Savaitės trupinukai VII

Kas yra savaitės trupinukai ir I dalis (8 trupinukai)

Savaitės trupinukai II ir III dalys (25 trupinukai)

Savaitės trupinukai IV dalis (24 trupinukai)
Savaitės trupinukai V dalis (3 trupinukai)
Savaitės trupinukai VI dalis (7 trupinukai)

ŠIAME ĮRAŠE PATEIKIAMI MEDICININIAI PATARIMAI NEGALI PAKEISTI AR BŪTI LAIKOMI GYDYTOJO KONSULTACIJA. VISADA KLAUSYKITE SAVO GYDANČIOJO GYDYTOJO PATARIMŲ IR NURODYMŲ. Visa tai ką čia rašau - yra lygio "perskaičiau internete" ir negali būti laikoma rimtu šaltiniu. 

Ilgą laiką trupinukų nerašiau, tai gal visų susirinkusių ir nerašysiu :) Bet dalį tai įdėsiu :D

1. Pirmas šių metų ciklas - ANG (LOR).

Pierre Flourens 1824 metais atrado, kad gyvūnai turi organus, kurių dėka jaučia savo padėtį erdvėje. Šiaip tai jis tyrinėjo klausą baksnodamas, durstydamas ir nupjaudamas įvairias balandžių ausų dalis (taip, jie tokias irgi turi, tik nesimato), bet vieną dieną selektyviai nupjovė jiems pusratinius kanalėlius - vestibulinio aparato dalis. Tai vargšams balandžiams visiškai susisuko galvelės - jie net bandė gerti žemyn galva ir dėl to... prigerdavo.

[idėjau šitą paveiksliuką, nes man jis labai patiko - įdomiai tie balandžiai susisukę. Nors eksperimentas tai žiaurus, daug turėjo paukščiai dėl jo prsikentėti]

2. Berniukas nusprendė atsišaldyti limonadą skarbonkėj, bet atidrant ji sprogo.

Dar visai gerai baigės. Galėjo ir be akių likti.

Nuotrauka iš čia - http://www.dailymail.co.uk/news/article-2196503/Boy-38-stitches-face-frozen-cola-explodes-opens-it.html

3. :) hehe, ieškojau viduramžių medicinos pavyzdžių apie šlapimą, bet radau kai ką labai įdomaus - chiruginius nurodymus pgl zodiako ženklus, kokių operacijų ar pjūvių vengti gydant pacientą (čia pagal paciento zodiako ženklą, ne gydytojo XD):

Avinas - galvoje ir veide, jokiu būdu nepjauti ten venų.

Jautis - kakle, jokiu būdu nepjauti ten venų.

Dvyniai - pečiuose ir rankose, vėlgi jokių venų pjūvių.

Vėžys - krūtinėje ir šonuose, neoperuoti skrandžio, plaučių, nepjauti nė vienos venos einančios į blužnį.

Liūtas - nepjauti nervų, palikti kaulų lūžių gijimą likimo valiai, nepjauti jokių pjūvių ir nedaryti dūrių nugaroje.

Mergelė (ei, čia aš!) - pilve, nepjauti nė vieno vidaus organo.

Svarstyklės - nieko nepjauti aplink bambą, nepjauti venų nugaroje ir negalima statyti taurių.

Skorpionas - nepjauti sėklidžių ir neoperuoti išangės.

Šaulys - šlaunyse ir pirštuose, šiukštu nepjauti jokių nuospaudų ir karpų.

Ožiaragis - keliuose, nepjauti kojų sausgyslių.

Vandenis - keliuose, nepjauti kojų venų.

Žuvys - pėdose.

.... 

pagal ką jie tą sprendė?.. XD

[nepatikėsite, bet atsirado žmonių manančių, kad tai rimtas moksliniu požiūriu pagrįstas operacijų vadovas *faceplam*

4. Kai pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją dažniausiai skausmą būna malšinę vienu iš dviejų vaistų: paracetamoliu arba ibuprofenu (dažniausiai kažkodėl perka ibumetiną). 

