Stovėsenos stabilumo tyrimas

Šiandienos nuotykis buvo su posturografu. Čia toks daiktas ant kurio pastato ir liepia stovėti tai atsimerkus, tai užsimerkus, tai pasukus galvą į vieną pusę, tai viršun, tai apačion. Na ir daugiau visokių užsiėmimų ant jo gali būti, bet esmė tame, kad aparatas analizuoja svorio centro pasiskirstymą ir galų gale pateikia išvadas stabiliai stovi ar nestabiliai ir kas labiausiai tą nestabilumą lemia. Vat pasiskųsit gydytojui, kad sukasi galva ar mėto ant šonus tai dar nuvarys ir ant tokio.

Mano stovėsena yra 100% nestabili. Maždaug nuo 0 iki 30% norma nesportininkams. Tada kažkur iki 60% tokia prieblandos zona, o jeigu daugiau, tai reikia reabilitacijos ir visokių prisilaikymų. Galima ir specialiai apgauti aparatą, suiimituoti, kad nestabiliai stovi, bet reikia žinoti kaip apsimetinėti, paeeksperimentuoti su tokiu iš anksto.

Aparatas netgi teisingai išanalizavo kokios ortopedinės problemos lemia tą mano nestabilumą, tai wawowywa kokys medicininis žaislas.

Mano atveju būtų galima atlikti specifinę reabilitaciją.

Ką aš tingiu. Būčiau pulmonolgas, tai būčiau toks rūkantis ir laisvalaikiu užsiimantis akmeninių antkapių gamyba be jokių apsaugos priemonių. Laimė man nusimato būti šeimos gydytoju su lazdele. Būtinai reikės reikės turi ir teleskopinę rankytę-žnyplutes, su kuria bus galima pakelti ant žemės nukritusius popierius arba kibinti sesutę.

Dar šiandien pučiau šiltą ir šaltą orą pacientams į ausis video nistagmometrijos tikslais - čia dar vienas užsiėmimas, kuris dažnai nutinka tikslinant galvos sukimosi ir svaigimo priežastis. Šito savo kailiu išmėginti nenorėjau, o iš kitų rezidentų supratau, kad niekam tas tyrimas per daug nepatinka, nes visi jaučiasi, tarsi skriaustų pacientą.

Nuotraukoje mažasis einis - toks paukštelis, kuris Europoje gyvena gerokai į pietus nuo Lietuvos. Užtat lotyniškai jis vadinasi Tetrax tetrax. Tetrax buvo užrašyta ant aparato, kurį šiandien mindžiau, čia tetra ataksiometrinės posturografijos sutrumpinimas. 

Nuotrauka iš čia - http://animaliaz-life.com/birds/little-bustard.html

Trumpai apie C reaktyvųjį baltymą

Kartais susilaukiu klausimų apie C reaktyvųjį baltymą - jo koncentracija kraujo plazmoje dažnai tiriama šeimos gydytojo kabinete.

Tai dabar apie jį parašysiu įrašą, tik vėlgi, kaip visada, priminsiu, kad šis įrašas nėra ir negali būti patikimos informacijos šaltiniu, o yra skirtas grynai smalsumui sukelti :) Į jį reikia žiūrėti kritiškai ir iš serijos "o aš kažkur internete skaičiau, kad...".

Taip, dabar, kai neva nusiploviau nuo atsakomybės, apie šitą baltymą.

Jis tiriamas kraujo plazmoje.

Kraujo plazma yra skystoji kraujo dalis. Kietoji yra ląstelės. Kraujas iš esmės yra skystas audinys -  jo ląstelės nėra tarpusavyje susikabinusios, kaip kad kituose audiniuose. 

Kabinėtis viena prie kitų jame moka tik imuninės ląstelės (liaudiškai vadinamosios baltosiomis kraujo ląstelėmis), o deguonį pernešantys eritrocitai (raudonosios) nemoka. Jeigu eritrocitai ir susikabina, tai jiems atsitinka visiškai netyčia  (ir dažniausiai visiškai nepavojinga) arba ligos pasekoje ir vyksta kitokių mechanizmų dėka, nei kad sveiko audinio vientisumo palaikymas. Dar kraujyje yra krešėjimo sistemos ląstelių - trombocitų, bet krešulio techniškai laikyti audiniu nelabai galima, nors į jį įaugti ir jį pakeisti audinys - gali.

