Apie labai dideles, dideles ir visai mažutes juodąsias skyles

Gruodžio 19 dieną buvau dar vienoje mokslo sriuboje.

Šį kartą fizikinėje apie   juodąsias skyles , kurią skaitė Kastytis Zubovas. Beje, jis jau šešis metus rašo mokslo populiarinimo blogą, ir nepanašu, kad ruoštųsi sustoti.

Paskaita vyko Bix'ų bare Vilniuje, Etmonų gatvėje. Paskaitos klausėmes rūsyje, nes kur kitur klausysiesi paskaitos apie Visatos platybes. Baras pavadintas pagal  vienu metu tokią buvusią grupę Bix'us, jo interjeras steampunk'inis.
Ir ne, baras nepavadintas pagal žavią protoceraptorę poliglotę Bix iš dinotopijos. Ir taip, jeigu Jums tai nieko nesako, tai reiškiasi esate visiškai sveiki ir skirtingai nei aš, greičiausiai turite ką veikti.

(Bix. Paveikslėlis pasivogtas iš internetų)

Šį kartą vat imsiu ir parašysiu apie tai, apie ką buvo paskaita. Žinoma, mano aprašymas bus žmogaus, kuris su fizika neturi nieko bendro, ir ja domisi baruose, bei paremtas daugiausia dviejų savaičių senumo prisiminimais, bet aš jį vis tiek parašysiu.

Nes noriu. Ir Jūs šiandien nuveikite ką nors, ką norite!

Ir dar  juodasias skyles  visur rašysiu va taip. Čia Bix'ai kalti. Prisiklausiau jų, tai va kas pasidarė.

Šią mokslo kavinės paskaitą irgi filmavo webseminarai.lt ir gal vėliau net įsidės pas save.

(Erelio ūko molekuliniai debesys. Paveikslėlis iš wikipedijos).

Paskaita apie  juodąsias skyles , prasidėjo nuo nuo skylių, bet nuo žvaigždių ir nuo to, kaip žvaiždės susidaro.

O susidaro jos iš esmės tada, kai vienoje vietoje susitelkia labai daug kosminių (vandenilio) dujų. Tarp dujų dalelių susidaro gravitacinės jėgos ir galų gale dalis jų susitelkia į tankų kamuoliuką - protožvaižgdę. Išjudinti dujas gali padėti kas nors iš šono, pavyzdžiui į debesį įlėkusi nelaimėlė kometa.

Protožvaigdžė dar prisisiurbia daugiau dujų, jos susispaudžia taip smarkiai, kad jų atomai ima jungtis - skiriasi šviesa, šiluma, o susijungus dviem vandenilio atomams susdiaro vienas helio atomas.

Kai protožvaigdžė pasiekia tam tikrą masę, ji dar labiau susispaudžia - galima sakyti, sukrenta į vidų. Iš vienos pusės tai labai dramatiška - procesas nustumia aplinkui buvusias dujas tolyn, bet ir labai miela - žvaigždė stabilizuojasi ir dega tol, kol turi jau iš anksčiau prisisiurbto vandenilio. Žvaigždei degant joje susidaro vis sunkesnių cheminių elementų - tiek mumyse esanti geležis, tiek anglis, tiek dar visokie kitokie elementai tėra kažkada gyvenusių ir mirusių žvaigždžių dulkės.

Erelio ūkas - kaip tik vieta, kurioje formuojasi naujos žvaigždės. Iš vieno gigantiško dujų debesies gali susidaryti daug žvaigždžių, ištisi jų spiečiai. Vėliau žvaigždės išsibėgioja kas sau. 

Pavyzdžiui vieną tokį spiečių galima matyti net plika akimi Tauro žvaižgdyne, kuris Lietuvoje kaip tik matomas žiemos mėnesiais!

(Paveikslėlis iš čia. Aš asmeniškai danguje be Grįžulo ratų moku rasti tik Oriono diržą. Bet tada pagal diržą atrandu patį Orioną, o pagal jį ir kitus žvaigždynus. Pavyzdžiui Taurą rasti lengviausia, nes užtenka atsiminti, kad Tauro ragai nukreipti į Oriono kuoką (nuorodoje į skydą, bet aš įsivaizduoju, kad ten kuoka. Man taip lengviau ;p )).

Jis vadinamas Plejadėmis, Sietynu, arba, jeigu norite būti labai moksliški - M45. Plikai akiai jis atrodo tik kaip paprastas melsvas lopinėlis ar viena melsva žvaigždė. Nebent, aišku, turite labai gerą akį. Ir gyvenate už miesto.

Jaunų žvaigdžių spiečius yra melsvas dėl to, jog didelės jaunos žvaigdės yra melsvos. Sendama tokia žvaigždė geltonėja. Mažos būna geltonos iš pat jaunystės. Bet visos žvaigždės sendamos parausta.