Kaip šitie vaistai veikia ir kuom jie skirias? Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau.

Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo - jis sutrikdo organizme vieną į hormoną panašios medžiagos (prostagalindino) gamybą - ši medžiaga veikdama smegenyse pakelia kūno "termostato" rodyklę aukščiau (kūnas mažiau vėsinasi ir dėl ko kyla temperatūra), o audiniuose yra reikalingas, kad vystytųsi uždegimas (dėl uždegimo audiniai patinsta ir taip imuninėms ląstelėms būtų lengviau landžioti tarp ląstelių), bei dalyvauja skausmo perdavime. Taigi: ibuprofenas mažina kūno temperatūrą, mažina skausmą, ir slopina uždegimą.

Paracetamolio veikimas nėra visiškai aiškus. Įtariama, kad jis ne tiek sutrikdo skausmo perdavimą (kaip kad daro ibuprofenas), bet smegenyse padidina skausmo slenkstį - tai yra reikia didesnio skausmo, kad jis būtų jaučiamas. Jis taip pat smegenyse neleidžia prostaglandimas prisikabinti prie tos vietos, kur jiems reikia įlįsti, kad galėtų pekelti kūno temperatūrą. Taigi - paracetamolis mažina kūno temperatūrą ir panaikina silpną skausma, bet neslopina uždegimo (tik per placebo ir antrines reakcijas - kai mažiau skauda, tai viskas atrodo geriau :) ).

Tai kame skirtumas?

1) paracetamolis netinka slopinti uždegimui. Jei kažkas paraudę/patinę ir skauda geriau rinktis ibuprofeną. Jei skauda galvą - geriau paracetamolį. 

2) didelėmis dozėmis paracetamolis yra kenskmingas kepenims ir kuo žmogaus kepenys yra labiau pažeistos kitų dalykų, tuo ta "didelė" dozė yra mažesnė, kartais net mažesnė už tą, kurią reikėtų išgerti skausmui slopinti. Todėl, jei žinote, kad turite "silpnas" kepenis ar piknaudžiaujate alkoholiu geriau paracetamolio negerti ir neduoti žmonėms, dėl kurių kepenų sveikatos kyla... abejonių :) Taip pat ilgalaikis paracetamolio vartojimas padidina kai kurių inkstų vėžių riziką 0,5 karto. Jei giminėje buvo žmonių su tokiomis ligomis - tuomet stenkitęs ilgą laiką nevartoti šio vaisto. Jei ta rizika ir taip maža, tai turėkite omenyje, kad gyvenimas didina visko riziką :D

3) Ibuprofenas slopina prostaglandinų sitezę visame organizme, o skrandyje jie yra reikalingi apsaugoti skrandžio sienelę nuo tos piktos rūgšties, kuri padeda virškinti maistą. Jei žmogus vartoja ibuprofeną pripuolamai, tai nieko baisaus, bet jeigu vartoja nuolatos (pvz.: dėl lėtinės sąnarių ligos), jis nejaučia skausmo ir skrandyje, kuris kyla esant opai ir dėl to ne tik išsigraužia opą, bet dar ir nieko nedaro, jei ji nerandama atsitiktinio patikrinimo metu (arba komplikuojasi kraujavimu ar prakiurimu). Vaistų gamintojai žaidžia su reklama aiškindami, kad ibuprofenas įkištas į tokį ir anokį apvalkalą dėl kurio skrandžiui nekenkia (tokie apvalkalai naudojamii apsaugoti skrandį nuo paracetamolio), bet jie nepadeda, nes į kraują patekęs ibuprofenas skrandį pasiekia su krauju, o ne iš jo spindžio, tai tas apvalkalas tik kad pykinimą gali sumažinti, ne daugiau. Gydytojai skiriantys nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ilgesniam laikui dažnai juos skiria drauge su skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais (pvz.: protonų pompos inhibitoriais. su tokiais vaistais tabletės gali būti netgi iš karto integruotos, nors gerti kaip 2 atskiras dažniau būna pigiau) ir taip išvengia opų visiškai arba prailgina laiko tarpą iki jų atsiradimo. Šios opos yra "geros" tuom, kad skirtingai nuo daugumos kitų skrandžio opų gerai gyja ir pagyja, nes nutraukti vartoti vaistus ligoniams būna lengviau nei keisti mitybą, mažinti stresą, neberūkyti ir panš., ką jau bekalbėti apie tuos, kurie opomis serga dėl genetinių ligų.

