Savaitės trupinukai 1

Kai mokausi dažniausiai būna atsidariusi kokį nors facebook'ą ir jei ką perskaitau ar prisimenu įdomaus, tai parašau ten. Dabar keli žmonės pradėjo zysti, kad visus tuos mažyčius pranešimus sudėčiau į blogo įrašą, neva antraip jie pasimes ir neva jei ten kokie tai vertinti...

Tai taip ir padarysiu (che, che, nereiks galvoti apie ką šiandien rašyti ;D). Prašau įvertinti tai, kad jie visi yra facebook'iniai, pranešimai netaisyti, prie kai kurių nebent pakomentuosiu ką nors (kursyvu). 1 savaitės senumo post'ai:

1. "Professor Taniguchi’s team transplanted the iPS cells into the head of a mouse in order to take advantage of an increased blood flow to the brain. After that, the scientists report that the iPS cells grew into a human liver about five millimeters in size, and was capable of creating human proteins, as well as breaking down drugs" Pelė su žmogaus kepenimis galvoje :D http://japandailypress.com/japanese-scientists-use-stem-cells-to-create-human-liver-083751

2.

Viduramžiais žmonės rasdavo kaip pasilinksminti... 

3. XIX-XX amžiaus sandūroje buvo toks laringologas Chevalier Jackson'as. Pasižymėjo jis tuom, kad norėjo būti tai dailininku, bet supratęs, kad iš meno nepragyvens nusprendė pasukti kokia nors kita kryptimi, kuriai reikėtų rankų miklumo ir pastabumo. Taigi - patapo laringologu. Ir buvo velnioniškai geras - pagrinde specializavosi svetimkūnių traukime iš kvėpavimo takų, sugebėdavo tą padaryti be anestezijos, nes manė, kad anestizuoti vaikus nevalia, jo pacientų išgyvenamumas buvo 95% didesnis už tuometines "normas", jis paranojiškai bijodavo dėl savo pacientų - tūnodavo prie jų, versdavo juos miegoti vienoje patalpoje, kad jiems nieko nenutiktų. Valandų valandas gliaudydavo riešutus, žaisdavo su žiogeliais, sagomis ir kitais objektais - žiūrėdavo kiek reikia jėgos juos sutraiškyti, kaip jie slysta įvairiais paviršiais. Taip pat niekada neatiduodavo iš kvėpavimo takų ištraukto daikto - pasilikdavo jį sau ir rinko į kolekciją tyrinėdamas, mąstydamas, galvodamas kodėl žmonės vienus daiktus praryja, kitų ne, kodėl vieni užstringa, o kiti ne, ką dauguma jo bendradarbių tiesiog laikė jo meniniu ekscentriškumu. Jis taip pat skaitė paskaitas - tais laikais nebuvo galimybės naudotis media kaip dabar, todėl dauguma dėstytojų atsinešdavo gatavus plakatus. Bet C. Jackson'ui atrodė, kad plakatai greitai sensta ir todėl jis kaskart pats piešdavo piešinius ant lentos su spalvotomis kreidelėmis iš atminties to, ką matė paskutiniuose pacientuose.  Greitai studentai pradėjo nešti jam popierių prašydami pasirašyti ir parsinešti piešinius namo. 

Galvos pozicija intubacijai šiandien vadinama Jackson'o pozicija; Jackson'o trikampis - tai "saugi" zona tracheostomijos atlikimui kakle, Jackson'o ženklas - tai specifinis į astmos priepuolį panašus kvėpavimas įstrigus svetimkūniui. Jacksonas taip pat ėjo kryžiaus žygius tam, kad 1927 metais JAV priimtų reikalavimą ant buitinės chemijos pakuočių ženklinti, jog jos yra pavojingos vaikams.
Nuotraukoje - vienas iš išsaugotų C. Jacksono paskaitos piešinių.

4. Besiruošiant reabilitacijos egzaminui prisiminiau vieną įdomią ir pakankamai dažną filiją - abasiofiliją - dažniausiai vyrų potraukį moterims, negalinčioms vaikščioti, turinčioms įgytų ar įgimtų kojų funkcijos ar anatominių defektų, ypač jei dėl jų turi nešioti ortopedinius ar kitokius įtvarus. XX amžiaus pirmoje pusėje "išsigimėlių cirkuose" tokių moterų pasirodymai būdavo vieni iš populiariausių - sutraukdavo daugiausiai lankytojų ir jie beveik išimtinai būdavo vyriškos lyties. Vėliau, vis labiau populiarėjant aukštakulniams, kurie iš esmės perėmė šitą "aš kaip nors su šitu daiktu paeisiu" fetišą taip pat pasikeitus įstatymas tokios pramogos ėmė nykti. :) 

PS - anot kai kurių seksologų aukštakulniai vyrus žavi todėl, jog išryškina įtemptas moterų blauzdas, priverčia taip stovėti, kad išryškėtų krūtinė.