Kaip žvaigždės nugyvena savo gyvenimą labai priklauso nuo to, kokio dydžio jos gimsta.

Mažos mielos žvaigždutės

A niekas nežino kaip joms baigiasi. Nes Visatos aušroje užsidegusios mažiausios žvaigždės vis dar dega. Esmė su žvaigždėmis yra paprasta - kuo didesnė, tuo trumpiau gyvena ir tuo didesnį spektaklį padaro išeidama. 

Vidutinės žvaigždės

Čia tokios žvaigždės, kurių dydis yra maždaug 0.5-10 mūsų Saulės masės. Čia maždaug. 

Tokios  žvaigždės gyvenimas vyksta vadinamąja "pagrindine seka". Kai žvaigždėje vandenilio ima trūkti, ji išsipučia į raudonąją milžine - kai mūsų Saulė išsipūs ji suvalgys Merkurijų ir Venerą ir čiupins, o gal ir visiškai sudegins Žemę.

Po to ji kurį laiką pagyvens, nusimes išorinius sluoksnius (sukurs planetinį ūką, bet jis taip vadinamas tik dėl istorinių priežasčių), o iš žvaigždė šerdis susitrauks ir susiformuos baltoji nykštukė - daiktas bus dydžio sulig mūsų Žeme (milijonus kartų mažesnė, nei buvo prieš tai). Ten pavieniai atomai "trinsis" vienas į kitą ir žvaigždė toliau nebesitrauks.

(maždaug taip atrodys mūsų saulė prieš tapdama baltąja nykštuke. Paveikslėlis iš internetų)

Gigantiškos žvaigždūnės

Masyvios žvaigždės gyvena ne milijardais, kaip mažesnės, o tik milijonais metų - jos po raudonosios milžinės SPROGSTA. Išoriniai sluoksniai ne pasklinda, o išsilaksto. Tam energijos duoda žvaigždės šerdies greitas susitraukimas iki visai mažyčio mažulyčio objekto. Taip susidaro  neutroninė žvaigždė, kuri dar labiau kondensuota už jau anksčiau minėtą baltąja nykštukę. 

O jeigu atomai dar labiau susipaudžia, tai susiformuoja  juodoji skylė  - žvaigždės masė sukrenta į tokią tankią masę, kad iš jos nebegali pabėgti netgi šviesa. Iš čia ir pavadinimas.

(Paveikslėlis iš čia Ne po visų supernovų kas nors susidaro.)

Kuo kūnas masyvesnis ir didesnis, tuo didesnio greičio reikia, kad nuo jo pabėgtum. Didžiausias greitis yra šviesos greitis - tai va, galima įsivaizduoti kokia tanki ta  juodoji skylė . 

Kaip jau supratote,  juodoji skylė  ne skylė. Tai tiesiog mažas, bet labai tankus ir dėl to didelę masę turintis objektas. Maždaug kaip visa mūsų planeta suspausta į daiktą, kurio skersmuo siekia ne daugiau, nei 3 milimetrus... Va dėl tos didelės masės ir išeina, kad  juodoji skylė  turi didelę trauką (buitiškiausia prasme traukos jėga tarp dviejų kūnų yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga juos skiriančio atstumo kvadratui).

(simuliacija, kaip maždaug  juodoji skylė  ne tik pasigrobia, bet ir laužia aplinkui ją sklindančią šviesą. Animacija iš internetų.)

Filmų kūrėjai dažnai mėgsta pavaizduoti  juodąsias skyles  kaip viską siurbiančius dulkių siurblius. Ir iš tiesų - yra toks daiktas, kaip 

Schwarzschild'o sfera (įvykių horizontas) - ta  juodąja skylę  supantis erdvėlaikis į kurią patekęs daiktas jau nebegali pabėgti nuo tos  juodosios skylės . Tik tas įvykių horizontas nėra toks jau didelis, kaip rodomas filmuose - taip pat baisu būtų priskirsti arti saulės ir sudegti, ar nusibaigti nuo kokios kosminės radiacijos. 

Jeigu koks kosminis dievas sugalvotų mūsų Saulę pakeisti  juodąja skyle , bet tokios pačios masės ir formos, kaip kad buvo mūsų Saulė, tai mums be dienos šviesos praradimo, ekosistemos sugriuvimo  ir visa ko žūties, bei sušalimo į ledą daugiau kaip ir nieko baisesnio nenutiktų - mūsų sistemos planetos toliau suktųsi, kaip sukosi prieš tai. Bet jei įdėtų tokios pat masės, kaip mūsų Saulė, taburetę, tai būtų ragas. Nes taburetės forma kitokia, nei Saulės. Ir išeitų kosminis itališkas eismas.