Paracetamolis skrandžiui kenkia daug mažiau nei ibumetinas ar aspirinas.

4) asmenys alergiški aspirinui yra alergiški ir ibuprofenui. Tiek paracetamolis, tiek ibuprofenas yra siejami su galima astmos išsivytymo rizika, bet panašu, kad jau sergantiems ibuprofenas gali išprovokuoti priepuolį. Gali nereiškia, kad turi.

5) Ibuprofenas veikia ilgiau už paracetamolį - todėl jį gerti reikia rečiau. 

Yra įtarimų, kad nėštumo metu vartojamas paracetamolis gali sukelti vaisiaus nevasingumą jau jam suaugus, ibuprofenas - persileidimą. Taip pat yra spekuliacijų, kad gal ibuprofenas gali sukelti erekcijos sutrikimų, bet juk vaistai dažniausiai geriami dėl kažko - kai skauda ir kažkas kažkur dar ir tinsta, natūralu, kad gali būti erekcijos sutrikimų :)

Tai va, tikiuosi šiek tiek aiškiau kuo šitie vaistai skiriasi :) Abu vaistai yra geri, bet vieniems labiau patinka vienas, kitiems kitas. Trumpai, kad būtų lengva atsiminti:

1) jei tinsta ir raudona - ibumetinas.

2) jei nesveikos kepenys ar išgeriat - ibumetinas.

3) jei skauda galvą - paracetamolis.

4) jei tik karščiavimas - paracetamolis.

Jei per tris dienas skausmas nepraeina ar stiprėja, jei staiga pasikeičia skausmo vieta ar jis pradeda "pulsuoti", nuo skausmo pykina, temsta akyse ar atsiranda nepaaiškinama baimė, jei nėra aišku išvis kodėl ir ką skauda - tiesiu taikymu pas gydytoją.

[šitas įrašas sulaykė ~60 komentarų G+'iuse ir ten buvo labai naudingų minčių ir papildymų, bei diskusijų :) ]

5. Kai vakar parašiau apie ibumetiną ir paracetamolį, tai susilaukiau prašymų parašyti ir apie aspiriną. Aspirinas yra acetilsalicilo rūgštis, kurią organizmas metabolizuoja į salicilio rūgštį. Šios rūgšties ir taip natūraliai susidaro organizme, jos taip pat yra ir maiste (įvairūs augalai, kurių arbatos geriama peršalus ir panašiai, dažniausiai turi santykinai daug šių ir panašių medžiagų). Aspirinas irgi yra priskiriamas nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, bet veikia šiek tiek kitaip nei jau minėtas ibumetinas - taikosi į kitą fermentą. Be skausmo, temperatūros ir uždegimo mažinimo jis taip pat mažina ir krešėjimą, todėl kartais naudojamas būtent taip, kaip nebrangus ir gerai toleruojamas vaistas. Taip pat yra įvairių tyrimų apie tai, jog galbūt aspirinas sumažina kai kurių vėžių riziką, tačiau vieni tyrimai teigia vienaip, kiti kitaip. Iš viso tai aspirinas yra vienas labiausiai tyrinėjamų vaisų ir vis ieškoma kur dar būtų galima jį panaudoti :)