Be ląstelių reikalingų imunitetui, deguonies pernašai ir krešėjimui kraujyje taip pat gali būti ląstelių zuikių. Pavyzdžiui šiuo metu, kai skaitote šitą įrašą, jūsų kraujyje greičiausiai kokios dvi iš žarnyno prasmukusios bakterijos niekaip nesupranta kodėl atsidūrė plaučiuose. Bet ten jos taps imuninės ląstelės priešpiečiais. Arba naktipiečiais. Žiūrint kada skaitote.

(Paveikslėlis iš čia)

Kraujo plazmoje yra daug įvairių baltymų, kurių daugumos funkcija yra daugiau ar mažiau išnagrinėta. Pavyzdžiui ~3% nuo visų kraujo plazmos baltymų sudaro transferinas - jis reikalingas, kad per kraują būtų saugiai pernešta geležis, kuri būtina tam, kad eritrocitai galėtų pernešti deguonį.

Nėra transferino - geležies trūksta, nes ji arba kaupiasi kur nereikia, arba pabėga iš organizmo su šlapimu.
O būna ir taip, kad, pvz.: dėl prastos mitybos, nėra pakankamai geležies, tai iš pradžių feritino įsotinimas geležimi sumažėja, o vėliau organizmas ir transferino pačio mažiau ima gaminti, nes yra baisiai skūpas/tingus ir stengiasi nieko nedaryti be reikalo. Vienaip ar kitaip - jei žmogui mažakraujystė, transferino tyrimas būtinas tinkamo gydymo parinkimui. Juk galbūt žmogaus organizme eritrocitai nesigamina dėl kitų priežasčių, o organizmas jau vos susitvarko su nuosava geležimi ir tranferino gamybą varo visu pajėgumu?*

(Hipochrominės anemijos kraujo vaizdas žiūrint pro mikroskopą. Tie violetiniai kleckai - tai imuninės ląstelės. Tie maži violetiniai taškučiai - tai trombocitai, o tie vidutiniai rausvi - eritrocitai. Tačiau šitie yra  ne tokie, kokie turėtų būti. Sveikas aritrocitas turėtų centre prasišviesti šiek tiek, o tuo tarpu šiuose centriniai prašviesėjimai daro juos panašius į žiedelius. Kadangi tiriamajam mažakraujystė, o eritrocitai permatomi - tai iš čia ir pavadinimas hipochrominė anemija. Dažniausia šios mažakraujystės priežastis - hemoglobino stoka eritrocituose. O kas sukelia jo stoką, jau aiškintis reikia kitais būdais. Iliustracija iš čia.)

Tačiau ne tik feritino, o ir daugumos kitų baltymų funkcija organizme labai priklauso nuo to, ką organizmas patiria ar kam ruošiasi, ir ką išgali.

Kraujo plazmoje vieni drąstiškiausių pakitimų vyksta su vadinamaisiais ūmios uždegimo fazės baltymais. Jie dar gali būti vadinami reaktyviasiais.

C reaktyvųjį baltymą** sintetina kepenys. Visų mūsų. Nėra rasta žmonių, kurių organizme jo nebūtų bent kažkiek, taigi galima daryti prielaidas, kad jeigu dėl genetinių priežasčių žmogaus organizmas šio baltymo negamina iš viso, tai ir negyvena. Bent jau ne taip, kad nors vienas būtų pakliuvęs mokslininkams į nagus.


Pagrindinė C reaktyviojo baltymo funkcija yra būti mirties prielipa. Aš labai ilgai galvojau, kaip kuo trumpiau apibūdinti ką jis daro, tai prašau įsiminti.

Jis it koks šakalas ar grifas randa mirštančias ląsteles ir prie jų prilimpa - taip palengvina imuninėms ląstelėms apsisprendimą kiek ta nelaimėle dar gyvens ir ką su ja daryti, ir it snaiperio lazeriukas prišaukia komplimentu vadinamą sistemą, kuri pagreitina paskutiniosios dieną ląstelei.

Makrofagai (specifinės imuninės ląstelės, kurios daro su visokiom šiukšlėm O NOM NOM NOM) ir adipocitai (riebalus kaupiančios ląstelės) geba organizme paskatinti C reaktyviojo baltymo sintezę - tada jo koncentracija gali išaugti net keliasdešimt tūkstančių kartų. Sveikoms ląstelėms C reaktyvusis baltymas nepavojingas - jis gali tapti pavojingas tik nebent jei jo yra tiek daug, kad daugiau be jo nieko ir nėra, nes nei kepenų baltymų sintezės galimybės, nei kraujo plazmos tūris, ar kraujo gebėjimas palaikyti tam tikrą elektrocheminę pusiausvyrą nėra begaliniai.