O bet tačiau - yra viena specifinė  juodųjų skylių  grupė, kurios turi itin didelę masę ir yra randamos galaktikų centruose. Ne, galaktika nesisiuka aplink skylę jos centre - tiesą sakant skylė nesudaro net vienos tūkstančosios pačios galaktikos masės. Galaktika sukasi ar formuoja kitokią struktūrą dėl visų joje esančių objektvų sąveikos visumos.  Juodoji skylė  jos centre įtaką turi tik keliems aplinkiniams šviesmečiams, ir jei ji dingtų, tai trajektorijas pakeistų tik nedidelė grupė arti aplink ją besisukiojančių objektų.

(Yra įvairių toerijų aiškinančių kaip galėjo prasidėti mūsų Visata - pavyzdžiui, kad ji prasidėjo kaip keturdimensės juodosios skylės mirties rezultatas. Toks jau tas mokslas - rytoj viskas, ką žinome šiandien gali būti paneigta, bet viena išlieka - mokslo dėka įmanomas tolimas nuo netiesos.)

Tačiau plink galaktikos centre esančią  juodąją skylę  vyksta energetiniai procesai, kurie jau gali paveikti visą likusią galaktiką.

Astronomai kartais kalba apie supermasyvių  juodųjų skylių  spinduliuotę. Tik ji sklinda ne iš pačių skylių, bet iš jų aplinkos. 

Iš kažkur prie skylės atlekia nemažas dujų debesis, lėkdamas šalia jos, dėl traukos, jis užlinksta, pasikeičia jo forma - jis išsitempia, išsitampo, išsisuka į spiralę ir jei yra pakankamai arti, tai pradeda sukti aplink  juodąją skylę  elipse. 

Kadangi ta dujų debesis, tai tos dujos dėl sukimosi elipse ima susidurinėti (panašiai kaip bangos nearamioje jūroje), ir taip po truputį tos dujos susisuka į ganėtinai plokščią diską, kuriame dujos lekia apskritiminėmis orbitomis - tos, kurios arčiau skylės juda greičiau, kurios toliau - lėčiau. Ką mes gaunam? Trintį. O nuo trinties išsiskiria šiluma. 

Visai šalia  juodosios skylės  esančios dujos įkaista iki milijonų laipsnių temperatūros ir netgi ima skleisti taip visai nemažai šviesos. Šitaip išsiskyrusi šviesa gali būti netgi ryškesnė už visą likusią galaktiką, o tada tokios galaktikos vadinamos aktyviomis (maždaug 10% visų mums žinomų galaktikų).

(Artimiausia mūsiškai aktyvi galaktika - Kentauro A. Kairėje pusėje jungtinis paveikslėlis iš galaktikos rentgeno, radio bangų ir optinės (tokios, kokią mato mūsų akis) nuotraukų. Tikra diskoteka padarėliams, matantiems platų spindulių spektrą. Paveikslėlis iš čia)

Dėl trinties ir spinduliuotės dujos po truputį praranda kinetinę energiją, įkrenta į  juodąją skylę  ir ją augina. Spėjama, jog šitos super didelės  juodosios skylės  taip ir užaugo per milijardus metų laižydamos dujas.

Neretai prie skylės priskridusios dujos jau būna įsimagnetinusios. Jos besisukdamos aplink skylę formuoja  magnetines jėgas, kurios gali nedidelę dalį dujų išstumti iš to disko statmenai šviesos greičiui artimu greičiu (susidaro vadinamosios čiurkšlės) - taip kažkas toliau nuo galaktikos centro gali būti apsisiotas kosmine dujų čiurkšle. Gerai, jau gerai - tie reiškiniai dar vadinamai kosminiais vėjais :) Mums gerai, mūsų Saulės sistema yra saugiai įsikūrusi mūsų galaktikos diske, kuris kaip koks bamperis sulaiko nemažą dalį tokių vėjų, bei spinduliuočių.

(Mesjė 82 - labai ryški galaktika nuo mūsų nutolusi apie 12 milijonų šviesmečių. Tik nėra iki galo aišku kas joje taip baisiai ryškiai šviečia... Nuotrauka iš čia.)

Aktyvioje galaktikoje arba dujų mažėja apskritai, arba mažėja bent jau šaltų dujų.  Juodosios skylės  poveikis gali būti pakankamas, kad ji pilnai išstumtų visas dujas iš galaktikos. Tokio galaktika pasensta - tampa raudona, kurioje daug senų ir mažų raudonų žvaigždžių. Nėr dujų - nėra kuro naujoms žvaigždėms...

Visatoje po truputi visos galaktikos raudonėja ir žvaigždžių formavimasis jojs lėtėja. 

