelių esantys tarpslankteliniai diskai (ne visiškai identiški kremzlėms, bet gana į jas panšūs), o tie geltoni "šniūrai" - tai iš stuburo išeinantys nervai. Viršuje viskas kaip ir gerai, bet apatiniai du tarpslanksteliniai sąnariai kokie tai ne tokie - matote, kokias "lūpas" jie yra užsiauginę iš osteofitų!
O kas blogiausia, kad tie augantys osteofitai pradeda spausti išeinančius nervus ir žmogui pradeda skaudėti kojas, nebelaiko šlapimo ar išmatų, maudžia nugarą ir panašiai. Tai nėra stuburo išvarža, bet operacija dažnai būna būtina, nes tiesiog reikia nupjauti tuos osteofitus, atlaisvinti užspaustus nervus ir tikėtis, kad nervai dar nebūsią buvę negrįžtamai užspausti atsigaus, o nauji osteofitai nesiformuos taip greitai, kad ligoniui net nespės psichiškai ar fiziškai atsigauti nuo pirmos operacijos jau teks ruoštis antrai...
Osteofitus kartais galima užsičiuopti net pačiam - kaip kokias kruopas po sąnario oda, kaip kokius dygliukus.
Šiais laikais vis daugėja pacientų su pirštų sąnarių sudilimu (nuo viso to teksto rinkimo kompiuteriu), o štai gitaromis grojančiųjų stuburas jau ties 30m. dažnai atrodo ganėtinai... tragiškai. Bet matyt verta, nes yra vienas iš populiariausių instrumentų :)
Kur kas blogesnis variantas, kai kremzlė nudyla į pakankamai mažus gabaliukus, kad jų galėtų "paragauti" makrofagai, kurie gali pralįsti pro sinovijinę membraną į sinovijos skystį iš kraujo. Šiaip tai jie negali nei įlįsti į sveiką kremzlę, nes ten jiems tiesiog nėra vietos, nei "atsikąsti" jos gabalo, bet kai jau pasičiumpa tą gabaliuką, tai gali "sugalvoti", kad reikia bandyti sunaikinti ir pagrindinę kremzlę. O kartais jie kur nors gerklėje ar ausyje pasičiumpa patekusį mikrobą, kuris turi į kremzlės sudėtį panašių medžiagų, ir tuomet vėliau "pasimeta", kur kremzlė, o kur tie mikrobai ir puola visus organizmo sąnarius (žinoma dažniausiai ne tas vienas makrofagas, o mobilizuojama ir daugiau jų, bei kitų organizmo imuninių ląstelių). Viena paguoda, kad šios baisios sąnarių ligos (kaip kad reumatinis artritas), silpnėja su amžiumi, nes silpsta pati imuninė sistema ir baisiausiai ja serga 20-30m. asmenys. Bet ne visų žmonių imunitetas silpnėja, o štai kitiems liga ir taip būna pridariusi tiek bėdų, kad net jai pačai nusilpus, sąnariai toliau dyla ir skauda jau vien dėl jų pačių įgytų trūkumų.
Bet ši tema tokia plati ir įdomi, kad apie ją geriau kitą kartą :)
Tai ta balta kasdienė druska su sąnariais neturi nieko bendro?
Ir taip ir ne.
Druska turi įtakos visam mūsų organizmui. Tiek natris, tiek chloras, kurie sudaro valgomąją druską mūsų gyvybės palaikymui yra būtina. Ir dėl to druskytė yra tokia pašėlusiai skani. Bet kadangi ji tokia skani tai ir prisivalgome mes dažnai jos be proto.