(reaktyvusis C baltymas visame meniniame gražume. Paveikslėlis iš čia)

C reaktyvusis baltymas yra vienas universaliausių uždegiminių žymenų - jo koncentracija didėja esant bakteriniams ir virusiniams uždegimams. Onkologiniams procesams su uždegimu. Traumoms. Grybelinėms ir parazitinėms infekcijoms. Netgi autoimuniams procesams. Tinkas viskas, kas gali paknibinti makrofagus ar adipocitus. 

Taigi, jeigu įtari uždegimą - patikrini ar yra C reaktyviojo baltymo koncentracija padidėjusi. Jei yra - tavo įtarimas slenkasi į pusę "čia visgi uždegimas" ir toliau nuo "nu gal ir ne uždegimas". Jeigu kitų tyrimų pagalba jau žinai, kad čia uždegimas, o C reaktyvusis baltymas nepadidėjęs, tai galvoji "uoj... o gal aš suklydau", arba "uoj... UOJ!". Nes pvz.: išsekusios kepenys nebegali gaminti tokių baltymų.

O jeigu randi sveikam žmogui - vėlgi žiūri, ar kur uždegimas nebus pasislėpęs. 

(Uždegimas? pas tave? kur?)

Bet kas geriausia - kad jis svarbus ne tiek vienkartinio pamatavimo tikslu, kiek gydymo efektyvumo sekimui. Jeigu gydai infekciją/uždegimą, tai jis turi mažėti. Jeigu žmogus serga lėtinį uždegimą sukeliančia liga (pvz.: ateroskleroze), tai jo koncentracijos padidėjimas gali būti it įspėjamasis signalas apie artėjantį paūmėjimą. 

Dažniausias klausimas, kurio susilaukiu, susijęs su šiuo baltymu skamba maždaug taip: "Kodėl gydytojas paskyrė/nepaskyrė man antibiotikus pagal šitą tyrimą?".

Sveiko žmogaus šio baltymo koncentracija yra <5 mg/L. Tai reiškia, kad tyrimų lapelyje galite pamatyti netgi nuliuką. Tiesiog aparatas labai mažų koncentracijų nerodo.
Kai kurių autorių nuomone, sveika koncentracija yra netgi <10 mg/L.
Grubiai imant didesnis skaičiukas (40-70) labiau būdingas viruso, o dar didesnis, (iki 200) - bakterijos sukeltam uždegimui. Taip yra dėl to, jog kai kurios bakterijos savo paviršiuje įprastai turi baltymų, kuriuos žmogaus organizmo ląstelės gamina tik merdėdamos, ir organizmas tuo pasinaudoja, kaip jų silpna vieta. Jeigu bakterija tokios savybės neturi, CRB gali būti žemas, o jeigu virusas labai naglas ir itin žudo ląsteles - CRB gali būti aukštas.

>200-300 skaičius jau rodo, kad arba bakterijos/virusas itin smarkiai pažeidė audinius, yra masyvi trauma, nudegimas ir panašiai.

Gydytojas paskiria ar nepaskiria antibiotikų ne pagal šitą tyrimą, o tyrimas padeda nuspręsti ar antibiotikai yra racionalūs ar neracionalūs konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į kitus tyrimus, kliniką, bei anamnezę (jūsų nusiskundimus, susirgimo aplinkybes, ligos eigą, kitas ligas, būkles ir panašiai).

Esant aukštam CRB antibiotikai gali būti racionalūs net ir neesant bakterinės infekcijos, bet esant didelei jos rizikai (pvz.: masyvaus nudegimo atveju).

Taigi, trumpai 5 išvados::
1) C reaktyvusis baltymas yra pas visus žmones.
2) C reaktyviojo baltymo koncentracija smarkiai didėja dažniausiai esant ūminiam uždegimui.
3) C reaktyvusis baltymas gali padėti diferencijuoti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus tam tikrose situacijose.

4) C reaktyvusis baltymas gali padėti sekti uždegimo gydymo efektyvumą.
5) Uždegimą gali sukelti infekcijos, traumos, onkologiniai ir autoimuniai procesai.

* Maži vaikai gali mirtinai apsinuodyti multivitaminais, kuriuose yra daug geležies (čia eina kalba, kai randa spintelėje ir suvalgo visus skaniuosius spalvotus žirniukus). Žmogaus organizmas turi menkas galimybes atsikratyti geležies pertekliumi. 

