Puslapiai

Rodomi pranešimai su žymėmis krikščionybė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis krikščionybė. Rodyti visus pranešimus

2016 m. sausio 17 d., sekmadienis

Siuvinėju ir žiūriu siaubo filmus - "The Wicker Man"


Pažiūrėjau rekomenduotą The Wicker Man  (1973 metai).
Mano nuomone čia ne siaubo filmas. Tiesiog filmas apie tikėjimą ir religiją, bet labai neblogas.

Istorija tokia - gyveno kartą policininkas. Jis buvo krikščionis. Darbo reikalais nukeliavo į sunkiai pasiekiamą salą. Ir, o tu bruzgienojau, ten gyvena pagonys! Šakės jam, vos nenumirė iš pradžių, kai pamatė, kad žmonės vakarais mokosi kaip pagaminti daugiau gyvenimo, o ne teisingai numirti, kaip ant kapų sodina gėlytes ir medelius, o mokyklose sėdi mergaitės, kol berniukai bėgioja aplink stulpą lauke. Košmaras. Bet jis buvo labai profesionalus ir stengėsi atlikti darbą dėl kurio atvyko. Sunku jam buvo, labai sunku - nes teisingumas ir gerumas yra dvi skirtingos sąvokos ir, nors jis bandė elgtis gerai, bet salos gyventojų atžvilgiu visiškai neteisingai.

Tai blogai jam baigėsi. Bandė jiems parodyti, kad jų tikėjimas neteisingas, bet, kad jo paties tiems žmonėms neturėjo ką pasiūlyti, tik atimti. Ir jis buvo vienas, negalėjo prievarta sugriauti žmonių tikėjimo, kad jiems nieko daugiau nebeliktų, tik atsisukti į jo (ir galbūt susirinkti senojo likučius įvardintus kaip tradicijas). Kad žmonių tikėjimas neteisingas jis argumentavo absurdiškais teiginiais, pvz.: va pamatysite, kitais metais derliaus ir vėl nebus, tada suprasite, kad dievų nėra. Nu kažkaip žaibo, kuris nutrenktų nekrikštus ir tave išgelbėtų, žmogau, irgi nesimato, bet dėl to savo tikėjimo neišsižadi, tai kodėl manai, kad jie išsižadės savojo?

Manau kaip siaubo filmas jis galėtų būti, jeigu žiūrovas būtų krikščionis. Ne, ne dėl pagonių jame, jie visiškai čiki, bet iš to, kad filmo pabaigoje, kai pagrindiniam herojui baigiasi blogai, jis prakeikia visus pagonis. Neatsuka antro skruosto ir nemiršta kankinio mirtimi. Jie sudegina ne tik jį, bet ir jo tikėjimą, herojui tik rodėsi, jog jo jiems reikėjo kaip ypatingo aukos gyvūno, kad jo siela buvo saugi.

Filme yra nuostabus garso takelis


2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

Velykiniai margučiai

Taigi Velykos!

Šiaip tai vis dar neįsivaizduoju kas tos Velykos.

O jūs?


Žinau, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų švenčia visai ne Velykas, o Kristaus prisikėlimo šventę. Jie ją vadina šventomis Velykomis, o ne tiesiog Velykomis. Tos kitos tai pagonių velykos, taigi yra nešventos. Nors pagonis galėtų sakyti priešingai - savo Velykas vadinti šventomis, o krikščioniškas tiesiog. Labai painu. Visada reikia pasitikslinti.

Kaip suprantu ta šventė yra gėrio ir amžino gyvenimo pergalė prieš blogį ir nebūtį. Su margučiais, zuikučiais ir šokoladukais ar gėlytėmis tai nieko bendro neturi. Ne džiaugsmas, o baimės išnykimas esmė ten.

Nors katalikams margučių dažymas nebelaikomas nuodėme tik nuo 1610, Pauliaus V iniciatyva.
Niekaip nesuprantu kaip ta religija veikia. 

Vat ėmė galva ir sugalvojo, kad "nu ok, dažykite tuos kiaušus!"

?...


(Baigėsi margučių dažai. Tiks ir Gramo dažas!)

Beje, Paulius V pagrinde pagarsėjo inkvizicijomis prieš žmones kėlusius klausimą, kad gal žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai. Ai, ir kiaušinius tada dažydavo tik raudonai, nes spalva simbolizavo Kristaus kraują.

Praeitas dvi savaites daug klausinėjau tikinčių kursiokų apie jų religijas. Greitai jau išsiskirsime, tai naudojuosi proga.
Taip jau išėjo, kad didžioji dauguma pakliūdavo save katalikais identifikuojantys asmenys. Iš jų sužinojau, kad:
1) visi eina į Rojų. VISI VISI. 
2) gyvūnai irgi turi sielas.
3) visos religijos yra vienodos, nes visose yra tas pats Dievas. Net jei tiki kosminiais dinozaurais, kurie tau liepia žudyti.