Kažkada, po nepalyginamai daugiau laiko, nei jau gyvena mūsų Visata, pati Visata nurims - bus tik  juodosios skylės , neutroninės žvaigždės ir kiti ramūs objektai. O kas bus po to - nežinia. 

(iš iternetų)

Pabaigai:

Ar gali dvi  juodosios skylės   susidurti?

Kai dvi skylės suartėja, jos susijungia ir pasidaro dar didesnė  juodoji skylė , o to proceso metu išspinduliuojama daug gravitacinių bangų (ne pačių skylių, bet jų sukimosi). Dabar kaip tik aiškinamasi ir kuriami metodai, kaip būtų galima tą tyrinėti - tai galėtų būti geras realitavumo teorijos patikrinimas.

Ar galima pasigaminti mažą  juodąją skylę ?

Jeigu paimsime akmenį ir jį suspausite iki  juodosios skylės  tankumo, tai jis gravitacinę įtaką turės tokią pat, kaip ir prieš tai. Bet į delną, jos nepaimsimee- ji prakris pro jūsų delną sudarančių atomų viduje esančius tarpus, keliaus iki žemės centro ir greičiausiai sukiosis ten daug daug milijonų metų, kol, jeigu jai iš viso pasiseks, pataikys į kokio atomo centrą. Tada ji pataps šiek tiek didesnė.

Galbūt žemėje dabar tokių pilna, ką mes ten žinome.

Sekantis blogo įrašas bus jau po Naujųjų metų :) Dabar einu gamintis karštų obuolių sulčių su cinamonu ir kontempliuoti Visatos begalybę ir tą faktą, kad iš esmės mes visi esame sudaryti iš truputėlio materijos (kuri tuo pat metu gali būti laikoma ir energija) ir daugybės to, ką laikome tuštuma :D ...

Greičiau pasistatysi namą dirbdamas, nei bandydamas laimę loterijose

Šiandien paskutinį kartą studentiškai keičiausi kalėdinėmis dovanėlėmis. Tą dariau vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos studentų mokslinės draugijos būrelyje. 

Jame aš jokios mokslinės veiklos nevykdau, bet atėjau papasakoti įspūdžius apie vieną konferenciją, kurioje klausiau pranešimus. Prie progos ir pramoginėje dalyje sudalyvavau. 

Gavau laimės sausainiuką, kuris savyje slėpė štai tokią pranašystę:

Prisilipinsiu ją ant savo darbų knygos viršelio ir atrodysiu super mandrai ir pretenzingai.

O rytoj nusipirksiu loterijos bilietėlį ir jį prilipinsiu šalia >:D

Tada atrodysiu mandrai, pretnzingai ir kaip neturinti ką veikti. Muahahahah!

Laimės sausainiukai - tai tokie daikčiukai, kuriuos duoda kinų maisto restoranuose (ne visuose, pigesniuose tai ŠIS gausi :/ ) drauge su maistu, bet jų galima nusipirkti ir atskirai pramogai. Jie tuščiaviduriai, o viduje būna lapelis su daugiau ar mažiu protinga mintimi. Pačioje Kinijoje jų nėra, nes tai japoniškas sausainis, kurį kiniečių restoranai modifikavo (atpigino) ir pradėjo taikyti Amerikoje kaip vilionę valgyti būtent pas juos, o ne kitur (čia kaip žaisliukas prie mėsainio, ar dribsniuose).

(nuotrauka iš internetų)

Dar ryt pamėginsiu jų iškepti namie :D Jei pasiseks, tai parašysiu kaip sekėsi. Jei neaprašysiu, vadinasi nesisekė ir aš gėdingai tyliu :l ...

Ekskursija pažiūrėti kaip atrodo troleibusų kontaktinis tinklas iš arčiau

Prieš beveik pusmetį pažiūrėjau kaip atrodo troleibusai iš arčiau - sudalyvavau blogerių ekskursijoje po pirmą Vilniaus troleibusų parką.

Šeštadienį dar kartą nuskilo - galėjau pažiūrėti kaip dirba troleibusų kontaktinį tinklą prižiūrintys žmonės :D Ekskursiją suorganizavo Marius Markevičius. Didelis ačiū jam ir mums savo brangaus laiko nepagailėjusiems darbuotojams :>

Kas negyvenate Vilniuje, tai trumpai papasakosiu kame yra esmė su troleibusais - jie po truputį yra stumiami iš viešojo transporto sistemos. 

(Liūdintis apleistas 13 maršruto troleibusas :( Jei labai įsižiūrėsite pamatysite kaip rieda ašarėlė) 

Kodėl? 

A biesas žino. 