** pavadinimą "C"baltymas atsineša dar iš tų laikų, kai buvo tyrinėjamas tik laboratorijose, bet ne kliniškai. Jį tyrė su C grupės pneumokokais.

PS - iš tiesų tai feritino, trūkstant geležei iš pradžių kompensatoriškai daugėja, tačiau įraše norėjau kuo labiau viską supaprastinti :)

Dimensija X

Kūkū.

Tai va. Čia tas įrašas, kurį žadėjau dviem mano blogo skaitytojams, kurie mane atpažino per ketvirtadienio knygos pristatymą. Taip susilydžiau iš laimės, kad net pabėgau.

Nu čia gi turbo epic - blogo praktiškai nerašau, o skaitytojų vis tiek turiu.

Dabar galite man pavydėti >:D

Jei sugebėsiu tą knygą perskaityti, tai tada ir aprašysiu ;P

Iš pradžių šitą piešinį planavau nupiešti kitaip - detales nuspalvoti skirtingomis spalvomis, o merginą pilkai. Bet tada apsigalvojau. Naudojau juodą CD markerį ir guašą.

Vakar patapau trečios pakopos dvigubai aklo klinikinio bandymo savanore :l daba esu ganėtinai saugus eksperimentinis triušis vienai būsimai vakcinai (ne tokie saugūs buvo žemesniųjų pakopų savanoriai, nes ant jų buvo daugiau tikrinama ką blogo ta vakcina daro, o ant tokių kaip aš tikrins dabar ar ji daro daugiau gero už mano pačios entuziasmą ar ne :D).

Ar gavau būtent vakciną ar tik placebą (kitos ligos, jau patikrintą vakciną) sužinosiu tik po 14 mėnesių. Nebent anksčiau laiko man nutiks kas nors arba sugalvosiu iš tyrimo pasitraukti :D

Jei sulauksiu tyrimo pabaigos, tai tada ir apie jį parašysiu 8P

Prieš porą dienų net keliose vietose G+ kažkaip virė diskusijos apie animacinius filmukus.
Tai sėdėjau, sėdėjau ir sugalvojau sudėti -10- 9 savo mėgstamiausių vaikystės multikų sąrašą (atsitiktine tvarka).

1) Thundarr The Barbarian - labai man patiko. Žiūrėjau 6-7 metų amžiaus. Jame pro Žemę prasišnioja kokia tai paklydusi planeta, mėnulio nebėra, ir kažkodėl per ateinančių 2000 metų evoliucija (?) prigamina keistų padarų ir padarėlių. Nors man tada tai atrodė kaip per trumpas laiko tarpas atsirasti naujai rūšiai, bet vis tiek netrukdė varvinti seilę į peraugusį katiną Oklą :) Man tada atrodė, kad jis turėtų būti šiurkštus kaip batų šepetys.
2) Conan the Adventurer - žiūrėjau 5-6 metų amžiaus. Labai patiko visa ta žvaigždių metalo iš meteorito idėja, o suakmenėję Konano giminaičiai mane labai gąsdino. Aš vis galvodavau, kad jeigu jis vis tikisi juos atgaivinti, tai tikriausiai jie nėra mirę, gal net suvokia kas aplink juos vyksta?... Labai kraupu. Įžangos dainą mokėjau mintinai :)
3) Street Sharks - žiūrėjau 9-10 metų amžiaus. Iki tol labai mėgau vėžliukus mutantus nindzes (niekaip nesupratau jų ir tos reporterės April santykių o_O), bet šitie rykliai buvo labiau... dantyti >:D hur hur hur.
4) The Pirates of Dark Water - žiūrėjau 5 metų amžiaus (tik 20 serijų berods buvo). Čia buvo belekaip labiausiai epinis mano tuometinis matytas dalykas. Jame buvo ekomancerė galinti kontroliuoti gyvybę ir gamtą. Ir skraidanti papūgbeždžionė. SQUARE EPIC. 
5) Captain Planet and the Planeteers - žiūrėjau ilgai. Gal nuo 5 iki 7 ar net 8 metų. Tie planetiečiai tai man visai nepatiko, bet idėja žmogiškos gamtinių jėgų personifikacijos - net labai. Visą laiką galvodavau tai jis yra asmenybė ar ne, turi jausmus ar ne. O laisvą valią?... Labai patikdavo, kai Kapitoną planetą pagaudavo daktarė Blight ir kaip nors jį pririšdavo, o jis dėl to imdavo netekti savo galių >:}  hur hur hur.
6) The Mask Šitą žiūrėjau visą vaikystę. Iš pradžių angliškai, po to lietuviškai. Pradinėje vaikščiojau pas logopedą, tai labai patikdavo, nes visi pas jį ėję vaikai žiūrėdavau šitą multiką ir galėdavome rimtai aptarti kas jame nutiko ir kodėl personažai elgėsi vienaip ar kitaip. Tuo tarpu klasėse klasiokai į tokias tokių "durnų" multikų diskusijas nesileisdavo ir kaifo nepagaudavo xD Matyt mėgautis šiuo multiku reikėjo šiokio tokio dėmesio deficito...
Pagrindinis blogiukas buvo toks Pretorijus - jo galva galėdavo atsiskirti nuo kūno ir ropinėti. Kažkaip jis labai dažnai ropinėdavo ant Stenlio. I liked that, too >:} Man atrodė, kad Stenlio neįsisamonintas ir užgniaužtas destruktyvus sadizmas puikiai jį papildytų. Ir kaip žavinga, kad niekada nepapildys, nes jeigu Stenlis priimtų savo blogąją pusę, tai nebeliktų to Stenlio, kuriuo jis save laiko (ir kaukės) - jis pats leisdavosi žeminamas ir stumdomas tam, kad dar labiau galėtų paslėpti tai, ką savyje neigia.
Bet ką aš žinau, man tada buvo kokie devyneri xD