Aspirinas turi nemažai šalutinių poveikių, bet sveikiems žmonėms jie paprastai būna menki ir rūpesčių nesudaro ar net nėra pastebimi. Didžiausias šalutinis poveikis - tai vėlgi tos pačios virškinamojo trakto opos, kurios yra pavojingesnės nei vartojant kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo: šiuo atveju ne tik, kad yra opa ir jos neskauda, bet ji dar ir blogai ar iš viso nekreša dėl aspirino vartojimo! Išsivysto lėtinis kraujavimas, kuris dažnai būna anemijos priežastimi ir gali būti mirtinas. Turbūs viena iš baisiausių aspirino vartojimo komplikacijų yra Rėjaus sindromas. Šio sindromo tikroji priežastis yra nežinoma, bet yra pastebėta, kad kai kuriems vaikams jis išsivysto po aspirino vartojimo esant virusinei infekcijai (itin bjauru tai, kad didžioji dalis virusinių infekcijų tai realiai jokiais simptomais nepasireiškia). Sindromo metu yra pažeidžiamos ląstelių mitochondrijos (kuo organo ląstelės turi daugiau mitochondrijų, tuo jis labiau pažeidžiamas, pvz.: kepenys): šios ląstelių organelės gamina ląstelėms energiją, bet esant jų pažeidimui ne tik, kad ląstelės staiga pereina prie bado dietos, dar blogiau - mitochondrijos yra tikri radikalų fabrikėliai ir joms žuvus visi tie įnagiai, kuriais jos gamina energiją, pasklinda po ląstelę ir ją labai smarkiai žaloja. Rėjaus sindromas dažniausiai prasideda viso kūno bėrimu, vėmimu, vaiko sąmonė pritemsta, jam gali pradėti rodytis haliucinacijos, viską skaudą, sindromui progresuojant vystosi traukuliai, koma ir vaikas gali mirti. Dėl to dalis gydytojų neleidžia aspirino ar daug salicilatų turinčių augalų vartoti jaunesniems nei 16 metų pacientams (salicilo rūgštis yra pagrindinė kremo nuo spuogų sudedamoji dalis, bet per odą ji niekur giliai nesiskverbia :) ).

Kadangi daug žmonių aspiriną geria kaip kraują skystinantį vaistą (jo niekada taip negalima gerti savarankiškai, tik su gydytojo nurodymu), jo galima nusipirkti dideliais kiekiais. Kartais filmų prisižiūrėję paaugliai nusprendžia nusižudyti "tabletėmis", nes filmuose tai kažkodėl rodoma kaip neskausminga ir rami mirtis (patikėkite, taip nėra), todėl nusprendžia išgerti visas aspirino tabletes kiek randa - dalis tikrai dėl to miršta (apie 2%), dėl plaučių edemos (patinimo), kai jie užspaudžia širdį, bet iki tol ir vemia ir viduriuoja, traukuliai, haliucinacijos ir panš... Lėtinis apsinuodyjimas dažniausiai būna vaikams, kurių tėveliai truputį "persistengia" su gydymu (pvz.: kas vakarą vaikui duoda gluosnio žievės nuoviro ir panš), ir jo mirtingumas jau siekia 20-30%, dažniausiai mirštama dėl smegenų edemos ar inkstų pakenkimo.

Taigi, kadangi niekas nieko neatsimins iš to ką parašiau, bet namų vaistinėlėje vis tiek tikriausiai guli ir aspirino ir ibumetino ir paracetamolio, tai pabandžiau sudėlioti šitus vaistus:

Galvos skausmui slopinti: tinka visi.

Migreniniam galvos skausmui: tinka ibuprofenas.

Mažina temperatūrą: iš esmės tinka visi.

Mažina uždegimą: ibuprofenas ir aspirinas.

Po fizinės traumos (pvz.: skauda mėlynę ar susimušėte sąnarį): tinka ibuprofenas.

Mėnesinių skausmui: ibuprofenas, mažiau tinka aspirinas, mažiausiai tinka paracetamolis.

Peršalimo simptomai: paracetamolis.

Triko skrandžio veiklą: Labiausiai aspirinas, mažiau ibuprofenas, mažiausiai paracetamolis.