Aš tai pavyzdžiui nesuprantu. Vieną rytą atsikėliau ir sužinojau, kad troleibusai tipo nebemadinga, neįdomu, ir iš viso netinkama transporto priemonė sostinei. Žinoma, gyvenimas sostinėje turi savų minusų - pavyzdžiui reprezentacinį spaudimą. Taip, taip - mes iki to pakankamai dasigyvenome ir, kaip kiekviena tikra Europos sostinė ar garsus miestas turime viską daryti gražiai (antraip gausim baudų). Vilniaus elgutė štai kaip jau įprasta tobulas šakų kūgis, o ne tikras medelis :( (na, bent jau ne Kauno kyborgas...) Vieną rytą atsikelsiu ir grūmos man pirštu mados policija, kad papai per maži :D

Yra visokių ten argumentų kodėl troleibusai ne lygis.

Vienas iš jų, kad jie brangūs.

Troleibusai realiai yra pigūs, kuo daugiau troleibusų - tuo jie pigesni, kuo mažiau - tuo brangesni. Čia jų didelis pliusas prieš autobusus. Kodėl didėjant troleibusų jų važiavimo savikaina mažėja? Labiausiai dėl to, jog jie yra varomi elektra, o jų konstrukcijos pakankamai paprastos, kad juos remontuoti būtų galima patiems (ar net surinkti nuo nulio, bet kai dėl pasigaminimo, tai LT trūksta tam gamtinių išteklių. Autobusų patys irgi nesigaminsime). Praeitą savaitę mačiau ne vieną blogo įrašą, kur žmonės pasiskaičiavo, kad jau dabar Vilniuje šildytis elektra yra pigiau, nei centriniu šildymu - jeigu LT turėtų nuosavą galingą elektros šaltinį, tai troleibusai būtų dar pigesni.

Kitas argumentas yra tas, kad jie nemodernūs.

Na, taip troleibusai senas daiktas - galima Vilniuje būtų važinėtis magnetiniais traukiniais ar kokiais nugarą pakasančiais elektrosraigtasparniais. Dvibėgis tramvajus, vietoj dviejų ūsų ore, turi dvi šaknis žemėje (ir apvažiuoti kliūtį jam sunkiau), vienbėgis tramvajus yra iš viso LOL (nors jei Vilnius tokį turėtų galėtų tapti tikru hipsterių draustiniu), tai kad nelabai ką modernaus ir įperkamo Vilnius turi... Pigiau būtų atnaujinti troleibusų parką. Man, kaip Vilniaus gyventojui, tai, prisipažinsiu, labiausiai rūpi kaina. Galėčiau ir ant genetiškai modifikuoto jojamojo vikšro po miestą keliauti. Man nesišviečia, kad naujos transporto priemonės įdiegimas nuo nulio bus pigesnis, nei senos optimizavimas. Mūsuose net operacinės iš naujo neperstatomos, o čia eina kalba apie visos sistemos keitimą.
Nu nesisuka man krumpliaračiai, nors tu ką.

(Jeigu turėtume pakankamai pinigų, garantuoju, kad Vilnius taptų pirmu Pasaulyje miestu su tikrai ekologišku mega sliekų viešuoju transportu. Galėtume net išveisti oranžinės spalvos skirtus tik true vilniečiams, kuriuos sliekai prisileistų tik patikrinę ar žmonės turi identifikacinę vilniečio kortelę. Nu dar koks šiaulietis užlips ant slieko. FUI gi.)

Dar viena argumentas, visai iš lempos yra, kad troleibusų laidai ir jie patys darko Vilniaus miesto vaizdą...

Nes visi žinome, kad vilniečiai žmonės išdidūs ir vaikšto visą laiką aukštai iškėlę galvą, todėl ant kelio atsiradusių bėgių ar visų kelių dangos keitimo betonu (o to reiktų kai kurioms iš naujų transporto priemonių) tikrai nepastebės. Tikrai ne.

:D taigi, bent jau tarp paprastų miestiečių sklando kalbos, kad čia ne kas kitas, kaip tiesiog būdas nustekenti troleibusus, privesti iki bankroto, o tada tik ŠULDUBULDU uldu kažkas nusipirko :D O tai tau, kaip čia dabar taip?..

Tiep.

Tai reikia pagaliau pradėti kalbėti ką aš ten ekskursijoje pamačiau. Ekskursiją su mumis buvo pradėjęs fotografas Augustas Didžgalvis. Bet po to pasakė, kad čia nėra ką fotografuoti ir paliko mus, paprastus mirtinguosius. Taigi, toliau visos nuotraukos darytos su paprastu mobileeeeku :D Kentėkit.

(Atvažiavau per anksti, tai apvaikščiojau teritoriją ratais-kvadratais. Va kur miega troleibusai. Už spygliuota viela aptvertos tvoros. O tas keistas kvadratinis daiktas kairėje nuotraukos pusėje, tai vargana senos kažkada ten buvusios stotelės liekanėlė).