Padaugėjus natrio jonų kraujyje organizmas ima į kraują išskirti daugiau vandens (na, tiksliau patys jonai tai daro, bet palikime osmosinius slėgius ramybėje šį kartą), kurį "ištraukia" iš kitų organizmo vandens baseinų, (kad ir to paties sąnarių skysčio), tuomet padidėja kraujo tūris ir jis labiau spaudžia kraujagysles - kyla kraujo spaudimas, jos spazmuoja, kad nebūtų suplėšytos to spaudimo (jei tu stumsi mane, tai aš stumsiu tave), dėl to tik dar blogiau - dar labiau padidėja kraujo spaudimas, per susitraukusias kraujagysles prateka mažiau kraujo, ir blogiau krauju aprūpintos organizmo dalys gauna dar mažiau kraujo (glemba oda, slenka plaukai, progresuoja aterosklerozė, kremzlės pereina "ant super duper dietos" ir taip toliau). Organizmui belieka bandyti tą natrį kažkur padėti pačiame organizme, o dar geriau - jo atsikratyti išsisiojant (dėl to sakoma, kad druska iš organizmo ištraukia vandenį), todėl hipertonikams (asmenims turintiems nuolatinį padidėjusį kraujo spaudimą), kuriems jis būna padidėjęs būtent dėl šios priežasties (o tų priežasčių gali būti daugybė), labai padeda diuretikai (vaistai, kurie skatina šlapimo išskyrimą) ir druskos atsisakymas maiste
Taigi, jeigu nustosite vartoti druską tikrai su nepakenksite - natrio ir chloro ir taip yra maisto produktuose, o pačios druskos yra gausu duonoje, dešrose, mineraliniame vandenyje ir panašiai. O jei vartosite jos nedaug irgi nieko blogo nebus ir dėl to nesusirgsite. Jeigu norite įsivaizduoti dienai reikalingą suvartoti druskos kiekį, pasižiūrėkite į savo mažojo pirštelio nagelį ir pamėginkite ant jo pusės sutalpinti druskos. Kiek tilps - tiek jusms ir "galima" suvaroti per dieną :)
Nu aišku, o tai kaip su visais tais preparatais, kurie atkuria sąnarius ir dėl kurių kliedi mano močiutė?
Jie nieko neatkuria ir Jūsų močiutė greičiausiai nori tiesiog dėmesio.
Asmenys besiskundžiantys sąnarių skausmais gali vartoti įvairius vaistus - nuo skausmo, nuo uždegimo, moduliujančius imunines reakcijas ir kt. Tačiau visi šie preparatai yra tikri vaistai, dažniausiai paskirti gydytojo, jie negydo "kažko", o veikia labai konkrečiai.
Bet yra tokių preparatų, taip vadinamųjų maisto papildų sąnariams, kurie būna parduodami vastinėse šimtinėmis tablečių pakuotėmis ir kurių veikliosios medžiagos būna gliukozamino ar chondraitino sulfatas ir panašiai.Kas jie yra ir kodėl jie ten dedami? Tai yra sudedamosios kremzlių dalys - iš esmės minėti maisto papildai sąnariams būna pagaminti iš maltų kremzlių. Gamintojai teigia, kad juos vartojant organizmas gaus statybinių medžiagų, kuriomis galės atsatyti pažeistas kremzles. Bet čia iškyla problema - tai yra gigantiški molekulių polimerai ir net, jeigu suskaidomi iki mažiausių dalių, jie vis tiek nepraeina žarnų barjero. Organizmas juos suvirškina lygiai taip pat kaip valgomą mėsą ar šaltieną ir vėliau nebūtinai iš gautų cheminių "kaladėlių" nori vėl sudėlioti tokias pačias ar panašias molekules. Kartais jų gamintojai teigia, kad vartoti tokius preparatus geriau, nei valgyti vien tik mėsą, nes negaunami podagros priepuolius galinčių išprovokuoti baltymų, bet tuomet, logiškai mąstant, būtų galima tiesiog susimalti nuo kaulų nugramdytas kremzles ir jas valgyti../
Kai kurie farmacininkai netgi mėgina sukurti šių medžiagų injekcijas tiesiai į sąnarinį skystį - tokių procedūrų galima pasidaryti ir Lietuvoje. Teoriškai šios veikliosios medžiagos turėtų būti transportuojamos tiesiai prie kremzlių, praktiškai jokių pagerėjimų dažniausiai nepastebima, o pacientas lieka su "skylėmis" :)
Tai kas gi padeda vartojant tuos preparataus?
Pirmiausiai padeda placebo efektas. Šios tabletės niekaip negali pakenkti - jose tiesiog nėra nieko kenksmingo. O jeigu žmogus mano, kad jam sąnarius turi skaudėti vien tik todėl, kadangi jis yra senas (nors šešiasdešimtmetis tinginys gali turėti nuostabesnius sąnarius už dvidešimtmetę anoreksikę sporto salės maniakę), tai šitie vaistai yra tiesiog tobuli - ir net jei farmacininkas kraunasi sau pinigus iš oro, tai kas darbo gydytojui, kurio tikslas yra padėti pacientui. Įsivaizduojama problema? Štai tau įsivaizduojami vaistai. Problem solved, have a nice day.