Kam labiausiai kenkia: aspirinas - skystina kraują, vaikams gali sukelti Rėjaus sindroma. Ibuprofenas - kai kuriems žmonėms pablogina širdies ligas, netinka esant padidėjusiam kraujo spaudimui. Paracetamolis - nesunku perdozuoti, kenkia kepenims, jose skaidomas. Kiti skaidomi inkstuose.

2 ar daugiau nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vienu metu vartoti negalima, bet galima vartoti drauge su paracetamoliu, prieš vartojant bet kokį vaistą būtina perskaityti informacinį lapelį ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tie lapeliai ten ne šiaip sau idėti.

Kadangi artėja peršalimų sezonas, tai labai vilioti gali visokie milteliai nuo peršalimo ir panašiai. Jie yra geras dalykas (nors veikia tik simptomiškai ir realiai negydo (jei tik galite, geriau "išsigulėkite" su paprasčiausia arbata ir katinu ant kelių)), bet dažnai yra ganėtinai brangūs ir jų sudedamąsias dalis galima susipirkti atskirai. Pvz.: po ranka turiu vieną populiarų vaisto nuo peršalimo miltelių dėžutę, kurioje yra 10 pakelių ir ji kainuoja ~25Lt, bet realiai kiekviename maišelyje yra po 1,5 tab (500mg) paracetamolio tabletės, 1 tab (60mg) vitamino C, ir 1 tab (10 mg) fenilefrino hidrochlorido - tai kraujo spaudimą veikiantis vaistas, kurį geria hipotonikai (turinys per mažą) ir dar turintis savo vietą anestezijoje. Vietiškai jis naudojamas kai kurių akių ligų gydyme ir kaip purškalas į nosį, nes sutraukia kraujagysles ir dėl to mažėja paburkimas (sloga). Čia jis yra geriamos formos, žinoma, nepavojingas sveikiems žmonėms. Dažniausiai visi "vaistai nuo peršalimo" turi šiuos 3 pagrindinius ingredientus: vienas mažina temp., kitas padeda organizmui kovoti su virusais (60mg vitamino C yra viename-dvejuose apelsinuose/viename kivije/2 keptose paprikose/pusėje kantalupės meliono ir panš, ), o trečiasis sukelia energijos antplūdžio įspūdį (šiuo atveju per org. kraujagyslių sutraukimą, dažniausiai tam naudojamas kofeinas, kurio jau ir taip kiša kur netingi _).

Visa kita - tai kvapikliai, dažikliai ir "skonikliai" :) užtat pakelis ir pačiam nereikia tablečių trinti pasidaryti gėrimui ;) Rašau, nes kai kurie žmonės labai sveiksta kai geria DAUG vaistų ir jei jūsų namuose kaip tik toks vienas yra, tai netingėkite pasiklausti vaistininko, kas ten realiai į tokius miltukus ir panašiai įeina - jūsų dėmesys trinant paracetamolio tabletę tarp dviejų šaukštelių ir dar maišant su vitamino C miltukais gali suveikti kaip labai didelis placebo. O kitiems kaip tik - gal tai atmuš norą gerti visokius -oldrexus ir -flu po kiekvieno nusičiaudėjimo :)

Nuotrauka nežinau iš kur.

Apskritai tai aš ėjau priešpiečių darytis...

[Vėlgi - įrašas G+ sulaukė protingų komentarų]

6. 

Roger Hiorns užtvindė butą 75000 litrais įsotinto vario sulfato tirpalo ir viską užaugino jo kristalais :D 

Kurį laiką visi norintys galėjo pasivaikščioti po šį makabrišką pasaulėlį.