7) Spider-Man - žiūrėjau 7-8 metų. Labiausiai patiko, kai Piterį ėmė kankinti šonų skausmai ir jam išaugo papildomos rankos - tas keistas jo, kaip superherojo bejėgiškumas ir pagalbos prašymas iš daktaro pavirtusio į milžinišką driežą (vėlgi, koks kontrastas) (vardo nebepamenu) mane labai kaustė prie ekrano o_O O taip, ir Kravenas >:} * hur huir HUR*

8) The Magician - šitą žiūrėjau jau daug vėliau. Kokių 10-11. Jis buvo prancūziškas ir aš vis laukiau kokios nors įdomesnės intrigos jame tarp pačio Ace (fokusininko) ir Cosmo (jo jauno asistento/mokinio/pagalbininko/velnias žino ko). :l Bet tada dar nesupratau, kad čia elementariausias triukas su personažais - jį pvz.: labai gerai eksplotuoja naujojo Šerloko serialo kūrėjai xD

9) Highlander - žiūrėjau 11-12. Toks nupušęs multikas blogąja prasme :D Toks lievas, kad net įdomu žiūrėti. 

:) Dar buvo krūva visokių voltronų, transformerių ir kitokių multikų su milžiniškais robotais, dėl kurių net nesvarstydama paaukodavau popietę smėliadėžėje.

:) Po to, skaitau, kad prasidėjo paauglystė, tai ten jau kiti multikai buvo ir apie juos gal kada kitą kartą :D

PS - dabar tai žiūriu Adventure Time. Labai geras.
PPS - sovietinės animacijos nesupratau. Labiausiai mane trikdė "coliukė", nes niekaip nesuvokiau kodėl ana pabėgo su trais driugiažmogiais - man ji pasirodė tiesiog kaip įdomus "žaisliukas" jų princui - atrodo kaip jie, bet gi nėra viena iš jų (jinai gi kokia tai savarankiška augalo žiedo atauga) ir man visuomet atrodė, kad to multiko neparodo iki galo - kaip atėjus kokiam rudeniui princas susiranda kitą drugiažmogę, o coliukę pameta, kaip kad jinai pametė kurmį ir Pelę. Dar labai gąsdino "Undinėlė" - joje buvo tokia scena, kurioje šita jūrų nimfa eina dantytu ratu ir jos kiekvienas žingsnis yra vientisas skausmas. Dėl plokščiapadystės iki lytinio brendimo įpusėjimo mano kiekvienas žingsnis irgi buvo gryna kančia, ir tą multiką visada žiūrėdavau su maždaug tokia išraiška:

o_o

Taip pat nesupratau kodėl jinai negalėjo raganos paprašyti kad tam žmogui kokias žiaunas ir uodegą prisabačintų. Plius, jinai gi atgamtinių galių dukra - galėtų visą haremą princų kokioje tropikų saloje turėti, jei tik norėtų.
:D per sudėtinga man buvo, dabar tikriausiai visai kitaip žiūrėčiau XD 

------

man atrodo, kad apie sovietinį Undinėlės multiką jau rašiau anksčiau... :) Tai jeigu čia ir Jums rodosi taip, tada viskas gerai - atmintis tikriausiai geresnė už mano kokius penkis kartus :D