Tą man pasakė žmonės, kurie mane patikino, kad tikrai yra tikintys, o į mano abejonę, kad gal jie ne visai katalikai sureagavo vos į galvą nenuodami. Klausiant kitų katalikų apie tokius katalikus reakcija būdavo "nu jo, yra ir tokių katalikų".

Nu ką aš žinau.
Tai gal ir aš tada katalikė? Manau jie mane tiesiog trolino.

Šiandien pasiskaičiau, kad lietuviškosios "Velykos" yra sietinos su slavų kilmės žodžiu (ne rusų), reiškiančių "didžioji diena", o dauguma pagoniškų papročių yra indoeuropietiškos kilmės ir siekia sekso ir vaisingumo dievų garbinimą (kiškis ir per Velykas aplankanti moteris, kuri vaikams rodosi kaip senė, o suaugusiems kaip jauna gražuolė irgi iš tų laikų).

Kiaušinius pirmiausia irgi dažydavo tik raudonai, tik raudona spalva neva tada simbolizavo aistrą ir karą.

Man atrodo, kad tikriausiai tuo metu raudoni dažnai buvo pigiausi ar labiausiai paplitę...

Kad ir kaip ten bebūtų, šiandien su antra puse dažėm kiaušinius. Velykų laisvadienių proga aplankysime giminaičius tai čia va ir bus mums šventė. O kiaušinius nuvešime prie progos, kaip kokį gardų rankdarbį, nors ir be kiaušinių šventė vistiek būtų.


(~15 kiaušinių nudažėm maistiniais dažais)


(ir dar ~10 svogūnų lukštais)

Beje, bloge įgalinau google reklamas - dabar kiekvieną kartą kai ant jų kas nors paspaudžia man nubyra pora centų. Tai va. Galite paspausti. Įgalindama jas dar aptikau galimybę pasirinkti išjungti dalį reklamų remiantis jų nišomis. Pvz.: galėčiau pasirinkti, kad mano blogas nerodytų reklamų susijusių su juodąja magija, gėjais, vaikiškais vėžimėliais ir panašiai.

Nesulauks. Čia būtų įdomiausios reklamos. Neįsivaizduoju kaip jos turėtų atrodyti. Pamėginau va vieną sumontuoti pati:


Kalbant apie reklamas ir seksą, tai prisiminiau ką tik, kad  praeitą mėnesį vienam žurnale aptikau reklamą, kuri mane labai prajuokino, bet ir nugąsdino. Net nusifotografavau:


(juodai uždengiau vaistą)
Erekcijos disfunckija, tai toks mandras gydytojų terminas apibūdinti didelei grupei įvairių erekcijos sutrikimų. Pati disfunkcija neturi nieko bendro su lytiniu potraukiu ar pasitenkinimu - priešingai ją dažniau nulemia problemos lytiniame gyvenime, negu ji pati tampa problema. Žmonės labai išradingi.

Dėl to tokius vaistus yra gana sunku parduoti (lyginant su kitais vaistais. Bet jei esate sveikas, tai elektroninio spam'o ir žiniasklaidos dėka gali atrodyti priešingai. Dvigubai priešingai - jie gali tiek įteigti, kad kažkuom sergate, tiek, kad tokius vaistus vartoja didelė dalis žmonių XD)

Su hiperplazija viskas aišku. O kaip su disfunkcija? Kaip ją parduoti, jei ji pati savaime didžiajai daliai žmonių nemaišo, o tai, kuriai maišo, priimtinesnis tylus problemos sprendimas ar net neigimas?

Gąsdinti tuom, kas maišo.

Atkreipkite dėmesį į tą nepasitenkinusią moterį kampe.

Nu negi tu nuvilsi savo moterį? (va, ten fone tai kaip arti vienas kito sėdi!)

Negi leisi jai pagalvoti, kad tau nestovi dėl jos, o ne dėl ligos? (koks susirūpinimas alternatyviojo, vaistą negeriančio vyro veide)

Negi turėsi ją patenkinti kitais būdais? (alternatyvusis vyras net susiėmė už rankelių).

Parodžiau reklamą urologams, kurie budėjo gretimai manęs, kai reklamą aptikau, tai jie įžvelgė kitą prasmę - jų nuomone reklama yra skirta tipiškai mūsų krašto moteriai, kuri pati jaučiasi atsakinga už vyrą - jinai jį randa, jinai jį prižiūri, jinai jam liepia daryti tą ar aną, o kai jam nestovi, tai ji jam pastato. Ir jokių čia klausimų. Neklausysi jos, tai tiek jai tavęs ir tereikia. Ji kaklas, kuris kur pasuks, ten galva ir žiūrės.
Jų reklamos interpratacija dar baugesnė, nei maniškė :o

Tai va.