(Vario sulfatas arba "mėlynasis akmenėlis" dažniausiai buityje naudojamas naikinti grybelį nuo augalų šaknų ir žaizdų :) ))

Dagiau nuotraukų čia - http://www.artangel.org.uk/projects/2008/seizure#

7. Mureninės žuvys turi antrą porą žandikaulių, kuria pasinaudoja čiupdamos grobį :) Labai įdomus gyvūnas.

8. W. Eugene Smith nuotrauka, joje bendrosios praktikos gydytojas Ernest Ceriani 2 valandą nakties geria kavą ligoninės virtuvėje. Daugiau įdomių nuotraukų su šiuo gydytoju - http://life.time.com/photographers/life-classic-eugene-smiths-country-doctor/?iid=lb-gal-viewagn#1 .

Įdomumo dėliai pirmas 7 praktikos dienas skaičiavau pacientų srautą. 7, nes pamaina trukdavo 7 valandas, hehe. 

Viso buvo 184 apsilankymai - tai yra 26 pacientų vizitai į kabinetą vienai dienai, arba 4 valandai, arba po naują pacientą kas 15 minučių.

Taigi, visi tie verkšlenimai per TV, jog pacientams tenka po 15 minučių yra gryna tiesa - ką reiktų daryti, ar daktarų skaičių didinti, ar žengti kai kurių vakarų šalių pavyzdžiu ir nebegydyti "nereikšmingų" ar "beviltiškų" pacientų, o gal tieisog nukrauti nuo gydytojų popierizmą šiandien pasakyti negaliu. (Pvz.: dabar jau eina kalba apie tai, kad gal pradėti taupyti gydytojų laiką prie jų pastačius po sesutę dokumentų pildymui ir panš. Iš kokių pinigų tokiam darbuotojui būtų mokama alga niekas pasakyti tai negali :)...)

38% procentai visų pacientų buvo vyriškos lyties ir 62% moteriškos. ~35% vizitų buvo be išankstinio užsirašymo.

Užsirašinėjau ir tai, ko pirmiausiai norėjo pacientai. Dažniausiai pacientai norėdavo 2-3 dalykų, bet užsirašinėjau tik jų pirminę problemą, nes teoriškai turėtų būti viena problema = vienas vizitas. Teoriškai :D

36% pacientų norėjo tik prasitęsti kompensuojamų vaistų receptą/-us (maksimaliai šeimos gydytojas jį gali išrašyti 3 mėnesiams, tai reiškia, kad kiekvienas pacientas su kompensuojamais vaistais turi bent kas 3 mėnesius lankytis pas gydytoją).  Rekordas buvo žmogus atėjęs prasitęsti sau 9 receptų, nors mane nuramino, kad čia dar toli gražu ne rekordininkas.

40% kreipėsi, nes norėjo siuntimo, pažymos, reklamuojamų vaistų ar tyrimo apie kurį kažkas jiems papasakojo ir panašiai. Čia įtraukiau ir pacientus, kurie kreipėsi dėl tyrimų, kuriuos jiems turėjo atlikti specialistai, bet liepė pasidaryti mokamai pas savo šeimos gydytoją/polikliniką.

24% pacientai realiai norėjo šeimos gydytojo pagalbos ar konsultacijos. Iš šių pacientų:

-) 25% kreipėsi profilalktiškai/skiepų (visai didelis skaičius, kad tokių būtų >50% tai visai būtų nuostabu :) ), čia skaičiavau ir tuos, kurie atėjo norėdami pažymos, bet juos labiau domino jų sveikata, nei popierėlis.

-) 16% buvo sukandžioti vabzdžių/dėlių/gyvūnų (gi VASARA ;D)

-) 12% skundėsi nugaros skausmu;

-) 11% sirgo cistitu (nu aišku, jie nemanė, kad juo serga, bet diagnozė paaiškėjo iš karto arba po kelių dienų ;));

-) 9% skundėsi kojų skausmu/tinimu;

-) 7% skundėsi galvos skausmu;

-) 5% apčiuopė sukietėjimą minkštuosiuose audiniuse;

-) 4% skundėsi širdies permušimais, kraujospūdžio svyravimais ir panš.

-) 3% skundėsi rėmeniu;

-) 8% kita.

[Čia realiai turbūt įdomiausia šio laikotarpio nuotrupa]

Na ir gal užtenka :)