Kaziuko mugė ir deimantų muziejus

Praėjusią savaitę nusprendžiau, kad gana man tempti gumą ir rekia pradėti lankyti bent vieną SMD (studentų mokslinės draugijos) būrelį. *pavydžiu žvilgsniu nužvelgiu tuos, kurie jau nuo pirmo kurso lanko nė vieną ir ne du* Taigi, pasižiūrėjau į artimiausių susirinkimų datas, išsirinkau teismo medicinos būrelį ir nuėjau. Ketinu iki šio mėnesio galo paruošti ir jame pristatyti pranešimą apie elektros srovės poveikį žmogaus kūnui ir mirties mechanizmus. (Pavadinimą dar tiksliniu.... :) Vėliau ir blogo įrašą apie tai parašysiu!), taigi, kolei kas informacijos paieška mano pristatymui ir jo rengimas nuvalgys mano knygos rašymo laiką. O gal ir ne, žiūrėsiu kaip ten man seksis su juo.

Pats dalykas, teismo medicina, labai įdomus, dar įdomiau, kad Lietuvoje teismo medicina ir patohistologija yra 2 skirtingi dalykai (daug kur pasaulyje pirmoji yra antrosios dalis)... Bet visaip būna, šioje žemelėje netgi yra teismo astronomija, teismo botanika, teismo limnologija ir panašiai.

Dar buvau Kaziuko mugėje. Su antrąja puse perėjome ją visą. Negalėčiau pasakyti, kad šiais metais jį būtų buvusi kuom nors išskirtinė, nei paprastai, tiktai jos eisenoje atrodė esant dvigubai daugiau žmonių su trinančiais batais.

Kaip visada prisipirkome visokių pseudo šakočių ir meduolių cukruje, bei kelis suvenyrus:

(Mažasis drakoniukas man pasirodė toks mielas. Jis su bamba! Driežą įsigijau iš vieno vaikų ir jaunimo dienos centro, gėlę-segę tai nusipirkau ligoninėje vykusioje Kaziuko mugėje, kurioje buvo prekiaujama po insultų, stuburo traumų ir panašiai besireabilituojančių ligonių darbeliais, nors kelios mano kursiokės pastebėjo, kad gėlytė yra vaikiškai elementari (hello? taigi reabilitacija, ko jos ten tikisi?), arba padaryta kokios nors ergoterapeutės, bet, manau, tai esmės nekeičia. O atviruką pirkau iš Lauros Karpytės ir paprašiau, kad dar ir pasirašytų ant jo. Dabar reikia jam rasti gražių rėmelių ir galėsiu pasikabinti ant sienos. Oh yeah.)

(Mielas, sakau :D)

Dar kelios nuotraukas man patikusių mugėje rastų drakoniukų:

(Išsigandęs...)

(Šitie baisiai gražūs buvo, tik per gražūs mano piniginei...)

Jei įdomu, įrašas apie pernykštę Kaziuko mugę.

Dar šiandien aplankiau Deimantų muziejų. Studentams bilietai po 10 Lt, suaugusiems po 15Lt.
Kuo muziejus man patiko:

• Labai gražiai ir prabangiai įrengtas. Juk vis dėl to deimantų muziejus!
• Labai gražūs darbuotojai. Again,  juk vis dėl to deimantų muziejus!
• Yra modernus - turi virtualų gidą ir netgi "angry birds" žaidimo kloną, kuriame reikia mėtyti ežiuką. Kuo ežiukas jiems nusikalto, neįsivaizduoju....
• Graži mineralų kolekcija.

Kuo muziejus man nepatiko:

• Tai kad labai jau trumpas buvo. Viena salė pasakojanti apie tai, kaip deimantai apdirbami ir viena salė su mineralų ekspozicija. Ir dar viena salė-parduotuvė (jei einate tik į ją, bilieto pirkti nereikia).
• Pasigedau daugiau informacijos apie deimantus. Kur ir kaip jie susidaro? Ar jie atsinaujina? Ar galiu rasti deimantą savo kieme? Kiek maždaug kainuoja vienas deimantas? Kokie mitai ir padavimai susiję su deimantais? Ar yra kokių nors garsių istorinių asmenybių paguldžiusių galvą dėl deimantų ar jų plėšimo istorijų? Ar kitose planetose yra deimantų? Ir panašiai.
• Ekskursijoje buvo virtualus gidas, bet visuomet bent vienas darbuotojas mus stebėjo (buvau ne viena), taigi, pamaniau, kad tas darbuotojas tam stovi tam, kad atsakytų į tokius mano klausimus. Pamačiusi ekspozicijoje piritą ir prisiminusi, kad labai panašių "akmenėlių" esu radusi besivoliojant lauke ir su jais vaikystėje žaidusi, norėjau paklausti ar tokių galima rasti Lietuvoje taip "besimėtant". Taip pat bandėme klausti kaip ten išeina, kad kai kurie kristalai auga į kažkokios ertmės vidų  (o gal ten būna visai net ne ertmė?), jeigu ten būna uždara, tai kuo jie "maitinasi". Ar tikrai įmetus tikrą deimantą į koncentruotą rūgštį jis ištirpsta? Ir panašiai. Bet į mus buvo pasižiūrėta labai keistai ir n kartų pareklamuota, kad jų muziejus organizuoja geologijos (ar tai gemologijos) kursus. Išeinant paklausiau kiek jie ten kainuoja, tai atsakė, jog nuo 200Lt už vieną paskaitą. Tada paklausiau ar už tokią kainą bent kokį sertifikatą duoda? Labai pasimetė kažko darbuotojai, bet neatsakė.

(Žeoda su ametistu. Nuotrauka iš "internetų", ne iš muziejaus. Kažkada buvau radusi didelį apvalų it kiaušinis titnagą akmenų krūvoje, tai iš karto pribėgo koks tai jaunuolis ir paprašė ar negalėčiau jam to titnago atiduoti. Pagalvojau, kam man tas akmuo ir atidaviau jam - tik vėliau sužinojau, kad entuziastai tokius akmenis pjausto ir ieško va tokio va grožio jų viduje. Tikiuosi ką nors rado, nes būčiau išmetusi kur ir niekas ilgą laiką ar iš vis jo vėl į ranaks nepaėmęs :) ).

Dabar galvoju, kad reikia nueiti į Lietuvos mineralų muziejų. Ten įėjimas nemokamas :) ...