(Šalia administracijos pastato yra toks keistas neveikiantis fontanas-laivas, kurio dugne mėtosi pakuotės nuo drėgnų servetėlių ir įtartinai gerai veši pienės. Taigi, panašu, kad fontanas netiesiogiai kalba mažiausiai apie vieną kitą Vilniaus miesto problemą*. Nuotraukos dešinėje pusėje stovi daaaug po taksi reformos (ar galima taip sakyti?) atsiradusių Vilniaus miesto taksi mašiniukų (kaip suprantu, tai ir ten buvo bandoma įvesti monopolį), o už jų tas vieno aukšto pastatas yra greitosios medicinos pagalbos stotis - tai tarpinė vieta, kurioje stovi greitoji pagalba, kad nevažiuotų kiekvieną kartą iš ligoninės. Man bevaikštant aplinkui tai tik ten ir dar toliau esančioje degalinėje darbas virte virė (stotyje net nebuvo nė vieno "snaudžiančio" ekipažo :o ).

Pradžioje pažiūrėjome kaip antrajame Vilniaus troleibusų parke keičiamas troleibuso laidas. Jį keitė vieno avarinio ekipažo darbuotojai. Vilniaus mieste yra 4 brigados, po 2-3 automobilius.

Ir žinote ką.

O visai ten ir ne laidas!

Ten strypas.

Geras storas pagalys iš vario ir dar kažkokių tai paslaptingų metalo lydinio.

(elfų ietis)

Tas strypas, tai vat ir yra tas troleibuso laidas - o tas kitas daiktas naudojamas sujungti dviems strypams, jeigu jie nutrūksta, ar pekeisti susidevėjusią dalį. Ekskursijos metu sužinojome, kad lygioje vietoje troleibuso laidas ataliko ~30 metų, o ant posūkių ~15. 

(Darbo transporte įtaisytas varstotas lyginti susilanksčiusiems laidams).

Nutrūkęs troleibuso laidas gali smarkiai sužaloti. Vis dėl to nesu girdėjusi, kad būtų sužalojęs kokį nors praeivį, o štai, kad sužaloja darbuotojus ekskursijos metu išgirdome - dar sovietiniais laikais trūkęs vienas laidas numušė ir sužalojo tris kontaktinio tinklo darbininkus! 

Darbuotojai "pajuokavo", kad nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų vienaip ar kitaip nukentėjęs darbo metu. Pavyzdžiui avarijų metu jie dirba "ant gyvo laido" ir gali nusitrenkti elektra - taip jie rizikuoja savo gyvybėmis, bet avarijas likviduoja per kelias-keliolika minučių, o ne kelias valandas. Jeigu autobusai neišmestų nuodingų išmetamųjų dujų, tai čia būtų didelis troleibusų minusas, kad jie yra pavojingi žmonių sveikatai...

Kalbant apie dūmus, tai šitu blogu dabar nušausiu antrą zuikį. Prieš porą dienų pastebėjau, kad aplink mano namus yra gausybė begalybė mažiukų autoservisiukų. Ir praktiškai iš visų kyšo po kaminiuką, kuris rūksta. Tik iš visų rūksta toks gražus baltas dūmas. Iš pradžių pagalvojau, kad gal ten kokias malkas šilumai kūrena ar ką. Nu nesijuokite, nesigaudau aš tuose autoservisuose. 

Ekskursijos metu pamačiau, kad šalia parko esatis autoservisas "Martonas" turi ne tai, kad kaminiuką, o visą kaminą, kuris leido juodus tumulus dūmų (čia dar neįspūdingiausi užfiksuoti), kiti ekskursijos dalyviai pasakė, kad autoservisuose būna deginamas senas tepalas ir panašiai, bet taip pat būna specialūs filtrai, kurie neleidžia į orą patekti kam nereikia.

Kol aš stovėjau ir vėpsojau džiaugdamasi, kad nėra į mus pučiančio vėjo, vienas parko darbuotojas pasakė, kad "Martonui" šitas negalioja ir hipotezę, kad jo savininkai artimai susiję su Vilniaus miesto savivaldybe... o_O

Išsiklausinėjome, kad ilgiausiai Vilniuje dėl troleibusų kaltės eismas buvo sustojęs 1,5 h. Ilgiau taisomus gedimus dažniausiai sukelia koks šiukšliavežis nuvertęs atraminį stulpą ar kas panašaus. Visai maži gedimai dažniausiai net nesutrikdo pačio troleibuso važiavimo, nes jis juos įveikia naudodamas akumuliatorius ar tiesiog iš inercijos prieš tai įsibėgėjęs :)

Ekskursijos metu mums prirodė visokių įdomių daiktų. Sužinojau, kad pavyzdžiui troleibusai lengviau ir greičiau suka į dešinę, nes taip sukonstruotos tos dalys, kur ūsas liečiasi su laidu. Tad, jeigu kada pastebėjote, kad troleibusas ūsus dažniau pameta sukdamas į kairę, tai esate labai pastabus, bei šiuo klausimu teisus :)

Sudėtingiausios kontaktinio tinklo prasme vietos Vilniuje yra šalia Spaudos rūmų ir Operos ir baleto teatro.