Beje, yra netgi atlikti tokie moksliniai tyrimai, jog dažniau kulniukus nėšiojančios moterys yra labiau linkusios į šizofreniją ir išmatų/šlapimo nelaikymą vyresniame amžiuje, bet yra ir tokių, jog tokios moterys gyvena aktyvesnį ir pilnavertiškesnį seksualinį gyvenimą ;D (Čia nekalbant apie +/- nuo kulniukų pačiai pėdai ir kojai).

O kaip jums kulniukai?

(Nuotrauka - ne medicininių, o "pramoginių" įtvarų ;D)

Aukštakulniai ir seksualinis gyveniams

Aukštakulniai ir šizofrenija

Aukštakulniai ir šizofrenija II

5. :)  β-amiloido vakcina CAD106 pasirodė gana sėkmingai - 80% pacientų pradėjo gaminti antikūnus :D Žiūrėsim kas bus.

http://www.thelancet.com/journals/laneur/article/PIIS1474-4422(12)70136-9/fulltext 

Ši vakcina teoriškai galėtų padėti gydyti Alzhaimerio ligą - šiuo metu ji nėra išgydoma, tik mažinamas jos progresavimas ir lengvinami simptomai. Pijus Krūminas, kuris rašo labai įdomų blogą apie Viduramžių Europą, dar ir ankedotą prie šitos naujienos pridėjo:

- Anūkėli, kaip ten tas vokietis, dėl kurio einu iš proto?
- Alzheimeris bobut, Alzheimeris..

6. Gurra rufa ir Cyprinion macrostomum žuvytės, natūraliai gyvenančios Artimųjų rytų vandens telkiniuose pasižymi unikalia savybe - jos "nukramsnoja" suragėjusį odos sluoksnį, bet neliečia gilesnių gyvų audinių. Natūralios jų buveinės yra itin paklausios turistų lankomos vietos, Vakaruose naudojamos SPA ir reabilitacijos centruose, bet yra neįtikėtinai brangus "malonumas" - laikoma nehigieniška naudoti tą pačią žuvytę daugiau nei vienam žmogui, nors ne visur to yra reikalaujama. Dažnai jas namie laiko žvyneline sergantys žmonės ir, priklausomai, nuo turimo kiekio, "pašeria" žuvytes savo kojų ar rankų oda, maudosi su jomis. Jas labai mėgsta odos ligomis sergantys vaikai - žuvyčių priežiūra nesudėtinga (lengviau auginti nei gaidelius ar gupijas), jų būna daug ir jos dauginasi, o atėjusiems draugams gali pasiūlyti pramogą pabūti augintinių "aukomis" >:D

Žuvytės naudojamos ir grožio procedūroms.

Po įrašo paskelbimo atsirado net du žmonės su pasiūlymais įsigyti žuvyčių. Deja, bet abu siūlė tik po kelias, kaip smagią akvariumo dekoraciją. Tačiau pagooglinau ir skelbimų puslapiuose žmonės siūlo ir didesniais kiekiais - tik štai, ko tai labai jos nepigios pas mus - vnt. 5-10Lt! Čia tau ne bretlingiai...

7 .Kiekvienas iš mūsų turėjome užsiauginę uodegytes nuo 4 savo gyvenimo savaitės (skaičiuojant nuo apvaisinimo). 8 savaitę beveik kiekvieno uodegytė nunyko.

8. Daug kas yra girdėję, kad nusipjovus pirštą jį reikia suvynioti į sterilų skudurėlį (bintą) ir padėjus ant ledo pakelio (negalima piršto dėti į patį ledą, nes mirs ląstelės) kuo greičiau važiuoti į ligoninę - yra didelė tikimybė, kad pirštas bus prisiūtas. Bet mažai kas įvertina tai, kad gydytojai gali prisiūti ar vėl "pritaisyti" ne tik pirštus. Geriausias pavyzdys yra išmuštas dantis - dažnai (ypač jei jis yra išmuštas smurtinio įvykio metu) jis gali būti reimplantuotas atgal į dantenas ir vėl prigyti sugijus jį ir žandikaulį laikančiam sąnariukui (gomfozei) - taip gali būti reimplantuojami ir pilni dantys ir nuskilusios dantų dalys su šaknimis. Iš pieniškų dantų reimplantuojami dažniausiai tik iltiniai dantys, nes kitų šaknys yra per trumpos, arba nėra didelės prasmės - pieniniai ir taip greitai iškrenta. Dantis niekada nebebus toks, koks buvo iki tol, bet tai žymiai geriau nei joks dantis, o dirbtinį implantą visada galima įdėti vėliau.