Į kai kuriuos kitus preparatus yra dedami maži kiekiai vaistų nuo skausmo, kurie dažnai veikia ir priešuždegimiškai - jie ligos nestabdo ir tuo labiau nešalina jos priežasčių. Bet pacientui mažiau skauda ir jis daugiau juda. Esu asmeniškai susidūrusi su žmonėmis, kurie šiuos maisto papildus sąnariams vartoja daugiau nei 10 metų ir net neketina atsisakyti, nes "jos tikrai padeda".
Šešioliktame amžiuje gyveno toks
Philippus Aureolus Theophrastus Bombastus von Hohenheim, vardas buvo toks griozdiškas, tai žmogui teko susikurti nickname'ą - Paracelsus, lietuviškai Paracelsas. Jis buvo labai įdomus gydytojas, tais laikais teigė medicinoje gana naują teiginį, kad nuodingos yra ne medžiagos, o jų koncentracijos, kad žmonės gali susirgti vien tik iš įsitikinimo ir nešiojęsis kardą su tabletėmis rankenoje. Po jo žodynuose liko žodis "bombastiškas", apibūdinti tam tikram žmonių tipui ir kalbos manierai. Gydė jis labai įdomiai - svarbiausia ne pacientą išgydyti, svarbiausia, kad pacientas galvotų, kad jis gyja. Jis buvo sukūręs preparatą laudanum - 90% alkoholio, 10% opijaus. Nenuostabu, kad vaistas "gydė" visas ligas, o iš apyvartos galutinai pasitraukė tik XX amžiaus 4 dešimtmetyje.
Kai mąstote apie tai, ar jums reikia vartoti kokius nors vaistus, o tuo labiau, kai ketinate jų nupirkti savo šeimos nariui ar draugui, paklauskite savęs ar jūs tikrai norite jam padėti ar tiesiog pasiūlyti placebą ar "leudanumą", kad jis jaustųsi mylimas ir nekvaršintų jums galvos, o tuo labiau sąžinės.
Tai va... daugiau vienu "prisėdimu" nežinau ką parašyti, tai verčiau jau šiandien baigsiu :) sąnario sandaros iliustracijas nupaišiau su paint'u, kiti paveiksliukai pavogti google'iaus dėka.
Ketinu, radusi laisvą valandėlę, parašyti įrašus dar apie šiuos dalykus:
1) Kontraceptinės tabletės - išteisinti ar pasmerkti?
2) Nėštumo simptomai ir kodėl moterys verčiamos gimdyti gulėdamos.
3) Jaunatviniai spuogai ir kaip kai kurie užsidirba teigdami, kad čia tik higienos problema siūlydami kremus ir prausiklius, kuriuos žmonės vartoja mėnesiais ir metais, vietoj pigaus trumpesnio gydymo.
Gal parašysiu, gal ne :) ... Kaip jau supratote, čia gi visi tie mano įrašai "blevyzgų" lygio. Jei turite kokių nors temų pasiūlymų - maloniai laukiu.
Pabaigai, visiškai su sąnariais nesusijęs reiškinys - dėl nervų sistemos "netobulumo", kai pamatome kažką, kas mums labai labai patinka ar mus seksualiai jaudina, mūsų vyzdžiai išsiplečia. Žinoma šį reiškinį reikėtų vertinti gana kritiškai, nes vyzdžiai gali išsiplėsti ir susitraukti dėl daugelio priežasčių, bet mano antra pusė sako, kad mano vyzdžiai išsiplečia kai į ją ryte pasižiūriu ir nusišypsau, ir man pačiai yra tekę skaityti, kad kai kurios merginos pasimatymų metu žnaibo sau šlaunis tais momentais, kai į jas pasižiūri vaikinai - nuo skausmo vyzdžiai irgi išsiplečia, ir taip jos juos kaip ir apgauna nesąmoningame lygmenyje, kad jie vėliau galvotų "nežinau kodėl, bet man atrodo, kad jai patinku".
:) gana įdomu, tiesa?