(Vienas darbininkas turi būti apačioje, kad valdytų darbo platformą. Kiti dirba. Mes stovime nuošalyje, kad netrukdytumėme ar nelaimės atveju nenukentėtume)

(Po darbo svarbu ir pasigražinti :) Nors, man bespoksant buvo paaiškinta, kad tai būtina tam, kad transportas išliktų ryškios ir lengvai pastebimos spalvos xD)

Darbuotojai taip pat papasakojo, kad įkūrus antrą troleibusų parką iš tos vietos dingo visi visi balandžiai. Bet po to, po truputį, vėl apsigyveno :) 

Taip pat paklausėme kiek yra kontaktinio tinklo darbuotojų, tai jie patys suskaičiavo, kad ~40. Ankstesenėje eskursijoje buvo žmonių, kurie sakė, kad jų yra ~200 (neva dėl to troleibusai labai brangūs). 

Kadangi mūsų buvo nedaug, tai atlikus darbą, kontaktinio tinklo darbuotojai grįždami į savo secret hideout'ą pasiėmė ir mus kartu į oranžinį mašiniuką :D

O bazė tai tikrai gerai paslėpta - Antakalnyje, jei nežinotum kur, tai niekaip nerastum. Ne Antakalnio. Bazės.

Ten sušilom, gavom arbatos, kavos ir netgi torto :> Kadangi ten žmonės ilsėjosi po darbų, ar jų dar tik laukė, tai ten nefotografavau. Jiems mes tikriausiai buvome dar įdomesni svečiai, nei mums ekskursija pas juos.

Būstinėje buvo štai tokia faina rankomis nupiešta schema su visu kontaktiniu tinklu.

(primena kraujagysles)

Ekskursija užsibaigė aprodymu vieno ekipažo atsarginių dalių sandėliuko. Šiaip jie turi oficialius sandėlius, bet sakė, kad kiekvienas ekipažas, ar net meistras turi ir pats susidėjęs ką geresnio :D 

Pačioje pabaigoje sužinojau dar vieną įdomų dalyką, jog Vilniaus troleibusų kontaktinis tinklas turi vieną bėdą, kurios neturi Kauno - užsidegimus. Kai kur kontaktiniame tinkle yra įdėtos izoliacinės detalės iš į plastmasę panašios medžiagos, gumos ar paprasčiausio impregnuoto medžio. Tačiau pravažiuojančios fūros (vilkikai) kelia nuo kelio dulkes su druska, chemikalais ir dar velnias žino kuom - tai nusėda ant dalių ir sudaro sąlygas ne tik pratekėti elektros srovei, bet dalims greitai susidėvėti (ar, kraštutiniausiu atveju net užsidegti). Kaune eismai, tam per maži, o Vilniuje tai irgi tik keliose gatvėse taip būna.

Darbuotojai pasakojo, kad bandė šią problemą kelti aukščiau, bet, kaip suprantate, pigiau ir paprasčiau tiesiog dažniau keisti galinčias užsidegti dalis. Dar jie bandė patys bent jau išsiaiškinti dėl kokių būtent chemikalų taip nutinka, deja nepavyko - jų sukonstruotos dulkių gaudyklės nesugavo kažko neįprasto.

Tai va tokia va buvo ekskursija :) Labai džiaugiuosi, kad į ją nuėjau. Ir pabaigai dar viena nuotrauka su ištvermingiausiais:

(Mums daug ką aprodęs ir papasakojęs kontaktinio tinklo darbuotojas, Marius, kuris suorganizavo ekskursiją, aš, o fotografavo ir į kadrą nepateko Jurgis. Stovime prie jau išimtos kontaktinio tinklo dalies, kuri  anksčiau kabėjo šalia Spaudos rūmų - gal kas ją atsimenate :) Ji sveria ~180 kg mes bandėm patampyti, bet nelabai sekėsi XD )

Dar ekskursijoje dalyvavo Skirmatas Tumelis, tai įdomu ką jis parašys :D

* Ech, nu jeigu netingėjote nuvažiuoti iki pat apačios pažiūrėti kas ten per žvaigždutės paaiškinimas, tai toks kita problema yra - viešųjų tualetų trūkumas.