Norint išsaugoti dantį su juo reikia kreiptis į odontologą ne ilgiau kaip per 30 minučių nuo įvykio. Jei yra galimybė dantį geriausia pasidėti po liežuviu - taip bus užtikrina, kad maksimaliai išliks gyvi prie jo prilipę audinių likučiai. Jei dantis nukrito į balą ar ant žemės vis tiek reikia taip daryti - negalima dantis bandyti nuplauti, nes nusiplaus ir audiniai. Negalima leisti jam išdžiūti. Blogiausiu atveju jį galima įdėti į pieną ar kiaušinio baltymą (jei žmogus nėra alergiškas šiems produktams), karštą dieną indelį su dantimi ir skysčiu įdėti į kitą indą ar maišelį su ledu (vėlgi - negalima dėti danties tiesiai į ledą). Pats danties grąžinimas į žandikaulį dažniausiai įvyksta greičiau nei per 2 valandas nuo įvykio. Procedūra nesudėtinga, jei yra laiko dažnai prieš ją atliekama apžvalginė dantų rentgenograma įvertinti traumos metu dantis buvo tik išmuštas ar sužalotas ir žandikaulis, kaulinės alveolės į kurias įsistato dantys. Dantis neretai "sukabinamas" su aplinkiniais, kad neiškristų (naudojamas spec vielos), gali būti siuvamos dantenos esant trauminiams plyšimams ir panašiai. Po procedūros gali tekti pavartoti antibiotikų, aspirino ar mažos molekulinės masės heparinų ir kt. vaistų priklausomai nuo būklės ir traumos mechanizmo. Galimos komplikacijos smarkiai nesiskiria nuo tų, kurios būtų būdingos išmušto danties paliktos žaizdos gijimui, tačiau yra viena nebūdinga - danties šaknis gali suaugti su žandikauliu kauliniu randu. Atmetimo reakcijos rizika labai maža, šiek tiek didesnė rūkaliams.

Antropologai randa tokių žandikaulių su suaugusiais dantimis - dalis tokių radinių kaltininkų neabejotinai yra uždegiminės dantų ir žandikaulių ligos, bet negalima atmesti ir minties, kad žmonės jau seniau bandė išmuštus dantis grąžinti atgal - JAV dažnai pasitaiko atvejų, kai medicininio draudimo neturintys žmonės tokius dantis įsikiša atgal ir suriša dantų siūlu (floss) su aplinkiniais. Žinoma priaugimo tikimybės žymiai mažesnės, o komplikacijų rizika žymiai didesnė. 

Šitas įrašas sulaukė keleto priekaištų, kad nerašyčiau nesąmonių, nes pieniniai dantys Lietuvoje nereimplantuojami. Bet tada pabandžiau pagooglinti ir radau privatininkų, kurie visgi tą daro ir porą liudijimų mamų šmaikštašiknių* forumuose, kad tą bent jau bandė padaryti ir ne privatūs odontologai. Suprantu, kad galima nebandyti danties reimplantuoti dėl to, jog labai maža tikimybė, kad jis prigis, nes jo šaknis labai trumpa (išimtis iltinis dantis), arba dėl to, jog likę nedaug laiko iki dantų kaitos, bet nereimplantuoti vien dėl to, jog jis "kada nors greitai vistiek iškris", man atrodo negarbinga vaiko atžvilgiu. Vaikystėje laikas bėga lėčiau, nei suaugusiems ir vaikui net ir pusantrų metų be danties gali būti sunkus metas (žinoma, tas priklauso ir nuo vaiko). Tas "kada nors", tai man visada primena "kada nors greitai mes visi mirsime"...
Vienaip ar kitaip - nuolatiniai reimplantuojami, ir, pasirodo net per ilgesnį laiko tarpą, nei aš nurodžiau įraše. Tad, jei taip jau atsitiko, atsiminkite, kad nebūtinai dantis jau prarastas :) 

* prašau neįsižeisti, aš ne piktai :)