Nemokami tyrimai (mainais už leidimą gautus duomenis naudoti moksliniame darbe)

Mano kursiokė Aistė Augytė atlieka mokslinį darbą ir jo metu ketina ištirti 60 asmenų 18-25 metų amžiaus tarpe - specialiais aparatais išmatuoti gyslainės storį, bei akies ašies ilgį. Štai kokią informaciją ji manęs pati paprašė paskelbti:

Esu medicinos studentė ir atlieku mokslinį darbą apie gyslainės storio matavimą. Labai noriu pakviesti sudalyvauti šiame tyrime, ypač turinčius didelę trumparegystę (≥ 6 D). Tyrimo metu gydytoja atliks gyslainės matavimus su specialiu aparatu (Heidelberg OCT (Heidelberg engeering, Germany)), taip pat pamatuos akies ašies ilgį. Tyrimai nėra invaziniai, o matuojant akies ašies ilgį akis yra nuskausminama akių lašais, todėl nesukelia skausmo.

Tyrimui reiktų atvykti į Santariškes pirmadienį arba antradienį apie 12 – 14 val. Matavimas užtrunka apie 15 min., tad ilgai neužlaikytume. Jei norite sudalyvauti, parašykite man el.paštu: augyte.aiste@gmail.com arba tel.: 868655825 ir susitarsime dėl laiko.

Labai skatinu sudalyvauti!

Aš jau išsimatavau :D Galima ir su nedidele trumparegyste, akcentas uždėtas dėl to, jog su didele ne tiek ir daug žmonių yra, tai jų ypač ieško.

Labai baisiai skamba ta dalis apie nuskausminimą - realiai vienam aparatui nuskausminti nereikia, nes nėra jo ir akies kontakto, o kitas labai švelniai prisiliečia prie akies paviršiaus - jei nešiojate kontaktinius lęšius jausmą, kurį patirtumėte be nuskausminimo patiriate įsidėdami ir išsiimdami lęšius. 

Beje, prieš tyrimus reikia lęšius išsiimti, arba ateiti be jų, nes kitaip bus ne tikslūs rezultatai. Iki tyrimo vietos nuves ir, jei reikia padėti, parodys kaip išeiti iš tos painios Santariškių ligoninės. Tyrimai atliekami moksliniais tikslais, bet jeigu gydytoja pamatys, kad kažkas yra negerai - tai žinoma, jog iš karto pasakys ir patars ką daryti, kur eiti, į ką kreiptis toliau. 

Paprastai šis tyrimas skiriamas sergantiems glaukoma, arba tiems, kurių trumparegystė progresuoja, yra kilusi dėl neaiškių priežasčių (spoksojimas į knygas ar kompą trumparegystės nesukelia. Čia mitas). Jis taip pat gali būti atliekamas profilaktiškai, nes kai kurios ligos prasideda nuo besimptomių, bet OCT jau nustatomų pokyčių.

Kadangi, kaip minėjau, nemokamus tyrimus gaus tik 60 asmenų, tai jeigu norite reikėtų šiomis dienomis ir susiimti, kad bent susisiektumėte.

(Čia paveikslėlių iš internetų, bet OCT metu matomas maždaug toks vaizdas. Kairėje (tas pilkesnis) paveikslėlis tai infraraudonaisiais spinduliais užfiksuotos akies dugno kraujagyslės - galima apžiūrėti ir kaip jos pulsuoja, kaip eina, ar nėra kur nutrūksta ir panašiai. Dešinėje yra šviesa atliktas "pjūvis" (šviesa yra ir bangos, ir dalelės vienu metu - aparatas jos dėka tiria akies vidų, kaip kad rentgeno spindulių dėka daromos paprastos kompiuterinės tomografijos) ir galima dar įdėmiau apžiūrėti kaip akis laikosi :) ).

Be sužinojimo, kad mano akytės sveikos (neskaitant trumparegystės), vakar pirmą kartą žaidžiau žaidimą Ligretto. :0 Taip patiko.

100 kartų geriau už UNO.

Dabar noriu tokį turėti namuose ar net nešiotis su savimi ir bandyti įkalbėti ką nors su manim pažaisti. Bandysiu prikalbinti antrą pusę šiandien vakare nueiti su manimi iki Senukų, nes bent jau jų intternetiniame puslapyje pateikta šio žaidimo kaina yra mažiausia iš visų, kiek radau kas Lietuvoje prekiauja originaliu žaidimu (jie 24 Lt, kitur 30 Lt). Yra ir padirbinių, jie simpatiški tuom, kad būna su paveikslėliais visokiais :D Savotiškai žavūs.

Jeigu pavyks šiandien įsigyti vėliau pridėsiu papildymą ar parduotuvės puslapis nemelavo :)

(Paveikslėlis iš internetų)